- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-19
- Bylos Nr.
- 2VP-6110-862/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01015-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0174/16/03054, 0174/16/03055, 0174/17/01297, 0174/17/01298, 0174/17/01351, 0174/17/01513, 0174/17/01602, 0174/17/02509, 0174/14/02624, 0174/17/03073, 0174/17/03074, 0174/17/03075, 0174/17/03076, 0174/17/03077 vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti turi būti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti galbūt palankaus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja šalių ginčo, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima ar yra tokios grėsmės tikimybė, o konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta.
Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1dalyje. Minėto straipsnio pirmosios dalies punktas numato, kad laikinoji apsaugos priemonė gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymas susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojui taikymu, todėl spręsdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, bet būtų užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išimtinai procesinio pobūdžio, skirta būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti.
Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl antstolio Donato Kisieliaus nušalinimo bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, jog yra tikimybė, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai be pagrindo bus pasisavintos pareiškėjo lėšos. Pareiškėjas teismui įrodymų apie tai, kad pareiškimas dėl antstolio Donato Kisieliaus nušalinimo yra pateiktas spręsti šiam antstoliui nepateikė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėtų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, jog pareiškėjas jau reiškė nušalinimą antstoliui Donatui Kisieliui, tačiau šis pareiškėjo prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: pirma, asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad asmeniui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir antra, asmuo turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nėra patikimų, objektyvių duomenų apie tai, kad yra reali grėsmė, nėra pateikti konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, jog nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, 145, 290, 291straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo Z. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus apylinkės teismą.