Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. U. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2021 m. liepos 5 d. teisme gautas ieškovo A. U. ieškinys atsakovams M. R. K. S., K. K. S., G. A., kuriuo prašoma iš atsakovų ieškovo naudai priteisti po 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei įpareigoti M. R. K. S. Facebook (duomenys neskelbtini) grupėje ir K. K. S. savo paskyroje esančioje Facebook pavadinimu K. K. paskelbti tam tikro turinio paneigimą dėl paskleistos ieškovo garbę bei orumą žeminančios informacijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė, tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.

8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui.

9. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.).

10. Teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva, be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, t. y. ar jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Teritorinio teismingumo taisyklės reguliuoja tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų kompetenciją. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. CPK ir kiti įstatymai nustato atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos. Akcentuotina, jog CPK 30 straipsnyje nustatytas teismingumo ieškovo pasirinkimu sąrašas nėra baigtinis, todėl specialieji įstatymai, atsižvelgiant į reguliuojamų teisinių santykių pobūdį, kilusį ginčą ar ginamas teises ir interesus, gali nustatyti galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. U. prašo priteisti iš atsakovų M. R. K. S., K. K. S., G. A. po 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įpareigoti atsakovą M. R. K. S. Facebook (duomenys neskelbtini) grupėje paskelbti nurodyto turinio paneigimą; įpareigoti atsakovą K. K. S. savo paskyroje esančioje Facebook pavadinimu K. K. paskelbti nurodyto turinio paneigimą. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai ieškovo garbę ir orumą galimai apšmeižė viešai internetinės svetainės Facebook viešoje grupėje (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi tiesiogiai į duomenis paskelbusius asmenis, reikalaudamas jų paneigimo ir nepavykus išspręsti ginčo, dėl pažeistos garbės ir orumo gynimo kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas iš ieškinyje dėstytų aplinkybių, taip pat jame nurodytų teisės normų (CK 2.24 str.) pagrįstai ieškovo reikalavimus vertino kaip ieškinį dėl ieškovo garbės ir orumo gynimo.

12. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu yra tai, kad ieškovas jau yra kreipęsis su ieškiniu į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus pagal atsakovų M. R. K. S. ir G. A. gyvenamąją vietą ir teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16839-950/2021 ieškinį priimti atsisakė, argumentuodamas tuo, kad internetinės svetainės Facebook viešoji grupė (duomenys neskelbtini) yra visuomenės informavimo priemonė, todėl nagrinėjamu atveju teisės aktai nustato specialią teismingumo taisyklę - atsisakymas išspausdinti ar kitu būdu paskelbti VIĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą šio straipsnio 3-5 dalyse nurodyta tvarka gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą (VIĮ 44 straipsnio 6 dalis).

13. Kaip nurodyta ieškinyje, atsakovai ieškovo garbę ir orumą galimai apšmeižė viešai internetinės svetainės Facebook viešoje grupėje (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikoje nėra teisinio reglamentavimo, kuris specifiškai reguliuotų garbės ir orumo gynimą būtent socialiniuose tinkluose. Socialiniai tinklai internete suprantami kaip informacinių paslaugų teikėjas (tinklalapiai), kurie suteikia vartotojams galimybę patiems kurti turinį, jungtis į tarpusavio tinklus ir tokiu būdu bendrauti, visa tai turi būti pasiekiama per interneto naršyklę.

14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-20 sprendime byloje Nr. A-444-70/2009 nurodyta, kad Visuomenės informavimo įstatymą reikia aiškinti plačiai, apimant ne tik tradicines, bet ir šiuolaikines, nors tiesiogiai ir nereglamentuotas elektroninių visuomenės informavimo priemonių formas, dėmesį kreipiant ne į formaliuosius tokių informavimo priemonių organizavimo požymius, o į jų realiai vykdomas funkcijas. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra nutarusi, jog „Facebook“ viešuose profiliuose išreikštos nuomonės yra viešoji informacija, tačiau tik tuomet, jeigu tai yra vieši profiliai, nemokamai prieinami kiekvienam asmeniui su prenumeratos galimybėmis, sukurti su tikslu viešai skleisti savo poziciją ir nuomonę, suburti kuo daugiau prenumeratorių ir sekėjų, ir kai šių profilių autoriai yra profesionalūs žurnalistai arba visuomenės informavimo priemonių viešosios informacijos rengėjai.

15. Teisiniam situacijos vertinimui svarbu pažymėti, kad socialiniame tinkle „Facebook“ esanti paskyra (duomenys neskelbtini) yra vieša grupė, vienijanti Kaune gyvenančius užsieniečius, kurioje bendraujama ir dalinamasi užsieniečiams Kaune naudinga informacija. Nors tiek turinio, tiek formos aspektu tai nėra tradicinė visuomenės informavimo priemonė (VIĮ 81 punktas), tačiau pagal informacijos viešumą, jos sklaidą ir prieinamumą, veiklos metodus ir galimybę kontroliuoti informaciją, teismo vertinimu, ji atitinka visuomenės informavimo priemonės kriterijus. Todėl, kai kalbama apie viešas socialinių tinklų grupes, socialinio tinklo paskyrų valdytojų ( atsakovų) atžvilgiu, taip pat jų veiklai, viešai skleidžiant informaciją savo paskyrose, tam tikra apimtimi taikomos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, numatančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų teises ir atsakomybę.

16. VIĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsisakymas išspausdinti ar kitokiu būdu paskelbti 44 straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą 44 straipsnio 3–5 dalyse nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės registracijos vietą.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas pripažinti, kad atsakovai paskleidė ieškovo garbę ir orumą žeidžiančią informaciją, paneigti paskleistą informaciją ir priteisti padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Tai reiškia, jog ieškovas, vadovaudamasis CPK 30 straipsnio bei VIĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis, savo nuožiūra ieškinį galėjo paduoti savo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijoje veikiančiam bendrosios kompetencijos teismui arba atsakovų gyvenamosios vietos teismui. Nustatyta, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra Mažeikiuose, todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas, pasirinkdamas alternatyvųjį teismingumą pagal savo gyvenamąją vietą, nepažeidė įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl teismingumo taisyklių pažeidimo.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. liepos 13 d. nutartimi netinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina. Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo, kuriam byla teisminga, prerogatyva (CPK 137 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo A. U. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.