Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-214-261/2018

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-10-10
Bylos Nr.: eA-214-261/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00569-2016-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Arūnas Dirvonas, Ramutė Ruškytė, Milda Vainienė
Atsakovas: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Packing LT“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-214-261/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00569-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Julijai Krinickienei,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I. G., trečiojo suinteresuoto asmens Žemės ūkio ministerijos atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Packing LT“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas UAB „Packing LT“ padavė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 3R-25 (AG-2/01-2016) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. lapkričio 25 d. priimto sprendimo dėl paramos skyrimo iš dalies Nr. BRK-9837 (12.4) dalį, kuria nuspręsta taikyti sankciją pareiškėjui (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 2 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, reg. Nr. 3VK-KA-10-2-003709-MP002 (toliau – ir Mokėjimo prašymas) dalį dėl 33 583,54 Eur paramos sumos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. kovo 2 d. UAB „Packing LT“ ir Agentūra sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KA-10-2-003709-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kuria bendrovė įsipareigojo įgyvendinti projektą „Įmonės įkūrimas“ Nr. 3VK-KA-10-2-003709-PR001. Siekdamas įgyvendinti minėtą projektą, pareiškėjas nusprendė įsigyti tam reikalingą įrangą ir 2013 m. balandžio 24 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ (Nr. 91, 92, 93) paskelbė apie birių produktų pakavimo įrangos pirkimo (toliau – ir Pirkimas) konkursą, nurodydamas Pirkimo objektą – birių produktų pakavimo įranga. 2013 m. balandžio 30 d. kvietime pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą pareiškėjas nurodė, kad birių produktų pakavimo įrangos pirkimas bus vykdomas dviem etapais, įsigyjant durpių presą ir durpių separatorių, taip pat kartu pateikė techninę specifikaciją, kurioje nurodė reikalaujamas durpių preso ir durpių separatoriaus savybes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Pirkimas buvo skaidomas į dvi dalis: i) birių produktų pakavimo įrangos – durpių preso – pirkimą; ii) birių produktų pakavimo įrangos – durpių separatoriaus – pirkimą. Minėtame kvietime pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą pareiškėjas nenurodė atsiskaitymo tvarkos už birių produktų pakavimo įrangą.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad vykdant Pirkimą, buvo gautas vienas pasiūlymas iš Estijos įmonės OU KRUVIKS (toliau – ir Tiekėjas), kurią 2013 m. gegužės 10 d. komisija pripažino laimėtoju. Su šiuo Tiekėju dėl pirmosios Pirkimo dalies (dėl durpių preso įsigijimo) 2013 m. gegužės 31 d. sudaryta sutartis Nr. 2013/05/31-01 (toliau – ir Pirkimo sutartis Nr. 1). Dėl antrosios Pirkimo dalies (dėl durpių separatoriaus įsigijimo) 2013 m. gegužės 31 d. sudaryta sutartis Nr. 2013/05/31-02 (toliau – ir Pirkimo sutartis Nr. 2). Nei vienoje iš šių sutarčių nebuvo numatyta, kad atsiskaitymas pagal šias sutartis turi įvykti po galutinio įrangos perdavimo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad įranga pareiškėjui buvo pristatoma dalimis, o pareiškėjas Tiekėjui nebuvo pateikęs jokių papildomų savo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, bendrovė dalį mokėtinų sumų pagal minėtas sutartis (257 608,70 Eur) apmokėjo iš anksto.

4. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 2 d. pateikė Agentūrai prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ reg. Nr. 3VK-KA-10-2-003709-MP002. 2014 m. gegužės 13 d. pareiškėjui raštu Nr. BRK-4082 (12.4) buvo pranešta, jog pradėtos įtariamo pažeidimo procedūros ir dėl šios priežasties buvo sustabdytas lėšų mokėjimas pagal Mokėjimo prašymą. 2015 m. lapkričio 25 d. Agentūra priėmė sprendimą dėl paramos skyrimo iš dalies Nr. BRK-9837 (12.4), kuriuo Agentūra nusprendė bendrovei suteikti 100 750,61 Eur paramos sumą vietoj prašytos 134 334,15 Eur paramos sumos, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui pritaikius 25 proc. sankciją už teisės aktų reikalavimų pažeidimą vykdant prekių pirkimą, nekompensuojama 33 583,54 Eur paramos suma. Agentūros nuomone, pareiškėjas pažeidė Pirkimo sutartyje Nr. 1 ir Pirkimo sutartyje Nr. 2 nustatytą atsiskaitymo tvarką, nes už įrangą atsiskaitė dalimis dar iki galutinio įrangos perdavimo.

5. Pareiškėjo nuomone, Komisijos ir Agentūros sprendimai yra akivaizdžiai neteisėti, nes nei Pirkimo sutartyje Nr. 1, nei Pirkimo sutartyje Nr. 2 nėra numatyta, kad atsiskaitymas turi būti atliekamas tik po galutinio įrangos pristatymo (darbų) atlikimo. Vienintelė nuostata, susijusi su atsiskaitymu, yra įtvirtinta šių pirkimo sutarčių III dalies 3 punkte, t. y. kad pirkėjas privalo sumokėti visą prekių kainą. Daugiau jokių nuostatų, susijusių su mokėjimo tvarka, nėra. Pirkimo sutarčių III dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad ,,pardavėjui perdavus prekes pirkėjui, pastarajam per 3 darbo dienas turi būti pateikta sąskaita faktūra“, kainos mokėjimo atžvilgiu yra visiškai neutrali, kadangi tokia nuostata sutartyje galėtų būti nepriklausomai nuo to, ar sutartyje yra įtvirtintas išankstinis mokėjimas. Sąskaitos faktūros išrašymas ir pateikimas po prekių perdavimo yra privalomas pagal teisės aktus, kadangi būtent sąskaita faktūra įforminamas prekių tiekimas (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str.). Atsiskaitymo tvarka nebuvo nustatyta ir jokiuose kituose dokumentuose, sudarytuose iki pirkimo sutarčių sudarymo (nebuvo įtvirtinta nei kvietime, nei apklausos dokumentuose, nei tiekėjų pasiūlymuose). Nei vienas tiekėjas nėra pateikęs užklausos dėl atsiskaitymo sąlygų, todėl akivaizdu, kad pirkimo sutartyse net ir nustačius atsiskaitymo tvarką, ta tvarka bet kokiu atveju negalėjo pakeisti Pirkimo dokumentuose įtvirtintų sąlygų. Atsiskaitymo tvarkos pažeidimas negalėjo padaryti jokios įtakos kitų galimų tiekėjų pasiūlymams, negalėjo pažeisti ir lygiateisiškumo, nediskriminavimo ar skaidrumo principų.

6. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad už padarytą pažeidimą netinkamai pritaikyta sankcija. Komisija sprendime sutiko su Agentūros pozicija pareiškėjui taikyti 25 proc. dydžio sankciją, vadovaujantis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. BR1-894 redakcija) (toliau – ir Metodika) 7.2. papunkčiu bei Metodikos 2 priedo 11 eilute, kuri nustato pažeidimus už esminių sutarties sąlygų pakeitimą. Metodikos 2 priedo 10 eilutė numato sankcijos taikymą už tai, jei buvo pakeista atsiskaitymo tvarka, kuri buvo numatyta pirkimo sąlygose ar tiekėjo pasiūlyme, t. y. įtvirtina kur kas konkretesnį pažeidimo atvejį – būtent tokį pažeidimą, kurį nurodė Agentūra. Metodikos 2 priedo 10 eilutėje yra nustatyta 5 proc. sankcija, todėl nėra aišku, kodėl buvo nuspręsta vadovautis Metodikos 2 priedo 11 eilute ir taikyti pareiškėjui kur kas didesnę 25 proc. dydžio sankciją.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Agentūra atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Agentūra nurodė, kad Pirkimo sutarties Nr. 1 ir Pirkimo sutarties Nr. 2 III dalies „Prekių kaina ir atsiskaitymo tvarka“ 2 punkte numatyta, kad pardavėjui perdavus prekes pirkėjui, pastarajam per tris darbo dienas turi būti pateikta sąskaita faktūra, o 3 punkte numatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti visą prekių kainą. Avansas minėtose sutartyse nebuvo numatytas. Apmokėjimas pagal Pirkimo sutartį Nr. 1 atliktas nesilaikant joje numatytos tvarkos, t. y. 25 470,35 Eur suma buvo išmokėta iš anksto. Taip pat ir apmokėjimas pagal Pirkimo sutartį Nr. 2 vyko nesilaikant joje numatytos tvarkos, t. y. buvo mokama iš anksto dalimis (5 kartus). Pagal pirkimo sutartis keturi pavedimai padaryti iki galutinio įrangos pristatymo termino pabaigos ir sąskaitų išrašymo dienos (2013 m. rugsėjo 10 d). Toks pirkimo sutartyse numatytų sąlygų dėl apmokėjimo tvarkos nesilaikymas vertintinas kaip Pirkimo sutarties Nr. 1 ir Pirkimo sutarties Nr. 2 esminių sąlygų pakeitimas, kuris lėmė, kad buvo pagerinta Tiekėjo padėtis (jo naudai pakeičiant sutarties šalių pusiausvyrą) ir pažeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo ir (arba) partnerio, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Pirkimo taisyklės) 3 punkte įtvirtinti principai.

9. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 22 punktu, 26.6 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.4 papunkčiu, pagal Mokėjimo prašymą, kuriame buvo deklaruotos 134 334,15 Eur birių produktų pakavimo įrangos pirkimo išlaidos be PVM, pritaikius paramos intensyvumą, pareiškėjui taikomas sankcijos dydis skaičiuojamas nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai, t. y. 134 334,15 Eur.

10. Dėl avansinių mokėjimų atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintais viešųjų pirkimų principais, negalima keisti pirkimo sutarties sąlygų, jeigu dėl pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo pasikeičia ekonominė galiojančios pirkimo sutarties šalių pusiausvyra tiekėjo naudai taip, kaip nebuvo numatyta galiojančioje pirkimo sutartyje. Atsižvelgiant į tai, pakeičiant atsiskaitymo tvarką – atliekant avansinius mokėjimus, nors pasirašytoje pirkimo sutartyje tokia galimybė nenumatyta – iš esmės pagerinama tiekėjo padėtis ir pažeidžiami pirkimų principai. Šiuo atveju ginčas yra dėl to, jog įmonė, dalyvavusi pirkime, įsipareigojo vykdyti sutartis savo lėšomis ir tik tada gauti apmokėjimą, o ne iš pradžių gauti lėšas iš pareiškėjo, o paskui įvykdyti sutartis. Toks buvo pirkimo kvietime nurodytas reikalavimas sumažino įmonių, galinčių dalyvauti Pirkime, skaičių, kadangi dalis įmonių, galbūt galėjusių atlikti darbus už mažesnę kainą, bet neturinčių pakankamai apyvartinių lėšų, nedalyvavo kvietime paskelbtame Pirkimo konkurse. Atsiskaitymo tvarka yra esminė pirkimo sutarties sąlyga, kuri daro įtaką pirkime dalyvaujančių įmonių kiekiui.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Ministerija iš esmės sutiko su Agentūros išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad avansas pirkimo sutartyse nebuvo numatytas. Pirkimo sutarčių nuostatos nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas ir Tiekėjas susitarė dėl apmokėjimo už prekes dalimis. Priešingai, pareiškėjas įsipareigojo sumokėti Tiekėjui visą prekių kainą po prekės perdavimo ir sąskaitos faktūros pateikimo. Iš pareiškėjo Agentūrai pateiktos informacijos matyti, kad keturi mokėjimai atlikti iki galutinio įrangos pristatymo termino pabaigos ir sąskaitų išrašymo dienos (2013 m. rugsėjo 10 d.), todėl Agentūra pagrįstai pripažino tinkama išmokėti 100 750,62 Eur paramos sumą vietoj prašytos 134 334,16 Eur sumos, pritaikydama 25 proc. sankciją.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Packing LT“ skundą tenkino iš dalies – panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 3R-25 (AG-2/01-2016) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. BRK-9837 (12.4) dalį dėl 25 proc., t. y. 33 583,54 Eur, sankcijos taikymo pareiškėjui ir įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 2 d. mokėjimo prašymo (registracijos Nr. 3VK-KA-10-2-003709-MP00) dalį dėl 33 583,54 Eur dydžio sumos kompensavimo.

14. Teismas nustatė, kad 2013 m. balandžio 24 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ pareiškėjas paskelbė apie Pirkimo konkursą, nurodydamas tik Pirkimo objektą, pakavimo įrangą, numatomą vokų atplėšimo datą bei kontaktus, kur galima kreiptis dėl išsamesnių konkurso sąlygų. 2013 m. balandžio 30 d. kvietime pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą pareiškėjas nurodė Pirkimo objektą, kuris skaidomas į dvi dalis (perkamas durpių presas bei durpių separatorius), pateikė įrangos techninę specifikaciją, nurodė terminą, iki kada bus pasirašomos sutartys, įrangos pristatymo terminus, pasiūlymų vertinimo kriterijus (mažiausia kaina), reikalavimus pasiūlymų rengimui. Taip pat nurodė, kad kilus neaiškumams dėl konkurso sąlygų, galima kreiptis į projekto vykdytoją. Teismo nuomone, šiuose dokumentuose nėra nustatyta atsiskaitymo tvarka. Juose nėra ir Agentūros minimo reikalavimo atsiskaityti po prekių pristatymo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tiekėjai būtų kreipęsi į pareiškėją dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo. Todėl teismas nesutiko su Agentūros teiginiais, jog pareiškėjas pakeitė kvietime nurodytas sąlygas ir pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Agentūros nurodomas pažeidimas negalėjo turėti įtakos kitų galimų tiekėjų pasiūlymams ar apsisprendimui tokius pasiūlymus teikti. Pirkimo metu gautas vienas pasiūlymas iš Estijos įmonės, kuri ir buvo pripažinta laimėtoja. Ši Sprendimo dalis nepagrįsta faktais ir teisės aktų normomis, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

15. Kita vertus, teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog nei vienoje iš pirkimo sutarčių nebuvo nustatyta, kad atsiskaitymas pagal sutartis turi įvykti po galutinio įrangos perdavimo. Vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.315 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu sutartis numato, jog pirkėjas visą arba dalį kainos turi sumokėti iki daiktų perdavimo jam (išankstinis mokėjimas), tai pirkėjas kainą privalo sumokėti sutartyje nustatytu laiku. Tuo atveju, jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus, jei sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą (LR CK 6.314 str. 2 ir 4 p.). Ginčo atveju pirkimo sutartyse nėra nuostatų dėl išankstinio pirkėjo (pareiškėjo) atsiskaitymo už prekes, todėl pareiškėjas su Tiekėju privalėjo atsiskaityti šiam perdavus įrangą (po prekių perdavimo ir priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Byloje nėra ginčo, kad dalį atsiskaitymų už prekes pareiškėjas atliko iki prekių perdavimo pagal priėmimo–perdavimo aktus. Byloje nėra duomenų, kad faktiškai atlikti pirkimo sutarčių pakeitimai buvo derinti su Agentūra.

16. Dėl sankcijos dydžio teismas pažymėjo, kad paramos gavėjams turi būti taikoma Metodikoje nurodyta padarytą pirkimo pažeidimą atitinkanti sankcija, o tuo atveju, jeigu nustatomas Metodikoje neaprašytas pažeidimas – sankcija, labiausiai atitinkanti pagal turinį pažeidimo aprašymą. Ginčo atveju nustatyta, jog buvo pakeista pirkimo sutartyje, o ne pirkimo dokumentuose nustatyta atsiskaitymo tvarka, kuri niekaip nelėmė kitų galimų tiekėjų pasiūlymų ar apsisprendimų tokius pasiūlymus teikti. Metodikos 2 priedo 10 eilutė numato 5 proc. dydžio sankciją už tai, kad buvo neperkelta ir / arba pakeista atsiskaitymo tvarka. Minėta sankcija įtvirtina konkretesnį ir labiau Agentūros nustatytą pažeidimą atitinkantį atvejį. Dėl to teismas nesutiko su Sprendimo dalimi dėl 25 proc. sankcijos pareiškėjui skyrimo. Teismo vertinimu, Agentūra netinkamai vertino pareiškėjo pateiktą Mokėjimo prašymą, nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus principus ir nesilaikė Pirkimo kvietime nustatytų reikalavimų, taip pat netinkamai pritaikė Metodikoje įtvirtintą sankciją.

III.

17. Atsakovas Agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

18. Agentūros teigimu, teismas neatsižvelgė į faktą, kad tiekėjai, vertindami pirkimo sąlygas, privalo atsižvelgti į jose nurodytus sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminus, įvertinti savo galimybes per nustatytą laiką įgyvendinti savo įsipareigojimus bei galinčias kilti neigiamas pasekmes, jei šie terminai yra pažeidžiami. Pirkimo sąlygų visuma lemia ne tik tiekėjų apsisprendimą dėl pasiūlymo pateikimo, bet ir pasiūlyme nurodomos kainos apskaičiavimą. Todėl pirkimo sąlygose nustatytų apmokėjimo už prekes terminų perkėlimas į su laimėjusiu tiekėju sudaromą sutartį ir jų laikymasis vykdant pačią sutartį garantuoja realią ir sąžiningą konkurenciją bei užtikrina vienodas tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose galimybes, o sudarytos sutarties vykdymo metu pakeičiant pirkimo sąlygose numatytus prekių pristatymo terminus, pažeidžiamas Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintas lygiateisiškumo principas.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kad, esant kitokioms nei nurodyta kvietime teikti pasiūlymus apmokėjimo sąlygoms, konkurse būtų dalyvavę ir kiti tiekėjai, kurie galbūt būtų pasiūlę žemesnę kainą.

20. Agentūros nuomone, Sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendime yra aiškiai išdėstyti pažeidimai, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės bei išvardyti konkretūs teisės aktai, jų punktai, Paramos sutarties nuostatos, kurios buvo pažeistos.

Atsiliepimas

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

22. Ministerija nurodo, kad numatyta atsiskaitymo tvarka yra esminė Pirkimo sutarčių sąlyga, kuri padarė įtaką Pirkime dalyvaujančių įmonių kiekiui, dėl to kvietime teikti pasiūlymus, nurodžius kitokį atsiskaitymo būdą nei realiai buvo atliekamas, buvo pažeistos Pirkimo taisyklės.

23. Metodikos 2 priedo 11 eilutėje nurodyta, jog už pirkimo sutarties pakeitimą nesilaikant nustatytų reikalavimų, taikytina 25 proc. sankcija. Jei buvo pakeistos esminės pirkimo sutarties sąlygos (pvz., objektas, kiekis), taikoma 25 proc. sankcija. Atsiskaitymo ir mokėjimo tvarka yra viena iš esminių Pirkimo sutarties sąlygų. Šiuo atveju buvo pakeistos esminės Pirkimo sutarčių sąlygos, pagerinant Tiekėjo padėtį. Pakeitimai nebuvo derinti su Agentūra, kaip to reikalauja Pirkimo taisyklės, todėl Agentūra pagrįstai pritaikė 25 proc. sankciją. Agentūros Sprendimas pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, nenustatyti.

25. Metodikos (2013 m. rugpjūčio 20 d. redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d., toliau, jeigu nepaminėta atskirai, vadovaujamasi būtent šia Metodikos redakcija) 2 priede įtvirtintos pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimų sudėtys ir konkrečiais sankcijų dydžiais išreikštos paramos sumažinimo sumos, kai pirkimą atlieka ne perkančiosios organizacijos, kaip ir yra nagrinėjamu atveju. Metodikos 2 priedo 11 eilutėje, pagal kurią Agentūra kvalifikavo pareiškėjo veiksmus, aprašytas toks pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimas: ,,Pirkimo sutartis pakeista nesilaikant nustatytų reikalavimų: nesilaikyta Pirkimo taisyklėse ir / ar pirkimo sutartyje nustatytų būtinų sąlygų (pvz., gauti Agentūros pritarimą pirkimo sutarties keitimui) keičiant pirkimo sutartį. Pastaba. Sankcija netaikoma, jei buvo sumažinta perkamo objekto apimtis, proporcingai sumažinant sutarties vertę, nors tokios galimybės nebuvo numatyta sutartyje“. Kvalifikuojant konkrečius veiksmus pagal nurodytą pažeidimo sudėtį, turi būti nustatyta, kad pirkimo sutartis pakeista, ir ji pakeista nesilaikant nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju aktualus Pirkimo taisyklių (2013 m. gegužės 7 d. redakcija, galiojanti nuo 2013 m. gegužės 12 d., toliau, jeigu nepaminėta atskirai, vadovaujamasi būtent šia Pirkimo taisyklių redakcija) 52 punktas, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, kad pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su Agentūra.

26. Apeliaciniame skunde nėra kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei vertinimas, kad pagal Pirkimo sutartis pareiškėjas už prekes turėjo atsiskaityti po prekių perdavimo pagal perdavimo–priėmimo aktus, todėl dalį atsiskaitymų už prekes atlikus iki prekių perdavimo pareiškėjui, šios sutartys faktiškai buvo pakeistos. Ginčo nėra ir dėl to, kad Pirkimo sutarčių keitimai nebuvo derinti su Agentūra. Vadinasi, Agentūra ginčo sprendime pažeidimo aplinkybes teisingai kvalifikavo pagal Metodikos 2 priedo 11 eilutę. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai kvalifikavo pažeidimą pagal Metodikos 2 priedo 10 eilutę, kadangi pareiškėjui sankcija skirta ne už tai, jog pasirašytų Pirkimo sutarčių sąlygos neatitiko pirkimo sąlygų ar tiekėjo pasiūlymo, o už tai, kad nesilaikant nustatytos tvarkos buvo pakeistos jau pasirašytų Pirkimo sutarčių sąlygos. Būtent aplinkybės, susijusios su pasirašytos pirkimo sutarties sąlygų keitimu, yra svarbios kvalifikuojant pažeidimą pagal Metodikos 2 priedo 11 eilutę.

27. Toliau spręstinas pažeidimo individualizavimo (konkrečios sankcijos parinkimo) klausimas. Metodikos 2 priedo 11 eilutėje įtvirtinta, kad jei buvo pakeistos esminės pirkimo sutarties sąlygos (pvz., objektas, kiekis), taikoma 25 proc. dydžio sankcija. Jei buvo pakeistas įvykdymo terminas, taikoma 10 proc. dydžio sankcija. Kitais atvejais, jei buvo neperkeltos ir / ar pakeistos pirkimo sutarties sąlygos, kurios nepagerina tiekėjo padėties, taikoma 5 proc. dydžio sankcija. Kadangi Agentūra ginčo sprendimu taikė 25 proc. dydžio sankciją, vertintina, ar teisingai nustatyta, jog buvo pakeistos esminės Pirkimo sutarčių sąlygos ir ar atlikus šiuos pakeitimus buvo pagerinta Tiekėjo padėtis.

28. Pirmiausia akcentuotina, kad sankcija pareiškėjui Sprendimu taikyta už Pirkimo sutarčių neteisėtą pakeitimą – atsiskaitymo tvarkos pakeitimų nesuderinus su Agentūra. Reikalavimas pirkimo sutarties pakeitimus suderinti su Agentūra grindžiamas nagrinėjamų teisinių santykių, susiklostančių vykdant pirkimus pagal Pirkimo taisykles, ypatumais, kurie pasireiškia pirmiausia tuo, kad sudarytų pirkimo sutarčių modifikavimas yra ribojamas. Pirmiau minėtame Pirkimo taisyklių 52 punkte įtvirtinta, kad pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams. Agentūra, vertindama pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar atlikus numatomus pakeitimus bus pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai, pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, negalima buvo numatyti vykdant konkursą ar apklausą.

29. Atskleidžiant ribojimo modifikuoti pagal Pirkimo taisykles sudarytą pirkimo sutartį tikslą, atsižvelgtina į iš esmės analogiškus savo turiniu, pobūdžiu bei principais viešųjų pirkimų santykius reglamentuojančias normas, jų taikymo bei aiškinimo praktiką formuojančias teismų sprendimų nuostatas. Viešųjų pirkimų įstatyme (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtinta išimtinė galimybė keisti pirkimo sutarties sąlygas jos galiojimo laikotarpiu. Šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minėta Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalis – konkreti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų išraiška. Ši norma nustato viešojo pirkimo sutarčių pakeitimo ribas draudimo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų viešųjų pirkimų principus ir tikslus aspektu; tai, ar pakeitimas nepažeis šių įstatymo nuostatų, prižiūri Viešųjų pirkimų tarnyba, pritardama arba nepritardama viešojo pirkimo sutarties pakeitimui. Tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, vertindama prašymus pakeisti viešojo pirkimo sutartį, tiek teismai, spręsdami kontrahentų ginčus, privalo įvertinti, ar siekiamu sutarties pakeitimu nebus pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, kurių turinys atsiskleidžia viešojo pirkimo sutarties pakeitimo kvalifikavimo esminiu ar neesminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio statybos trestas v. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-713/2013).

31. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančios redakcijos Pirkimo taisyklių 52 punkte (redakcija nuo 2015 m. gegužės 7 d.), priartinant šias taisykles prie Viešųjų pirkimų įstatymo, nustatyta, kad Agentūra, vertindama pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar atlikus numatomus pakeitimus nebus pažeisti Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinti pirkimų principai, ar bus pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai, ar pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, negalima buvo numatyti vykdant konkursą ar apklausą. Taigi matyti, kad ribojimais keisti pagal Pirkimo taisykles sudarytą pirkimo sutartį jos galiojimo laikotarpiu siekiama kontroliuoti ir užtikrinti, jog nebūtų pažeisti pirkimų principai, būtų pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai, o pakeitimai būtų ekonomiškai pagrįsti ir naudingi.

32. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje plačiai pasisakyta apie ribojimus keisti viešojo pirkimo sutartį jos vykdymo metu, kai sutartyje neįtvirtintos atitinkamos šalių teisių ir pareigų apimties pasikeitimą leidžiančios sąlygos, taip pat konstatuota, kad iš esmės ribojimas keisti viešojo pirkimo sutartį sietinas su vertinimu, ar šis keitimas laikytinas esminiu sutarties keitimu. Draudžiami tik esminiai sutarties keitimai, reiškiantys naujos sutarties sudarymą be atskiro tiekėjų varžymosi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „WTE Wassertechnik GmbH“ ir akcinė bendrovė „Požeminiai darbai“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, bylos Nr. 3K-7-304/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) ir kasacinio teismo praktikos yra daręs išvadą, kad kiekvienas esminis viešojo pirkimo sutarties pakeitimas, kuris kaip pažeidžiantis tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus yra draudžiamas, kartu yra ir sutarties pakeitimas bendrąja teisine ir ekonomine prasme (nauja oferta ir akceptas), tačiau ne kiekvienas kontrahentų sutarimas keisti sandorio sąlygas (LR CK 6.223 str. 1 d.) bus laikytinas esminiu viešojo pirkimo sutarties pakeitimu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. ir ko uždaroji akcinė bendrovė v. akcinė bendrovė „Litgrid“, bylos Nr. 3K-3-267-916/2015).

33. Kasacinėje viešojo pirkimo sutarčių nuostatų keitimo praktikoje, inter alia (be kita ko) pagrįstoje Teisingumo Teismo jurisprudencija šiuo klausimu, taip pat pažymima, kad, siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „WTE Wassertechnik GmbH“ ir akcinė bendrovė „Požeminiai darbai“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, bylos Nr. 3K-7-304/2011, taip pat Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. sprendimą Komisija prieš Prancūziją, C‑337/98).

34. Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais. Tiek iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios, tiek šiuo metu galiojančios redakcijos Viešųjų pirkimų įstatyme taip pat įtvirtinta, kad vykdant pirkimą turi būti laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (atitinkamai 3 str. 1 d. ir 17 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai į viešuosius pirkimus panašiems teisiniams santykiams teisės normose nustatytas lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ar kitų principų taikymas, pastarųjų turinys dėl šių santykių reikšmės visuomenei iš esmės (bet nepaneigiant ir jų skirtumų) neturėtų skirtis nuo viešųjų pirkimų principų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „SEVEN entertainment“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-350/2010, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio statybos trestas v. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-713/2013). Atsižvelgiant į tai, Pirkimo taisyklėse įtvirtintų principų taikymas užtikrinamas taikant viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos analogiją.

35. Vertinant išdėstytas nuostatas nagrinėjamo ginčo kontekste, darytina išvada, kad darant esminius pirkimo sutarties, sudarytos pagal Pirkimo taisykles, pakeitimus, pažeidžiami pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai, o sankcijų taikymo prasme toks sutarties keitimas be Agentūros pritarimo lemia paramos sumažinimą.

36. Kiek tai susiję su vertinimu, ar pirkimo sutarties keitimas yra esminis sąlygų modifikavimas, pažymėtina teismų praktika, pagal kurią galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „WTE Wassertechnik GmbH“ ir akcinė bendrovė „Požeminiai darbai“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, bylos Nr. 3K-7-304/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-729-415/2017, Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą pressetext Nachrichtenagentur GmbH prieš Austrijos Respubliką, C-454/06, 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Wall AG prieš Frankfurto miestą, C-91/08).

37. Kaip vienas iš bylai aktualios teisės aiškinimo šaltinių paminėtinas ir šiuo metu galiojančios redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnis (2017 m. gegužės 2 d. įstatymo redakcija), kurio 4 dalyje, atspindint teismų praktikoje suformuotas nuostatas, įtvirtinta, kad pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys. Pažymėtina, kad nustačius bent vieną iš šių sąlygų, viešųjų pirkimų sutarties pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (Viešųjų pirkimų įstatymo 89 str. 5 d.), o tai užtikrina, jog nebus pažeisti viešųjų pirkimų principai.

38. Ginčo atveju pirkimų sutartys pagal Pirkimo taisykles sudaromos vykdant pirkimus, dėl kurių prašoma paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (Pirkimo taisyklių 1 p.), todėl esminiams pirkimo sutarčių pakeitimams gali būti priskiriami ir kiti tikslinę tokių sutarčių paskirtį atspindintys atvejai, kaip antai, kai padarytais pakeitimais iš esmės pakeičiamas pirkimo objektas, pirkimo tiesioginė paskirtis, atitiktis Europos Sąjungos standartams, tam tikrais pakeitimais nebus pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai (Pirkimo taisyklių 52 p.).

39. Pirkimo sutarties keitimo kvalifikavimas (nustatymas, ar sutarties pakeitimas yra esminis jos sąlygų modifikavimas) yra vertinamojo pobūdžio, atliktinas atsižvelgiant į konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

40. Minėta, kad galiojančios pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo inter alia nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems konkurso dalyviams (pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų) (žr. šio sprendimo 36 ir 37 punktus).

41. Iš tiesų, galimybė gauti apmokėjimą dalimis iki prekių pristatymo, įvertinus pirkimo objektą (birių produktų pakavimo įranga), didelę pirkimo sutarčių kainą, – svarbi Pirkimo sutarčių sąlyga, akivaizdžiai palengvinusi šių sutarčių vykdymą Tiekėjui. Todėl tokios sąlygos nurodymas pradinės sutarčių sudarymo procedūros metu objektyviai galėjo lemti didesnį pirkimo konkurso dalyvių, galėjusių pasiūlyti palankesnę kainą, skaičių arba būtų leidęs laimėtoju pripažintai įmonei (Tiekėjui) pasiūlyti mažesnę kainą. Byloje šiuo konkrečiu atveju nenustatyta duomenų, kad atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo bei objektyvumo kriterijus, nebuvo galima iš anksto numatyti poreikio su Tiekėju atsiskaityti dalimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad situacija, kai būtų leidžiama keisti sutartyje nustatytas sąlygas (kainą) dėl aplinkybių, kurios galėjo būti numatytos ir egzistavo sutarties sudarymo metu, neatitiktų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracija v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-163/2012, pagal analogiją taip pat žr. Viešųjų pirkimų įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

42. Sankcijos pagal Metodikos 2 priedo 11 eilutę taikymo prasme esmine aplinkybe negali būti laikoma tai, jog atsiskaitymo tvarka apskritai nebuvo aptarta kvietime teikti pasiūlymus, kadangi sankcija, kaip minėta, šiuo atveju skirta už pasirašytos pirkimo sutarties sąlygų neteisėtą pakeitimą, o ne už kvietimo turinio neatitinkančios pirkimo sutarties pasirašymą.

43. Agentūra priimtą sprendimą skirti pareiškėjui 25 proc. sankciją grindė taip pat tuo, jog sumokėjus Pirkimo sutarčių kainą dalimis iki prekių perdavimo pareiškėjui, buvo pagerinta Tiekėjo padėtis, jo naudai pakeičiant sutarties šalių pusiausvyrą. Pagal sudarytas Pirkimo sutartis už prekes turėjo būti atsiskaityta jas perdavus pareiškėjui, t. y. Tiekėjas pagal sutartis įsipareigojo perduoti prekes ir tik tada reikalauti sumokėti visą Pirkimo sutarčių kainą. Kainos sumokėjimas dalimis iki prekių pristatymo pareiškėjui, atsižvelgiant į tai, jog buvo mokama keturis kartus ir didelėmis sumomis, šiuo konkrečiu atveju vertinamas kaip ekonominės Pirkimo sutarčių šalių pusiausvyros pasikeitimas Tiekėjo naudai taip, kaip nebuvo numatyta pasirašytose Pirkimo sutartyse. Tai atitinka teismų praktikoje bei Viešųjų pirkimų įstatyme suformuluotą (žr. šio sprendimo 36 ir 37 punktus) atvejį, kada galiojančios pirkimo sutarties modifikavimas laikomas esminiu sutarties sąlygų keitimu.

44. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Pirkimo sutarčių keitimas nagrinėjamu atveju pripažįstamas esminiu jų sąlygų modifikavimu. Esminis Pirkimo sutarčių keitimas reiškia, kad nagrinėjamų teisinių santykių prasme buvo sudarytos naujos sutartys be atskiro tiekėjų varžymosi, o tai neatitinka pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų.

45. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą vertintos situacijos dėl pirkimo sutarčių keitimo su tiekėjais atsiskaitant dalimis iki prekių pristatymo, nors tokia galimybė pagal pasirašytų sutarčių sąlygas nebuvo numatyta (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1283-146/2015, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017, 2017 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2853-624/2017). Dalinis atsiskaitymas, atliktas pažeidžiant su laimėjusiu tiekėju pasirašytos sutarties apmokėjimo tvarką, paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje esminio sutarties pakeitimo aspektu vertintas skirtingai, priklausomai nuo to, ar kvietime pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą numatyta konkreti atsiskaitymo tvarka.

46. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra bylų, kuriose neatsižvelgiama į faktinę aplinkybę dėl kvietimo turinio išsamumo, t. y. į tai, kad jame apskritai nenurodyta atsiskaitymo tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1467-525/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1186-442/2018), t. y. sprendžiama kitaip nei šio teismo sprendimo 45 punkte nurodytuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose.

47. Atsižvelgiant į šiame teismo sprendime išdėstytus motyvus, reikšminga ir sektina laikytina ta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pirkimo sąlygų (kvietimo pateikti pasiūlymą) išsamumas bei detalizavimas dėl atsiskaitymo tvarkos nėra esminė aplinkybė ar sąlyga, siekiant kvalifikuoti pirkimo sutarties keitimą kaip esminį.

48. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas). Reikalavimas teismams išlaikyti teisės aiškinimo ir taikymo vientisumą bei neprieštaringumą įtvirtintas ir įstatymuose. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo straipsnio 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kita vertus, tai nereiškia, kad teismų praktika yra statiškas dalykas, kad ji negali būti vystoma ar keičiama. Priešingai, teismų praktika yra dinamiška, nuolat kintanti ir besivystanti.

49. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi administracinių teismų praktikai esant prieštaringai ir nenuosekliai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant išvengti tolesnio teismų praktikos nenuoseklumo ir prieštaringumo, pašalinti galimus neatitikimus tarp tų pačių teisės normų supratimo ir aiškinimo, ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų tikrosios prasmės iškraipymo ir tuo pačiu užtikrinti iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo išplaukančius teisinį tikrumą ir aiškumą, teisės stabilumą bei prognozuotumą, šiuo sprendimu suteikiama aiški kryptis administracinių teismų praktikai vertinti situacijas dėl pagal Metodiką skiriamų sankcijų už neteisėtą pirkimo sutarties sąlygų pakeitimą. Tokia teismų praktikos raida, išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, yra konstituciškai pateisinama ir objektyviai būtina.

50. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad ginčijamas Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl to Agentūros apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Packing LT“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

TeisėjaiArūnas DirvonasStasys GagysGintaras KryževičiusRamutė RuškytėMilda Vainienė