Civilinė byla Nr. e2A-504-252/2020 Proceso Nr. 2-68-3-29093-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.6.1.1; 2.6.1.4. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 13 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1066-808/2020 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) ir D. G. dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiajam asmeniui J. S., Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė I. M. teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), sudarytą tarp atsakovų - (duomenys neskelbtini) ir D. G., bei taikyti restituciją - įpareigoti atsakovus grąžinti vienas kitam tai, ką pagal sudarytą sandorį jo šalys neteisėtai yra gavusios; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratoriumi paskirta MB „Renema“, kuri įgaliotu asmeniu, atsakingu už atsakovės administravimą, paskyrė bankroto administratorių (duomenys neskelbtini). 3. Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi ieškovei buvo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dalį (1 000 Eur) sumokant atsakovės naudai. Taigi nuo šios dienos atsakovė tapo savo (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) tapo (duomenys neskelbtini). Buvo išduotas vykdomasis raštas atsakovės atstovei, kurį (duomenys neskelbtini) pateikė vykdyti antstolio (duomenys neskelbtini) kontorai. Būtinąsias vykdymo išlaidas -36 Eur apmokėjo atsakovės atstovė, kaip jos bankroto administratorė. 4. (duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta (duomenys neskelbtini) įvyksiančio kreditorių susirinkimo darbotvarkė, kurioje pateiktas siūlymas debitorinį įsiskolinimą parduoti. 5. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl reikalavimo teisės į 1000 Eur skolos pardavimo nuo (duomenys neskelbtini) imtinai, kuris įgijo vykdytino sprendimo galią, o bankroto administratorė ir (duomenys neskelbtini) tapo solidariai atsakingais už tai, kad šis sprendimas būtų nedelsiant pradėtas vykdyti ir būtų tinkamai įvykdytas. 6. Nurodo, kad buvo informuota, jog vykdomasis raštas pateiktas antstolio kontorai tebevykdomas. Ieškovės vertinimu, administratorius (duomenys neskelbtini) nevykdo atsakovės kreditorių susirinkimo dėl reikalavimo teisės į ieškovės skolą pardavimo. Ieškovė pradėjo bendradarbiauti su antstoliu ir (duomenys neskelbtini) padengė dalį skolos, viso 400 Eur. Tačiau (duomenys neskelbtini) gavo atsakovo D. G. elektroninį laišką dėl reikalavimo teisės į jos skolą (tiksliau 929,09 Eur) įsigijimo pagal (duomenys neskelbtini) Sutartį. 7. Pabrėžia, kad tik (duomenys neskelbtini) jai buvo atskleistos faktinės aplinkybės, susijusios su reikalavimo teisės pardavimu. Be to, (duomenys neskelbtini) nuo bankroto bylą nagrinėjančio teismo nuslėpė kad atsakovė ieškovei yra skolinga 331,32 Eur. Jis neįtraukė ieškovės į atsakovės kreditorių sąrašą. 8. Ieškovės vertinimu ginčijama sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvius CK 6.101 straipsnio 5 dalies ir 6.102 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Mano, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad atsakovės reikalavimo perleidimas be ieškovės sutikimo kitam kreditoriui pažeidė ieškovės, kaip atsakovės skolininkės, teises ir teisėtus interesus. Juolab, kad, ieškovė yra ne tik atsakovės skolininkė, bet ir jos (duomenys neskelbtini) ir dar kreditorė, tad atsakovė pažeidė imperatyvų draudimą perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu. 9. Teigia, kad ginčo sutartis pripažintina negaliojančia dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normos ir viešajai tvarkai ar gerai moralei. 10. Pabrėžia, kad atsakovės kreditoriai priėmė ne tik sprendimą parduoti reikalavimo teisę į 1000 Eur skolą, bet ir nustatė šio turto pardavimą sąlygas – 1 000 Eur dydžio debitorinį įsiskolinimą parduoti ne varžytynėse, bet už ne mažesnę nei 500 Eur sumą, o įsiskolinimo nepardavus per 15 dienų, jį parduoti už didžiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Bankroto administratorius nustatytų sąlygų nesilaikė. Ieškovei kilo abejonių ar atsakovas D. G. pasiūlė didžiausią turto įsigijimo kainą. Mano, kad (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudaryto metu, turėjo būti žinoma, kad ieškovė yra sudariusi su antstoliu susitarimą dėl skolos atsakovei padengimo grafiko. 11. Nurodo, kad bankroto administratorė siekdama , kad atsakovės likvidavimo procedūros metu būtų sukaupta kuo daugiau turto, turėjo kreiptis į atsakovės kreditorius, siūlydama atšaukti sprendimą dėl reikalavimo teisės pardavimo, nes jis buvo netikslingas ir ekonomiškai nenaudingas atsakovei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-11 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovės (duomenys neskelbtini) naudai 880,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. 13. Teismas pasisakė, kad ginčijama sutartimi naujasis kreditorius – D. G., išduoto vykdomojo rašto pagrindu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo teisę iš ieškovės reikalauti atitinkamos sumos priteisimo. Teismas pažymėjo, kad Sutartyje nurodyta perleidžiama reikalavimo suma gali keistis, priklausomai nuo vykdomojoje byloje atliktų išieškojimo veiksmų efektyvumo ir vertino, kad tai neturi įtakos ieškovės turtiniams interesams. 14. Teismas konstatavo, kad Sutarties 1.1. punktu reikalavimo teisių perleidėja patvirtino reikalavimo teisių įgijėjui jo turimos reikalavimo teisės į ieškovę dydį ir ši sąlyga yra reikšminga tik atsakovei, nes paaiškėjus, kad nurodyto dydžio reikalavimas yra mažesnis, pradinis kreditorius turi atsakyti naujajam kreditoriui (CK 6.105 straipsnis), o ieškovės prievolė išlieka nepakitusi, kadangi jos suma apibrėžta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. 15. Teismas pasisakydamas dėl reikalavimo teisės perleidimo pripažinimo negaliojančia pagal CK 6.101 straipsnio 5 dalį šiuo atveju, reikalavimo teisė kilo CPK 95 straipsnio pagrindu, kai ieškovė ir atsakovė buvo priešingą interesą turinčios šalys, iš kurių viena - ieškovė, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl ieškovė negali būti pripažinta kaip turinti esminę reikšmę. 16. Teismo vertinimu, siekdama pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, ieškovė neįrodė visų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, nors tai yra jos pareiga. 17. Atsakovės atstovo prašymą skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesu, teikiant nepagrįstą ieškinį, teismas atmetė ir iš ieškovės atsakovės (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė pilna apimtimi. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 18. Apeliaciniu skundu ieškovė I. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-11 sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui bei priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 19. Mano, kad pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo, sprendime pasisakė tik dėl vieno iš ieškinyje nurodytų ginčijamos Sutarties negaliojimo pagrindų (CK 6.101 straipsnio 5 dalis) 20. Pabrėžia, kad ieškiniu nebuvo prašoma pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl teismas šiuo klausimu neturėjo pasisakyti ir apeliantės nuomone tai rodo, kad nebuvo įsigilinta į bylos medžiagą, netinkamai nustatytos ginčo nagrinėjimo ribos, t.y. neatskleista bylos esmė. 21. Nesutinka su teismo vertinimu dėl CK 6.101 straipsnio 5 dalies pagrindo. Teismo išvados dėl šio pagrindo, apeliantės nuomone, suteikia pagrindą manyti, kad teismas apskritai nesupranta to teisinio santykio, kurį reglamentuoja CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nurodyta teisės norma. 22. Teigia, kad ginčijamo sprendimo išvada, kad ieškovė nėra atsakovės (duomenys neskelbtini) kreditore yra nepagrįsta. 23. Nors ieškovė nėra patvirtinta kaip atsakovės (duomenys neskelbtini) kreditorė įmonės bankroto byloje, tačiau ir D. G. kreditorinis reikalavimas taip pat nėra patvirtintas (duomenys neskelbtini) bankroto byloje, kurioje, turi būti tvirtinami ne tik individualios įmonės kreditorių, bet ir (duomenys neskelbtini) (ieškovės) asmeninių kreditorių reikalavimai. Be to, ieškovę atsakovės kreditore yra pripažinusi pati atsakovė (duomenys neskelbtini), o tiksliau - atsakovės bankroto administratorė MB „Renema“, kuri pripažįsta, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) ieškovei yra skolinga 331,32 Eur. 24. Pažymi, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės (duomenys neskelbtini) kreditorius turi teisę, o ne prievolę prašyti ją įtraukti į įmonės kreditorių sąrašą, todėl ta aplinkybė, kad ieškovė nėra įtraukta į atsakovės bankroto byloje patvirtintą įmonės kreditorių sąrašą, nereiškia, kad ieškovė nėra atsakovės kreditore apskritai. 25. Mano, kad teismas nagrinėdamas ieškinį padarė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punkto (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas) pažeidimus, t. y., išsprendė ne visus reikalavimus, o spręsdamas dalį reikalavimų, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. 26. Apeliantės nuomone, bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai priteistos pažeidžiant CPK reglamentavimą. 27. Mano, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovo (duomenys neskelbtini) pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pagrįstas tinkamais įrodymais apie tokias išlaidas, t.y. dokumentas įvardytas banko sąskaitos išrašu, nėra banko sąskaitos išrašas, nes tai grafinis vaizdas kompiuterio ekrane, kuris gali būti sukurtas kompiuterinėmis programomis, be to jame nenurodytas net bankas. O (duomenys neskelbtini) sąskaitoje-faktūroje nenurodyta, kad ši sąskaita atsakovei yra išrašyta už teisines paslaugas, suteiktas būtent civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), joje nėra atsakovės įgalioto asmens parašo priimti sąskaitą. 28. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė turi bankrutavusios įmonės statusą, todėl gali patirti tik tokias išlaidas ir tokia jų apimtimi, kokia jos yra numatytos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintoje išlaidų sąmatoje. Šios įmonės administravimo lėšų sąmatoje lėšos teisinėms paslaugoms įsigyti nėra numatytos, todėl (duomenys neskelbtini) neturi teisės naudoti lėšų teisinėms paslaugoms apmokėti, todėl ir neturi teisinio pagrindo tokio pobūdžio išlaidų patirti. Byloje nėra bankroto administratorės MB „Renema“ prašymo, kad sąskaitą apmokėtų UAB „Verslo administravimo centras“. Apeliantė išsako poziciją, kad prašymą apmokėti sąskaitą turėjo pateikti pati atsakovė (duomenys neskelbtini), nes bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė savo civilinio teisnumo nėra praradusi. 29. Apeliantė nurodo, kad advokato dalyvavimas 2019-10-31 parengiamajame posėdyje tetruko dvi minutes, todėl prašoma 80 Eur suma, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-025 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytas ribas. 30. Apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo metu ieškovė prašys skirti advokatui N. S. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o motyvus ir argumentus teismui pateiks iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos. 31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės 320 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. 32. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pakankamai atsakė į visus ieškinyje nurodytus bei teismo posėdyje aptartus teisinius pagrindus, todėl priėmė tinkamą ir pagrįstą sprendimą. 33. Pabrėžia, kad ieškovė gana neaiškiai ir nekonkrečiai formulavo ieškinio teisinį pagrindą. Patikslintame ieškinyje apeliantė rėmėsi CK 6.101 straipsnio 5 dalies ir 6.102 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimu; reikalavimo teisės perleidimo sutarties prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) ir viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), o teismo posėdyje apeliantės atstovas be nurodytų paskutinių dviejų teisinių pagrindų užsiminė apie CK 1.92 bei CK 6.66 straipsniuose įtvirtintus pagrindus. 2020-01-09 teismo posėdyje rengiantis bylos nagrinėjimui ieškinys buvo palaikomas ir pagal CK 6.66 straipsnį. 34. Nurodo, kad priešingai nei vertina apeliantė skundžiamas sprendimas yra motyvuotas. Sutinka su teismo atliktu vertinimu, kad apeliantė nėra atsakovės kreditorė. 35. Pažymi, kad esant stipresniam kreditoriaus ir skolininko ryšiui (CK 6.102 straipsnio 3 dalis) neatsiejamai susijusiam su kreditoriaus asmeniu, įstatymas nustato draudimą perleisti reikalavimą, o esant labiau nutolusiam kreditoriaus ir skolininko ryšiui (CK 6.101 straipsnio 5 dalis) kreditoriaus asmuo turi skolininkui esminės reikšmės nustatomas tik reikalavimas gauti skolininko sutikimą. Todėl, nustačius, kad net neegzistuoja CK 6.101 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga atsakovei gauti apeliantės sutikimą reikalavimo perleidimui, nes atsakovė neturi apeliantei esminės reikšmės, spręstina, kad kreditorius ir skolininkas nėra neatsiejamai susiję ir draudimo jį perleisti dėl atsakovės ryšio su apeliante, nėra. 36. Mano, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas išspręstas teisingai. Apeliantės kritikuojamas dokumentas yra išrašas iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos, į kurią buvo atliktas mokėjimo pavedimas. Mokėjimas atliktas pagal MB „Renema“ prašymą ir nurodomas tos pačios advokato sąskaitos, kuri pateikta ir į bylą, numeris. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų buvo paaiškinta, kad sąskaitą apmokėjo ne atsakovė ir ne jos bankroto administratorius, o jų prašymu kitas asmuo, nes bankrutuojanti įmonė šiuo metu neturi lėšų bylinėjimosi išlaidoms, o apeliantės prašymu kitoje civilinėje byloje atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - turto areštas. Kadangi (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo tik elektroninėje erdvėje (per mobilią programėlę) joks popierinis išrašas nėra galimas. 37. Pažymi, kad teisės aktai neįpareigoja advokato sąskaitoje nurodyti bylos numerį, nes tai yra konfidenciali informacija, kuri nėra būtina mokesčių administratoriui. Aplinkybę, kad minėta sąskaita išrašyta būtent už šioje byloje suteiktas paslaugas patvirtina prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turinys. 38. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai kvestionuoja ir išlaidų dydį, nes teismas patikrino ir nustatė, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, o apeliantė jokių prieštaravimų dėl išlaidų ar jas pagrindžiančių dokumentų bylos nagrinėjimo metu neišsakė. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 39. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). 40. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta MB „Renema“. Ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo paskirta bauda, kurios dalį, konkrečiau - 1000 Eur, ieškovė įpareigota sumokėti atsakovės naudai. Ieškovė (duomenys neskelbtini) antstolio patvarkymu, buvo informuota, kad vykdomas vykdomasis raštas dėl 1 000 Eur skolos išieškojimo atsakovės naudai. Ieškovė (duomenys neskelbtini) į antstolio depozitinę sąskaitą atsakovės naudai pervedė 400 Eur. Atsakovės kreditorių susirinkimo 2018-06-18 spendimu patvirtinta debitorinio įsiskolinimo realizavimo tvarka, numatant jį parduoti ne varžytinėse (skelbiant viešai interneto svetainėse) už ne mažesnę nei 500 Eur kainą, o nepardavus - per 15 dienų, už didžiausią pasiūlytą kainą. Apie tai (duomenys neskelbtini) paskelbta portale (duomenys neskelbtini). Reikalavimo teisė į ieškovės įsiskolinimą buvo perleista atsakovui D. G. už jo pasiūlytą kainą. Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) rašytinis pranešimas ieškovei apie reikalavimo teisės perleidimą. 41. Ieškovė apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui 2020-04-02 pateikė rašytinius paaiškinimus ir pridėjo instrukciją dėl (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo, kuriuos prašo priimti ir prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos. 42. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). 5Draudimas pateikti naujus įrodymus turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimus. Rašytiniai paaiškinimai negali būti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį papildymas. Jų paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliantė, jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini apeliacinio skundo papildymu. Rašytinių paaiškinimų ir jų priedo pateikimas apeliacinės instancijos teismui taip pat negali būti pagrindas nesilaikyti pirmiau numatyto apribojimo. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.
43. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šio straipsnio 5 dalis įtvirtina draudimą be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, jei kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. CK 6.102 straipsnio norma, numato konkrečius atvejus, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t.t.).
44. CK 6.101 straipsnio 5 dalyje ir 6.102 straipsnio 3 dalyje reglamentuotos dvi skirtingos teisinės situacijos, todėl abiejų šių pagrindų taikymas kartu negalimas. CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. CK 6.102 straipsnio 3 dalyje nustatytus draudimus lemia prievolės prigimtis, tai daro ją neatskiriamą nuo kreditoriaus asmens ir todėl negalima perleisti (LAT 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011).
45. Teisinis reguliavimas neapibrėžia atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas (LAT 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013).
46. Pradinės kreditorės reikalavimo teisė grindžiama Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išduotu vykdomuoju raštu. Šia įsiteisėjusia nutartimi konstatuota, kad apeliantė, negalėdama protingai tikėtis savo tariamai pažeistų teisių apgynimo, nesąžiningai pateikė nepagrįstą atskirąjį skundą, tokiu būdu sąmoningai veikdama prieš teisingą ir greitą įmonės bankroto bylos nagrinėjimą bei bankroto procedūrų vykdymą, dėl ko teismas, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi ir 103 straipsnio 3 dalimi skyrė jai 2 000 Eur baudą, pusę jos priteisiant (duomenys neskelbtini).
47. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė ir atsakovė pirmiau paminėtoje byloje buvo priešingą interesą turinčios šalys, o pats prievolės atsiradimo pagrindas – ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo spręsti, kad kreditoriaus asmuo skolininkui turėjo esminę reikšmę. Tokio vertinimo nekeičia nei apeliantės nurodomos jos sąsajos su (duomenys neskelbtini), nei deklaruojami šios įmonės kreditoriniai įsipareigojimai ieškovei, nes, kaip jau minėta, bauda, t.y. prievolės pagrindas yra teismo pritaikyta sankcija ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
48. Vien pats kreditoriaus asmens pasikeitimas, ginčijamos sutarties pagrindu, negali būti vertinama aplinkybe, turinčia esminę reikšmę skolininkei, dėl kurios reikalavimas negali būti perleistas. Apeliantė nenurodo argumentų kuo pradinė kreditorė jai reikšmingesnė negu naujasis kreditorius – atsakovas D. G.. Spręsti, kad skolininkės teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo tapo blogesnė už buvusią pradinei kreditorei, pagrindo taip pat nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad apeliantei naujojo kreditoriaus asmuo turėjo esminę reikšmę, ar kad reikalavimo perleidimas naujajam kreditoriui labiau suvaržė ar išplėtė apeliantės prievoles labiau negu pradinei kreditorei, todėl atsakovai sudarydami Reikalavimo perleidimo sutartį, neturėjo pareigos gauti apeliantės sutikimą, kaip tai numato CK 6.101 straipsnio 5 dalis.
49. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliantė, siekdama Reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl CK 6.101 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimo, faktų ir aplinkybių, kurie pagrįstų jos teiginius dėl naujojo kreditoriaus asmens reikšmingumo nepagrindė ir savo reikalavimų neįrodė (CPK 178 straipsnis).
50. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad šiuo atveju CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatytas draudimas kreditoriui perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo netaikytinas, o taikyti CK 6.102 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą, atsižvelgus į prievolės prigimtį (naujasis kreditorius reikalavimą į skolininkę turi įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo ir vykdomojo rašto pagrindu), taip pat pagrindas nenustatytas.
51. Tai, kad pirmosios instancijos teismas papildomai pasisakė ir dėl CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Juolab, kad kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės atstovas teisminio proceso metu ieškinį palaikė ir šios normos pagrindu.
52. CPK 328 straipsnyje nustatyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo ginčijama ir kaip imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) ir viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsniai) prieštaraujantis sandoris, tačiau šiuo klausimu ieškovė apsiribojo tik atsakovės (duomenys neskelbtini) bankroto procedūrų vykdymo kritika, nepagrindžiant šių sandorio negaliojimo pagrindų nei faktiniu, nei teisiniu aspektu. Papildant pirmosios instancijos teismo motyvus dėl šių ieškinio argumentų, pažymėtina, kad bankroto (dabar nemokumo) procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo tokią bylą nagrinėjantis teismas, o esminius, įmonės, kuriai taikoma tokia procedūra klausimus svarsto ir sprendžia kreditoriai, kurie be kita ko ir priėmė sprendimą parduoti reikalavimo teisę į ieškovės skolą. Skundą nagrinėjantis teismas, diskrecijos teisės spręsti dėl šio kreditorių pasirinkimo, jų susirinkime priimto sprendimo vykdymo, neturi, tad šiais apeliantės argumentais plačiau nepasisakoma, bei pritariama vertinimui, kad ieškinys laikomas neįrodytu visa apimtimi.
53. Ribojimas naudotis profesionalia teisine pagalba, atsižvelgiant į įmonės statusą, teisiniu reguliavimu nėra numatytas. Tad nesutiktina su apeliantės argumentais dėl atsakovės atstovavimo išlaidų priteisimo nepagrįstumo. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra aiškiai išdėstyta priežastis (atsakovė neturi lėšų , kitoje byloje ieškovės prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovė negali disponuoti savo turimomis lėšomis), kodėl bylinėjimosi išlaidas apmokėjo ne bankroto administratorius ir ne atsakovė. Tai, kad šias išlaidas už atsakovę apmokėjo kitas asmuo, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė, kaip ginčą pralaimėjusi šalis neturėtų jų atlyginti.
54. Atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) 880 Eur atstovavimo išlaidų sumai ir apmokėjimą patvirtinančią momentinę telefono ekrano kopiją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nekelia abejonių dėl jų autentiškumo, sąskaitoje atsispindi teisinių paslaugų pirkėjas – atsakovė, o elektrone forma pateiktame mokėjimą patvirtinančiame dokumente taip pat yra rekvizitai, o konkrečiau - sąskaitos numeris, kuris įgalina identifikuoti kokiu pagrindu yra atliktas mokėjimas. Prašymas apmokėti šias bylinėjimosi išlaidas pateiktas iki pirmojo parengiamojo posėdžio, detalizacijoje pateikiant tik prognozuojamą (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio trukmę. Kadangi į šį posėdį neatvyko nei ieškovė, nei jos atstovas, jis buvo atidėtas (duomenys neskelbtini) dienai, kuomet teismo posėdyje trukusiame beveik valandą atsakovę atstovavo tas pats advokatas. Nepaisant to, kad pakartotinė atstovavimo išlaidų detalizacija nebuvo pateikta, tačiau prašymas priteisti patirtas atstovavimo išlaidas procese buvo palaikomas, tad atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtis, bei 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pakeistas 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, atsakovės atstovavimo išlaidų sumažinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimo, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas jas pilna apimtimi CPK nuostatų nepažeidė.
55. Apeliacinį skundą išnagrinėjęs teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas, spręsti, kad ginčijamame sprendime netinkamai atliktas įrodymų vertinimas ar neatskleista ginčo esmė, pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, nes apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
57. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
58. Į bylą pateikti įrodymai, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovė patyrė 320 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas, teismas vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei neviršija Rekomendacijų nustatytų ribų, todėl jas atsakovės naudai priteisia iš ieškovės pilna apimtimi (CPK 93 ir 98 straipsniai).