- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-1309-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20461-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Trečiasis asmuo
- L. G.
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- A. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens L. G. atstovo advokato M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2067-945/2015 pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui L. G. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir atsakovo A. G. priešieškinį S. G. ir L. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui L. G. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir atsakovo A. G. priešieškinį S. G. ir L. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. vykusiame posėdyje trečiasis asmuo L. G., kurios dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, nedalyvavo. Dėl nurodytos priežasties bylos nagrinėjimas atidėtas, kitą posėdį paskiriant 2015 m. kovo 17 d. 13 val. Už atitinkamos pareigos nevykdymą Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi L. G. jau buvo skirta 289 Eur (1 000 Lt) bauda, kuri 2015 m. sausio 6 d. nutartimi, įvertinus trečiojo asmens turtinę padėtį, buvo sumažinta iki 28,96 Eur (100 Lt). Atsižvelgiant į tai, jog L. G. ir toliau nevykdė jai teismo nustatytos pareigos atvykti į teismo posėdžius, apie kuriuos jai buvo pranešta CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsakovo atstovei akcentuojant būtinybę apklausti trečiąjį asmenį teismo posėdyje, vadovaujantis CPK 247 straipsnio 3 dalimi Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi (b. l. 43) skyrė trečiajam asmeniui L. G. 289 Eur (1 000 Lt) baudą.
Kauno apylinkės teisme 2015 m. kovo 17 d. gautas trečiojo asmens L. G. atstovo prašymas (b. l. 45) panaikinti paskirtą baudą, o jei teismas nematys pagrindo jos naikinti, sumažinti baudą iki minimumo, kadangi L. G. neturi lėšų, jai yra skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi (b. l. 46-47) trečiojo asmens L. G. prašymą panaikinti jai skirtą baudą už neatvykimą į teismo posėdį atmetė.
Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo L. G. tiek apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, tiek apie būtinąjį dalyvavimą buvo informuota tinkamai, teismui pirmą kartą įteikus šaukimą, o apie kitus posėdžius informavus pranešimais, kaip tai numato įstatymas. Pranešimai buvo siunčiami pačios L. G. procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu, o jų nepriėmimas vertintas kaip CPK 121 straipsnyje numatytos pareigos informuoti apie dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Kadangi trečiajam asmeniui jau buvo kartą paskirta bauda už neatvykimą į teismo posėdį, ji žinojo apie pasekmes, teismas laikė, kad jos finansinė padėtis nesudaro pagrindo sumažinti paskirtos baudos. L. G., net ir gavusi baudą, neatvyko į teismo posėdį, teismas darė išvadą, kad trečiasis asmuo akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu, vilkina bylos nagrinėjimą, nesirūpina bylos eiga ir paskirta ankstesnė bauda savo tikslų nepasiekė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė L. G. atskiruoju skundu (b. l. 50) prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti, o teismui nematant pagrindo panaikinti, prašo paskirtą baudą sumažinti iki minimumo. Apeliantė nurodė, kad nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, vykusį 2015 m. vasario 27 d., taip pat ji nebuvo informuota, kad jos dalyvavimas yra pripažintas būtinu, po to kai jos procesinė padėtis buvo pakeista iš ieškovės į trečiojo asmens. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino baudos dydžio nustatymą, siedamas tai su jos elgesiu, o ne su turtine padėtimi. Kadangi apeliantė lėšų neturi, jai yra paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas trečiojo asmens L. G. prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 247 straipsnio 3 dalis numato nuobaudų skyrimo pagrindus, dydį ir asmenis, kuriems teismas gali skirti nuobaudą. Pagal CPK 247 straipsnio 3 dalį iki 289 Eur (1000 Lt) bauda gali būti skiriama tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovams, kurie neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į posėdį.
CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. vasario 26 d. įvyko teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieškovas S. G., ieškovo atstovas advokatas K. Ž., atsakovas A. G., atsakovo atstovė advokatė A. V., liudytojai V. Ž. ir V. J., į teismo posėdį neatvyko trečiasis asmuo L. G., kurios dalyvavimas parengiamojo teismo posėdžio metu, vykusio 2014 m. gegužės 7 d., buvo pripažintas būtinu (b. l. 13-15). 2015 m. vasario 26 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl trečiojo asmens neatvykimo, kuris teismui nenurodė savo neatvykimą pateisinančių priežasčių ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi trečiajam asmeniui paskyrė maksimalią 289 Eur (1000 Lt) baudą (b. l. 43). Trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo (b. l. 45). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad trečiojo asmens procesinis elgesys neatvykstant į posėdį ir nenurodant savo neatvykimo priežasčių bei nepateikiant jokių neatvykimą pateisinančių rašytinių įrodymų, nors jos dalyvavimas byloje yra pripažintas būtinu, neleidžia operatyviai išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą, tokiu elgesiu trukdomas ne tik teismas, bet ir kiti proceso dalyviai, ir tai vertintina kaip ieškovės nesąžiningas elgesys. Apeliantė nurodė, kad ji nei apie vykusį teismo posėdį, nei apie dalyvavimo būtinumą nebuvo informuota. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. CPK 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie teismo posėdį vyksiantį 2014 m. liepos 10 d. ir dalyvavimą būtinu pranešta teismo šaukimu, kuris pasirašytinai pačiai apeliantei L. G. įteiktas 2014 m. birželio 11 d. (b. l. 17). Bylos medžiaga patvirtina, kad apie sekančius teismo posėdžius apeliantei pranešta pranešimais (b. l. 24, 37, 40, 44), juos siunčiant pačios apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu, todėl darytina išvada, kad apeliantė žinojo apie vykstančius teismo posėdžius bei apie jos dalyvavimo būtinumą. Pati apeliantė nevykdė jei priklausančių pareigų, t.y. nesidomėjo bylos eiga, ir nedalyvaudama teismo posėdžiuose piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kas įtakojo ilgesnį bylos nagrinėjimą (CPK 45 str. 5 d., 47 str. 2 d.). Įvertintina ir tai, kad byla nagrinėjama nuo 2014 m. sausio 29 d., bylos duomenimis matyti, kad apeliantė nei parengiamuosiuose, nei teismo posėdžiuose nedalyvavo, jai 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi jau buvo paskirta bauda už neatvykimą į teismo posėdį (b. l. 22-23), kuri 2014 m. sausio 6 d. nutartimi buvo sumažinta (b. l. 35-36), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino apeliantės procesinį elgesį kaip proceso vilkinimą, kaip veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl pagrįstai trečiajam asmeniui skyrė baudą.
Apeliantė teigė, kad pasikeitus jos procesinei padėčiai iš ieškovės į trečiąjį asmenį, ji nebuvo informuota apie jos dalyvavimo būtinumą teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu ir pažymi, kad procesinės padėties pasikeitimas neturi įtakos apeliantės pareigai domėtis proceso eiga ir sąžiningam naudojimuisi savo procesinėmis teisėmis. Apeliantei tinkamai įteikus teismo šaukimą, jai buvo žinoma apie jos dalyvavimo būtinumą dar prieš pasikeičiant jos procesinei padėčiai, tačiau nei 2014m. liepos 10 d., nei 2014 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžiuose ji nedalyvavo (b. l. 18-19, 20).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantės netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis bei pagrįstai pritaikė įstatyme nustatytą sankciją, t. y. skyrė piniginę baudą (CPK 247 str. 3 d.).
Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei paskirta įstatyme nurodyta maksimali bauda nėra proporcinga siekiamam tikslui pasiekti ir neužtikrina interesų pusiausvyros. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2015 m. vasario 9 d. sprendimu apeliantei L. G. paskyrė advokatą M. P. teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 56-57). Iš sprendimo turinio matyti, kad apeliantei antrinė teisinė pagalba suteikta remiantis jos turtine padėtimi patvirtinta 2015 m. vasario 4 d. metine pajamų ir turto deklaracija už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d., o tai įvertinus, Tarnyba 2015 m. vasario 9 d. sprendimu nustatė 100 procentų apmokėjimą už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Vadovaujantis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 20 straipsnio 1 dalimi, antrinės teisinės pagalbos gavimas yra vienas iš pagrindų, nagrinėjant civilines bylas, atleisti asmenis nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba (VGTPĮ 18 str. 2 d.). Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši aplinkybė patvirtina, jog apeliantės turtinė padėtis yra sunki, ir dėl to siekiamų tikslų galima buvo pasiekti apeliantei paskyrus mažesnę piniginę baudą.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad apeliantė atskirajame skunde prašė, esant sunkiai materialinei padėčiai, sumažinti teismo paskirtą baudą, į tai, kad jos turtinė padėtis yra sunki, taip pat į tai, kad apeliantei už neatvykimą į teismo posėdį jau antrą kartą yra paskirta bauda bei atsižvelgęs į proporcingumo principą, nusprendžia apeliantei paskirtą baudą sumažinti nuo 289 Eur (1000 Lt) iki 57,92 Eur (200 Lt).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį pakeisti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi trečiajam asmeniui L. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) paskirtą baudą sumažinti iki 57,92 Eur (200 Lt).