Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. R. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Vaidui Drungilui, Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Civilinės ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Vaidas Drungilas vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0047/03/02821, pradėtoje pagal Telšių rajono policijos komisariato 2003-05-28 vykdomąjį dokumentą Nr. 03/1210K dėl 3700 Lt baudos išieškojimo iš skolininko Š. R.. Skolininkui buvo siunčiami raginimai įvykdyti šį vykdomąjį dokumentą geruoju, tačiau vykdomosios bylos duomenimis skolininkas geranoriškai antstolio raginimų neįvykdė, todėl buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Antstolis nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (vykd. b.l. 41), todėl 2016-03-07 priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo skolininko lėšas, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje (vykd. b.l. 43). 2016-03-24 skolininkas pateikė 2016-03-18 prašymą, kuriuo prašė antstolio neareštuoti jo sąskaitos, sudaryti jam galimybes įsigyti būtiniausius higienos reikmenis, vaistus bei leisti atlikti mokėjimus po 5 Eur kas mėnesį iki visiško skolos apmokėjimo. Antstolis V. Drungilas 2016-04-08 pateikė skolininkui pakartotinį reikalavimą dėl skolų ir vykdymo išlaidų apmokėjimo (vykd. b.l. 44, 46). Pareiškėjas pateikė antstoliui 2016-04-15 ir 2016-05-05 skundus, tačiau antstolis šiuos skundus 2016-05-13 grąžino pareiškėjui, kadangi skundai buvo pateikti su trūkumais, ir pareiškėjas trūkumų nepašalino (vykd. b.l. 55, 57, 58, 59). 2016-05-26 pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą (b.l. 12-13).

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės skundžia antstolio veiksmus, kuriais vykdomas išieškojimas iš skolininko sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, motyvuojant, kad tokiu būdu apribojama jam teisė įsigyti maisto produktų bei būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, taip pat tuo, kad iš šių lėšų negalima išieškoti.

Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tam kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (LAT, 2009, civ.b. Nr. 3K-3-472/2009). Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti areštą, pritaikytą antstolio V. Drungilo 2016-03-07 patvarkymu pareiškėjo lėšoms, esančioms Alytaus pataisos namų sąskaitoje, kuris, pareiškėjo teigimu, apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant kuo sparčiau ir efektyviau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). Sprendimo vykdymo instrukcijos 4 p. reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Instrukcijos 11 priedas), taigi, antstolis tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai. Pažymėtina, jog tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog antstolis išieškojimą nukreipė į turtą, kuris yra skirtas būtiniausiems dalykams įsigyti, jam yra apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą, esančią pataisos namuose būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, taip pat nėra duomenų, kad skolininkas per nustatytą terminą antstoliui būtų pateikęs nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjui Š. R., įrodinėjančiam, kad antstoliui skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (LR CPK 178 str.) (ŠAT 2016-04-11 nutartis Nr. 2S-420-267/2016), tačiau šių aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo ir konkrečiau teismui nenurodė. Teismas pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. numato, kad, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu skolininkas Spendimų vykdymo instrukcijos 89 p. numatytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams. Nors skolininkas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, tačiau vykdomosios bylos duomenimis jis nepateikė antstoliui tinkamų duomenų apie jo banko sąskaitose esančias lėšas bei jų kilmę.

Taip pat pareiškėjas savo skunde remiasi CPK 668 str. 1 d. nuostata, draudžiančia antstoliui nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės (MMA). CPK 668 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1-93.6 punktuose pateikiamas turto ir lėšų sąrašas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad CPK 668 str. 1 d. nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. CPK 736 str. 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 str. – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 str. – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (LAT 2016-03-23 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.

Kaip minėta remiantis CPK 12, 178 str. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, tai yra nurodę ir aukštesnės instancijos teismai. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas Š. R. nepateikė teismui duomenų, kad jam priklausančios lėšos, esančios Alytaus pataisos namuose patenka į lėšų, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, sąrašą (CPK 178 str.), o kaip jau buvo pažymėta, teisės aktuose nėra nustatytas draudimas nukreipti skolos išieškojimo į laisvės atėmimo įstaigos administruojamoje nuteistajam priklausančioje sąskaitoje esančias lėšas. Be to, iš vykdomoje byloje esančių duomenų nėra aišku, ar antstolis nurašė sumą neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA ir šiuo atveju šie duomenys yra reikšmingi, sprendžiant dėl CPK 668 str. 1 d. nuostatų įgyvendinimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, darytina išvada, kad antstolis turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad piniginės lėšos būtų buvusios (yra) CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Atmetant pareiškėjo skundą šioje dalyje, nėra pagrindo spręsti ir dėl išieškotų lėšų skolininkui grąžinimo.

Be to, Š. R. prašė įpareigoti antstolį V. Drungilą teikti visų vykdomųjų bylų medžiagos, patvarkymų, dokumentų kopijas susipažinimui. Iš vykdomosios bylos Nr. 0047/03/02821 matyti, jog pareiškėjui Š. R. buvo siunčiami reikalavimai dėl skolos ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, patvarkymai bei kiti dokumentai, be to, antstolis V. Drungilas 2016-08-23 atsiliepime į Š. R. pateiktą skundą teisingai pažymėjo, jog pareiškėjas su visa vykdomosios bylos medžiaga gali susipažinti asmeniškai arba per savo atstovą (CPK 643 str. 1, 2 p.).

Be minėtų reikalavimų pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašo teismo nustatyti ir įpareigoti antstolio kontorą, esant vykdomųjų bylų nutraukimo pagrindui, nutraukti vykdomųjų bylų vykdymą senaties termino pagrindu, tačiau pareiškėjas nenurodė nei kokias vykdomąsias bylas prašo nutrukti, nei kokiu pagrindu, o prašo, kad teismas visa tai nustatytų savo iniciatyva, taigi šis pareiškėjo prašymas yra nekonkretus, skunde išdėstyti pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti objektyviais duomenimis, apie galimą dokumentų klastojimą antstolio kontoroje.

CPK 629 str. 1 d. 4 p. nustato, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. LR ATPK nenustato nutarimų skirti baudą vykdymo senaties reglamentavimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylose, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reguliuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija (LVAT 2010-08-23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010, 2011-07-01 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3484/2011 ir kt.). Taikant nutarimo skirti baudą vykdymo senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35, 308 ir 313 str. bei BK 96 str. 1 d. 1 p. „a“ pp. apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminu. Kadangi BK 96 str. 1 d. 1 p. „a“ pp. numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, dvejų metų senaties terminas turėtų būti taikomas ir vykdant nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju taip pat turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdymui terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (LVAT 2009 m. vasario 13 d. nutartis administracinės bylos Nr. N575 – 306/2009, 2003-01-22 d. konsultacija Nr. 26.1-K „Dėl nutarimo skirti baudą vykdymo senaties termino“).

Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0047/03/02821 atliko vykdymo veiksmus, tačiau vien ta aplinkybė, jog skolininkui priklausančio turto, į kurį galėtų nukreipti išieškojimą, nerado, nėra pagrindas konstatuoti, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjo, būtų kokiu nors būdu pažeidęs teisės aktų reikalavimus. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis periodiškai atlikinėjo vykdymo veiksmus, tačiau iki šiol administracinės nuobaudos iš skolininko jam nepavyko išieškoti, taigi nutraukti skolininko atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nors V. Drungilas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo Š. R. skundą tuo pagrindu, kad pareiškėjas neištaisė visų antstolio nurodytų skundo trūkumų (Šiaulių apygardos teismo 2016-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-666-883/2016), tačiau, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, nėra pagrindo išvadai, kad antstolis V. Drungilas, priimdamas 2016-03-07 patvarkymą areštuoti Š. R. priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290 str., 291 str., 510 str., 513 str., teismas

nutarė:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0047/03/02821 grąžinti antstoliui Vaidui Drungilui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.