Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja J. F. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. BRK-9154-(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 31N-F-2167-1609 „Dėl skundo“.Pareiškėja paaiškino, kad Agentūra nusprendė jai nekompensuoti 9 345,74 Eur paramos sumą (kompensuojama 28 037,22 Eur vietoje prašytos 37 382,96 Eur), nes pritaikė sankcijas už Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Pirkimo taisyklės) pažeidimus, t. y. už netinkamai įvykdytus naujų pastatų ir (arba) statinių statybos, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto (vieno buto gyvenamojo namo statyba (toliau – ir darbai) medžiagų ir darbų pirkimus. Ministerija 2015 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. 31N-F-2167-1609 palaikė Agentūros poziciją ir pareiškėjos skundą atmetė. Ministerija laikėsi nuomonės, kad pareiškėjos valia buvo išreikšta dokumente, t. y. pareiškėjos ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lugita“ 2015 m. kovo 13 d. statybos rangos sutartyje (toliau – ir sutartis), kurią pareiškėja pateikė Agentūrai, o vėlesnis jos koregavimas yra sutarties keitimas; pasirašydama pakoreguotą sutartį ir ten nurodydama kitokią atsiskaitymo tvarką, pareiškėja pakeitė ir sutarties tekstą, t. y. pakeitė sutartį ir de jure (teisiškai); toks sutarties koregavimas vertintinas kritiškai, nes pakoreguotos sutarties variantas yra tos pačios datos ir turi tokį patį numerį kaip pirminės. Agentūrai buvo pateiktas pirminis sutarties variantas, o ištaisytas sutarties variantas buvo pateiktas su skundu Ministerijai. Taigi, pareiškėjos teigimu, Ministerija rėmėsi prielaida, kad vėlesnis pastebėtos klaidos ištaisymas yra sutarties keitimas pirkimo procedūros metu galiojusių Pirkimo taisyklių 52 punkto prasme.Pareiškėjos teigimu, sutartis su laimėjusiu tiekėju buvo pasirašoma 2015 m. kovo 13 d. ant pareiškėjos turimos standartinės sutarties formos, kuri segtuve su visais dokumentais buvo pateikta vertinti Agentūrai. Pasirašant sutartį nepastabėta klaida, kad sutartyje nenustatyta tiekėjo prašyta ir su tiekėju sutarta avanso mokėjimo galimybė. Tiekėjas, pasirašęs sutartį, išvyko, tačiau vėliau pastebėjo klaidą (nenurodyta avanso suma bei 5.2 punkte prieš žodį „apmokėjimas“ neįtrauktas žodis „galutinis“ ir kiti su tuo susiję pakeitimai) ir ji buvo ištaisyta, tinkamai suformuluojant apmokėjimo tvarką aprašantį punktą ir iš naujo pasirašant abu sutarties egzempliorius. Tokiu veiksmu ištaisyta konkretaus sutarties punkto klaida ir tai neturėjo įtakos nei tiekėjo, nei kitų tiekėjų teisių ir pareigų pusiausvyrai, nes šalis galėjo įpareigoti tik pirkimo sąlygas atitinkanti ir abiejų šalių valią bei poreikius (kiek tai neriboja pirkimo sąlygos) išreiškianti sutartis, kurios nuostatos buvo suderintos iš anksto. Ištaisant klaidą vėliau pakartotinai pasirašomuose sutarties egzemplioriuose tai ir buvo padaryta. Agentūrai pateikta pati pirmoji sutarties versija, kurios klaidos vėliau buvo pastebėtos ir ištaisytos. Agentūros nurodytas argumentas dėl sutarties keitimo yra nepagrįstas ir nelogiškas, nes minėti pareiškėjos ir laimėjusio tiekėjo veiksmai buvo skirti šalinti įsivėlusias klaidas ir sudaryti galutinę šalių iki sutarties pasirašymo išreikštą valią, atitinkančią sutartį. Agentūros nurodyta Pirkimo taisyklių 52 punkto tvarka ir ribojimai gali būti taikomi tik galutinai tinkamai surašytų ir pasirašytų sutarčių keitimo atveju.Ministerija, teigdama, kad net laiku pastebėtas sutarties klaidos ištaisymas buvo atliktas netinkamai, nenurodė, kaip turėjo elgtis sutarties šalys, norėdamos pasirašyti jų valią atitinkančią sutartį.Pirkimo sutarčių klaidų koregavimas negali būti prilyginamas sutarties keitimui, nes žvelgiant teisinės technikos požiūriu, jis paprastai niekada neįforminamas pakeitimu prie sutarties, o atliekamas atspausdinant visoms pasirašiusioms šalims naujus sutarties egzempliorius.Sutarties klaidos ištaisymas atliktas vadovaujantis įprastine, t. y. kanceliarine praktika. Vertinant situaciją įprasto protingo ir atidaus subjekto kriterijumi neatsirastų pagrindo manyti, kad asmuo turėjo numanyti tokias atliktam veiksmui neproporcingas pasekmes sukeliančius veiksmus. Be to, jeigu negaliojantis sutarties egzempliorius nebūtų per klaidą pateiktas Agentūrai, nebūtų kilę jokių ginčų. Pirminis egzempliorius su parašais nebuvo sunaikintas pradžioje, nes buvo norima išsaugoti jį dėl įrodomosios vertės, kad šalys Sutartį sudarinėjo ir buvo suderintos visos kitos sutarties nuostatos.Sutarties klaida pastebėta iki pradedant vykdyti sutartį, t. y. kitą dieną po jos pasirašymo, todėl net teoriškai negali būti teigiama, kad tai Sutarties keitimas.Vadovaujantis Pirkimo taisyklių 52 punktu, Agentūra patikrina, ar egzistuoja aplinkybės, reikalingos galimybei keisti sutartį, o nustačiusi šių aplinkybių buvimo faktą, Agentūra iš esmės gali priimti vienintelį sprendimą – tenkinti projekto vykdytojo prašymą. Taigi, pareiškėjos manymu, neegzistuoja jokios kitos aplinkybės, kurių buvimas turi būti tikrinamas prieš pasirašant sutarties keitimą, ir kurios neleistų tokio keitimo atlikti, o Agentūrai vėliau pastarajam pritarti arba teismui konstatuoti, kad sutarties pakeitimas, įvertinus pateiktą informaciją bei susirašinėjimo su Agentūra dokumentus (iš kurių matyti pareiškėjai palanki Agentūros pozicija), atitinka Pirkimo taisyklių 52 punkte nurodytas sąlygas. Agentūra iš esmės kvestionuoja ne avanso dydį ar jo panaudojimą, o tik avanso atsiradimo sutartyje mechanizmą. Formalus klaidos taisymas negali būti laikomas pažeidimu, turinčiu įtakos pirkimo rezultatams bei pirkimų principų pažeidimui. Sutarties avanso nustatymo galimybė kilo iš pirkimo sąlygų, nustačiusių, kad šalys dėl apmokėjimo sąlygų susitars atskirai, todėl tiekėjams buvo žinoma ir nekėlė abejonių. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, turinio viršenybės prieš formą principo viešuosiuose pirkimuose, vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus, esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jeigu šie atitinka teisės normų ir pirkimo sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus (2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1); grynai formalus nukrypimas nuo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, taigi ir sankcijų taikymo (civilinė byla Nr. 3K-3-150/2010). Pareiškėjos teigimu, skundžiamais sprendimais pažeidžiamas proporcingumo principas viešajame administravime, jų tikslai ir norimas poveikis yra neaiškūs, prieštarauja anksčiau priimtų sprendimų logikai ir sudaro mechaninės administravimo procedūros įspūdį, kai nevertinama pareiškėjo situacija. Pritaikytos priemonės proporcingumo padarytam pažeidimui principo pažeidimas yra savarankiškas pagrindas konstatuoti ginčijamų sprendimų neteisėtumą. Šie sprendimai naikintini kaip neatitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3 punkto, nes pažeidimo pobūdis, svarba ir finansiniai nuostoliai, taip pat tikslai, kurių siekiama finansinių korekcijų taikymu, būtinumas jas taikyti, priemonių proporcingumas ginčijamoje situacijoje leidžia teigti, kad sankcijos taikytos neatsižvelgiant į aplinkybių, dėl kurių kilo poreikis taikyti sankcijas, pobūdį ir jų realią įtaką Pirkimų taisyklėse įtvirtintiems principams.Pareiškėja pabrėžė, kad nuo 2015 m. gruodžio 8 d. įsigaliojo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 11 punkto pakeitimas, kuriame nustatoma visiškai nauja ir paramos gavėjams (taip pat ir pareiškėjai) palanki taisyklė, t. y. jeigu pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, sankcijos gali būti netaikomos. Ši nuostata taikoma visų pareiškėjų atliktiems formaliems pažeidimams, nepriklausomai nuo pirkimo etapo ar pažeidimo rūšies, todėl yra aktuali ir ginčo atveju. Atskiro susitarimo dėl sutarties keitimo nepasirašymas ir nesikreipimas į Agentūrą dėl pritarimo tokiam keitimui, pareiškėjos nuomone, visiškai nedarė įtakos apklausos dalyvių galimybei dalyvauti pasiūlymų teikime, negalėjo turėti įtakos apklausos rezultatams ar apklausos dalyvių suklaidinimui, todėl nelaikytinas esminiu.Nustatant sankciją (finansinę korekciją) būtina atsižvelgti į jos pasekmes projekto vykdytojui, įvertinti, ar sankcija proporcinga keliamam tikslui. Pareiškėja yra fizinis asmuo, ji neturi kitų finansavimo šaltinių, todėl didelės finansinės korekcijos taikymas, be jau išvardytų teisėtumo reikalavimų pažeidimo, yra neproporcingas bei keliantis grėsmę jos galimybėms tęsti projektą.Pagal Europos Komisijos praktiką finansinių korekcijų taikymo ir kitų ES fondų finansinių interesų apsaugos pirkimų pažeidimų ES paramos projektuose atvejais, pažeidimui esant tik formaliam ir neturint galimo finansinio poveikio, jokia pataisa (finansinė korekcija) nedaroma.Ministerija nepagrįstai nesprendė, ar Agentūros sprendime dėl nustatyto galimo pažeidimo nurodytas sankcijos (finansinės korekcijos) dydis atitinka proporcingumo principą ir nepateikė argumentų, kodėl sankcija iš viso turi būti taikoma. Pažeidimu, anot Agentūros ir Ministerijos, buvo pažeista formali sutarties keitimų derinimo su Agentūra tvarka, tačiau nebuvo pažeistas viešasis interesas, nepadaryta žala nei valstybei, nei viešųjų finansų racionalaus naudojimo principui, nes projektui skirtas finansavimas buvo panaudotas taip, kaip nustatyta paramos sutartyje. Šis pakeitimas nepakeitė sutarties kainos, nenustatė kitų sąlygų, su kuriomis nebūtų susidūręs bet kuris kitas pirkimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas.Atsakovas Agentūra atsiliepime prieštaravo pareiškėjos skundo tenkinimui.Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 3D-430 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2013 metais taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 27, 31.6 punktais paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse; pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (2014 m. birželio 2 d. redakcija) (toliau – ir Administravimo taisyklės) 153.2 punktą, jeigu pirkėjai nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal nustatytus didžiausius įkainius, o jei didžiausi įkainiai nenustatyti, – pagal Pirkimų taisykles. Šiuo atveju tikrinant tarpiniame mokėjimo prašyme Nr. 3KT-KU-11-1-007151-PR001 pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti buvo atliktas pakartotinis pirkimų dokumentacijos vertinimas. Įgyvendinimo taisyklių 67 punkte nurodyta, kad jeigu paramos gavėjas nesilaiko paramos skyrimo reikalavimų ir pažeidžia paramos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, jam Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka taikomos sankcijos. Pagal 2012 m. liepos 23 d. paramos sutartį Nr. 3KT-KU-11-1-007151-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ (toliau – ir Paramos sutartis) paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos, kurios padarytos nepažeidžiant EB ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, faktiškai patirtos (4.6 p.); gavus sprendimą dėl paramos neskyrimo, paramos sumažinimo, sutarties nutraukimo ir / ar reikalavimo grąžinti paramos lėšas / jų dalį, per sprendime nustatytą terminą įvykdyti sprendime išvardytus reikalavimus (17.6 p.); Agentūrai ir / ar Ministerijai priėmus sprendimą sumažinti paramą, neskirti paramos, susigrąžinti paramą / jos dalį ir (ar) nutraukti sutartį, šiame sprendime nustatytu laiku grąžinti reikalaujamą paramos dalį / visą gautą paramos sumą ir sumokėti sprendime grąžinti paramą nurodytas palūkanas, nustatytas Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondo priemones, administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 137 (17.21 p.). Atsakovo teigimu, nėra ginčo dalykas, ar apskritai galimas avansinis atsiskaitymas; ginčas kilęs dėl to, jog įmonė, dalyvavusi pirkime, įsipareigojo atlikti darbus savo lėšomis ir tik tada gauti apmokėjimą, o ne iš pradžių gauti lėšas iš pareiškėjos, o paskui vykdyti darbus. Toks buvo pirkimo kvietime nurodytas reikalavimas, kas, be abejonės, sumažino įmonių, galinčių dalyvauti tokiame pirkime, ratą, kadangi kvietime nurodyta, jog bus atsiskaitoma tik po darbų atlikimo; dalis įmonių, galbūt galėjusių atlikti darbus už mažesnę kainą, bet neturinčių pakankamai apyvartinių lėšų, nedalyvavo paskelbtame kvietime. Atsižvelgiant į tai, nustatyta atsiskaitymo tvarka yra esminė pirkimo sutarties sąlyga, kuri darė įtaką pirkime dalyvaujančių įmonių kiekiui, ir į tai, kad kvietime nurodžius kitokį atsiskaitymo būdą negu realiai buvo taikomas, buvo pažeistos Pirkimo taisyklės.Remiantis LAT teismų praktikos apžvalga, siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), galiojantys viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Bendrijos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jeigu juose nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos negu pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2000 m. spalio 5 d. sprendimą Komisija prieš Prancūziją, C 337/98). Atsižvelgiant į tai, kad techninės specifikacijos turi sudaryti vienodas sąlygas visiems dalyviams, neturi sukurti nepateisinamų kliūčių, privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Pirkimų taisyklių 3 punkte nustatyti principai bei tikslai. Sutarties objektas ir jos įvykdymo (prekių pristatymo) terminai laikytini esminėmis pagal Pirkimo taisykles atliktų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių sąlygomis. Atsakovas Ministerija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.Ministerija paaiškino, kad pareiškėja Agentūrai pateikė sutartį, kurios 5.2 punkte nustatyta, jog apmokėjimas atliekamas užsakovei pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal tiekėjo pateiktą sąskaitą per 30 dienų po akto pasirašymo dienos, taip pat 2015 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą Nr. LUG00008, kuri įvardyta kaip „Avansas rangos darbams“, bei 2015 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą Nr. LUG00009 dėl rangos darbų, 2015 m. gegužės 27 d. atliktų darbų aktus Nr. 1 ir 2. Agentūra iš pateiktų banko išrašuose nurodytų mokėjimų nustatė, kad dalis mokėjimų buvo atliekami prieš pasirašant 2015 m. gegužės 27 d. atliktų darbų aktus Nr. 1 ir 2. Sutartyje nebuvo nustatytas avansinis mokėjimas, todėl Agentūra padarė išvadą, kad pareiškėja pažeidė Pirkimo taisyklių 52 punktą. Ministerija pabrėžė, kad sutinka su tokiu Agentūros vertinimu.Ministerijos teigimu, pareiškėja, pasirašydama „pakoreguotą“ sutartį ir joje nurodydama kitokią atsiskaitymo tvarką, pakeitė ir sutarties tekstą, t. y. pakeitė sutartį ir de jure. Toks sutarties „koregavimas“ apskritai vertintinas kritiškai, nes „pakoreguotas“ sutarties variantas yra tos pačios datos ir turi tokį patį numerį kaip „pirminės“. Agentūrai buvo pateiktas „pirminis“ sutarties variantas, o „pakoreguotas“ variantas pateiktas su 2015 m. lapkričio 11 d. skundu Ministerijai po to, kai Agentūra 2015 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą taikyti sankcijas pareiškėjai už mokėjimą avansu, kurio sutartyje nebuvo. Mokėjimas avansu, kai avansas nenustatytas sutartyje, ir sutarties pakeitimas, nustatant avansinį mokėjimą, kai pirminėje sutartyje jo nebuvo, yra sutarties pakeitimas. Tai yra Pirkimo taisyklių 52 punkto pažeidimas, už kurį Metodikos 2 priedo 11 punkte nurodytos sankcijos. Pareiškėja sutarties pakeitimų nederino su Agentūra, pakeitė atsiskaitymo tvarką, kas laikytina esminiu sutarties pakeitimu, todėl Agentūros sprendimas taikyti sankcijas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėja J. F. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą ir pripažinus pažeidimą formaliu, sumažinti paskirtos sankcijos dydį iki 5 proc. nuo prašytos 37 382,96 Eur paramos sumos, tai yra 1 869,15 Eur, arba iš viso netaikyti sankcijos. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Teismas nepasisakė, kodėl patikėjo atsakovų įrodymais bei argumentais, t. y. rėmėsi tik pareiškėjai nepalankiais įrodymais, o pareiškėjos versiją atmetė.Teismas išnagrinėjo bylą formaliai ir neatskleidė jos esmės.Klaidos sutartyje ištaisymas su joje nurodyta pakeista data, nors ir nesant formalaus Agentūros pritarimo, yra tik pareiškėjos pasirinktos teisinės technikos klausimas. Minėtas veiksmas negali būti pagrindas Agentūrai taikyti sankcijas, turinčias ženklų ir neproporcingą neigiamą poveikį pareiškėjos galimybėms pabaigti projektą.Teismo posėdžio metu Agentūros atstovė pripažino, kad jeigu pareiškėja būtų kreipusis į Agentūrą dėl leidimo pakeisti 2015 m. kovo 13 d. statybos rangos sutartį, joje numatant avanso mokėjimą, Agentūra būtų leidusi atlikti tokį pakeitimą. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad sankcija pareiškėjai skirta ne už sutarties pakeitimą, bet už jo nesuderinimą su Agentūra.Pareiškėja pakeitė tik vieną iš atsiskaitymo už prekes arba paslaugas elementą – numatė avanso sumokėjimą, o kitos atsiskaitymo už prekes arba paslaugas sąlygos išliko nepakitusios. Taikant įstatymus, teismai privalo vadovautis ne tik tą teisinį santykį reglamentuojančiomis teisės normomis, bet ir bendraisiais proporcingumo, protingumo, teisingumo teisės principais. Šiuo atveju teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja yra paprasta ūkininkė, senyvo amžiaus, neturiu teisinio išsilavinimo, visas savo santaupas investavusi į ginčo projektą. Pareiškėja pasitikėjo rangovo, kuris buvo stipri įmonė, kompetencija ir patikinimu, kad avanso numatymas tikrai nepakeičia sutarties esmės, todėl padarė klaidą. Pareiškėjai pritaikyta maksimali 25 proc. sankcija yra neadekvati padarytam pažeidimui, neatitinka protingumo, proporcingumo, teisingumo principų ir logikos dėsnių. Atsakovas Agentūra atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Agentūra nurodo, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių nuostatas paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, ir numatytos paramos sutartyje.Atsakovas Ministerija atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Ministerija pažymi, kad tiek mokėjimas avansu, kai avansas nėra numatytas sutartyje, tiek sutarties pakeitimas, numatant avansinį mokėjimą, kai pirminėje sutartyje jo nebuvo, yra sutarties pakeitimas, už kurį Metodikos 2 priedo 11 punkte numatytos sankcijos. Šiame punkte nustatyta, kad nesilaikant Pirkimų taisyklėse ir (ar) pirkimo sutartyje nustatytų būtinų sąlygų (pvz. gauti Agentūros pritarimą pirkimo sutarties keitimui) keičiant pirkimo sutartį, jei buvo pakeistos esminės pirkimo sutarties sąlygos), taikoma 25 proc. dydžio sankcija. Pareiškėja sutarties pakeitimų nederino su Agentūra, pakeitė atsiskaitymo tvarką, kas laikytina esminiu Sutarties pakeitimu.