Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1460-400/2022 pagal pareiškėjos I. R. pareiškimo suinteresuotiems asmenims T.F., D. F., valstybės įmonei Registrų centras, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, notarei V. P., dėl įrašo panaikinimo ir įgyjamosios senaties nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

9. Faktinės aplinkybės, dokumentai, ūkinės knygos, liudytojai liudija, kad pareiškėja daugiau nei 10 metų atvirai, teisėtai ir sąžiningai valdė statinius, tai bylos nagrinėjimo dalykas, ką teismas vertins išnagrinėjęs bylą ir priimdamas galutinį sprendimą. Todėl pareiškimas turi būti nagrinėjamas, nes sukelia teisinius padarinius. Vyraujantis reikalavimas priklauso bendros kompetencijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl įrašo panaikinimo ir įgyjamosios senaties nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Pareiškėja prašė panaikinti VĮ Registrų centro įrašus, kad statiniai esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. F. A.

14. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjos reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro įrašus nėra materialinis teisinis reikalavimas, nes jį patenkinus, nebūtų modifikuojamos pareiškėjos subjektinės teisės ar pareigos, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių statinių priklausomybę pareiškėjos motinai. Apeliantė teigia, kad VĮ Registrų centre duomenys įrašyti jos senelio sesers vardu, nors statiniai priklauso pareiškėjos motinai. Šiuos duomenis gali pakeisti tik teismas ir šio reikalavimo tenkinimas sukeltų teisinius padarinius pareiškėjai, nes ji yra paveldėjusi motinos turtą.

15. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

16. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; kt.). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

17. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas).

18. Byloje nustatyta, kad ginčo statiniai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja yra pateikusi VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Panevėžio skyriaus sprendimą, kuriame nurodoma, jog išnagrinėjus I. R. 2021-07-08 prašymą įregistruoti (duomenys neskelbtini) m. mirusios E. F. nuosavybės teisę į statinius (nurodomi ginčo statiniai) ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nuspręsta prašymą atmesti, kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos, kaip E. F. įpėdinės, teisinį statusą. Pareiškėjai išaiškinta, kad sprendimas gali būti skundžiamas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Byloje nėra duomenų, kad minėtas sprendimas būtų apskųstas ir kad ginčo statiniai būtų įregistruoti E. F.vardu (ko prašė pati pareiškėja). Aplinkybę, kad yra priešingai, paneigia pačios pareiškėjos pateikti duomenys. Byloje nesant duomenų, kad statiniai nuosavybės teise priklauso E. F. A., nėra pagrindo spręsti, jog dėl tokio įrašo registre būtų pažeidžiamos pareiškėjos atitinkamos teisės ar teisėti interesai. Pažymėtina, kad teismas turi pareigą apginti asmens pažeistas teises tuo atveju, jeigu besikreipiantis į teismą asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Tuo tarpu pareiškėjos prašymas ir pačios pateikiami duomenys vieni kitiems prieštarauja, ir nesudaro pagrindo manyti, jog pareiškėjos interesai dėl įrašo registre yra pažeidžiami ir atitinkamai galėtų būti ginami teisme. Todėl pagrįstai teismas atsisakė priimti prašymą dėl įrašų panaikinimo.

19. Pareiškėja pareiškimu taip pat prašė nustatyti pareiškėjai nuosavybės teisės į neįregistruotus ginčo statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai yra išvestinis reikalavimas, todėl jis taip pat negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliantės teigimu, faktinės aplinkybės, dokumentai, ūkinės knygos, liudytojai liudija, kad pareiškėja daugiau nei 10 metų atvirai, teisėtai ir sąžiningai valdė statinius, tai bylos nagrinėjimo dalykas, ką teismas vertins išnagrinėjęs bylą ir priimdamas galutinį sprendimą.

20. CPK XXXIV skyriaus Trečiasis skirsnis „Bylos dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo“ reglamentuoja civilinių bylų dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą teisme. Kiekvienas asmuo, valdantis daiktą ir siekiantis suėjus įgyjamajai senačiai įforminti nustatyta tvarka nuosavybės teisę, turi teisę pateikti teismui pareiškimą pagal CPK 530-533 straipsniuose nustatytas taisykles. CK 4.68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visais atvejais nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Tai reiškia, jog pareiškimai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo yra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka ir asmuo, siekiantis nustatyti faktą, jog nuosavybės teisę jis įgijo pagal įgyjamąją senatį, turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu.

21. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Teismui konstatavus nuosavybės teisių įgijimo pagal įgijamąją senatį sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK4.58-4.71 straipsnyje nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-514/2008, ir kt.). Tai reiškia, jog CK 4.58-4.71 str. nustatytų aplinkybių konstatavimas yra teisminio nagrinėjimo dalykas, ir šios aplinkybės nėra nustatomos ieškinio priėmimo stadijoje.

22. Teismas, priimdamas pareiškimą, nesvarsto ir nevertina pareiškimo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, nes aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, yra nustatomos tik išnagrinėjus bylą iš esmės CPK nustatyta tvarka (be kita ko, suteikus suinteresuotiems asmenims teisę pateikti atsiliepimus, surengus bylos nagrinėjimą iš esmės teismo posėdyje žodinio proceso/rašytinio proceso tvarka ir pan.). Tai reiškia, jog tik išnagrinėjęs civilinę bylą teismas gali patikrinti, ar yra įvykdytos visos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti įstatymo nurodytos sąlygos, o konstatavęs esant ar nesant šias sąlygas, patvirtinti ar nepatvirtinti nuosavybės teisės įgijimo faktą, t. y. tik išnagrinėjęs bylą teismas priima sprendimą patenkinti arba atmesti pareiškimą. Todėl nuspręsti, ar pareiškėja yra įgijusi nuosavybės teisę į nurodomus pastatus įgyjamąja senatimi ar kitu būdu, ar pareiškėjos nurodomi statiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, teismas galės tik išnagrinėjęs bylą iš esmės (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-322-855/2022). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos pareiškimą, turėjo šioje pradinėje civilinio proceso stadijoje tik nustatyti, ar pareiškėjos pareiškimas atitinka bendruosius ir specialiuosius CPK 530-531 straipsniuose numatytus reikalavimus pareiškimo formai ir turiniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos prašymas dėl įgyjamosios senaties nustatymo galėtų būti nagrinėjamas atsietai nuo prašymo dėl įrašų panaikinimo, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima spręsti, jog reikalavimas dėl įgyjamosios senaties nustatymo negalėtų būti negarinėjamas nenuginčijus kažkokių registro duomenų.

23. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį priėmimo klausimą, ir nepagrįstai pareiškėjos pareiškimą dalyje dėl įgyjamosios senaties nustatymo atsisakė priimti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina ir klausimas dėl pareiškimo dėl įgyjamosios senaties nustatymo priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos I. R. pareiškimą dėl įgyjamosios senaties nustatymo, panaikinti ir pareiškimo šioje dalyje priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.