Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. ir nukentėjusiojo G. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (keturi epizodai), BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį (du epizodai). Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. L. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2022 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, A. L. paskirta galutinė 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

G. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos patenkintas dalinai ir jam priteista iš A. L. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d., laikotarpiu nuo 03.48 val., iki 04.29 val., (duomenys neskelbtini), išdaužus pirmo aukšto pastato lango stiklą bei per langą įsibrovus į pastato vidų, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius daiktus – suvirinimo aparatą „Jasic“, 250 eurų vertės, kampinį šlifuoklį, 100 eurų vertės, 16 vnt. krovinio tvirtinimo diržų, kiekvieno kainuojančio po 12,088 eurų, bendros 193,41 eurų vertės, 2 vnt. racijų „Baofeng“, kiekvienos kainuojančios po 30 eurų, bendros 60 eurų vertės, antifrizą, 5 vnt. kiekvieno kainuojančio po 4 eurus, bendros 20 eurų vertės, variklio tepalą „Alytaus chemija“, 5 vnt. bendros 20 eurų vertės, 5 vnt. akumuliatorių „Autopart“, „Deta“, kiekvieno kainuojančio po 100 eurų, bendros 500 eurų vertės, 30 porų pirštinių, bendros 100 eurų vertės, 3 vnt. prožektorių, kiekvieno kainuojančio po 25 eurus, bendros 75 eurų vertės, hidraulinį pakėlėją, 40 eurų vertės, S. L. priklausančią elektrinę kaitlentę, 100 eurų vertės, D. F. priklausančius daiktus – juodos spalvos medžiaginę kuprinę su ženklu „Puma“, 35 eurų vertės, 2 vnt. belaidžių ausinių su pakrovėju, 30 eurų vertės, 45 eurus, juodos spalvos vyrišką rankinę, 20 eurų vertės, 2 vnt. raktų, kiekvieno kainuojančio po 5 eurus, bendros 10 eurų vertės, raktų pakabuką, 2 eurų vertės, šiais savo veiksmais pagrobė UAB “ (duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto, bendros 1358,41 eurų vertės, S. L. – 100 eurų vertės, D. F. – 142 eurų vertės.

Be to, A. L. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. 17.00 val., iki 2021 m. rugsėjo 13 d. 07.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu nuėmęs pakabinamą spyną ir tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius daiktus-perforatorių „Makita HM1214“, 400 eurų vertės, 2 vnt. perforatorių „Hilti“, kiekvieno kainuojančio po 400 eurus, bendros 800 eurų vertės, grandininį pjūklą „Jonsered“, 90 eurų vertės, išilginį pjūklą „Festool“ su dviem liniuotėmis, 600 eurų vertės, skersinį pjūklą „Metabo“, 150 eurų vertės, elektrinį oblių „Boch“, 90 eurų vertės, suktuką „Boch“, 150 eurų vertės, orpūtę „Skill“, 20 eurų vertės, suvirinimo aparatą „Esab“, 250 eurų vertės, siaurapjūklį „Skill“, 30 eurų vertės, 2 vnt. akumuliatorinių kniediklių „Gesipa“, kiekvieno kainuojančio po 500 eurų, bendros 1000 eurų vertės, žarną su antgaliu prilydomai dangai lydyti, 80 eurų vertės, 2 vnt. polirizatorių, kiekvieno kainuojančio po 15 eurų vertės, bendros 30 eurų vertės, adatines skardos žirkles „Boch“, 300 eurų vertės, žolės sėklų barstytuvą, 50 eurų vertės, 2 vnt. elektrinių šildytuvų „Tools“, kiekvieno kainuojančio 40 eurų, bendros 80 eurų vertės, dujinį šildytuvą „Masters“, 100 eurų vertės, elektrinį šildytuvą, 250 eurų vertės, skersinį pjūklą „Skill“, 20 eurų vertės, skardos lankstymo reples, 10 eurų vertės, lauko nivelyrą su liniuote, 400 eurų vertės, 30 vnt. šviestuvų, bendros 200 eurų vertės, 15 pakuočių ąžuolinių parketlenčių, 200 eurų vertės, 5 pakuotes uosinių parketlenčių, 230 eurų vertės, 8 pakuotes klijuoto parketo, 240 eurų vertės, tris komplektus durų staktų su apdailos detalėmis, kiekvieno kainuojančio po 30 eurų, bendros 90 eurų vertės, 4 vnt. automobilio ratų apdailos gaubtų, kiekvieno kainuojančio po 5 eurus, bendros 15 eurų vertės, šiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrą 5875 eurų turtinę žalą.

Be to, A. L. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 7 d. 23.00 val., iki 2021 m. spalio 18 d. 05.48 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atplėšus krovininio automobilio „Kitchen Inn“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), duris, ir tokiu būdu įsibrovus į automobilio vidų, ne mažiau kaip per du kartus pagrobė krovininio automobilio viduje buvusius M. J. priklausančius daiktus - 3 vnt. elektroninių svarstyklių, kiekvienos kainuojančios po 100 eurų, bendros 300 eurų vertės, 5 vnt. pjaustymo lentelių, kiekvienos kainuojančios po 5 eurus, bendros 25 eurų vertės, 10 vnt. peilių, kiekvieno kainuojančio po 10 eurų, bendros 100 eurų vertės, 10 vnt. šaukštų-samčių, kiekvieno kainuojančio po 5 eurus, bendros 50 eurų vertės, 20 vnt. puodų–marmitų, kiekvieno kainuojančio po 50 eurų, bendros 1000 eurų vertės, ryžių virimo puodą, 250 eurų vertės, fritiurinę keptuvę, 200 eurų vertės, kebabų grilį, 200 eurų vertės, kepimo plokštumą, 200 eurų vertės, 4 vnt. vaizdo stebėjimo kamerų, kiekvienos kainuojančio po 225 eurus, bendros 900 eurų vertės, 40 vnt. iešmų, kiekvieno kainuojančio po 3 eurus, bendros 120 eurų vertės, kavos aparatą, 150 eurų vertės, 8 dalių prieskonių rinkinį, 80 eurų vertės, 20 (dvidešimt), 0,5 l talpos butelių gaivaus gėrimo „Coca-Cola, bendros 20 eurų vertės, 20 (dvidešimt), 0,5 l talpos butelių „Fanta“, bendros 20 eurų vertės, 20 (dvidešimt), 0,5 ltr. talpos butelių „Sprite“, bendros 20 eurų vertės, 20 (dvidešimt), 0,5 l talpos butelių vandens, bendros 20 eurų vertės, bei konvekcinę orkaitę, 250 eurų vertės, kurią pametė įvykio vietoje bandydamas pasišalinti, šiais savo veiksmais M. J. padarė bendrą 3905 eurų turtinę žalą.

Be to, A. L. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 28 d. 22.00 val., iki 2021 m. lapkričio 30 d. 11.0 val., (duomenys neskelbtini), rankomis atstūmęs pirmo aukšto namo langą ir tokiu būdu įsibrovęs į butą ir pagrobė G. J. priklausančius daiktus: pagrobė 631 vnt. įvairios lietuviškos muzikos kompaktinių plokštelių, kiekvienos kainuojančios po 8 eurus, bendros 5048 eurų vertės, 250 vnt. įvairios rusiškos muzikos kompaktinių plokštelių, kiekvienos kainuojančios po 8 eurus, bendros 2000 eurų vertės, 883 vnt. įvairios užsienio muzikos kompaktinių plokštelių, kiekvienos kainuojančios po 8 eurus, bendros 7064 eurų vertės, 100 vnt. įvairių DVD koncertinių kompaktinių plokštelių, kiekvienos kainuojančios po 10 eurų, bendros 1000 eurų vertės, 2 vnt. kompiuterinių žaidimų, kiekvieno kainuojančio po 5 eurus, bendros 10 eurų vertės, DVD kompaktinę plokštelę su automobilių remonto techniniais duomenimis, 10 eurų vertės, 4 vnt. magnetinių juostų, kiekvienos kainuojančios po 1 eurą, bendros 4 eurų vertės, kompaktinę plokštelę „Titanum“, 1 euro vertės, juodos spalvos medžiaginį dėklą, 1 euro vertės su 35 vnt. kompaktinių plokštelių su įvairių žaidimų ir filmų įrašais, kiekvieno kainuojančio po 0,50 euro, bendros 17,50 eurų vertės, raudonos spalvos medžiaginį dėklą, 1 euro vertės su 87 vnt. kompaktinių plokštelių su įvairių filmų įrašais, kiekvieno kainuojančio po 0,50 euro, bendros 43,50 eurų vertės, mėlynos spalvos plastikinį dėklą, 1 euro vertės su 54 vnt. kompaktinių plokštelių su kompiuterijos įrašais, kiekvieno kainuojančio po 0,50 euro, bendros 27 eurų vertės, nemažiau 30 vnt. muzikos kasečių, kiekvienos kainuojančios po 1 eurą, bendros 30 eurų vertės, šiais savo veiksmais G. J. padarė 15 258 eurų turtinę žalą.

Be to, A. L. nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 7 d., 04.00 val. (duomenys neskelbtini) r., įėjęs pro duris į statomo kotedžo tipo namą pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius daiktus - kastuvą „Fiskar“, 30 eurų vertės, tris kabelio „YDYP“ rites, kiekvienos kainuojančios po 92 eurus, bendros 276 eurų vertės, polistirolo pjaustyklę SH100, 180 eurų vertės, „Tesla Model S“ lempų komplektą, 400 eurų vertės, kabelių ir laidų traukimo įrenginį „Profisdet Runpotec 10061“, 370 eurų vertės, šiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 1256 eurų turtinę žalą, po ko sudėjęs pagrobtus daiktus į automobilio F. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, grįžęs į statomo kotedžo tipo namą (duomenys neskelbtini)., pasikėsino pagrobti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį generatorių „MT3500 PRO“, 250 eurų vertės, tačiau generatoriaus nepagrobė, kadangi darant nusikalstamą veiką buvo užkluptas tame pačiame name gyvenančio S. B..

Be to, A. L. nuteistas už tai, kad 2021 m. lapkričio mėn., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, prie Kauno geležinkelio stoties, esančios (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų-kanapių (antžeminių dalių), kurių bendroji masė yra 0,033 g (Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 7,0 %) ir jas laikė namo, esančio Jurbarko g. 27, butui Nr. 2 priklausančiame sandėliuke iki 2021 m. gruodžio 7 d., laikotarpiu nuo 08.28 val., iki 10.50 val., kol šias narkotines medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, A. L. nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 9 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, prie Kauno geležinkelio stoties, esančios (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su nedideliu kiekiu–psichotropinės medžiagos-amfetamino, kurio masė 0,030 g, kurias 2021-12-16, laikotarpiu nuo 15.33 val., iki 15.50 val. laikė prie savęs, kol šias medžiagas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini) asmens kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

5. Teismo posėdyje nuteistojo A. L. gynėja prašė jos ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo skundą atmesti, prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo G. J. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde A. L. kaltęs dėl inkriminuotų veikų neginčija, tačiau prašo visus jo veiksmus vertinti kaip tęstinius ir kvalifikuoti pagal vieną tęstinę veiką. Nukentėjusysis G. J. prašo nuosprendį pakeisti tik jam priteisto civilini ieškinio dalyje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo A. L. apeliacinio skundo

7. Apeliantas nesutinka su jo veiksmų vertinimu kaip atskiros pavienės veikos, jo vertinimu, jo veika buvo tęstinė, ir tai patvirtina bylos įrodymai bei teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino jo padarytų veikų tęstiniais nusikaltimais ir nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo kaip atskiras BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

8. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje, priimant sprendimus konkrečiose bylose. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-192-788/2017) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012, 2K-192-788/2017). Veiksmai su skirtingais (alternatyviais) nusikaltimo dalykais gali būti laikomi pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį (ar jo dalį), jeigu juos jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-976/2022).

9. Apeliantas savo bendrą sumanymą grindžia tuo, kad neturėjo pinigų buto remontui, todėl sugalvojo ieškoti objektų, kur vyksta statybos ir kur būtų galima pasivogti remontui arba realizavimui tinkamų daiktų. Taigi, kadangi 2021 metais rugpjūčio - lapkričio mėnesiais vykdydamas minėtas vagystes jis turėjo vienintelį, iš anksto apgalvotą tikslą, visi jam inkriminuoti epizodai yra tęstinė veika. Skundžiamo nuosprendžio išvadų dėl A. L. įvykdytų svetimo turto vagysčių vertinimo kaip atskirų nusikaltimų, nepaneigia nei apeliacinio skundo argumentai, nei teismų praktikos išaiškinimai. Nusikalstamų veikų nuosavybei baudžiamosiose bylose aktualu tai, kad šios kategorijos byloms būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai pripažįstant nusikalstamą veiką tęstiniu nusikaltimu. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-535/2013). Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, jog praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. (LAT 2K-P-51-719/2023). Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad ši aplinkybė – bendras sumanymas bei susiformavusi kaltininko tyčia, kuri būtina kaltininko veiksmus kvalifikuoti kaip tęstinius, šioje byloje nėra nustatyta.

10. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. L. įvykdė penkias svetimo turto vagystes, tarp kurių nustatyti apie mėnesio laiko tarpai, tik tarp paskutinių kiek mažesnis – apie 10 dienų. Apeliantas skunde teigia, kad jis ruošėsi daryti remontą, o lėšų neturėjo, todėl bendras jo sumanymas ir tikslas buvo pasivogti priemonių bei daiktų remontui arba tinkamų daiktų realizavimui, tačiau byloje nustatytos aplinkybės kelia abejonių tokiais apelianto teiginiais. Vagystes jis vykdė iš skirtingų vietovių – pirmosios dvi buvo iš statybviečų, iš kurių jis pagrobė ne tik įvairios statybų įrangos, tačiau ir kitus patalpose rastus daiktus, trečioji vagystė buvo iš krovininio automobilio – maisto vagonėlio, į kurį dar prieš įsibraudamas A. L. turėjo suprasti, kad jame nebus statyboms reikalingų daiktų, iš šio vagonėlio jis pagrobė įvairių daiktų, visiškai nesusijusių su statybomis, ketvirtoji vagystė įvykdyta iš buto, iš kurio jis taip pat pagrobė niekaip su statybomis nesusijusių daiktų – kompaktinių plokštelių bei diskų su įrašais, paskutinioji vagystė ir vėl buvo įvykdyta iš statomo namo, iš kur jis pagrobė su statybomis susijusius daiktus.

11. Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad eidamas pro gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jis juos apžiūrėdavo ir sugalvodavo, kad reikia įsilaužti, tuomet arba nupjaudavo spyną, arba atplėšdavo langą, taip patekdavo į vidų ir paimdavo rastus daiktus. Daiktus parduodavo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. L. pripažino, kad vagystes vykdė tikslu aprūpinti šeimą, nes turi du mažamečius vaikus, sugyventinė gauna tik pašalpą, vagystės tuo metu buvo jo pragyvenimo šaltinis. Nei vienuose parodymuose jis neužsiminė apie tai, kad buvo taupomi pinigai remontui, kad buvo pradėti kokie nors remonto darbai, todėl ši apeliaciniame skunde iškelta versija vertintina kritiškai kaip siekis, kad apelianto nusikalstami veiksmai būtų kvalifikuoti kaip viena tęstinė veika. Aptartų duomenų visuma duoda pagrindo išvadai, jog įvykdęs vieną vagystę ir pardavęs pagrobtus daiktus, A. L. iš gautų pinigų gyveno, o jiems pasibaigus, jis ir vėl sugalvodavo įvykdyti svetimo turto vagystę, kad ir vėl gauti lėšų pragyvenimui, todėl ieškodavo objekto, į kurį galėtų įsibrauti. Šios aplinkybės paneigia apeliaciniame skunde teiginius, kad dėl visų inkriminuotų vagysčių A. L. turėjo vieną bendrą sumanymą.

12. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo padarytas veikas vertino kaip atskirus nusikaltimus, kuriuos, pagal nustatytas aplinkybes, tinkamai kvalifikavo kaip atskiras BK 178 straipsnio 3 dalyje (keturi epizodai) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje ( vienas epizodas) numatytas nusikalstamas veikas.

Dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo

13. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas A. L. galutinę subendrintą bausmę. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, A. L. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė jau buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kauno apylinkės teismas, bendrindamas A. L. skundžiamu 2024 m. vasario 26 d. nusprendžiu paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu, neatsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu jau atliktą bausmės bendrinimą su 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl atliko dvigubą bausmių bendrinimą, kuris yra negalimas. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimą, todėl, siekiant išvengti dvigubo nubaudimo, 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalis, kuria šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, naikintina.

14. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, todėl juo A. L. paskirta bausmė turi būti bendrinama su Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas to padaryti negali, nes subendrintus bausmes bus pabloginta nuteistojo teisinė padėtis, o apeliacine tvarka nagrinėjamas nuteistojo apeliacinis skundas, be to, šioje stadijoje išsprendus bausmių subendrinimo klausimą, nuteistasis neteks galimybės šį teismo sprendimą apskųsti. Pažymima, kad pagal BPK 361-362 straipsnių nuostatos leidžia nuosprendžio vykdymo metu pašalinti su nuosprendžio vykdymu susijusius neaiškumus, tarp jų išspręsti klausimą dėl bausmių subendrinimo pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius. Siekiant išvengti BPK pažeidimų, skundžiamu nuosprendžiu A. L. paskirta bausmė su ankstesnėmis bausmėmis nebendrinama, o bausmių bendrinimo klausimas paliktinas spręsti nuosprendžių vykdymo procese.

Dėl nukentėjusiojo G. J. apeliacinio skundo

15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau turi būti laikomas imperatyvo, kad žala turi būti atlyginta teisingai, tai susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Civilinis ieškinys turi būti grindžiamas leistinu būdu gautais įrodymais.

16. Skunde nukentėjusysis nesutinka su teismo padaryta išvada dėl pagrobtų CD plokštelių vertės, taip pat ir jų kiekiu ir už pagrobtus daiktus priteista suma. Pažymėtina, kad nukentėjusysis G. J. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo tai pačiai – 37 485 eurų sumai, kurią nurodo ir apeliaciniame skunde, kuriame jo dydį grindžia iš esmės tais pačiais, civiliniame ieškinyje nurodytais argumentais. Apylinkės teismas, įvertinęs nukentėjusiojo ieškinyje nurodytas ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo G. J. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė jam 20 000 Eurų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo argumentus bei skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl turtinės žalos dydžio pagrįstumo, konstatuoja, jog nukentėjusiojo G. J. pareikšto civilinio ieškinio klausimas buvo išspręstas išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus turtinę žalą pagrindžiančius bylos duomenis, tokį savo sprendimą pirmosios instancijos argumentuotai pagrindė.

17. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nukentėjusysis G. J. ieškinio tinkamai nepagrindė. Nukentėjusysis tvirtino, kad nemaža dalis pagrobtų plokštelių buvo originalios, vertingos, kolekcinės, tačiau neišsaugojo jų įsigijimą ir vertę pagrindžiančių dokumentų. Kaip matyti iš nukentėjusiojo pozicijos, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas net penkis kartus, ir skirtingai nurodė pagrobtų įrašų kiekį bei jų vertę. Paskutinį kartą jis, apklaustas dėl civilinio ieškinio, patvirtino, kad jis pagal lentynų ištuštinimą apskaičiavo, jog buvo pagrobta, atėmus jau policijos grąžintas, 2499 vienetų CD plokštelių. Nukentėjusysis nurodė tikrai žinąs, kad turėjo 631 lietuviškų kompaktinių plokštelių, nes turėjo duomenų bazę. Šioje apklausoje nurodė, kad jam padaryta 37 485 Eur žala, tokią sumą jis nurodė ir civiliniame ieškinyje. Tačiau teisėjų kolegija sutinka, jog išskyrus paties nukentėjusiojo teiginius, jokiais objektyviais duomenimis nėra patvirtinta aplinkybė, jog kaltinime konstatuotų pagrobtų daiktų vertė būtų tokia, kokią civiliniame ieškinyje nurodė nukentėjusysis.

18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagrobtų daiktų kiekį ir jų vertę nustatė byloje surinktų duomenų pagrindu. Šiuo atveju turtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl specifinių daiktų – kompaktinių plokštelių vagystės, kurių pagrobto kiekio ir tikrosios vertės objektyviai nustatyti nėra galimybės, tačiau, kaip minėta, padaryta žala turi būti atlyginta teisingai, civilinis ieškinys turi būti pagrįstas leistinu būdu gautais įrodymais. Bylos duomenys patvirtina, kad tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių surinkti duomenis muzikos kompaktinių plokštelių vertėms nustatyti. Tuo tikslu surašytas paklausimas į „LATGA“, ieškota informacijos internetiniuose puslapiuose, kurie prekiauja užsienio ir Lietuvos muzikantų leidiniais, taip pat, tarptautinėje leidinių platformoje www.discogs.lt, kur galima sužinoti orientacines pardavimo kainas, kompaktinių plokštelių kainos buvo tikrinamos ir internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt., buvo konsultuotasi su muzikos plokštelių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotoju Č. L., kuris paaiškino, kad nustatyti muzikos kompaktinės plokštelės vertę lemia daugybę faktorių, pvz. tiražo kiekis, leidybos metai, atlikėjo populiarumas bei garso įrašo kokybė. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs G. J. padarytą turtinę žalą, kuri sudaro 15 258 eurų, taip pat, atsižvelgęs į pagrobtų daiktų specifiką, įvertino ir tai, kad kai kurių kompaktinių diskų kaina galėjo padidėti, todėl laikė, kad reali nukentėjusiajam padaryta turtinė žala vertintina 20 000 eurų.

19. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo G. J. civilio ieškinio dėl turtinės žalos klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė tinkamai, todėl tenkinti jo apeliacinį skundą nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

20. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje A. L. antrinės teisinės pagalbos dėl gynėjo dalyvavimo išlaidos sudaro 175, 00 Eur sumą, kuri turi būti priteista valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi aptartą bei tai, kad A. L. nedirbantis, jokių pajamų negauna, nėra duomenų apie kokį nors jo vardu registruotą ar turimą turtą, taip pat atsižvelgus į priteistą civilinį ieškinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo A. L. finansinė padėtis yra bloga, jis turi kitų finansinių įsipareigojimų, todėl prašymas išieškoti iš jo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, netenkinamas.

Teisėjų kolegija, skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, A. L. paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir skirta galutinė 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį palikti nekeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo Audriaus laipaus išieškoti 175,00 Eur dydžio išlaidas dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos.