- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-17
- Bylos Nr.
- AN2-196-932/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00189-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Pažeidėjas
- "Euroka"
- Advokatai
- Jovitas Elzbergas
Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Jovito Elzbergo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. NSA-3 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcijos) 2022 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. NSA-3 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 61 straipsnyje numatytą pažeidimą, dėl to, kad neįvykdė 2021 m. rugsėjo 10 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1437, t. y. nepateikė statomo gyvenamojo daugiabučio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios statinio ekspertizės akto. Dėl šio pažeidimo padarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 1 738 Eur dydžio bauda.
2. Šis Inspekcijos nutarimas buvo apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi skundas buvo atmestas.
2.1. Teismas nutartyje pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nenurodė konkretesnių aplinkybių, susijusių su duotais paaiškinimais dėl negalėjimo įvykdyti paskirto privalomo nurodymo. Teismas sprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo aktyviais veiksmais įrodyti Inspekcijai, kad jų nurodomos priežastys yra objektyvios ir pagrįstos, o, būtent, pateikti konkrečius duomenis, patvirtinančius kreipimąsi į įmones (paklausimus, raštus ir t. t.), pateikti tikslius įmonių dokumentus, kurie patvirtintų atsisakymą atlikti ekspertizę. Dokumentai, galintys patvirtinti nurodomas aplinkybes dėl atsisakymo atlikti ekspertizę, nebuvo pateikti nei su skundu iki teismo posėdžio, nei teismo posėdyje.
2.2. Teismas sutiko su skundo dalimi, kad Inspekcija, gavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo prašymą atidėti paskirtą žodinį bylos nagrinėjimo laiką ir datą, netinkamai užtikrino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir interesus. Vis tik teismas pažymėjo, kad pateikus skundą byla buvo nagrinėjama teisme. Juridinio asmens atstovas turėjo teisę susipažinti su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, teikė savo paaiškinimus ir turėjo teisę teikti prašymus, dokumentus ar kitą rašytinę medžiagą, patvirtinančią skunde nurodomas aplinkybes. Jokie papildomi dokumentai nebuvo pateikti. Teismo vertinimu, skunde nurodyti pažeidimai buvo ištaisyti nagrinėjant skundą teisme, o formalūs procesiniai pažeidimai, kurie niekaip neturėjo įtakos bylos baigčiai ir nesutrukdė Inspekcijai priimti teisingo sprendimo išnagrinėjus bylą, negali būti pagrindu naikinti ar keisti teisingą Inspekcijos sprendimą.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas J. Elzbergas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį bei Inspekcijos 2022 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. NSA-3 administracinio nusižengimo byloje ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
3.1. Asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs bet kurį administracinį nusižengimą, taip pat ir numatytą Statybos įstatymo 61 straipsnyje, tik tuo atveju, kai yra surinkti įrodymai, pagrindžiantys jo kaltę. Konstatuojant asmens kaltę pagal Statybos įstatymo 61 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo laiku neįvykdytas Inspekcijos privalomasis nurodymas, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko esant jo kaltei, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 8, 9 straipsniai). Be to, teismų praktikoje bylose dėl pareigūnų reikalavimų nevykdymo ne kartą yra nurodyta, jog turi būti išsiaiškinama, koks asmuo yra atsakingas už reikalavime nurodytų sričių vykdymą, t. y. ar atsakomybėn traukiamas asmuo yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) subjektas, taip pat turi būti įvertinama, ar asmuo realiai turėjo galimybę įvykdyti Inspekcijos privalomuosius nurodymus (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-505-1020/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-533-530/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-764/2011).
3.2. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos ir teisingo proceso principais, asmuo negali būti nubaustas, grindžiant jo kaltę prielaidomis; surinkti asmens kaltę pagrindžiančius įrodymus ir atitinkamai įrodyti jo kaltę padarius administracinį nusižengimą privalo administracinį nusižengimą tirianti Inspekcija (jos pareigūnas); Inspekcijai tenkančios įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bei reikalauti iš šio asmens, kad jis įrodytų savo nekaltumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nubausta dėl to, kad neįvykdė privalomojo nurodymo, kuriuo buvo įpareigota užsakyti statomo pastato bendrąją ekspertizę pagal Inspekcijos suformuluotą užduotį ir pateikti Inspekcijai atitinkamą bendrosios ekspertizės aktą, tačiau, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, Inspekcija 2021 m. gruodžio 1 d. raštu buvo informuota, kad nerandama bendrovė, kuri sutiktų atlikti privalomajame nurodyme nurodytą ekspertizę, taip pat rašte buvo nurodytos konkrečios bendrovės, į kurias buvo kreiptasi dėl ekspertizės atlikimo bei paprašyta Inspekcijos nurodyti (pasiūlyti) bendrovę, kuri galėtų atlikti privalomajame nurodyme reikalaujamą ekspertizę arba šios ekspertizės atlikimą organizuoti pačiai Inspekcijai. Instituciją į minėtą raštą jokio atsakymo nepateikė (apie jį neužsiminta nei protokole, nei nutarime). Atstovo teigimu, šis raštas aiškiai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėjo visas įmanomas pastangas, jog privalomasis nurodymas būtų įvykdytas Inspekcijos nustatytu terminu, tačiau neturėjo galimybių jį įvykdyti, kadangi nė viena bendrovė nesutiko atlikti privalomajame nurodyme nurodytos ekspertizės. Rašte nurodytas objektyvias aplinkybes, trukdančias įvykdyti privalomąjį nurodymą, Inspekcija visiškai ignoravo ir nesiėmė jokių veiksmų padėti įvykdyti privalomąjį nurodymą. Skunde tvirtinama, kad nebuvo realios galimybės įvykdyti privalomąjį nurodymą ir pateikti pastato bendrosios ekspertizės akto Inspekcijai. Dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo, o kartu ir dėl pažeidimo padarymo nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, todėl ši bendrovė negalėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
3.3. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nepateikė jokio vertinimo dėl to, kad Inspekcija niekaip nereagavo į 2021 m. gruodžio 1 d. raštą ir toliau tęsė veiksmus, nukreiptus vien tik į baudimą (nenagrinėjant kaltės). Teismas tik perrašė Inspekcijos atsiliepime pateiktus argumentus dėl 2021 m. gruodžio 1 d. rašto. Pažymima, kad ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatos veikti aktyviai įpareigoja ne tik teismą, bet ir administracinio nusižengimo tyrimą atliekančias institucijas. Šiuo atveju Inspekcija neatliko nei vieno iš ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktuose numatytų veiksmų, nesikreipė į 2021 m. gruodžio 1 d. rašte nurodytas bendroves, į šį raštą apskritai jokia forma nereagavo. Teismas tokį Inspekcijos neveikimą pateisino, nutartyje nurodydamas, kad apelianto atstovas (posėdžio metu) nenurodė konkretesnių aplinkybių, susijusių su duotais paaiškinimais dėl negalėjimo įvykdyti paskirto privalomojo nurodymo. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad apeliantas turėjo aktyviais veiksmais įrodyti Inspekcijai, kad jo nurodomos priežastys yra tikros ir pagrįstos, o, būtent, pateikti konkrečius duomenis, kad buvo kreiptasi į įmones (paklausimus, raštus ir t. t.), pateikti tikslius įmonių dokumentus, kurie patvirtintų atsisakymą atlikti ekspertizę (įmonių raštiškus atsisakymus, atlikti prašomus darbus ir pan.). Iš šių nutarties motyvų akivaizdžiai matyti, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nekaltumo prezumpcijos ir teisingo proceso principus bei ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatą, kadangi Inspekcijai tenkančią įrodinėjimo pareigą perkėlė bendrovei, iš esmės konstatuodamas, kad bendrovė turėjo Inspekcijai įrodyti savo nekaltumą. Be to, teismas šiuo atveju nebuvo aktyvus, nepasinaudojo ANK 632 straipsnio 5 dalyje ir 640 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytomis galimybėmis imtis aktyvių veiksmų renkant įrodymus (apklausti byloje reikšmingos informacijos galinčius suteikti 2021 m. gruodžio 1 d. rašte nurodytų įmonių atstovus ir kt.) ir taip pažeidė pareigą išsamiai ištirti bylos aplinkybes.
3.4. Toliau apeliaciniame skunde nurodomi Inspekcijos padaryti pažeidimai, kurių dalį pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde yra cituojamos ANK 609 straipsnio 1 dalies, 617 straipsnio 1 dalies, 618 straipsnio 1 ir 2 dalies, 571 ir 577 straipsnių nuostatos, kuriomis remiantis dar kartą akcentuojama, jog Inspekcija nei protokole, nei nutarime neužsiminė apie 2021 m. gruodžio 1 d. raštą, iš kurio aiškiai matyti, jog buvo dedamos visos įmanomos pastangos, kad privalomasis nurodymas būtų įvykdytas Inspekcijos nustatytu terminu, tačiau nė viena bendrovė nesutiko atlikti privalomajame nurodyme nurodytos ekspertizės. Apelianto vertinimu, protokolo ir nutarimo turinys akivaizdžiai neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies ir ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų bei leidžia teigti, kad Inspekcija šiuo atveju nesilaikė reikalavimų visapusiškai, objektyviai ištirti ir nustatyti bylai svarbias aplinkybes, netyrė ir nevertino juridinio asmens kaltės. Teismas dėl šių Inspekcijos pažeidimų nutartyje apskritai nepasisakė, o Inspekcijai tenkančią įrodinėjimo pareigą perkėlė bendrovei.
3.5. Galiausiai skunde nurodoma, kad bendrovės atstovas V. J. 2022 m. sausio 19 d. el. laišku informavo Inspekciją, jog negali atvykti į 2022 m. sausio 20 d. paskirtą bylos nagrinėjimą, nes 2022 m. sausio 18 d. jam buvo diagnozuota COVID-19 liga, dėl ko privaloma izoliuotis. Atsižvelgdamas į tai, minėtu el. laišku V. J. prašė paskirti kitą atvykimo (administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo) laiką bei pažymėjo, kad jis nori atvykti, pateikti paaiškinimus ir dokumentus, taip pat nurodė pateiksiantis laboratorinio tyrimo rezultatų protokolą. Inspekcija į šį el. laišką nepateikė jokio atsakymo ir bendrovės atstovui nedalyvaujant 2022 m. sausio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo bendrovei paskyrė 1 738 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Inspekcija pažeidė teisę būti išklausytam (ANK 571 straipsnis), teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, teisę pateikti bylai reikšmingus dokumentus (ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai), tačiau padarė išvadą, kad šie pažeidimai neva buvo ištaisyti nagrinėjant skundą teisme, o formalūs procesiniai pažeidimai, kurie esą neturėjo įtakos bylos baigčiai ir nesutrukdė Inspekcijai priimti teisingo sprendimo išnagrinėjus bylą, negali būti pagrindas naikinti ar keisti teisingą Inspekcijos sprendimą. Atstovas nesutinka su tokiais teismo argumentais, pažymi iš skundžiamos nutarties esant neaišku, ką teismas laikė „formaliais procesiniais pažeidimais“ ir tvirtina, kad nei Inspekcijoje, nei teisme nebuvo užtikrintas teisingas procesas.
3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyrius atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad buvo nustatyta, jog statinys (duomenys neskelbtini), neatitinka esminių statinio reikalavimų. Remdamasi faktinėmis aplinkybėmis ir vadovaudamasi Statybos įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Inspekcija nustatė, kad reikalinga atlikti statinio bendrąją ekspertizę, todėl pažeidėjui surašytas privalomasis nurodymas dėl ekspertizės pateikimo. Ekspertizė reikalinga, siekiant įvertinti, ar statomas daugiabutis namas atitinka esminius statinio reikalavimus; įvertinti, ar nustatyti defektai turi įtakos esminiams statinio reikalavimams; nurodyti būtinus defektų šalinimo darbus, siekiant užtikrinti statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomojo nurodymo neįvykdė, t. y. nepateikė statomo gyvenamojo daugiabučio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios statinio ekspertizės akto. Inspekcija nesutinka su skundo argumentais, kad byloje nebuvo nustatyta pakankamai aplinkybių, patvirtinančių, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje.
4.2. Inspekcijos teigimu, visi jos surašyti administraciniai aktai (privalomasis nurodymas, sprendimas dėl privalomojo nurodymo pratęsimo) yra nepanaikinti ir galiojantys, t. y. statytojas šių administracinių aktų neginčijo, jų turinys statytojui yra žinomas. Kol jie yra nepanaikinti ir galiojantys, juose išdėstyti faktiniai duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti arba nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka. Nurodyti administraciniai aktai išduoti kompetentingos valstybės institucijos – Inspekcijos, todėl laikomi oficialiu rašytiniu įrodymu ir juose nurodytos aplinkybės nėra paneigiamos byloje pateiktais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įrodymais. Pastebėtina, kad traukiamas atsakomybėn asmuo ne tik neskundė minėto privalomojo nurodymo, bet ir kreipėsi dėl vykdymo termino pratęsimo. Daroma išvada, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suprato jai surašyto privalomojo nurodymo turinį ir tai, kad neįvykdžius jo nustatytu terminu kils pasekmės – nustatyta tvarka bus skirta bauda.
4.3. Atsiliepime pažymima, kad Inspekcija dar 2021 m. gruodžio 1 d. raštu buvo informuota, jog vykdant žodinę apklausą ir susirašinėjimą laiškais su galimais ekspertizės atlikėjais iki 2021 m. lapkričio 30 d. nepavyko pasiekti galutinių susitarimų ir nepavyko pasirašyti ekspertizės atlikimo sutarties, tačiau, kaip pastebima atsiliepime, nebuvo pateikti jokie šiuos teiginius patvirtinantys įrodymai. Buvo nurodytos tik tam tikros bendrovės, kurios neva nesutiko sudaryti ekspertizės rengimo sutarties, tačiau nei kokie paklausimai, nei kokie atsakymai buvo pateikti, traukiamas atsakomybėn asmuo nepateikė, todėl Inspekcija, vykdydama administracinio nusižengimo teiseną, pagrįstai neatsižvelgė į tokius nepagrįstus teiginius. 2021 m. gruodžio 1 d. pateiktas traukiamo atsakomybėn asmens raštas buvo vertintas kaip pozicija, nepatvirtinta dokumentais ir įrodymais, galėjusiais leisti įvertinti, dėl kokių priežasčių nėra sudaroma ekspertizės sutartis. Vien tai, kad buvo nurodyta, jog esą nepavyko sudaryti ekspertizės sutarties, nelaikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu tokį faktą. Priešingai, toks elgesys parodo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatsakingumą. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad traukiamas atsakomybėn asmuo net bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių aptartus teiginius patvirtinančių įrodymų. Be to, pabrėžiama, kad Inspekcija veikia griežtai laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir neturi teisinio pagrindo nurodyti traukiamam atsakomybėn asmeniui, kas galėtų atlikti ekspertizę.
4.4. Atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo motyvais, kad nagrinėjamo ginčo atveju buvo pažeista asmens teisė būti išklausytu. Tai, kad bendrovės atstovas V. J. 2022 m. sausio 19 d. el. laišku informavo Inspekciją, jog negali atvykti į 2022 m. sausio 20 d. paskirtą bylos nagrinėjimą, nes 2022 m. sausio 18 d. jam buvo diagnozuota COVID-19 liga, dėl ko privaloma izoliuotis, nesudarė teisinio pagrindo atidėti administracinio nusižengimo procedūros, nes administracinės atsakomybės taikymo terminas yra ribotas ir jis naikinamasis. Administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos (ANK 39 straipsnis). Tiek teisės normos, tiek formuojama teismų praktika nurodo administracinio nusižengimo teiseną vykdyti operatyviai, todėl aplinkybė, kad traukiamos atsakomybėn asmens atstovas V. J. el. laišku prašė paskirti kitą atvykimo (administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo) laiką bei pažymėjo norintis atvykti bei pateikti paaiškinimus ir dokumentus, o laboratorinio tyrimo rezultatų protokolą pateiks atvykęs, nesudarė pagrindo atidėti skundžiamo nutarimo priėmimą. Pabrėžiama, kad kad juridinis asmuo turėjo galimybę savo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime realizuoti per kitą įgaliotą darbuotoją ar kreiptis teisinės pagalbos į advokatą.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pripažinta padariusi Statybos įstatymo 61 straipsnyje numatytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog sprendimas pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarius šį pažeidimą priimtas nepagrįstai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose nėra visų būtinųjų šio pažeidimo požymių, o Inspekcija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiai bendrovei perkėlė įrodinėjimo pareigą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai pripažinta padariusi Statybos įstatymo 61 straipsnyje numatytą pažeidimą, dėl ko nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus procesinius sprendimus.
5. Statybos įstatymo 67 straipsnyje numatyta, kad atsakomybė už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridiniams asmenims, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukta atsakomybėn pagal Statybos įstatymo 61 straipsnį, kuriame yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas.
6. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti statytojams privalomuosius nurodymus atlikti statinio ar jo dalies ekspertizę, kai yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinio reikalavimų. Pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai: 1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėta statinio deformacijų; 2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011.
7. Nagrinėjamu atveju Inspekcija 2021 m. rugsėjo 10 d. surašė privalomąjį nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo ši bendrovė buvo įpareigota: 1) užsakyti statomo gyvenamojo daugiabučio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bendrąją statinio ekspertizę pagal tokią užduotį: a) įvertinti ar statomas daugiabutis namas atitinka esminius statinio reikalavimus; b) įvertinti, ar nustatyti defektai turi įtakos esminiams statinio reikalavimams; c) nurodyti būtinus defektų šalinimo darbus, siekiant užtikrinti statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams; 2) pateikti Inspekcijai bendrosios ekspertizės aktą pagal pateiktą ekspertizės užduotį (b. l. 8-11). Šis nurodymas nebuvo skundžiamas, taigi yra teisėtas ir pagrįstas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomąjį įrodymą turėjo įvykdyti iki 2021 m. spalio 29 d., tačiau vėliau jo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. lapkričio 28 d., kas rodo, jog Inspekcijos veiksmai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo geranoriški, bendrovei, tenkinus jos prašymą, sudaryta galimybė nurodymą įvykdyti per ilgesnį terminą, o ne iškart siekiant nubausti juridinį asmenį. Visgi ir pratęsus terminą, privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais; teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia dėl įrodymų pakankamumo suformuoti vidiniam įsitikinimui, darant išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad proceso dalyviai taip pat turi teisę teikti teismui, jų nuomone, bylai reikšmingus duomenis, kelti versijas ir kt., tačiau teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-61-648/2020).
9. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios ANK nuostatos, įrodinėjimo pareigą perkeliant UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi administracinio nusižengimo padarymą pagrindžia tyrimo metu surinkti duomenys, patvirtinantys privalomojo nurodymo surašymo būtinumą (b. l. 79, 81-89), taip pat yra įrodytas privalomojo nurodymo neįvykdymo per nustatytą terminą faktas. Iš skundo turinio galima spręsti, kad įrodinėjimo pareigos perkėlimas esą pasireiškė tuo, jog nei Inspekcijoje, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo tirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 1 d. rašte iškelta versija, kad ši bendrovė privalomojo nurodymo negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, kadangi visos įmonės, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalaujamos ekspertizės atlikimo, nesutiko atlikti statinio ekspertizės. Čia pirmiausia pažymėtina, jog keliamos versijos neturi būti deklaratyvios, jos turi būti pagrindžiamos. Nei Inspekcija, nei bylą nagrinėjantys teismai nėra įpareigoti tikrinti pažeidėjo keliamų deklaratyvių versijų ir tai nelaikytina įrodinėjimo pareigos paskirstymo pažeidimu. Šiuo atveju 2021 m. gruodžio 1 d. rašte tik išvardijamos įmonės, į kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ esą kreipėsi dėl ekspertizės atlikimo. Vis tik kartu su šiuo raštu nebuvo pateikti jokie duomenys, bent kokia apimtimi patvirtinantys rašte nurodytą informaciją. Vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius rašte nurodė, jog įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl užimtumo atsisakė atlikti ekspertizę, nepateikiant objektyvių duomenų, patvirtinančių kreipimosi faktą, kreipimosi turinį bei atitinkamai nurodytų bendrovių negalėjimo atlikti ekspertizę turinį, nesudaro pagrindo spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomo nurodymo neįvykdė dėl objektyvių priežasčių. Tokie duomenys nebuvo pateikti ir vėliau kartu su teismams teiktais skundais, nors apie galimybę pateikti bet kokius duomenis, galinčius turėti įtakos sprendžiant administracinės atsakomybės taikymo klausimą, bendrovės vadovui buvo išaiškinta teisme (b. l. 100-103). Teismo vertinimu, nesant konkrečių tai patvirtinančių duomenų, nėra pagrindo tvirtinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 1 d. rašte išdėstyta pozicija yra pagrįsta, paneigianti galimybę šiai bendrovei už privalomojo nurodymo nevykdymą taikyti teisinę atsakomybę.
10. Aiškiai nepagrįsti atstovo teiginiai neva aptariamo rašto pagrindu pirmosios instancijos teismas privalėjo apklausti rašte minimų įmonių atstovus, galinčius suteikti bylai reikšmingos informacijos. Nesant jokių objektyvių duomenų, kad su įvardintomis įmonėmis vyko bendravimas dėl ekspertizės atlikimo ir administracinėn atsakomybėn traukiamam subjektui tokių duomenų akivaizdžiai nepateikiant, teismas neturėjo pagrindo atlikti tyrimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodytų teiginių atitikimo tikrovei. Akivaizdu, kad tokios pareigos neturėjo ir Institucija, kurios pateiktas privalomas nurodymas nebuvo įvykdytas ir nepateikta jokių nurodymo neįvykdymą pagrindžiančių duomenų. Papildomai pažymėtina, nei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, nei kitame teisės akte nėra numatyta Inspekcijos pareigūnų pareiga juridiniam asmeniui, kuriam yra surašytas privalomasis nurodymas, siūlyti bendrovę, kuri galėtų atlikti privalomajame nurodyme reikalaujamą ekspertizę, juo labiau, nenumatyta pareiga šios ekspertizės atlikimą organizuoti pačiai Inspekcijai.
11. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai ir dėl procesinio pobūdžio pažeidimų. Atstovas pažymi, jog Inspekcijos protokole nebuvo net užsiminta apie bendrovės teiktą 2021 m. gruodžio 1 d. raštą, tuo pažeidžiant ANK 609 ir 618 straipsnių nuostatas, taip pat Inspekcija neužtikrino teisės į tinkamą bylos išnagrinėjimą. Ta aplinkybė, kad priimdama nutarimą Inspekcija nevertino 2021 m. gruodžio 1 d. rašto gali būti laikoma nebent minėto procesinio sprendimo neišsamumu, tačiau neturi jokios įtakos nutarimo pagrįstumui ir teisėtumui. Tuo tarpu dėl teisės į tinkamą bylos nagrinėjimą neužtikrinimo pakankamai išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Inspekcija netinkamai užtikrino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir interesus. Sutiktina su skundžiamos nutarties išvadomis, kad padaryti pažeidimai buvo ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, būtent kuriame buvo išklausyti bendrovės atstovo paaiškinimai, analizuoti ir įvertinti argumentai dėl negalėjimo įvykdyti privalomąjį nurodymą. Čia dar kartą pabrėžtina, kad jokių bendrovės rašte nurodytos informacijos patvirtinančių duomenų nei pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo pateikta.
12. Atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Jovito Elzbergo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.