Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1463-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2VP-6110-862/2018Nutartis · 2018-01-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. 2VP-6110-862/2018Nutartis · 2018-01-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
2S-1463-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01015-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
Z. V.
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1463-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01015-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė teismui 2018 m. sausio 15 d. pareiškimą dėl antstolio D. K. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/02624 bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0174/16/03054, 0174/16/03055, 0174/17/01297, 0174/17/01298, 0174/17/01351, 0174/17/01513, 0174/17/01602, 0174/17/02509, 0174/14/02624, 0174/17/03073, 0174/17/03074, 0174/17/03075, 0174/17/03076, 0174/17/03077 vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

3. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas jau reiškė nušalinimą antstoliui D. K., tačiau šis pareiškėjo prašymas atmestas kaip nepagrįstas.

4. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: pirma, asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad asmeniui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir antra, asmuo turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Teismas darė išvadą, kad nepateikti konkretūs faktai, jog, nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomas.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėjas Z. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1. Teismas skundžiama nutartimi nepasisakė dėl jokių pareiškėjo argumentų, patvirtinančių pagrindus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo atskleista bylos esmė.

5.2. Antstolis D. K. neteisėtai neįtraukė į ginčą civilinėje byloje Nr. 2YT-37463-595/2017 kitų antstolių, pradėjusių išieškojimą iš pareiškėjo. Antstolis pareiškėjo lėšas, esančias pas trečiąjį asmenį UAB „FF Lizingas“, siekia išieškoti pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4561-516/2017 dėl didelio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kam neturi teisinio pagrindo.

5.3. Išieškotojo UAB „FF Lizingas“ atstovas UAB „Admivita“, taip pat J. M. vadovaujamos UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ sąmoningai šiam išieškojimui pasirenka antstolį D. K., nors žino pareiškėjo jau teiktų 2017 m. lapkričio 6 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. pareiškimų dėl nušalinimo argumentus ir gali pasirinkti bet kurį kitą antstolį. Pasak pareiškėjo, tai daroma suinteresuotiems asmenims veikiant drauge ir taip siekiant apgauti kitus antstolius, kurie dar iki antstolio D. K. pradėjo pareiškėjo skolų išieškojimą.

5.4. Pareiškėjo teigimu, veikdami drauge ir siekdami apgauti kitus pareiškėjo kreditorius bei jų naudai skolas išieškančius antstolius, UAB „FF Lizingas“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ ir J. M. vadovaujamos UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ neteisėtai ir nesąžiningai apgavo teismą civilinėje byloje Nr. 2YT-37463-595/2017, tęsia šias neteisėtas ir galbūt nusikalstamas veikas, dėl to pareiškėjas ir pareiškė nušalinimą antstoliui D. K..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų (šiuo atveju – antstolio nušalinimo klausimą), kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010 ir kt.). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Taikant laikinąją apsaugos priemonę – sprendimo vykdymo sustabdymą, neapibrėžtam laikui nukeliamas teismo procesinio sprendimo realus vykdymas, todėl ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų (CPK 2 straipsnis).

10. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu (pareiškimu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė kartu su pareiškimu dėl antstolio D. K. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/02624. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad pareiškėjas jau buvo reiškęs nušalinimą antstoliui D. K., tačiau šis pareiškėjo prašymas atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-15774-600/2018, atmetė 2018 m. kovo 23 d. pareiškėjo teiktą pareiškimą dėl antstolio D. K. nušalinimo nurodytose vykdomosiose bylose, tarp jų – ir vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/02624 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tiek nagrinėjamoje byloje teiktame 2018 m. sausio 15 d. pareiškime dėl antstolio D. K. nušalinimo, tiek vėlesniame 2018 m. kovo 23 d. pareiškime, kuris jau išnagrinėtas, pareiškėjas rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais dėl galimo antstolio šališkumo.

12. Byloje nustačius, kad teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl antstolio D. K. nušalinimo, pareiškėjui savo 2018 m. sausio 15 d. pareiškimą grindžiant iš esmės tapačiais argumentais, nebėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo pareiškimo dėl antstolio D. K. nušalinimo reikalavimus, kaip tai įtvirtinta CPK 144 straipsnio 1 dalyje. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šioje civilinio proceso stadijoje nėra vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

13. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė be motyvų, todėl skundžiama nutartis turi būti naikintina absoliučiais negaliojimo pagrindais.

14. Nesutikdamas su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis priėmė nutartį, ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės išsprendė teisingai. Teisėtas ir pagrįstas teismo procesinis sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

15. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, todėl apskųsta nutartis laikytina teisėta bei pagrįsta ir naikinti ją dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė