Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. U. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17-1174/2023 pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovams M. R. K. S., K. K. S., G. A., trečiajam asmeniui Kauno Technologijų universitetui, dėl neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo paskelbti tam tikro pobūdžio pranešimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovo ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, paskleistų asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir jų paneigimo, neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl apelianto nurodytų aplinkybių, kad Facebook grupėje „Užsieniečiai (duomenys neskelbtini)“ atsakovas M. R. K. S. 2019 m. liepos mėnesį paskelbė tokio turinio žinutę ,,Šitam vaikinui reikia išmokti pamoką, kaip galvoti apie savo reikalus. Jis ne tik rasistas, bet ir veidmainis. Dabar aš iš tiesų nežinau kodėl aš buvai užblokuotas šioje grupėje, kurioje aš esu narys nuo pat pradžios. Aš esu įsitikinęs, kad moderatorius net nežino, kad aš egzistuoju, aš stebiuosi, kaip jis tapo moderatoriumi aš esu įsitikinęs, kad jis užblokavo mane ir mano draugą. Užblokavimas kažkokioje nežinomoje svetainėje nesukeltų man didelio susirūpinimo, bet užblokavimas bendruomenės grupėje kur skelbiama visa informacija ir žinios be jokio mano pažeidimo yra nepriimtina. Stebiesi kokia yra jo problema? Tik baigė mokslus ir jau išėjo. Visi pavargo nuo šios dramos. Žmonės saugokitės tokio žmogaus. # man reikia kažkokio paaiškinimo # tai tik pradžia # štai kas įvyksta, kai kvailiai gauna galią.“

22. Taip pat byloje nėra ginčo, kad atsakovas K. K. S. savo Facebook paskyroje paskelbė žinutę ,,aš iš esmės neturiu nieko prieš musulmonus, bet viešai tyčiotis iš kitos kultūros netiesioginėmis užuominomis prieš kitą religiją būnant visiškai religingu nėra netolerancija. Tai yra švelni neapykantos apraiška ir pačio savęs induisto pajuoka, todėl tai yra suprantama, kaip pokštas, o ne, kaip netiesioginis įžeidimas. Tu neturėjai to omenyje bet tai jau yra nejautrumas. Problema yra tame, kad kai tu taip elgiesi apsimesdamas tolerantišku tu iššauki kitų žmonių neapykanta, kas yra blogiau nei būti atvirai netolerantišku, užuomina užuomina A.‘‘

23. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 6 d. Kauno technologijos universiteto Tarptautinių ryšių skyriui devyniolika užsieniečių studentų pateikė Kolektyvinį pareiškimą dėl melagingų kaltinimų, neapykantos bendruomenėje kurstymo, diskriminacijos, klaidinimo ir KTU studentų manipuliavimo socialiniuose tinkluose. Šiame pareiškime, be kita ko, buvo nurodyta, kad „neseniai sužinojome, kad vieną iš mūsų kolegą ir gerą draugą socialiniuose tinkluose užgaulioja studentų iš užsienio atstovas ponas A. U.“, „mes sužinojome, kad ponas A. U. užgauliojo daug KTU studentų, tačiau tai neiškilo į viešumą“. Minėtame pareiškime A. M. papildomu paaiškinimu nurodė, kad „mane daug užgauliojo, nes esu musulmonas ir vadino teroristu. Kalbant su tokiais žmonėmis, nejaučiame lygybės, nuomonės gali skirtis, bet tai, kas apibūdina žmogų, yra mintys. Paskutinį kartą mes susiginčijome, kai aš sureagavau į pranešimą (R. K.). A. irgi pakomentavo po tuo pačiu pranešimu po manęs. Jo požiūris šiuo klausimu buvo visiškai kraštutinis ir jis mane apkaltino laikantis tikėjimo, kuris nebuvo „pakeistas“, kad sumažintų radikalų elgesį (terorizmą) islame. Mano reakcija, cituoju: „Nekurk stereotipų apie religiją pagal kelių žmonių veiksmus“. Tai dar labiau paskatino A. ginčytis ir jis vėl pateikė kraštutinę nuomonę.“ R. S. pareiškime taip pat nurodė, kad „<A. U. yra ne tik veidmainis, bet ir rasistas. Anksčiau jis buvo ISR (užsienio studentų atstovas), dėl ko galėjo bendrauti su policija. Jis galėjo pasinaudoti šia galimybe spragai tarp užsienio studentų ir policijos užlopyti, tačiau vietoj to nusprendė piktnaudžiauti šia galimybe ir grasino visiems, nesutinkantiems su jo ideologija. G. A. – pirmoji auka, jeigu jis nebus sustabdytas ir suvaldytas dabar, aukų bus daugiau.>“

24. Iš byloje pateikto Kauno technologijos universiteto Lygių galimybių komiteto 2019 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo „Dėl ataskaitos apie tarptautinio studento elgesį“ matyti, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėta komisija pradėjo tyrimą dėl anoniminių peticijų, kurias užpildė studentai dėl tarptautinio studento elgesio ir buvo priimtas sprendimas. Komitetas savo sprendime nurodė, jog norėdamas tinkamai ir sąžiningai įvertinti situaciją, paprašė abiejų konflikto šalių pateikti detalią informaciją apie situaciją, įskaitant komentarus ir įrodymus, kurie padėtų komitetui objektyviai išspręsti problemą. G. A. komitetui nurodė tokias aplinkybes kaip, kad „A. U. jį įžeidė ir pažemino viename iš Facebook pranešimų, kur A. neigiamai komentavo apie jo kultūrą, vadindamas jį nesubrendusiu, kvailu ir neišsilavinusiu“, kad „A. taip pat viešai apkaltino jį blogu elgesiu jaunimo stovykloje“, „yra įbaugintas ir bijo dėl savo šeimos, nes A. U. nusiuntė teisinį reikalavimą jo šeimai reikalaudamas 60000 Eur kompensacijos su galimybe paimti pasą“, kad „A. U. tariamai panaudojo G. A. asmens duomenis neteisėtai, be jo leidimo, t.y. jo adresą ir paso duomenis, kuriuos jis neteisėtai įgijo būdamas studentų organizacijos atstovu“. Ieškovas A. U. neigė peticijose paminėtus kaltinimus, teigė, kad „tai jis buvo įžeidinėjamas ir vadinamas nepagarbiais žodžiais Facebook grupės Užsieniečiai (duomenys neskelbtini) įrašuose“, kad „žmonės iš tų regionų pietuose yra tie, kurie kelia problemas ir bando dominuoti prieš kitus, jų žinutės yra ekstremistinės ir pilnos neapykantos“, kad „G. A. ir keli jo draugai lankėsi jo kambaryje naktį, kad prie jo priekabiautų ir išgąsdintų dėl policijai pateikto pareiškimo“. Komitetas įvertinęs pateiktą informaciją, komentarus, įrodymus ir žodinius paaiškinimus, be kita ko, nustatė, kad abu studentai - A. U. ir G. A. dalyvavo diskusijoje apie religiją, kultūrinius ir/arba kitus socialiai jautrius klausimus atviroje Facebook grupėje „Užsieniečiai (duomenys neskelbtini)“, dėl ko ir kilo konfliktas. Komitetas padarė išvadą, kad abu studentai veikė pažeisdami etiką ir Universiteto lygybės ir įvairovės politiką, o konkrečiau - A. U. demonstravo etinį nusižengimą, šališkai ir netinkamai naudodamasis savo kontaktais, pareigomis ir žiniomis bei duomenimis, gautais einant pareigas studentų organizacijose, taip pat priekabiavo prie kito asmens savo veiksmais ir komentarais dėl religijos, kilmės, pažiūrų ir nuomonių, tokius veiksmus Komitetas vertino kaip psichologinį smurtą prieš kitą asmenį. A. U. atžvilgiu Komitetas nurodė, kad „G. A. vartojo nepagarbius žodžius savo komentaruose, reikšdamas savo požiūrius ir nuomones įtraukė į konfliktą kitus studentus, dėl ko situacija tapo pažeidžiama ir nemaloni Universiteto tarptautinių studentų bendruomenei ir gali turėti neigiamą įtaką Universiteto reputacijai“. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis Komitetas rekomendavo universiteto rektoriui taikyti akademinę priemonę studentui G. A. ir griežtą akademinį papeikimą studentui A. U..

25. Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus M. R. K. S. ir K. K. S. Facebook grupėje ,,Užsieniečiai (duomenys neskelbtini)“ viešai paneigti nutarties 21 ir 22 punktuose nurodytų įrašų turinį, kaip neatitinkantį tikrovės ir žeminantį ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad pareiga atsakovams M. R. K. S., K. K. S., G. A. atlyginti patirtą neturtinę žalą kyla už paskleistas melagingas žinias KTU Lygių galimybių komitetui bei Facebook grupėje „Užsieniečiai (duomenys neskelbtini)“.

27. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais duomenimis, šalių bei liudytojų paaiškinimais, nustatė, kad kreipimasis į KTU buvo inicijuotas atsakovo G. A., todėl ieškovas jį patraukė į bylą atsakovu. Atsakovas G. A. šių aplinkybių neneigė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 metų liepos mėnesį atsakovas M. R. K. S. Facebook grupėje „Užsieniečiai (duomenys neskelbtini)“ buvo užblokuotas, ką patvirtino byloje pasisakę atsakovai, apklausti liudytojai bei teismui pateiktos žinutės, kuriose buvo nurodyta, jog „užblokavimas bendruomenės puslapyje, kur perduodama visa informacija ir žinios, nepadarius jokio nusižengimo, yra nepateisinama“, jog „reikia priežasties kažkam užblokuoti, negali to padaryti vien todėl, kad kažko nemėgsti“. Tai pripažino ir pats ieškovas, nurodydamas, jog galėjo atsakovą minėtoje grupėje užblokuoti. Paprašius teismui paaiškinti dėl kokių priežasčių užblokavo grupėje atsakovą, ieškovas negalėjo nurodyti konkrečios priežasties, kodėl taip pasielgė. To pasekoje, atsakovas M. R. K. S. norėdamas išsiaiškinti, kodėl buvo užblokuotas parašė ieškinyje minimą žinutę, o kadangi buvo užblokuotas, paprašė draugo, atsakovo K. K. S., tą žinutę paskelbti. Teismas nustatė, jog ieškovui užblokavus atsakovą M. R. K. S. Facebook grupėje „Užsieniečiai (duomenys neskelbtini)“ šalys savo santykius aiškinosi socialiniuose tinklapiuose, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovai vieni kitų atžvilgiu išsakė tam tikro pobūdžio teiginius, vartojo nepagarbius žodžius vienas kito atžvilgiu, kėlė „jaustukus – patiktukus“, komentarus, iš kurių matyti, jog atsakovas M. R. K. S. atvirai reiškė savo pasipiktinimą dėl ieškovo netinkamo elgesio (užblokavimo), o jam neturint galimybių žinutės paskelbti, žinutę savo komentaru paskelbė atsakovas K. K. S.

28. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su 27 punkte išdėstytomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Minėtas aplinkybes patvirtina tiek byloje pateikti įrodymai (įrašai socialinėje erdvėje), tiek pačių šalių bei liudytojų paaiškinimai, todėl apeliacinės instancijos teismas priimdamas sprendimą jomis vadovaujasi ir plačiau dėl jų nebepasisako.

Dėl paskleistos informacijos vertinimo kaip neatitinkančios tikrovės ir žeminančios ieškovo garbę ir orumą

29. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, ji yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių.

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., EŽTT mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktą).

32. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 31 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023).

36. Taigi, iš aptartos kasacinio teismo praktikos darytina išvada, kad nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina.

37. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020).

38. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šio pobūdžio bylose, atsakovo paskleisti duomenys apie ieškovą yra tikrovės neatitinkantys, kol atsakovas neįrodė priešingai, nes remiantis kasacinio teismo praktika, būtent jam tenka įrodyti, kad jo paskleisti duomenys ar nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

39. Nagrinėjamu atveju, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovų KTU Lygių galimybių komitetui pateiktuose skunduose nurodyta informacija nebuvo paskleista tretiesiems asmenims, išskyrus KTU Lygių galimybių komitetą. Taip pat, kad atsakovai byloje neįrodė, kad jų skleidžiama informacija apie apeliantą yra tiesa.

40. Remdamasi kasacinio teismo praktika bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

41. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai kreipėsi į KTU Lygių galimybių komitetą, kad šis atliktų tyrimą dėl ieškovo A. U. veiksmų kitų studentų atžvilgiu. Apeliantas teigia, kad atsakovai minėtai institucijai nurodė tiesos neatitinkančią informaciją apie ieškovą, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovų.

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).

43. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad KTU Lygių galimybių komitetui pateiktuose skunduose nurodyta informacija buvo išgalvota, pateikta su tikslu pažeminti, įžeisti ieškovą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai teikdami skundą siekė, jog būtų ginamos jų teises į saviraiškos laisvę, kad būtų įvertintas ieškovo elgesį su kitais studentų bendruomenės nariais. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovai pareiškimą universiteto Tarptautinių ryšių skyriui pateikė tuo metu, kai šalys viena kitos atžvilgiu skelbė įvairius įrašus socialiniuose tinklapiuose. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai - įrašai Facebook grupėse. Tiek byloje pateiktas KTU Komiteto sprendimas, tiek pirmosios instancijos teisme teikti liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad apelianto elgesys konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip tinkamas, atitinkantis bendražmogiškų moralės normų reikalavimus. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nebuvo tolerantiškas kitų asmenų pasisakymams apie religiją, be kita ko, kaip socialinės grupės moderatorius be paaiškinimų blokavo atsakovo M. R. K. S. paskyrą, diskutuodamas socialinėje erdvėje nesielgė etiškai (pvz. G. A. siųstoje žinutėje rašė „Nustok mokyti vyresnius. Manau, kad mūsų kultūroje priimtą rodyti pagarbą vyresniems. Ir tikrai nenurodinėti, kaip jiems elgtis. Turi dėl to problemų? Pabandyk susisiekti su teisėsaugos institucijomis. Man bus verta pasikalbėti su subrendusiais“). Taipogi, apeliacinės instancijos teismas vertindamas apelianto nurodytų argumentų pagrįstumą, priešingai nei teigia apeliantas, neturi objektyvaus pagrindo nesiremti KTU Komiteto išvadomis vertinant apelianto elgesį kitų studentų, įskaitant G. A., atžvilgiu - apelianto elgesį universiteto komisija įvertino kaip psichologinį priekabiavimą. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtas sprendimas yra panaikintas - ar pripažintas neteisėtu.

44. Apeliantas teigia, kad neturėjo galimybės teikti paaiškinimus KTU Komitetui dėl atsakovų nurodytų aplinkybių, bei, kad pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė neturėdamas jokių įrodymų, išskyrus atsakovų parodymus. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip visiškai nepagrįstą, kadangi iš paties ieškovo byloje Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pateikto 2022-02-13 prašymo dėl įrodymų prijungimo matyti, kad pats ieškovas nurodo, jog „<Dėl atsakovų pateiktų skundų ieškovas privalėjo pateikti tam tikrus duomenis Kauno Technologijų Universiteto komisijai, dalyvauti visame procese, kas apsunkino jo mokymosi ir darbo galimybes>“. Ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad apeliantas apie nagrinėjamą skundą universitete žinojo bei turėjo galimybę teikti informaciją skundą tiriančiai komisijai. Taip pat apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas motyvas, kad „Atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, jog kiti studentai tiesiog pasitraukė iš konflikto, atsiprašė ieškovo, nes pažinodami ieškovą, jo bijojo, bijojo turėti neigiamų pasekmių su policija ar teismais dėl savo veiksmų, ką patyrė atsakovai. Komitetui pradėjus tyrimą buvo apklaustas ne vienas studentas, nors ieškovas teismui nurodė, kad neturėjo galimybės pasiaiškinti dėl nepagrįstų jam kaltinimų, tačiau byloje yra pateiktas atsakovo M. rašytas pasiaiškinimas Komitetui, kuriame jis išsamiai yra nurodęs priežastis dėl kreipimosi į Komitetą, dėl Facebook rašytos žinutės, todėl teismas neturi pagrindo tikėti ieškovu, jog jis neturėjo galimybių Komitetui pateikti paaiškinimą dėl susidariusios situacijos.“, jam yra nesuprantamas tuo aspektu, kad yra nesusijęs su teismo padaryta išvada apie tai, jog apeliantas iš tiesų turėjo galimybę pateikti paaiškinimus KTU Lygių galimybių komitetui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo minėtas rašytinis atsakovo M. R. K. S. pasiaiškinimas Komitetui, įrodo, jog apeliantas Komitetui buvo pateikęs savo argumentus – atsakovas turėjo teikti paaiškinimus dėl apelianto pranešime nurodytų aplinkybių dėl jo šmeižimo, pavadinimo jį „kvailiu“ ir t.t. Taip pat byloje esanti 2019 m. rugpjūčio 6 d. Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovės ir KTU Lygių galimybių komisijos pirmininkės J. R. elektroninio laiško kopija, taip pat patvirtina, jog apeliantui buvo siųstas prašymas pateikti paaiškinimus dėl studentų skunduose nurodytų aplinkybių dėl diskriminacijos ir priekabiavimo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad apeliantas šio laiško nebuvo gavęs, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog paaiškinimus KTU Lygių galimybių komisijai apeliantas teikė.

45. Dėl apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad atsakovas G. A. KTU Lygių galimybių komisijai nurodė, jog apeliantas baugina jį ir jo šeimos narius, kad išsiuntė raštą kuriame prašė sumokėti jam 60000 Eur, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip minėta nutarties 37 punkte, bei teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas G. A. teismui paaiškino, jog aplinkybę dėl 60000,00 Eur mokėjimo jis nurodė remdamasis tuo, kad jo draugas gavo laišką iš ieškovo, ir nors atsakovo šeimai siųstas laiškas nebuvo įteiktas, tačiau jis mano, kad tai buvo panašaus turinio siųstas laiškas, kuriuo ieškovas reikalavo pinigų be jokios priežasties. Atsakovas G. A. teigė, kad gavę pranešimą iš teisėsaugos institucijų apie siųstą pranešimą, buvo įbauginti ir jo tėvai. Atsakovas taip pat nurodė, jog apeliantas jo adresą galėjo sužinoti pasinaudojęs savo pareigomis jaunimo stovyklose, kur dalyvaudamas atsakovas turėjo pateikti savo asmens duomenis. Nors apeliantas su šiomis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, tačiau žodinių paaiškinimų pirmosios instancijos teismui metu nurodė, kad kitam studentui siuntė panašaus pobūdžio spėjimą. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad KTU Lygių galimybių komisija nustatė, jog apeliantas A. U. be kita ko „<demonstravo etinį nusižengimą, šališkai ir netinkamai naudodamasis savo kontaktais, pareigomis ir žiniomis bei duomenimis, gautais iš pareigų studentų organizacijose“.

46. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, jog pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012). Vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo netinkamo elgesio sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą netinkamą elgesį, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti netinkamą elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

47. Atsižvelgiant į 45-46 punktuose išdėstytą bei kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo G. A. nurodytas aplinkybes, tame tarpe ir apie jo tėvams siųstą pranešimą sumokėti tam tikrą pinigų sumą, vertino kaip pateiktą subjektyvią nuomonę tarp šalių realiai vykusio konflikto aplinkybėmis, kurias į KTU Lygių galimybių komisiją kreipdamasis atsakovas ir prašė ištirti. Faktas, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog toks pranešimas atsakovo tėvams iš tiesų buvo siųstas, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas kreipdamasis į universitetą, suvokė pateikiantis tikrovės neatitinkančius, išgalvotus faktus bei siekė tyčia paskleisti ieškovą žeminančią informaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, konfliktiniai šalių santykiai, aplinkybė, kad apeliantas kitam studentui siuntė panašaus pobūdžio įspėjimą, galėjo įtakoti atsakovo nuomonę apie tai, kad panašaus pobūdžio pranešimas galėjo būti siųstas ir jam. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas G. A. į Kauno technologijos universiteto Lygių galimybių komitetą kreipėsi nesąžiningai, be jokio pagrindo, vien tik norėdamas sąmoningai pakenkti apeliantui.

48. Pasisakydama dėl kitų apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas bylą ištyrė paviršutiniškai, nesant pateiktų įrodymų, nepagrįstai sprendė, jog atsakovai vadindami apeliantą kvailiu, veidmainiu ir rasistu, elgėsi teisėtai, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021 30 punktą).

49. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023).

50. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovai rašydami žinutes išreiškė neigiamą nuomonę dėl tarpusavio nesutarimų, įrašų kritišką turinį įtakojo paties apelianto netinkamas elgesys tiek socialinėje erdvėje, tiek universiteto bendruomenėje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai paskelbdami įrašą būtų sąmoningai siekę sumenkinti ieškovo garbę ir orumą ar pažeminti jį kitų asmenų akivaizdoje. Taip pat, kaip jau minėta, duomenų, kad KTU Lygių galimybių komiteto 2019-09-25 sprendimas, kuriuo ieškovo elgesys kitų studentų atžvilgiu buvo įvertintas neigiamai, būtų panaikintas, byloje nėra pateikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia išvada darytina įvertinus pranešimų turinį sistemiškai, o ne atskirai pavienius žodžius. Nei pirmosios instancijos teismas, nei teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovų pranešimuose iš esmės būtų pateikta išgalvotų, melagingų faktų, priešingai, kaip konstatuota aukščiau, atsakovai rėmėsi tarp šalių realiai vykusių konfliktų, diskusijų socialinėje erdvėje aplinkybėmis, savaip jas interpretuodami, ir tam tikri pavieniai apelianto nurodyti žodžiai, nesuteikia pagrindo priešingai išvadai.

51. Dėl apelianto nurodytų argumentų, kad atsakovų KTU Lygių galimybių komitetui pateiktuose skunduose nurodyta informacija buvo paskleista tretiesiems asmenims, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovų, tame tarpe ir kitų studentų, kreipimasis į KTU Lygių galimybių komisiją, dėl objektyvių priežasčių, negali būti vertinamas kaip žinių paskleidimas tretiesiems asmenims, kadangi šiems asmenims pranešimo turinys tapo žinomas ne dėl to, kad jiems buvo paskleista tam tikra informaciją, bet dėl to, kad jie patys ir buvo kolektyvinio pareiškimo iniciatoriai ir teikėjai. Priešingas vertinimas prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad byloje pateiktas I. A. atsiprašymas dėl žinučių viešoje grupėje „Užsieniečiai (duomenys neskelbtini)“ paskelbimo patvirtina, kad informacija buvo paskleista ne tik KTU Lygių galimybių komisijai, bet ir tretiesiems asmenims, teisėjų kolegija laiko nepagrįstomis, neįrodytomis. Apelianto nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad apeliantas ir su minėtu asmeniu turėjo konfliktinius santykius, bet niekaip neįrodo, jog KTU Lygių galimybių komisijai pateikto kolektyvinio pareiškimo turinys buvo paskleistas su pareiškimo nagrinėjimu nesusijusiems asmenims.

Dėl bylos išnagrinėjimo termino

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (LR CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti LR CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad byla judėtų į priekį. CPK 158 straipsnio 3 dalyje nurodyta teismo posėdžio pirmininko pareiga rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos nagrinėjimu.

53. Konkrečiu atveju civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2021 m. liepos 5 d., bylos nagrinėjimas ne vieną kartą buvo atidėtas dėl grįžusių neįteiktų procesinių dokumentų atsakovams. 2021 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas patikslinti atsakovų gyvenamosios vietos adresus, o jų nežinant, nurodyti kitą (kitus) procesinių dokumentų įteikimo būdus atsakovams; teismo procesiniai dokumentai buvo verčiami į anglų kalbą; 2021 m. lapkričio 22 d. paskirtas parengiamasis posėdis; 2021 m. gruodžio 21 d. paskirtas kitas parengiamasis posėdis; 2022 m. sausio 19 d. parengiamojo posėdžio metu pereita į teismo posėdį; 2022 m. vasario 17 d. posėdis atidėtas dėl šalių prašymų susipažinti su pateiktais dokumentais, ieškovo prašymo pateikti papildomus rašytinius įrodymus; 2023 m. kovo 14 d. posėdis dėl papildomų įrodymų pateikimo atidėtas; 2022 m. birželio mėn. dėl bylą nagrinėjančios teisėjos neštumo ir gimdymo atostogų, byla perduota nagrinėti kitam teisėjui; 2022 m. liepos 20 d. posėdis atidėtas neprisijungus atsakovams, kurie nebuvo tinkamai informuoti apie teismo posėdžio datą ir laiką; 2022 m rugpjūčio 3 d. ieškovas neatvyko į teismo posėdį; teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu, ieškovas pateikė atskirąjį skundą; 2022 m. spalio 5 d. Šiaulių apygardos nutartimi panaikinta Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartis ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 2022 m. lapkričio 9 d., 2023 m. sausio 18 d., 2023 m. vasario 1 d., 2023 m. vasario 27 d., 2023 m. kovo 6 d., 2023 m. balandžio 3 d. vyko nuotoliniai teismo posėdžiai, buvo apklausiamos šalys, liudytojai.

54. Įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog pirmosios instancijos teismas neatliko ar laiku neatliko procesinių veiksmų, kuriuos pagal CPK privalėjo atlikti. Byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nesilaikė LR CPK 72 str., 137 str. 3 d., 142 str. 1 d., 158 str. 159 str., 162² str. 3 d., 228 – 229 str., 232 str., 234 – 258 str. nuostatų, todėl apelianto argumentus dėl bylos nagrinėjimo vilkinimo, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

55. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, jog į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl baigiamųjų kalbų, dėl pateikto 2019 m. liepos 2 d. policijos rašto, dėl ieškovui bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu teismo užduotų klausimų pobūdžio, prašytų pateikti paaiškinimų, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl garbės ir orumo gynimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

58. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovo skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Duomenų apie kitų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.