- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-604/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Artūras Driukas, Vytas Milius
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- notarė R
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-817-273/2012 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys notarė R. V., Lloyd¢s Syndicate, If P &C Insurance AS.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. V. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. D. 100 131,24 Lt skolą, 90 118, 12 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. vasario 10 d. su atsakovu buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovui iki 2009 m. gegužės 11 d. paskolino 100 131,24 Lt. Atsakovas pagal 2009 m. vasario 10 d. paskolos sutartį 100 131,24 Lt negrąžino, t. y. savo prievolės atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais neįvykdė. Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui 2009 m. vasario 10 d. buvo įkeistas atsakovo senolei, F. D., priklausantis turtas. 2010 m. birželio 17 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-573-527/2010 minėtas hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu ir panaikintas, dėl ko šiai dienai 100 131,24 Lt paskola nėra užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka.
Atsakovo A. D. buvimo vieta nežinoma. Baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-00551-09 paskelbta jo paieška. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi A. D. kuratore paskirta A. V.. Ieškovės atstovas atsisakė kuratorės A. V.. 2011 m. rugsėjo 28 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo nutarta nelaikyti A. V. atsakovo A. D. kuratore. Ieškovės atstovui nesutikus paskirti kitą kuratorių, atsakovui A. D. procesiniai dokumentai buvo įteikti ir paskelbta apie bylos nagrinėjimą viešo paskelbimo būdu. A. D. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinio pareiškimą nebuvo gauta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo notarė R. V. prašė ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinti bei iš dalies tenkinti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovės I. V. ieškiniu skolininkui A. D. dėl 29 000 eurų skolos priteisimo sutinka visiškai, nes 2009 m. vasario 10 d. patvirtino sudarytą tarp ieškovės I. V. ir atsakovo A. D. paskolos sutartį dėl 29 000 eurų. Pinigų sumą atsakovas gavo paskolos sutarties pasirašymo metu, todėl privalo įvykdyti prisiimtą prievolę kreditorei. Tačiau nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl 90 118,12 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovo. Mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į pernelyg didelę delspinigių sumą, kuri žymiai viršija ieškovės I. V. patirtus nuostolius dėl atsakovo A. D. 29 000 eurų (100 131,24 Lt) skolos negrąžinimo. Pati ieškovė skolino tokią didelę pinigų sumą (29 000 eurų) visiškai nepažįstamam asmeniui, neišsiaiškinusi pastarojo galimybės per trumpą paskolos terminą (3 mėnesiai) grąžinti pasiskolintas lėšas. Be to, abejonių kelia ir tai, kad pinigai pagal paskolos sutartį buvo skolinami be palūkanų. Ši faktinė aplinkybė apskritai negali paaiškinti, kokiu tikslu, kodėl ieškovė sudarė paskolos sutartį. Joks apdairus ir racionaliai mąstantis žmogus neskolintų pinigų visiškai nepažįstamam asmeniui neatlygintinai. Ieškovės reikalaujama delspinigių suma turi būti sumažinta tiek, kad netesybos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl paskolos negrąžinimo.
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo If P & C Insurance AS prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Lloyd‘s Syndicate prašė ieškovės ieškinio netenkinti. Nurodė, kad trečiasis asmuo nėra jokiais teisiniais santykiais susijęs su ieškove ar atsakovu arba jų sudaryta paskolos sutartimi. Trečiasis asmuo, kaip draudikas, buvo apdraudęs Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarės R. V., kuri tvirtino paskolos sutartį ir sutartinės hipotekos lakštą, profesinę civilinę atsakomybę, tačiau šioje byloje jokie reikalavimai notarei nėra reiškiami. Ieškovė neturi reikalavimo teisės. Kaip yra nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-573-527/2010, A. D. 100 000 Lt pasiskolino iš M. V., bet ne iš ieškovės. Tokios įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimu nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad iš tiesų 100 000 Lt A. D. paskolino ne ieškovė, bet M. V.. Pačios ieškovės veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas. Ieškovė skolino tokią didelę pinigų sumą (29 000 eurų) visiškai nepažįstamam asmeniui, neišsiaiškinusi pastarojo galimybes per trumpą paskolos terminą (3 mėnesiai) grąžinti pasiskolintas lėšas. Be to, abejonių kelia ir tai, kad pinigai pagal paskolos sutartį buvo skolinami be palūkanų. Ši faktinė aplinkybė apskritai negali paaiškinti, kokiu tikslu, kodėl ieškovė sudarė paskolos sutartį. Reikalaujama 90 118,12 Lt delspinigių suma yra akivaizdžiai neprotinga, atsižvelgiant į patį paskolos dydį ir faktą, kad pinigai pagal paskolos sutartį buvo skolinami be palūkanų. CK 6.73 str. numato, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įvertinus tai, ieškovės reikalaujama delspinigių suma turi būti mažinama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei I. V. iš atsakovo A. D. 100 131,24 Lt skolos, 18 023,62 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat šiuo sprendimu teismas valstybei iš ieškovės priteisė 1 442 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo 3 363 Lt žyminio mokesčio bei 52,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ieškovė 2009 m. vasario 10 d. su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui iki 2009 m. gegužės 11 d. paskolino 100 131,24 Lt. Atsakovas pagal 2009 m. vasario 10 d. paskolos sutartį 100 131,24 Lt negrąžino, t. y. savo prievolės atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais neįvykdė. Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui 2009 m. vasario 10 d. buvo įkeistas atsakovo senolei, F. D., priklausantis turtas. 2010 m. birželio 17 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-573-527/2010 minėtas hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu ir panaikintas, dėl ko šiai dienai 100 131,24 Lt paskola nėra užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka.
Kadangi paskolos sutartyje nustatytu terminu atsakovas skolos ieškovei nesugrąžino, todėl teismas laikė, kad jis pažeidė prievolę ir yra pagrindas iš jo priteisti negrąžintą skolą 100 131,24 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad paskolos sutarties 1 punktas numato, kad atsakovui laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną „Skolininkas” A. D. privalo mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo likusios negrąžintos sumos. CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numato, kad ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl ieškovė prašė, kad atsakovas sumokėtų 90 118,12 Lt dydžio delspinigius (100 313,20 x 0,5/100x180). Visgi teismas laikė, kad ieškovės reikalaujamos netesybos 90 118,12 Lt yra aiškiai per didelės. Pažymėjo, kad CK 6.73 str. 2 d. numatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Nurodė, kad iš 2009 m. vasario 10 d. paskolos sutarties matyti, kad pačios ieškovės veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, nes ieškovė paskolino didelę pinigų sumą visiškai nepažįstamam asmeniui, neišsiaiškinusi pastarojo galimybės per trumpą paskolos terminą (trijų mėnesių) grąžinti paskolintus pinigus. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pinigai pagal paskolos sutartį buvo skolinami be palūkanų. Ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, kad ji niekur nedirba, jos gaunamos pajamos tik senatvės pensija, kurią išleidžia vaistams, mokesčiams ir kitoms būtiniausioms reikmėms, santaupų ir nekilnojamojo turto, kurį galėtų realizuoti, neturi, todėl prašė atsižvelgti į jos sunkią turtinę padėtį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovė elgėsi neapdairiai ir neatsargiai paskolinusi 100 131,24 Lt atsakovui. Kadangi, teismo nuomone, prašomos priteisti netesybos lyginant su pačios paskolos dydžiu yra akivaizdžiai neprotingos, todėl vertino, jog yra pagrindas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais jas sumažinti iki 0,1 procento, kas sudarytų už prašomą priteisti laikotarpį 18 023,62 Lt (100131,24 x 0,1/100 x 180).
Kadangi Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovei 4 805 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl patenkinus ieškinio reikalavimą iš dalies, teismas iš atsakovo priteisė valstybei 3 363 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovės – 1 442 Lt žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovė I. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą sprendimą ir tenkinti jos ieškinį visiškai. Apeliantė nurodo, kad šalys paskolos sutartyje susitarė, jog, atsakovui negrąžinus paskolos, jam tenka pareiga mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos sumos. Ieškovės nuomone, atsakovui neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, jam tenka pareiga sumokėti ieškovei sutartas netesybas. Apeliantė nesutinka, jog jos reikalaujamos sumokėti netesybos yra nepagrįstai didelės, nes ji reikalauja sutartimi sulygtų netesybų ir tik už šešių mėnesių laikotarpį. Pažymi, kad notarė atsakovui nurodė netesybų dydį, o tai reiškia, kad atsakovas buvo informuotas apie sutarties pažeidimo pasekmes ir jas prisiėmė. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ji buvo neatsargi ir neapdairi. Nurodo, kad ji siekė prievolės įvykdymą užtikrinti nekilnojamojo turto įkeitimu, tačiau atsakovas buvo nesąžiningas, ieškovę apgavo nurodydamas, kad įkeičia senolės turtą, nors iš tiesų atsakovo senolės vaidmenį atliko profesionali aktorė. Apeliantė pažymi, kad atsakovo nesąžiningumą pagrindžia ir tai, jog šiuo metu atsakovas slapstosi ir yra paskelbta jo paieška. Ieškovės manymu, visos šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti jos ieškinį visiškai.
Atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas sumažino priteistinų netesybų dydį. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas vertina, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos netesybų dydžiui sumažinti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismo teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; kt.). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė I. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. D. 100 131,24 Lt skolą, 90 118,12 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nors ieškovė delspinigius paskaičiavo pagal sutartį ir paisydama nustatyto teisinio reguliavimo, t. y. delspinigius paskaičiavo už 6 mėnesius, vertintina, kad šiuo atveju netesybos yra aiškiai per didelės, nes jų dydis yra faktiškai lygus atsakovui A. D. duotos paskolos dydžiui. Be to, atkreiptinas dėmesys į pačios ieškovės veiksmus, kurie vertintini kaip neatsargumas ir veikimas savo rizika, nes ieškovė paskolino didelę pinigų sumą visiškai nepažįstamam asmeniui, neišsiaiškinusi pastarojo galimybės per trumpą trijų mėnesių paskolos terminą grąžinti paskolintus pinigus, pinigai pagal paskolos sutartį buvo skolinami be palūkanų, ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Ta aplinkybė, kad ieškovė siekė prievolės įvykdymą užtikrinti nekilnojamojo turto įkeitimu, tačiau atsakovas buvo nesąžiningas ir ieškovę apgavo, nepaneigia ieškovės pareigos būti atidžia ir domėtis asmeniu, su kuriuo siekia sudaryti sutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nurodo, kad atsakovas ją apgavo nurodydamas, kad įkeičia senolės turtą, nors iš tiesų atsakovo senolės vaidmenį atliko profesionali aktorė. Bet kuris atidus, rūpestingas ir protingas žmogus tokioje situacijoje paprašytų įkeistino turto savininko pateikti asmens dokumentus, jog būtų patvirtinta asmens tapatybė ir tinkamai sudaryta sutartis, ieškovė to nepadarė, todėl jos siekis prievolės įvykdymą užtikrinti nekilnojamojo turto įkeitimu negali būti pakankamu pagrindu, patvirtinančiu ieškovės apdairumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir siekiant bylos šalių interesų pusiausvyros, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovei priteistinų netesybų dydį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.