- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- eAN2-505-1020/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimo, kuriuo N. S. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį ir ANK 317 straipsnio 2 dalį nutraukta, nesant administracinių nusižengimų požymių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Departamento specialistas surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-2086-2019, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 28 d. UAB „E“ neįvykdė 2019 m. birželio 4 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. PN60-18 ir nepakartotinio privalomojo nurodymo PN60-19 ir buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo, 4 priedo 1.3 p., 1.3.2. papunkčio nuostatos, kad šiais savo veiksmais N. S. padarė nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena N. S. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinių nusižengimų požymių. Teismas nurodė, kad tiek 2019 m. birželio 4 d. privalomasis nurodymas Nr. PN60-18, tiek 2019 m. birželio 4 d. privalomasis nurodymas Nr. PN60-19 yra išduoti UAB „E“, o ne N. S., kad juose nurodyti išsamūs šio juridinio asmens duomenys. 2019 m. rugsėjo 1 d. administracinio nusižengimo protokole administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu yra įvardijamas N. S. nenurodant jo sąsajų su UAB „E“. Teismas pažymėjo, kad nors N. S. UAB „E“ buvo paskirtas pavojingų atliekų tvarkymo vadovu, jam suteiktos pareigos nereiškia, kad asmens atsakomybė yra neribota ir neindividualizuota, t. y. kad jis automatiškai atsako pagal visas pareigas, kurios atsiranda kaip juridinio asmens vykdomos veiklos pasekmė tvarkant pavojingas atliekas. Sprendžiant dėl asmens atsakomybės turi būti individualiai nustatytas jo neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir iš tokio neteisėto asmens elgesio kylantis teisės pažeidimas. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas netinkamas subjektas. Be to, siekiant padaryti išvadas dėl padaryto teisės pažeidimo, svarbu įvertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą: ją sudaro ne tik asmens atlikti veiksmai, bet ir jų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas privalomojo nurodymo nevykdymo atžvilgiu ir pan. Teismas konstatavo, kad N. S. žinojo apie privalomuose nurodymuose nustatytus reikalavimus, susijusius su pavojingų atliekų sutvarkymu, jų neginčijo, nuosekliai davė parodymus apie tai, kad UAB „E“ bendradarbiavo su aplinkos apsaugos inspektoriais, teikė prašymus ir dokumentus, kuriais nurodė, jog deda pastangas įvykdyti privalomuosius nurodymus, tačiau jie nevykdomi dėl techninių kliūčių, šių veiksmų atlikimą teismo posėdžio metu patvirtino ir Departamento atstovai. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 ar 2 dalį taip pat turi būti nustatyta pažeidėjo kaltė, kurią gali šalinti tai, kad asmuo neturi objektyvių galimybių įvykdyti šiuos reikalavimus. Teismo vertinimu, vien tai, kad nustatyti reikalavimai buvo neįvykdyti laiku, dar nereiškia, kad asmens veikoje yra ANK 317 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, kadangi turi būti nustatyta, kad asmuo turėjo realią, objektyvią galimybę laiku šiuos reikalavimus įvykdyti. UAB „E“ darbuotojai dėjo pastangas įgyvendinti privalomąjį nurodymą atliekas perduoti kompetentingam subjektui – sudarė sutartį dėl pavojingų atliekų tvarkymo, vykdė notifikacijos derinimo procesus, gavo banko garantijas, reikalingas vykdyti vežimus, atliko laboratorinius tyrimus, todėl darytina išvada, kad nustatyti reikalavimai buvo neįvykdyti laiku dėl objektyvių priežasčių.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Departamentas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.
3.1 Skunde nurodoma, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. N. S. tiek su UAB „V“, tiek su UAB „E“ yra susijęs tarnybiniais santykiais ir vien tai, kad administracinio nusižengimo protokole jo darboviete buvo nurodyta tik UAB „V“, negali būti laikoma pakankamu motyvu laikyti administracinio nusižengimo protokolą netinkamu ir nepagrįstu. Savo tarnybinių santykių UAB „E“ neginčija nei N. S., nei jo kolega UAB „E“ atstovas T. K.. Teismas labai formaliai vertino administracinio nusižengimo protokolo turinį, kadangi nesunkiai galėjo patikrinti traukiamo atsakomybėn asmens santykius su UAB „E“ ir pašalinti kilusias abejones. Departamentas nurodo, kad visais atvejais atliekant patikrinimus UAB „E“ N. S. buvo deleguotas kaip įgaliotas atstovas, atsakingas už pavojingųjų atliekų tvarkymą įmonėje – būtent jis dalyvavo aplinkos apsaugos pareigūnų patikrinimuose, jam būdavo įteikiami patikrinimo aktai dėl neteisėtai laikomų pavojingųjų pabėgių atliekų, jį, kaip atsakingą asmenį, pareigūnams nurodydavo pati bendrovė. Būtent N. S. rašė su privalomaisiais nurodymais ir jų vykdymu susijusius oficialius raštus ant firminių UAB „E“ blankų, juos pasirašė, nurodė savo kontaktinius duomenis, buvo atsakingas už privalomųjų nurodymų vykdymą, susijusių su jo kuruojama sritimi šioje įmonėje. Skundu pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu pats N. S. patvirtino savo atsakomybę už inkriminuojamus nusižengimus. Remiantis šiomis aplinkybėmis, Departamento manymu, N. S. laikytinas tinkamu atsakomybės subjektu, kadangi jis puikiai suprato privalomųjų nurodymų esmę, jų reikalavimus, buvo apie juos informuotas ir atsakingas pagal savo einamas pareigas.
3.2 Skunde nurodoma, kad N. S. būdamas atsakingas už UAB „E“ pavojingų atliekų tvarkymą nesiėmė jokių veiksmų siekiant užtikrinti operatyvų ir realų pavojingų atliekų paėmimą iš neleistinos vietos, nesudėjo jų į sandarias talpas ar kitais būdais jų saugiai nesupakavo, neatliko jokių realių veiksmų viso privalomojo nurodymo laikotarpiu, nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima manyti, kad tokius veiksmus atlikti jam būtų kliudęs įmonės vadovas ar nesudaręs sąlygų operatyvesniam privalomojo nurodymo įvykdymui pasitelkiant papildomus subjektus ir priemones. Departamento teigimu, bylą nagrinėjęs teismas turėjo patikrinti, dėl kokios priežasties N. S. neteisėtai, įmonei neturint tam leidimo, parvežė didelius kiekius pavojingų pabėgių atliekų, jas laikė atviroje teritorijoje, nepažymėjo privalomomis etiketėmis. Departamento teigimu, bendrovė turėjo visas galimybes priduoti atliekas kitoms atliekas tvarkančioms įmonėms, kurių Lietuvoje yra 136, o ne būtinai Vokietijos atliekų tvarkytojams, o vien sutarties sudarymas su kuriuo nors vienu atliekų tvarkytoju nereiškia, kad atliekos yra sutvarkomos. Departamentas taip pat nesutinka, kad per paskirtą laikotarpį nebuvo įmanoma įgyvendinti nustatytų reikalavimų, kadangi tokiems darbams atlikti užtenka keleto dienų.
3.3 Departamentas nesutinka su teismo išvadomis, kad N. S. pareigos, nesant įmonės vadovu, eliminuoja jo atsakomybę. ANK 317 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę už privalomų nurodymų nevykdymą ne tik juridinių asmenų vadovams, bet ir kitiems atsakingiems asmenims, šiuo atveju N. S. ir atitinka tokio asmens apibrėžimą. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl įmonės vadovo atsakomybės jo neiškviesdamas į teismo posėdį ir tokiu būdu nepatikrindamas iškeltos prielaidos pagrįstumo. Skunde nurodoma, kad privalomasis nurodymas tinkamai tvarkyti atliekas buvo galiojantis, įsiteisėjęs, teismo nepanaikintas, todėl turėjo būti vykdomas. Departamentui nesuprantama kokį procesinį statusą byloje turėjo T. K., kuris į pirmą teismo posėdį atvyko kaip traukiamo atsakomybėn asmens atstovas. Departamento manymu, įstatymas jam tokios teisės nesuteikė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Departamento skundą N. S. prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, kad N. S. yra ne tik UAB „V“, bet ir UAB „E“ darbuotojas, jo pareiginės instrukcijos ir nuostatai, patvirtinantys asmens atsakomybės ribas. Teismas priimdamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną rėmėsi ne tik administracinio nusižengimo protokole padaryta technine klaida, bet įvertino visus atliktus veiksmus, siekiant įgyvendinti privalomąjį nurodymą ir nenustatė N. S. neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Teismas priimdamas sprendimą taip pat rėmėsi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika ir pripažino, kad vien tai, kad nurodyme nustatyti reikalavimai buvo neįvykdyti laiku, dar nereiškia, kad asmens veikloje yra administracinių nusižengimų sudėtys. Atsiliepime nurodoma, kad nors asmenys privalo paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams, būtina aplinkybė, kad šiems reikalavimams įgyvendinti būtų duodami realūs terminai. Pakartotiniame privalomajame nurodyme buvo nustatytas praktiškai neįgyvendinamas 2 savaičių terminas. 2019 m. rugsėjo 25 d. N. S. buvo įteiktas naujas privalomasis nurodymas Nr. PN11-8, kuriuo įpareigojama sutvarkyti sukauptas pabėgių atliekas iki 2019 m. lapkričio 25 d., N. S. vertinimu, iki šio termino pabaigos nurodyti reikalavimai bus įvykdyti. UAB „E“ atstovo T. K. dalyvavimas negali būti pripažintas procedūriniu pažeidimu, šis asmuo byloje pateikė faktines aplinkybes, susijusias su UAB „E“ veiksmais siekiant kuo skubiau įgyvendinti privalomuosius nurodymus, ir paaiškinimus. N. S. pažymi, kad Departamentas skunde pateikė statistinius duomenis, susijusius su įmonėmis, vykdančiomis atliekų surinkimą, tačiau neįsigilino į šių duomenų turinį, t. y. koks yra realus tokių įmonių skaičius, kad įmonės turi teisę, bet ne pareigą tvarkyti atliekas, be to, ne visos iš jų pagal turimus technologinius sprendimus tvarko ar eksportuoja pabėgių atliekas, dalis iš jų yra bankrutavusios ar nutraukusios savo veiklą, ar yra tam tikros įmonės padaliniu. Tik dvi iš Departamento skunde nurodomų įmonių realiai turi teisę ir techninius pajėgumus sutvarkyti 700 t pabėgių atliekų, dėl tokių ribotų galimybių ir buvo kreiptasi į užsienio valstybių įmones. Atsiliepime nesutinkama, kad 700 t atliekų galima išvežti per keletą dienų, kadangi nemažai laiko atima procedūriniai reikalavimai, derinimai, leidimų gavimai ir kitokios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Departamento apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Teismas, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, tinkamai, visapusiškai ir nešališkai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas, jog N. S. negali būti atsakomybės pagal ANK 317 straipsnio 1 ir 2 dalis subjektu bei pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukė. Teismas negali pritarti apeliacinio skundo reikalavimams ir formuoti tokios teisės taikymo praktikos, kuri, esant panašioms situacijoms, įmonių vadovus skatintų perkelti įmonės atsakomybės naštą įmonėms darbuotojams, ne visuomet galintiems ir turintiems realias galimybes įvykdyti pareigūnų reikalavimus.
6. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Departamento paskirti privalomieji nurodymai iki juose nustatyto termino pabaigos nebuvo įvykdyti. Esminis klausimas, ar N. S. laikytinas tinkamu šio administracinio nusižengimo subjektu, t. y. ar jį apskritai galima traukti atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnį.
7. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniu nusižengimu gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai ar susilaikymas nuo jų, kuriuose yra administracinio nusižengimo sudėtis – objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Pripažįstant asmens veiką administraciniu nusižengimu būtina šių elementų visuma. Nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, jog situacijos, susijusios su pavojingų atliekų laikymu aplinkai nesaugiu būdu yra neatsiejamos nuo galimo neigiamo poveikio aplinkai, vis dėlto, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti ne tik tai, ar apskritai buvo padarytas administracinis nusižengimas, bet ir tai, ar konkretus asmuo gali būti laikomas atsakingu už minėto pažeidimo padarymą.
8. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose dėl pareigūnų reikalavimų nevykdymo yra ne kartą nurodyta, jog turi būti išsiaiškinta, koks asmuo yra atsakingas už reikalavime nurodytų sričių vykdymą, t. y. ar atsakomybėn traukiamas asmuo yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, taip pat turi būti įvertinama, ar asmuo realiai turėjo galimybę įvykdyti Departamento privalomuosius nurodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys bylose Nr. N575-987/2010, N62-559/2011, N62-764/2011, LAT nutartys Nr. 2AT-46-2014, 2AT-38-489/2018). Taigi tam, kad būtų konstatuoti ANK 317 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, nepakanka nustatyti fakto, kad buvo laiku neįvykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotuose privalomuose nurodymuose nustatyti reikalavimai, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog tokių veiksmų neatliko tas asmuo, kuris turėjo pareigą juos įvykdyti. Remiantis tuo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad N. S. administracinė atsakomybė negali savaime kilti vien dėl jo užimamų pavojingų atliekų tvarkymo skyriaus vadovo pareigų ir būtina nustatyti asmens neteisėtą elgesį – veikimą ar neveikimą. Taigi N. S. gali būti laikomas ANK 317 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų nusižengimų subjektu tik tokiu atveju, jei kilusios neigiamos pasekmės būtų nulemtos išimtinai jo veiksmų.
9. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nutarime, pagal bendrąsias normas už bendrovės veiklos priežiūrą atsako įmonės vadovas, todėl sprendimus dėl nustatytų pažeidimų ištaisymo gali priimti tik jis. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalis), kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 16 punktas). Be to, ABĮ 37 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Taigi iš paminėtų nuostatų darytina išvada, kad tik bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, juridiškai yra atsakingas už bendrovės vykdomą veiklą, o taip pat, jog tik jis yra kompetentingas sudaryti sandorius, pvz. sutartis, įmonės vardu.
10. Turint omenyje tai, pabrėžtina, jog siekiant ištaisyti atliekų tvarkymo pažeidimus pirmiausia UAB „E“, o ne N. S. turėjo sudaryti vienokią ar kitokią sutartį su atliekas tvarkančia įmone. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įmonė ieškojo sprendimo ir derėjosi su Vokietijos Federacinės Respublikos įmone, siekdama sutvarkyti didelį kiekį pabėgių. Nors N. S. buvo atsakingas už atliekų tvarkymą ir šio proceso organizavimą UAB „E“, jis, kaip atitinkamo įmonės padalinio vadovas, be įmonės vadovo sprendimo, negalėjo sudaryti sandorių bendrovės vardu, galinčių turėti esminę reikšmę įmonės veiklai, jos rezultatams ir pan. Todėl tokioje situacijoje negalima beatodairiškai traukti atsakomybėn įmonės darbuotojo, nesprendžiant įmonės vadovo atsakomybės klausimo ir tokiu teisės taikymu formuoti praktikos, kurioje įmonių vadovai skatinami perkelti atsakomybės naštą nuo jų priklausančiam darbuotojui. Darbuotojas dėl jo pavaldumo ir kitų aplinkybių, paprastai susitaiko su tenkančia atsakomybės našta ir neginčija valstybės pareigūnų sprendimų, nenorėdamas prarasti darbo ar kitaip pabloginti savo, kaip darbuotojo, padėtį ir pan., nes supranta, kad jo pozicija gali lemti įmonės vadovo atsakomybės klausimą. Atsižvelgiant į visa tai, Departamento argumentai, jog N. S. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo teisme pripažino yra nereikšmingi ir nešalinantys pareigūnų atsakomybės už kokybišką pažeidimų tyrimą ir išties atsakingų asmenų patraukimą teisinėn atsakomybėn.
11. Konstatavus, jog nagrinėjamoje byloje N. S. apskritai negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnį, nėra jokio pagrindo pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įmonės pastangomis ištaisyti pažeidimus; galimybėmis per Departamento nustatytą terminą ištaisyti pažeidimus; dėl tariamų procedūrinių pažeidimų teisminio nagrinėjimo metu ir pan. Tokios aplinkybės gali ir turi būti vertinamos tik nustačius tinkamą atsakomybės subjektą, nes sprendžiant fizinio asmens atsakomybės klausimą, turi būti įvertinami jo, o ne kitų asmenų veiksmai, prieš pažeidimo padarymą, darant pažeidimą ir po to, kai jis buvo padarytas.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną N. S. atžvilgiu nutraukė pagrįstai.
13. Teismas pastebi, kad pagal ANK 39 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgdamas į minėtus senaties terminus, Departamentas turi galimybę spręsti klausimą dėl tinkamo asmens patraukimo atsakomybėn, tačiau sprendžiant šį klausimą turi būti atidžiai įvertinti ir skundžiamo apylinkės teismo nutarimo argumentai dėl privalomųjų nurodymų nevykdymo pavojingumo ir ar buvo objektyvios galimybės per Departamento nustatytą terminą nurodymus įvykdyti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.