Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti pavardę civilinės būklės akto įraše, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą duodanti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog pareiškėjos prašymas rašyti pavardę W. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams, nes pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.“ Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Kartu atkreipė dėmesį, jog Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys aiškiai išreiškė pageidavimą nedalyvauti teismo posėdyje, taip pat į susiklosčiusią situaciją dėl koronavirusinės COVID-19 infekcijos, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 515 straipsnio išimtį ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dalyvaujantys byloje asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti išsiunčiant jiems pranešimus bei paskelbiant pranešimą specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt (CPK 130, 133 str.). Iki teismo posėdžio pradžios negauta prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2019 m. gegužės 21 d. įregistruota pareiškėjos E. M. ir R. M. W. santuoka (akto įrašo Nr. 1660).

Pareiškėja E. M. kreipėsi į Vilniaus mieto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydama pakeisti pareiškėjos E. M. pavardę iš M. į W. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius minėto prašymo netenkino ir 2020 m. vasario 11 d. pateikė išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-539/20(2.4.1.51-AD21) nurodydama, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklė aktų įrašus įrašyti nelietuviškais rašmenimis, todėl neturi teisinių galimybių santuokos sudarymo įraše pakeisti pavardę iš M. į W.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima.

Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis įrašyti nelietuviškais rašmenimis. Vis dėlto pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda–Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09). Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06).

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas, tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

Gyventojų registro duomenimis, galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių tiek savo varduose, tiek pavardėse raidę „w“. Taigi „w“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pavardėse, varduose „w“ raidžių rašymas būtų sukėlęs kokias nors neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai. Byloje taip nėra duomenų, kad pareiškėjos pavardės rašymas originalia forma „W.“ valstybei sukeltų kokių nors didesnės reikšmės sunkumų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja gyvena Jungtinėje Karalystėje, o skirtingos šeimos narių pavardės sukelia pareiškėjai ir jos šeimos nariams nepatogumų, jai nuolat tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos pateikti argumentai ir įrodymai patvirtina, kad atsisakymas pareiškėjos santuokos akto įraše pareiškėjos pavardę rašyti su raide „w“ bei atitinkamai pakeisti šį įrašą rašant pavardę „W.“, sukelia ir gali sukelti pareiškėjai ir jos šeimai nuolatinio pobūdžio nepatogumus, keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant asmens tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, pareiškėjos šeimos narių tarpusavio giminystės ryšį. Šie nuolatinio pobūdžio nepatogumai neišvengiamai ateityje kartotųsi, t. y. pareiškėja ir toliau turėtų kaskart aiškinti aplinkiniams šeimos narių skirtingų pavardžių priežastis. Pažymėtina, kad šiuo metu susiklostė situacija, kai pareiškėjos ir jos sutuoktinio pavardės būtų rašomos skirtingai, o šį skirtingumą lemtų ne šeiminį ryšį reiškianti pavardės galūnė. Šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad draudimas įrašyti pareiškėjos pavardę su raide „w“ santuokos įraše, taip pat valstybinės lietuvių kalbos prioriteto besąlyginis gynimas yra neproporcingas pareiškėjos patiriamiems nepatogumams.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime į pareiškimą pareiškėjos prašymui neprieštarauja, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kaip minėta, pateikė Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų, kuriose nurodė, jog atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat jų vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamiems tikslams ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja galėtų patirti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių teismų praktiką, pareiškėjos pateiktus įrodymus, suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kabos komisijos procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškimas tenkintinas, 2020 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvada Nr. A136-539/20(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo)“ naikintina, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas 2019 m. gegužės 21 d. santuokos sudarymo įraše Nr. 1660 pakeisti pareiškėjos E. M. pavardę į „W.“ ir išduoti naują santuokos akto įrašą.

Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus 1 132,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį savo prašymą argumentuoja tariamu pareiškėjos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priešingu suinteresuotumu bylos baigtimi.

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

Ypatingosios teisenos tvarka yra ne ginčo teisena, ja nagrinėjama daug ir skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), todėl dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali būti nevienodi ir priešingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, priešingai nei tvirtina pareiškėja, analogiškose bylose pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus nėra priteisiamos. Nors pareiškėja remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2505-294/2020, kur bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos, tačiau 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-1508-603/2020) minimo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus panaikinta. Nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje aktualiu klausimu išaiškinta, kad kliūtis tenkinti pareiškėjos prašymą sudarė ne suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus valia, tačiau objektyvios aplinkybės – teisės aktų reikalavimai; suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, teikdamas atsiliepimą į pareiškimą, nereiškė prieštaravimų dėl pareiškime išdėstyto prašymo, jį prašė spręsti teismo nuožiūra; suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius yra viešojo administravimo subjektas, savo veikloje priimantis atitinkamus sprendimus vadovaudamasis teisės aktais, todėl negali atsakyti už neigiamus padarinius nulemiančią susiklosčiusią situaciją dėl įstatymų leidėjo nepriimamų atitinkamų teisės aktų pakeitimų, susijusių su civilinės būklės aktų įrašų atlikimu ne lietuvių kalba.

Teismo vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius turėjo priešingą materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius civilinės būklės akto įrašą atsisakė pakeisti dėl Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius nėra įstatymų leidėjas ir nuo šio subjekto valios nepriklauso, kokie konkretūs šio subjekto veiklą reguliuojantys teisės aktai yra priimti. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius neturi kompetencijos savo nuožiūra, ne pagal teisės aktų reikalavimus spręsti dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, net jei tai susiję su asmenų pavardžių rašymu. Pažymėtina ir tai, kad pateiktu atsiliepimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius iš esmės neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, o, atvirkščiai, pateikė informaciją, jog dėl įstatymų leidėjo valios pakeisti atitinkamus teisės aktus ir tinkamai sureguliuoti asmenvardžių rašymą nebuvimo pareiškėja yra priversta savo teises ginti teisme. Nors sutiktina su pareiškėjos argumentacija, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti įvertinamos kaip tam tikra žala, tačiau pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, iš esmės veikė pagal teisės aktų reikalavimus, taigi, teisėtai. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius kaip teisėtai (pagal įstatymų leidėjo valią) veikęs subjektas nėra atsakingas už pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsniu, 514 straipsniu, 516 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. vasario 11 d. išvadą Nr. A136-539/20(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo)“.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti 2019 m. gegužės 21 d. santuokos sudarymo įraše Nr. 1660 pareiškėjos E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pavardę į „W.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo akto įrašą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.