Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-220-815/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-01-26
Bylos Nr.: I-220-815/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00158-2016-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: J. F.
Atsakovas: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Advokatai: Kęstutis Petrauskas

Kategorijos

29.1.2Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų
29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. I-220-815/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00158-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2; 29.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos J. F. atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Rasai Pelenei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. F. skundą atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja J. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama (I t., b. l. 1–6):

1.1. panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. BRK-9154(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir sprendimas Nr. BRK-9154(12.4));

1.2. panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 31N-F-2167-1609 „Dėl skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 31N-F-2167-1609);

1.3. priteisti iš Agentūros bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtą žyminį mokestį.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamais sprendimais, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Agentūra sprendime nurodė, kad: pareiškėjai nekompensuojama 9 345,74 Eur paramos suma (kompensuojama 28 037,22 Eur vietoje prašytos 37 382,96 Eur), nes pritaikytos sankcijos už Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakyme Nr. 3D-150 patvirtintose Projekto vykdytojo, pretenduojančio, gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse (toliau – ir Pirkimo taisyklės) nustatytų reikalavimų pažeidimus, t. y. už netinkamai įvykdytus naujų pastatų ir (arba) statinių statybos, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto (vieno buto gyvenamojo namo statyba (toliau – ir darbai) medžiagų ir darbų pirkimus); vadovaujantis Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakyme Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų metodika) 2 priedo lentelės 11 eilute ir 7.2 punktu, dėl nustatytų pažeidimų mokėjimo prašymo vertinimo metu Agentūra taikys 25 proc. dydžio sankciją, o sankcijos dydis skaičiuojamas nuo tos pirkimo sutarties dalies, kuri finansuojama paramos lėšomis; sutartyje nebuvo nustatytas avansinis mokėjimas, todėl pažeistas Pirkimo taisyklių 52 punktas. Ministerija sprendime Nr. 31N-F-2I67-1609 palaikė Agentūros poziciją ir pareiškėjos skundą atmetė, nurodė, kad: pareiškėjos valia buvo išreikšta dokumente, t. y. pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 13 d. statybos rangos sutartyje (toliau – ir Sutartis), kurią pareiškėja pateikė Agentūrai, o vėlesnis jos koregavimas yra Sutarties keitimas; pasirašydama pakoreguotą Sutartį ir ten nurodydama kitokią atsiskaitymo tvarką, pareiškėja pakeitė ir Sutarties tekstą, t. y. pakeitė Sutartį ir de jure; toks Sutarties koregavimas vertintinas kritiškai, nes pakoreguotos Sutarties variantas yra tos pačios datos ir turi tokį patį numerį kaip pirminės, o Agentūrai buvo pateiktas pirminis Sutarties variantas, o ištaisytas Sutarties variantas buvo pateiktas su skundu Ministerijai.

2.2. Esminis Ministerijos argumentas remiasi Ministerijos numanoma prielaida, kad vėlesnis dėl pastebėtos klaidos atliktas ištaisymas traktuotinas kaip Sutarties keitimas pirkimo procedūros metu galiojusių Pirkimo taisyklių 52 punkto prasme ir negali būti laikomas netikslumų taisymu. Pareiškėja su tokiu vertinimu nesutinka.

2.2.1. Sutartis su laimėjusiu tiekėju buvo pasirašoma 2015 m. kovo 13 d. ant pareiškėjos turimos standartinės sutarties formos, kuri segtuve su visais dokumentais buvo pateikta vertinti Agentūrai. Pasirašant Sutartį nepastabėta klaida, kad Sutartyje nenustatyta tiekėjo prašyta ir su tiekėju sutarta avanso mokėjimo galimybė. Tiekėjas, pasirašęs Sutartį, išvyko, tačiau vėliau pastebėjo klaidą (nenurodyta avanso suma bei 5.2 punkte prieš žodį „apmokėjimas“ neįtrauktas žodis „galutinis“ ir kiti su tuo susiję pakeitimai) ir ji buvo ištaisyta, tinkamai suformuluojant apmokėjimo tvarką aprašantį punktą ir iš naujo pasirašant abu sutarties egzempliorius. Tokiu veiksmu ištaisyta konkretaus sutarties punkto klaida ir tai neturėjo įtakos nei tiekėjo, nei kitų tiekėjų teisių ir pareigų pusiausvyrai, nes šalis galėjo įpareigoti tik pirkimo sąlygas atitinkanti ir abiejų šalių valią bei poreikius (kiek tai neriboja pirkimo sąlygos) išreiškianti sutartis, kurios nuostatos buvo suderintos iš anksto. Ištaisant klaidą vėliau pakartotinai pasirašomuose Sutarties egzemplioriuose tai ir buvo padaryta. Agentūrai pateikta pati pirmoji Sutarties versija, kurios klaidos vėliau buvo pastebėtos ir ištaisytos. Agentūros nurodytas argumentas dėl Sutarties keitimo yra nepagrįstas ir nelogiškas, nes minėti pareiškėjos ir laimėjusio tiekėjo veiksmai buvo skirti šalinti įsivėlusias klaidas ir sudaryti galutinę šalių iki Sutarties pasirašymo išreikštą valią, atitinkančią Sutartį. Agentūros nurodyta Pirkimo taisyklių 52 punkto tvarka ir ribojimai gali būti taikomi tik galutinai tinkamai surašytų ir pasirašytų sutarčių keitimo atveju.

2.2.2. Ministerija nurodė, kad net laiku pastebėtas Sutarties klaidos ištaisymas buvo atliktas netinkamai, tačiau nenurodė, kaip turėjo elgtis Sutarties šalys, norėdamos pasirašyti jų valią atitinkančią sutartį, jeigu ankstesnėje buvo pastebėta klaida, o ne norima atlikti visiškai naują keitimą.

2.2.3. Pirkimo sutarčių klaidų koregavimas negali būti prilyginamas sutarties keitimui, nes, žvelgiant teisinės technikos požiūriu, jis paprastai niekada neįforminamas pakeitimu prie sutarties, o atliekamas, atspausdinant visoms pasirašiusioms šalims naujus sutarties egzempliorius.

2.2.4. Tuo atveju, jeigu būtų vadovaujamasi Ministerijos traktavimu, Sutarties pakeitimo pasirašymas nepaneigiamai patvirtintų, kad ankstesnė nuostata atitiko šalių valią, o bet koks duomenų ištaisymas išreiškia naujai atsiradusią šalių valią. Tokio traktavimo galimumą paneigia faktas, kad Sutarties klaidos ištaisymas atliktas, vadovaujantis įprastine, manytina ir Ministerijoje taikoma, kanceliarine praktika ir net neturint minty, kad toks formalus veiksmas gali turėti bent mažiausių pasekmių, nes vertinant situaciją įprasto protingo ir atidaus subjekto kriterijumi neatsirastų pagrindo manyti, kad asmuo turėjo numanyti tokias atliktam veiksmui neproporcingas pasekmes sukeliančius veiksmus. Be to, jeigu negaliojantis Sutarties egzempliorius nebūtų per klaidą pateiktas Agentūrai, nebūtų kilę jokių ginčų. Pirminis egzempliorius su parašais nebuvo sunaikintas pradžioje, nes buvo norima tiesiog išsaugoti jį dėl įrodomosios vertės, kad šalys Sutartį sudarinėjo ir buvo suderintos visos kitos Sutarties nuostatos.

2.2.5. Ministerijos pastebėjimai, kad naujas Sutarties egzempliorius turi tą pačią datą ir tą patį numerį parodo, kad Ministerija iš esmės nesupranta pareiškėjos atliktų veiksmų, į juos nesigilino ir neatliko jų turiningo vertinimo bei įtakos pirkimo rezultatams ar finansinio poveikio Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramos fondo biudžetui analizės.

2.2.6. Sutarties klaida pastebėta iki pradedant vykdyti Sutartį, t. y. kitą dieną po jos pasirašymo, todėl net teoriškai negali būti teigiama, kad tai Sutarties keitimas.

2.2.7. Sutarties šalių tikroji valia dėl avanso galimybės kilo ir žodžiu buvo suderinta iki Sutarties pasirašymo, todėl tokios šalių valios neatitinkančios klaidos neturi būti šalinamos, pasirašant sutarties keitimus, kaip jie suprantami Pirkimo taisyklių 52 punkto prasme, nes pastaraisiais civilinių sandorių praktikoje išreiškiama išimtinai tik nauja, pasikeitusi šalių valia, o šiuo atveju ji nuo Sutarties pradžios nesikeitė – šalys iki Sutarties pasirašymo buvo sutarusios dėl avanso galimybės.

2.3. Remiantis Pirkimo taisyklių 52 punkto analize, iš esmės Agentūra patikrina, ar egzistuoja aplinkybės, reikalingos galimybei keisti sutartį, o nustačiusi šių aplinkybių buvimo faktą, Agentūra iš esmės gali priimti vienintelį sprendimą – tenkinti projekto vykdytojo prašymą. Taigi, neegzistuoja jokios kitos aplinkybės, kurių buvimas turi būti tikrinamas prieš pasirašant sutarties keitimą ir kurios neleistų tokio keitimo atlikti, o Agentūrai vėliau pastarajam pritarti arba teismui konstatuoti, kad sutarties pakeitimas, įvertinus pateiktą informaciją bei susirašinėjimo su Agentūra dokumentus (iš kurių matyti pareiškėjai palanki Agentūros pozicija), atitinka Pirkimo taisyklių 52 punkte nurodytas sąlygas. Įvertinus aplinkybių visumą ir įvykdyto pirkimo sąlygą, leidusią su laimėtoju nusistatyti norimas apmokėjimo sąlygas, leidžia tvirtinti, kad net ir įforminus klaidos taisymą kaip Sutarties keitimą ir pateikus Agentūrai, pastaroji nebūtų galėjusi priimti jokio kito sprendimo, o tik tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti Sutartį, nes buvo įvykdytos visos Pirkimo taisyklių 52 punkte nustatytos sąlygos. Taigi, klaidos Sutartyje ištaisymas su joje nurodyta pakeista data, nors ir nesant formalaus Agentūros pritarimo, yra tik pareiškėjos pasirinktos teisinės technikos klausimas, todėl atliktas formalus klaidos taisymas negali būti pagrindu Agentūrai taikyti sankcijas, turinčias ženklų ir neproporcingą neigiamą poveikį pareiškėjai.

2.4. Agentūra iš esmės kvestionuoja ne avanso dydį ar jo panaudojimą, o tik paties jo atsiradimo Sutartyje mechanizmą. Formalus klaidos taisymas negali būti laikomas pažeidimu, turinčiu įtakos pirkimo rezultatams bei pirkimų principų pažeidimui. Sutarties avanso nustatymo galimybė kilo iš pirkimo sąlygų nuostatų, nustačiusių, kad šalys dėl apmokėjimo sąlygų susitars atskirai, todėl tiekėjams buvo žinoma ir nekėlė abejonių. Net ir vadovaujantis Ministerijos logika, kad klaidos ištaisymas atliktas netinkamai, šuo atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formalaus pažeidimo koncepcija ir jos taikymo praktika viešųjų pirkimų (kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir kitų teismų praktikoje pripažįstami giminingais neperkančiųjų organizacijų viešiems pirkimams pagal savo reguliavimo dalyką ir paskirtį) bylose. Remiantis LAT praktika, turinio viršenybės prieš formą principo viešuosiuose pirkimuose, vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus, esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jeigu šie atitinka teisės normų ir pirkimo sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus (2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1); grynai formalus nukrypimas nuo Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, taigi, ir sankcijų taikymo (civilinė byla Nr. 3K-3-150/2010). Atsižvelgiant į tokią giminingų santykių normų aiškinimo praktiką taip pat turėtų būti aiškinamos ir analogiškos situacijos Pirkimo taisyklių reglamentuojamuose neperkančiųjų organizacijų vykdomuose pirkimuose.

2.5. Skundžiamais sprendimais pažeidžiamas proporcingumo principas viešajame administravime (proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus): ginčijamo sprendimo tikslai ir norimas poveikis neaiškūs, prieštarauja anksčiau priimtų sprendimų logikai ir sudaro mechaninės administravimo procedūros įspūdį, kai nevertinama pareiškėjo situacija. Pritaikytos priemonės proporcingumo padarytam pažeidimui principo pažeidimas yra savarankiškas pagrindas konstatuoti ginčijamų sprendimų neteisėtumą. Šie sprendimai naikintini kaip neatitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3 punkto, nes pažeidimo pobūdis, svarba ir finansiniai nuostoliai, taip pat tikslai, kurių siekiama finansinių korekcijų taikymu, būtinumas jas taikyti, priemonių proporcingumas ginčijamoje situacijoje leidžia teigti, kad sankcijos taikytos, neatsižvelgiant į aplinkybių, dėl kurių kilo poreikis taikyti sankcijas, pobūdį ir jų realią įtaką Pirkimų taisyklėse įtvirtintiems principams.

2.6. Ministerija ir Agentūra nenurodė, kad kaip Pirkimo taisyklių 52 punkto pažeidimas įvardytas pareiškėjos veiksmas turėjo / galėjo turėti įtakos pirkimo rezultatams ir kitų tiekėjų teisėms ir pareigoms; tai tik įrodo, kad pareiškėjos veiksmuose (ištaisant Sutartyje rastą klaidą) nebuvo jokio realaus nusižengimo pirkimų vykdymo tvarkai ar pirkimų principams.

2.7. Nuo 2015 m. gruodžio 8 d. įsigaliojo Sankcijų metodikos 11 punkto pakeitimas, kuriame nustatoma visiškai nauja ir paramos gavėjams (taip pat ir pareiškėjai) palanki taisyklė, t. y. jeigu pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, sankcijos gali būti netaikomos. Ši nuostata taikoma visų pareiškėjų atliktiems formaliems pažeidimams, nepriklausomai nuo pirkimo etapo ar pažeidimo rūšinės sudėties, todėl turi būti pritaikoma ir šio ginčo atveju. Akivaizdu, kad toks reglamentavimas nustatytas, Agentūrai įvertinus ydingą praktiką, kai esant formaliems pažeidimams be realaus, proporcingumo reikalavimus atitinkančio pagrindo, pareiškėjams dėl pirkimo pažeidimų buvo taikomos itin didelės pinigine išraiška sankcijos (pavyzdžiui, net nedidelė Agentūros požiūriu 25 proc. sankcija 1 mln. Eur vertės pirkime sudarytų ženklią 250 000 Eur sumą), nors realaus tokių pažeidimų poveikio ar įtakos tiekėjų konkurencijai, Pirkimo taisyklių principams (skaidrumui, lygiateisiškumui bei nediskriminavimui) nebūdavo. Tikėtina, kad sankcijos net už formalius neatitikimus pagal iki 2015 m. gruodžio 2 d. Sankcijų metodikos pakeitimų įsigaliojimo galiojusią tvarką buvo taikomos ne dėl realiai siekiamo jų poveikio, o todėl, kad nebuvo reglamentavimo, leidžiančio formalių neatitikimų atveju jų netaikyti.

Nagrinėjant ginčo situaciją tampa akivaizdu, kad Sutarties apmokėjimo tvarkoje nustatytos klaidos ištaisymas yra formalaus pobūdžio. Atskiro susitarimo dėl sutarties keitimo nepasirašymas ir nesikreipimas į Agentūrą dėl pritarimo tokiam keitimui, visiškai nedarė įtakos apklausos dalyvių galimybei dalyvauti pasiūlymų teikime, niekaip negalėjo daryti įtakos apklausos rezultatams ar apklausos dalyvių, siekiančių laimėti apklausą, suklaidinimui, todėl nelaikytinas esminiu, nes yra formalaus pobūdžio, įvertinus visus vėlesnius pareiškėjos, tiekėjo bei Agentūros veiksmus.

2.8. Nustatant sankciją (pareiškėjos nuomone – finansinę korekciją) būtina atsižvelgti į jos pasekmių taikymą pareiškėjai, kaip projekto vykdytojai, įvertinti, ar taikyta sankcija proporcinga keliamam tikslui. Pareiškėja yra fizinis asmuo, ji neturi kitų finansavimo šaltinių, todėl tokios finansinės korekcijos taikymas, be jau išvardytų teisėtumo reikalavimų pažeidimo, yra neproporcingas bei keliantis grėsmę jos galimybėms toliau vystyti projektą ir projekto egzistavimui. Finansinė korekcija yra per sunki našta pareiškėjai, dėl kurios ji gali būti nepajėgi siekti išsikeltų tikslų, t. y. teikti paslaugas. Sumažinus finansavimą gali nepakakti suplanuotų lėšų grąžinti skolas dėl statybos rangos darbų ir pareiškėja gali būti nepajėgi padengti lėšų trūkumo.

2.9. Vertinant ginčo situaciją proporcingumo ir teisėtumo aspektais, atkreiptinas dėmesys į Europos Komisijos rekomendacijas dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikoma viešojo pirkimo taisyklių (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-LT), kuriose nurodyti sutarčių, kurioms netaikomos arba iš dalies taikomos Bendrijos viešojo pirkimo direktyvos, pažeidimai. Minėtos taisyklės, nors tiesiogiai netaikomos ginčo santykiams, atspindi Europos Komisijos praktiką finansinių korekcijų taikymo ir kitų ES fondų finansinių interesų apsaugos pirkimų pažeidimų ES paramos projektuose atvejais. Šiose Europos Komisijos gairėse nustatyta, kad neesminių pažeidimu atveju, pažeidimui esant tik formaliam ir neturint galimo finansinio poveikio, jokia pataisa (finansinė korekcija) netaikoma.

Remiantis nacionalinių teismų praktika, skiriant pažeidimui (jeigu toks nustatomas) taikytiną sankciją turi būti įvertinamos visos aplinkybės, tarp kurių išskirtina pažeidimo įtaka pirkimo rezultatams bei pirkimų principams. LVAT administracinėje byloje Nr. A492-857/2014 konstatuotas pats pažeidimų faktas, pažymėta, kad pažeidimas yra susijęs su viešaisiais pirkimais, tačiau nei įgyvendinančioji institucija, nei sprendimus dėl finansinių korekcijų priėmusi ministerija nevertino pažeidimo įtakos galimiems finansiniams nuostoliams, Akcentuojama, kad atlikdama koregavimą, valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius, kad parinkta poveikio priemonė ir jos mastas nebuvo pagrįstas išsamiu pažeidimo pobūdžio, svarbos ir finansinių nuostolių vertinimu, bei nuspręsta, kad parinkta priemonė – 5 proc. finansinė sutarties pataisa – neproporcinga padarytam pažeidimui.

2.10. Sankcijų metodikoje nurodytų sankcijų taikymas ir Pirkimo taisyklių 52 punkte nustatytas suderinimas su Agentūra negali būti savitiksliai veiksmai. Sankcijomis (pirmiausia) siekiama apsaugoti ES ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, administruojant paramą. Sankcijos turi būti taikomos tik už konkrečius pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus, turinčius realų neigiamą poveikį, bet ne už administracinio pobūdžio procedūros, kuri yra prevencinio pobūdžio ir skirta eliminuoti galimus pažeidimus, nevykdymą. Remiantis skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusios Sankcijų metodikos redakcijos 2 priede nurodytomis sankcijomis akivaizdu, kad pareiškėjos formaliai neatitinkantys Pirkimo taisyklių 52 punkto veiksmai pagal pritaikytos sankcijos dydį (25 proc.) prilyginami arba net lenkia tokius pažeidimus, kurie pagal savo esmę šiurkščiai pažeidžia Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus pirkimų principus ir kitų tiekėjų interesus (pavyzdžiui, neleistinos dėty bos pirkimo procedūros metu (5 proc. sankcija), nepaskelbiama apie pasiūlymų pateikimo/paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo termino pratęsimą (5–10 proc. sankcija), nepakankamai apibrėžtas pirkimo objektas (5–10 proc. sankcija), diskriminacinė techninė specifikacija (5–25 proc. sankcija), ir pan.), t. y. iš esmės pirkimo procedūras pažeidžiantys pareiškėjai gauna tokio paties dydžio sankcijas, kaip ir pareiškėjai, kurių veiksmai tokių pasekmių nesukelia. Pareiškėjos nuomone, tai neatitinka nei proporcingumo viešajame administravime principo, nei logikos dėsnių.

2.11. Ministerija nepagrįstai nesprendė, ar Agentūros sprendime dėl nustatyto galimo pažeidimo nurodytas sankcijos (finansinės korekcijos) dydis atitinka proporcingumo principą ir nepateikė argumentų, kodėl sankcija iš viso turi būti taikoma. Pažeidimu, anot Agentūros ir Ministerijos, buvo pažeista formali sutarties keitimų derinimo su Agentūra tvarka, tačiau nebuvo pažeistas viešasis interesas, nepadaryta žala nei valstybei, nei viešųjų finansų racionalaus naudojimo principui, nes projektui skirtas finansavimas buvo panaudotas taip, kaip nustatyta paramos sutartyje. Šis pakeitimas nepakeitė Sutarties kainos, nenustatė kitų sąlygų, su kuriomis nebūtų susidūręs bet kuris kitas pirkimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas.

II

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (I t., b. l. 32–37).

1. Dėl faktinių aplinkybių

1.1. Pareiškėja 2012 m. liepos 23 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 3KT-KU-11-1-007151-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ (toliau – ir Paramos sutartis). Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties ,,Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės ,,Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos sritį ,,Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ projekto ,,Kaimo turizmo sodybos statyba kerulių kaime“ Nr. 3KT-KU-11-1-007151-PR001 bei pasirašytą paramos sutartį pareiškėja pateikė tarpinį mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KU-11-1-007151-PR001 (toliau – ir Tarpinis mokėjimo prašymas). Agentūra, tikrindama Tarpiniame mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atlikto pakartotinį pirkimų dokumentacijos vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant avansinius mokėjimus buvo pakeista atsiskaitymo tvarka, nustatytas pažeidimas.

1.2. Dėl darbų įsigijimo pareiškėja (užsakovė) 2015 m. kovo 13 d. su tiekėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Tiekėjas) pasirašė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 5.2 punkte nustatyta, kad apmokėjimas atliekamas užsakovei pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą, pagal Tiekėjo pateiktą sąskaitą per 30 dienų po akto pasirašymo dienos. Pateikta PVM sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įvardyta kaip „Avansas Rangos darbams“, ir 2015 m. gegužės 27 d. PVM sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) dėl rangos darbų; kartu pateikti 2015 m. gegužės 27 d. atliktų darbų aktas Nr. 1 ir 2015 m. gegužės 27 d. atliktų darbų aktas Nr. 2. Remiantis pateiktuose banko išrašuose nurodytais mokėjimais, dalis mokėjimų buvo atliekami 2015 m. kovo 20 d. (4 000,00 Eur), 2015 m. kovo 23 d. (4 000,00 Eur), 2015 m. kovo 25 d. (2 450,00 Eur), 2015 m. gegužės 7 d. (1 500,00 Eur), t. y. prieš pasirašant 2015 m. gegužės 27 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 ir atliktų darbų aktą Nr. 2. Be to, Sutartyje nebuvo nustatytas avansinis mokėjimas, todėl buvo pažeistas Pirkimo taisyklių 52 punktas, pagal kurį pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties ES standartams; pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su atitinkamu Agentūros teritoriniu paramos administravimo skyriumi. Pažymėtina, kad sankcijos taikomos ir už de facto atliktus sutarties pakeitimus, kai sumokamas sutartyje nenustatytas avansas.

1.3. Vertinant nurodytas aplinkybes ir nustatyto pažeidimo pobūdį bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. birželio 17 d. įsakyme Nr. 3D-430 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo veiklos skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ įgyvendinimo 2013 metais taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 67 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakyme Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (2014 m. birželio 2 d. redakcija) (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.1.9 punktu (Sankcijų metodika minima Administravimo taisyklių 197.4 punkte), Sankcijų metodikos 2 priedo lentelės 11 eilute ir 7.2 punktu, dėl nustatyto pažeidimo Agentūra pritaikė 25 proc. dydžio sankciją (sankcijos dydis skaičiuojamas nuo konkrečiai investicijai apskaičiuotos paramos sumos).

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 27, 31.6 punktus paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse; pagal Administravimo taisyklių 153.2 punktą, jeigu pirkėjai nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal nustatytus didžiausius įkainius, o jei didžiausi įkainiai nenustatyti, – pagal Pirkimų taisykles. Šiuo atveju tikrinant Tarpiniame mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti buvo atliktas pakartotinis pirkimų dokumentacijos vertinimas. Įgyvendinimo taisyklių 67 punkte nurodyta, kad jeigu paramos gavėjas nesilaiko paramos skyrimo reikalavimų ir pažeidžia paramos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, jam Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka taikomos sankcijos. Administravimo taisyklių 197.4 punkte nustatyta, jog paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, sankcijos taikomos pagal Agentūros direktoriaus įsakyme patvirtintą metodiką.

2. Pagal Paramos sutartį paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos, kurios padarytos, nepažeidžiant EB ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, faktiškai patirtos (4.6 punktas); gavus sprendimą dėl paramos neskyrimo, paramos sumažinimo, sutarties nutraukimo ir / ar reikalavimo grąžinti paramos lėšas / jų dalį, per sprendime nustatytą terminą įvykdyti sprendime išvardytus reikalavimus (17.6 punktą); Agentūrai ir / ar Ministerijai priėmus sprendimą sumažinti paramą, neskirti paramos, susigrąžinti paramą / jos dalį ir (ar) nutraukti sutartį, šiame sprendime nustatytu laiku grąžinti reikalaujamą paramos dalį / visą gautą paramos sumą ir sumokėti sprendime grąžinti paramą nurodytas palūkanas, nustatytas Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondo priemones, administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 137 (17.21 punktas). Nėra ginčo dalyku, ar galimas bendrai avansinis atsiskaitymas, ar ne; ginčas kilęs dėl to, jog įmonė, dalyvavusi pirkime, įsipareigojo atlikti darbus savo lėšomis ir tik tada gauti apmokėjimą, o ne iš pradžių gauti lėšas iš pareiškėjos, o paskui vykdyti darbus. Toks buvo pirkimo kvietime nurodytas reikalavimas, kas, be abejo, sumažino įmonių, galinčių dalyvauti tokiame pirkime, ratą, kadangi kvietime nurodyta, jog bus atsiskaitoma tik po darbų atlikimo; dalis įmonių, galimai galėjusių atlikti darbus už mažesnę kainą, bet neturinčių pakankamai apyvartinių lėšų, nedalyvavo paskelbtame kvietime. Atsižvelgiant į tai, nustatyta atsiskaitymo tvarka yra esminė pirkimo sutarties sąlyga, kuri darė įtaką pirkime dalyvaujančių įmonių kiekiui, ir į tai, kad kvietime nurodžius kitokį atsiskaitymo būdą negu realiai buvo atliekamas, buvo pažeistos pirkimo taisyklės.

3. Remiantis LAT teismų praktikos apžvalga, siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), galiojantys viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Bendrijos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jeigu juose nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos negu pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C‑337/98). Atsižvelgiant į tai, kad techninės specifikacijos turi sudaryti vienodas sąlygas visiems dalyviams, neturi sukurti nepateisinamų kliūčių, privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Pirkimų taisyklių 3 punkte nustatyti principai bei tikslai. Sutarties objektas ir jos įvykdymo (prekių pristatymo) terminai laikytini esminėmis pagal Pirkimo taisykles atliktų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių sąlygomis. Be to, pagal teismų praktiką būtent pirkėjo pareiga yra patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas, atliekami darbai ar tiekiamos prekės tinkamos kokybės, pakankami patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius. Perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus tikrina ir vertina pagal juose pateiktus duomenis. Taigi, būtent pareiškėjai tenka atsakomybė už tai, kad buvo pasirinkta įmonė, kuri negalėjo atlikti darbų pagal kvietime nurodytus reikalavimus.

4. Remiantis LVAT praktika, VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinė byla Nr. A756-450/2010). Skundžiami sprendimai atitinka visus jiems keliamus reikalavimus, todėl yra teisėti, pagrįsti ir naikinti jų nėra pagrindo.

III

Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, prašo pareiškėjos skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (I t., b. l. 129–132).

1. Pareiškėja Agentūrai pateikė Sutartį, kurios 5.2 punkte nustatyta, kad apmokėjimas atliekamas užsakovei pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal Tiekėjo pateiktą sąskaitą, per 30 dienų po akto pasirašymo dienos, taip pat 2015 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įvardyta kaip „Avansas Rangos darbams“, bei 2015 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl rangos darbų, 2015 m. gegužės 27 d. atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Agentūra iš pateiktų banko išrašuose nurodytų mokėjimų nustatė, kad dalis mokėjimų buvo atliekami prieš pasirašant 2015 m. gegužės 27 d. atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Sutartyje nebuvo nustatytas avansinis mokėjimas, todėl Agentūra padarė išvadą, kad pareiškėja de facto pažeidė Pirkimo taisyklių 52 punktą.

2. Agentūra, įvertindama aplinkybes ir nustatyto pažeidimo pobūdį bei vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.4 punktu Sankcijų metodikos 2 priedo 11 punktu ir 7.2 punktu, pareiškėjai pritaikė 25 proc. dydžio sankciją (9 345,74 Eur), sprendime Nr. BRK-9154(12.4) nurodė, kad pagal pateiktą mokėjimo prašymą pareiškėjai suteikiama 28 037,22 Eur paramos suma vietoje prašytos 37 382,96 Eur paramos sumos, nekompensuojant 9 345,74 Eur paramos sumos už Pirkimo taisyklių pažeidimą.

3. Ministerija sutinka su Agentūros vertinimu, kad pareiškėja de facto pakeitė Sutartį, išmokėdama Tiekėjui avansą, nes Sutartyje avansas nebuvo nustatytas, kadangi pagal Agentūrai pateiktus dokumentus faktiškai buvo pakeista atsiskaitymo tvarka. Skunde ministerijai pareiškėja teigė, kad Agentūros pritaikyta sankcija yra nepagrįsta, nes pasirašant Sutartį klaida nebuvo pastebėta, t. y. nebuvo nurodytas su Tiekėju sutartas avansas, o vėliau, Tiekėjui pastebėjus klaidą, klaida buvo ištaisyta, pasirašant pakoreguotą Sutartį; taip pat nurodė, kad Agentūrai buvo pateikta pirmoji Sutarties versija. Ministerija 2015-12-11 sprendime Nr. 3IN-F-2167-1609 išreiškė nuomonę, kad pareiškėjos valia buvo išreikšta dokumente – Sutartyje, kurią jį pateikė Agentūrai, o vėlesnis Sutarties „koregavimas“ yra Sutarties keitimas.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja, pasirašydama „pakoreguotą“ Sutartį ir joje nurodydama kitokią atsiskaitymo tvarką, pakeitė ir Sutarties tekstą, t. y. pakeitė Sutartį ir de jure. Toks Sutarties „koregavimas“ apskritai vertintinas kritiškai, nes „pakoreguotas“ Sutarties variantas yra tos pačios datos ir turi tokį patį numerį kaip „pirminės“, o Agentūrai buvo pateiktas „pirminis“ Sutarties variantas, o „pakoreguotas“ variantas pateiktas su 2015 m. lapkričio 11 d. skundu Ministerijai po to, kai Agentūra 2015 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą taikyti sankcijas pareiškėjai už mokėjimą avansu, kurio Sutartyje nebuvo. Mokėjimas avansu, kai avansas nenustatytas Sutartyje, ir Sutarties pakeitimas, nustatant avansinį mokėjimą, kai pirminėje Sutartyje jo nebuvo, yra Sutarties pakeitimas. Tai yra Pirkimo taisyklių 52 punkto pažeidimas, už kurį Metodikos 2 priedo 11 punkte nurodytos sankcijos. Pareiškėja Sutarties pakeitimų nederino su Agentūra, pakeitė atsiskaitymo tvarką, kas laikytina esminiu Sutarties pakeitimu, todėl Agentūros sprendimas taikyti sankcijas yra teisėtas ir pagrįstas.

5. Pareiškėja skunde Ministerijai nurodė, kad pareiškėjos 2015 m. vasario 27 d. kvietime pateikti pasiūlymą (toliau – ir Kvietimas) nenurodytos konkrečios mokėjimo sąlygos, o nurodyta, kad apmokėjimo sąlygos bus aptariamos pasirašant rangos sutartį. Tokios Kvietimo nuostatos neatitinka Pirkimo taisyklių 17 punkto reikalavimų, 1 priedo 4 punkto, tai galimai pažeidžia ir Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjos J. F. atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Petrauskas (2016 m. lapkričio 7 d. atstovavimo sutartis (II t., b. l. 127)) rėmėsi pareiškėjos skundu ir prašė skundą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Pelenė (2014 m. gruodžio 110 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. BR8-62 (II t., b. l. 133)) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėja, atstovaujama R. J. (toliau pareiškėjos ir įgalioto asmens prasme vartojama pareiškėjos sąvoka), ir Agentūra 2012 m. liepos 23 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 3KT-KU-11-1-007151-PR001 „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“, taikoma 2011 m. metų paraiškoms, pagal kurią išmokant paramos lėšas paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra, be kita ko: tiesiogiai susijusios su projekto, kuriam teikiama parama, įgyvendinimu; būtinos projektui vykdyti ir numatytos Sutartyje; laikomos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, ir numatytos paraiškoje gauti EB fondų finansinę Paramą bei verslo plane; atitinkančios įgyvendinimo taisyklių reikalavimus, susijusios su projekto įgyvendinimu ir patirtos po prašymo kompensuoti dalį palūkanų ir (arba) dalį garantinio užmokesčio pateikimo dienos, jeigu paramos gavėjas naudojasi kredito įstaigų išduotais kreditais projektui, kuriam prašoma paramos, finansuoti ir paramos gavėjui teikiama valstybės pagalba, kompensuojant dalį kredito įstaigai sumokėtų palūkanų ir (arba) dalį garantinio užmokesčio; padarytos nepažeidžiant EB ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, faktiškai patirtos, įtrauktos į paramos gavėjo apskaitą ir kurios gali būti identifikuojamos, pagrįstos ir patvirtinamos atitinkamais išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentais (4 punktas); parama paramos gavėjui suteikiama tik tada, jeigu paramos gavėjas, be kita ko, projektą vykdys be nukrypimų (5 punktas) (t. 2, b. l. 90–99).

2. Pareiškėja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 13 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Tiekėjas Sutartyje nustatytomis sąlygomis savo jėgomis ir rizika objekte „Kaimo turizmo sodybos statyba Kerulių km.“ įsipareigoja atlikti Sutarties prieduose nurodytus statybos darbus ir perduoti jų rezultatą pareiškėjai šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, galutinė Sutarties kaina – 110 091,80 Eur ir 23 119,28 PVM, iš viso – 133 211,08 Eur (Sutarties 1.1 ir 2.1 punktai) (Sutarties kopija (t. 1, b. l. 192–195), Sutarties priedai (t. 1, b. l. 196–198), papildomas susitarimas prie Sutarties (t. 1, b. l. 199)).

3. Sutarties varianto, kurį pareiškėja pateikė Agentūrai, 5.1. punkte nustatyta, kad Sutartis gali būti keičiama / pratęsiama abipusiu rašytiniu šalių susitarimu, Sutarties pakeitimai įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos, jeigu juose nenurodyta kitokia įsigaliojimo diena, o 5.2 punkte nustatyta, kad apmokėjimas atliekamas pareiškėjai pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal Tiekėjo pateiktą sąskaitą per 30 dienų po akto pasirašymo dienos (Sutarties kopija (t. 1, b. l. 192–195), Sutarties priedai (t. 1, b. l. 196–198), papildomas susitarimas prie Sutarties (t. 1, b. l. 199)). Tokį Sutarties variantą pareiškėja pateikė ir teismui (Sutartis su priedais (t. 1, b. l. 15–21)).

Sutarties varianto, kurį pareiškėja pateikė Ministerijai, 5.1. punkte nustatyta, kad Sutartis gali būti keičiama / pratęsiama abipusiu rašytiniu šalių susitarimu, Sutarties pakeitimai įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos, jeigu juose nenurodyta kitokia įsigaliojimo diena, o 5.2 punkte nustatyta, kad darbams vykdyti mokamas avansas 12 000 Eur, avansas išmokamas dalimis, o galutinis apmokėjimas atliekamas pareiškėjai pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal Tiekėjo pateiktą sąskaitą per 30 dienų po akto pasirašymo dienos (Sutartis su priedais (t. 1, b. l. 135–141)). Tokį Sutarties variantą pareiškėja pateikė ir teismui (t. 1, b. l. 22–28).

4. Teismui pateiktos 2 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos pareiškėjai, kuriose nurodyta, kad mokėtina suma – 8 936,36 Eur (su PVM – 10 450,00 Eur), kaip prekės / paslaugos pavadinimas nurodyta „Avansas Rangos darbams“, tačiau įrašytos skirtingos dokumento datos – vienoje PVM sąskaitoje faktūroje – 2015 m. kovo 17 d. (t. 2, b. l. 54), kitoje PVM sąskaitoje faktūroje – 2015 m. gegužės 27 d. (t. 2, b. l. 1).

5. Pareiškėja 2015 m. kovo 20 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 000 Eur, 2015 m. kovo 23 d. – 4 000 Eur, 2015 m. kovo 25 d. – 2 450 Eur, t. y. 10 450 Eur (visi paminėti mokėjimai, kaip nurodyta pavedimuose, atlikti už darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 187–191), 2015 m. gegužės 7 d. – 1 500 Eur (t. 1, b. l. 185, 186), t. y. iš viso .

6. Pareiškėja 2015 m. gegužės 27 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1 ir atliktų darbų aktą Nr. 2 (t. 2, b. l. 2–5).

7. Pareiškėja 2015 m. birželio 19 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę ,,Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ Nr. 3KT-KU-11-1-007151-MP003, kuriame prašė kompensuoti 37 382,80 Eur išlaidų (t. 1, b. l. 160–176), ir papildomus dokumentus (t. 1, b. l. 177–t. 2, b. l. 8), be kita ko, 2015 m. kovo 13 d. sudarytos Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurios 5.1. punktą sutartis gali būti keičiama / pratęsiama abipusius rašytiniu šalių susitarimu, Sutarties pakeitimai įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos. jeigu juose nenurodyta kitokia įsigaliojimo diena, o pagal 5.2 punktą apmokėjimas atliekamas pareiškėjai pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal Tiekėjo pateiktą sąskaitą per 30 dienų po akto pasirašymo dienos (Sutarties kopija (t. 1, b. l. 192–195), Sutarties priedai (t. 1, b. l. 196–198), papildomas susitarimas prie Sutarties (t. 1, b. l. 199)).

8. Pareiškėja teikė paaiškinimus 2015 m. rugpjūčio 5 d. ir 2015 m. rugpjūčio 17 d., be kita ko, dėl atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytų duomenų (t. 2, b. l. 49–50, 35).

9. Agentūra, išnagrinėjusi Tarpinį mokėjimo prašymą ir vadovaudamasi Administravimo taisyklių 153.2, 197.1.9, 197.4 punktais, Sankcijų metodikos 7.2 punktu ir 2 priedo lentelės 11 eilute, Įgyvendinimo taisyklių 27, 31.6, 60 ir 67 punktais bei Pirkimo taisyklių 52 punktu, 2015 m. spalio 23 d. sprendime Nr. BRK-9154(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, informavo pareiškėją, kad pagal Tarpinį mokėjimo prašymą jai suteikiama 28 037,22 Eur paramos suma vietoje prašytos 37 382,96 Eur paramos sumos: pritaikius 25 proc. sankciją už Pirkimo taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimus, t. y. už netinkamai įvykdytus naujų pastatų ir (arba) statinių statybos, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto (vieno buto gyvenamojo namo statyba) (toliau – darbai) medžiagų ir darbų pirkimus, nekompensuojama 9 345,74 Eur paramos suma (t. 1, b. l. 8–10, 126–128, 144–146; t. 2, b. l. 20–22). Sprendime Nr. BRK-9154(12.4), be kita ko, nurodyta:

9.1. Tikrinant Tarpiniame mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti buvo atliktas pakartotinis pirkimų dokumentacijos vertinimas. Atsižvelgiat į tai, kad atliekant avansinius apmokėjimus buvo pakeista atsiskaitymo tvarka, nustatytas, pažeidimas.

9.2. Su Tiekėju dėl darbų įsigijimo 2015m. kovo 13 d. pasirašyta Sutartis, kurios 5.2 punkte nustatyta, kad „Apmokėjimas atliekamas Užsakovui pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą, pagal Rangovo pateiktą sąskaitą, per 30 dienų po akto pasirašymo dienos“. Pareiškėja pateikė 2015 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įvardyta kaip „Avansas Rangos darbams“, bei 2015 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl rangos darbų, kartu pateikti 2015 m. gegužės 27 d. atliktų darbų aktas Nr. 1 ir 2015 m. gegužės 27 d. atliktų darbų aktas Nr. 2. Remiantis pateiktuose banko išrašuose nurodytais mokėjimais, dalis mokėjimų buvo atliekami 2015 m. kovo 20 d. (4 000,00 Eur), 2015 m. kovo 23 d. (4 000,00 Eur), 2015 m. kovo 25 d. (2 450,00 Eur), 2015 m. gegužės 7 d. (1 500,00 Eur). t. y. prieš pasirašant 2015 m. gegužės 27 d. atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2,be to, Sutartyje nebuvo nustatytas avansinis mokėjimas, taigi, buvo pažeistas Pirkimo taisyklių 52 punktas, Pažymėtina, kad sankcijos taikomos ir už de facto atliktus Sutarties pakeitimus, kai sumokamas Sutartyje nenustatytas avansas.

10. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2015 m. lapkričio 11 d. skundą dėl sprendimo Nr. BRK-9154(12.4) (t. 1, b. l. 133–134; t. 2, b. l. 14–15), 2015 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. 31N-F-2167-1609 „Dėl skundo“ konstatavo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir pareiškėjos skundo netenkino (t. 1, b. l. 11–14, 147–150; t. 2, b. l. 10–13). Sprendime Nr. 31N-F-2167-1609, be kita ko, nurodyta:

10.1. Ministerija sutinka su Agentūros vertinimu, kad pareiškėja de facto pakeitė Sutartį, išmokėdama Tiekėjui avansą, nes Sutartyje avansas nebuvo įtvirtintas, o pagal Agentūrai pateiktus dokumentus faktiškai buvo pakeista atsiskaitymo tvarka.

10.2. Pareiškėjos valia buvo išreikšta dokumente – Sutartyje, kurią ji pateikė Agentūrai, o vėlesnis Sutarties „koregavimas“ yra Sutarties keitimas. Pareiškėja, pasirašydama su Tiekėju „pakoreguotą“ Sutartį ir ten nurodydama kitokią atsiskaitymo tvarką, pakeitė ir Sutarties tekstą, t. y. pakeitė Sutartį ir de jure. Toks Sutarties „koregavimas“ apskritai vertintinas kritiškai, nes „pakoreguotas“ Sutarties variantas yra tos pačios datos ir turi tokį patį numerį kaip „pirminės“, o Agentūrai buvo pateiktas „pirminis“ Sutarties variantas, „pakoreguotas“ pateiktas su 2015 m. lapkričio 11 d. skundu Ministerijai, kai Agentūra priėmė 2015 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. BRK-9154(12.4) taikyti pareiškėjai sankcijas už mokėjimą avansu, kurio Sutartyje nebuvo.

Tiek apmokėjimas avansu, kai avansas nėra nustatytas Sutartyje, tiek Sutarties pakeitimas, nustatant avansinį mokėjimą, kai pirminėje Sutartyje jo nebuvo, yra Sutarties pakeitimas ir tai yra Pirkimo taisyklių 52 punkto pažeidimas, už kurį Metodikos 2 priedo 11 punkte yra nurodytos sankcijos (nesilaikant Pirkimų taisyklėse ir / ar pirkimo sutartyje nustatytų būtinų sąlygų (pavyzdžiui, gauti Agentūros pritarimą pirkimo sutarties keitimui) keičiant pirkimo sutartį, jeigu buvo pakeistos esminės pirkimo sutarties sąlygos), taikoma 25 proc. dydžio sankcija). Pareiškėja nederino su Agentūra Sutarties pakeitimų, pakeitė atsiskaitymo tvarką, kas laikytina esminiu Sutarties pakeitimu, todėl sprendimas Nr. BRK-9154(12.4) yra teisėtas ir pagrįstas.

10.3. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2015 m. vasario 27d. kvietime pateikti pasiūlymą nenurodytos konkrečios mokėjimo sąlygos, o nurodyta, kad „Apmokėjimo sąlygos bus aptariamos pasirašant rangos sutartį“. Pažymėtina, kad tokios Kvietime esančios nuostatos neatitinka Pirkimo taisyklių 17 punkto reikalavimų, kuriame nustatyta, kad kvietime pateikti pasiūlymą, kuris siunčiamas visiems į skelbimą atsiliepusiems tiekėjams, turi būti informacija, nurodyta šių taisyklių 1 priede. Pirkimo taisyklių 1 priedo „Kvietimo pateikti prekių, prekių paslaugų ar darbų pasiūlymą forma“ 4 punkte nustatyta, kad kvietime turi būti nurodytos esminės sutarties vykdymo sąlygos (prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai, mokėjimo sąlygos ir kt.). Pareiškėjos Kvietime nenurodytos konkrečios mokėjimo sąlygos, tai galimai pažeidžia ir Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo bei skaidrumo principus.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja J. F. prašo teismą, be kita ko, panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. BRK-9154(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 9 punktas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 31N-F-2167-1609 „Dėl skundo“ (šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 10 punktas). Šiuose sprendimuose nustatyta, kad pareiškėja de facto pakeitė Sutartį (šios sutarties turinio ir jos variantų aprašymą žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2, 3 punktuose), išmokėdama Tiekėjui avansą, nes Sutartyje avansas nebuvo įtvirtintas, o pagal Agentūrai pateiktus dokumentus faktiškai buvo pakeista atsiskaitymo tvarka; be to, pareiškėja, pasirašydama su Tiekėju „pakoreguotą“ Sutartį ir ten nurodydama kitokią atsiskaitymo tvarką, pakeitė ir Sutarties tekstą, t. y. pakeitė Sutartį ir de jure.

2. Teismas sutinka su skundžiamuose sprendimuose pateiktu Sutarties keitimo traktavimu. Pagal civilinės teisės teoriją esmine sutarties sąlyga yra laikoma atsiskaitymo už prekes arba paslaugas tvarka, todėl pareiškėjos aiškinimas, esą, ji techniškai „koregavo“ Sutartį, kai tuo tarpu buvo pakeista esminė sutarties sąlyga, yra nepagrįstas. Pabrėžtina, kad „pakoreguotas“ Sutarties variantas yra tos pačios datos ir turi tokį patį numerį kaip „pirminės“, o Agentūrai buvo pateiktas „pirminis“ Sutarties variantas, „pakoreguotas“ pateiktas su 2015 m. lapkričio 11 d. skundu Ministerijai, kai Agentūra priėmė 2015 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. BRK-9154(12.4) taikyti pareiškėjai sankcijas už mokėjimą avansu, kurio Sutartyje nebuvo.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakyme Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio, gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių 52 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams; pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su atitinkamu Agentūros teritoriniu paramos administravimo skyriumi (išskyrus atvejus, kai sutarties vertė neviršija 28 962 (dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų) eurų, taip pat kai keičiamo pirkimo objekto dalies vertė neviršija 5 proc. visos pirkimo sutarties vertės). Įvertinęs Sutarties „koregavimą“, teismas daro išvadą, kad skundžiamuose sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja taip „koreguodama“ Sutartį pažeidė minėtų Projekto vykdytojo, pretenduojančio, gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių 52 punkto reikalavimus, todėl skundžiamų sprendimų nėra teisinio pagrindo naikinti.

3. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad teismas galėtų pakeisti skundžiamus sprendimus, sumažinant paskirtą sankciją, nes pažeidimas yra formalus. Teismas nesutinka su tokia pozicija. Tai, kad pati sutartis yra formalaus pobūdžio ir jos „koregavimas“ yra formalaus pobūdžio, nereiškia, kad esminės Sutarties sąlygos keitimas, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, gali būti laikomas nesvarbiu, mažinančiu pareiškėjos atsakomybę. Todėl ir šiuo aspektu pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

4. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas, tai jos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo tenkinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis