- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-26
- Bylos Nr.
- e2-2702-723/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02084-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovei L. K..
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiam asmeniui Sodininkų bendrijai „Obelėlė“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, individualių teisės aktų panaikinimo, reikalavimo teisės perkėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. T. ieškiniu prašo:
1) nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad Priedeliu Nr. 29 prie V. Į. potvarkio Nr. 1098 1992-08-20 buvo suteikta turtinę teisę išsipirkti iš valstybės Sodo bendrijoje „Obelėlė“ Vilniaus raj., Mikašiūnų km., žemės sklypą Nr. 53, nustatantis dokumentas priklauso H. T., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio vardas ir pavardė nurodyti dokumente „G. T.“ nesutampa su to asmens vardu ir pavarde, nurodytais gimimo liudijime, pase, santuokos liudijime, mirties liudijime bei kituose asmens dokumentuose;
2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo individualius teisės aktus, t. y. 2015-03-31 įsakymą Nr. 48VĮ-732(14.48.2) bei 2015-04-10 sprendimą Nr. 48SD-4038(14.48.104.);
3) perkelti ieškovei G. T. teisę, priklausiusią H. T. išsipirkti 0,0626 ha žemės sklypą Nr. 53, kurio kadastro Nr. 41671105, esantį sodininkų bendrijoje „Obelėlė“, (duomenys neskelbtini), Mikašiūnų k., Pagirių sen., Vilniaus raj. sav.
4) pripažinti, kad terminas apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-03-31 įsakymą Nr. 48VĮ-732(14.48.2) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015‑04-10 sprendimą Nr. 48SD-4038(14.48.104.) buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti praleistą terminą.
Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus 34-ojo notarų biuro notaras E. A. 2006-02-10 išdavė 2005-08-24 mirusio ieškovei jos sutuoktinio H. T. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Išduotame liudijime nurodyta, kad ieškovė paveldėjo butą, ½ dalį lengvojo automobilio VW GOLF, pinigines lėšas, saugomas UAB „C. U. Lietuva gyvybės draudimas“, tačiau į paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtraukta mirusio H. T. 1992-08-20 Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui Potvarkiu Nr. 1098 Dėl sodų pardavimo bei Priedeliu Nr. 29 prie V. Į. potvarkio Nr. 1098 1992-08-20 suteikta turtinė teisė - išsipirkti iš valstybės 6 arų žemės sklypą Nr. 53, esantį sodininkų bendrijoje „Obelėlė“, Mikašiūnų k., Pagirių šen., Vilniaus raj. sav. H. T. buvo sodininkų bendrijos nariu. Jam skirto žemės sklypo sodininkų bendrijoje „Obelėlė“ pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau jis turėjo teisę pirkti ne aukciono tvarka, o jam nustatyta tvarka suteiktą žemės sklypą Nr. 53. Teisė pirkti valstybinės žemės sklypą yra turtinė reikalavimo teisė, kuri pagal LR civilinio kodekso normas bei teismų praktiką yra paveldima. Ieškovė sodininkų bendrijos „Obelėlė“ nare yra nuo 1988 m., nuo to laiko ji rūpinasi ir naudojasi šiuo žemės sklypu bei prižiūri ir valdo šį žemės sklypą ir moka bendrijai nustatytus mokesčius. Atkreipė dėmesį, kad velionio vardas ir pavardė įvairiuose net ir oficialiuose dokumentuose buvo rašomi tam tikru laiku skirtingai tiek rusų, tiek lietuvių kalba. Ieškovė 2015-02-25 pateikė atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui prašymą Nr. 48FP-1566 pirkti iš valstybės žemės sklypą Nr. 53, esantį SB „Obelėlė“. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015-03-31 Įsakymu Nr. 48VĮ-732 (14.48.2.) nusprendė nepradėti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypo Nr. 53 SB „Obelėlė“ ieškovei pardavimo procedūros, nes prašymas pirkti žemės ūkio paskirties žemę, neatitinka Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 3.1 punktų reikalavimų. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015-04-10 priėmė Sprendimą Nr. 48SD-4038 (14.48.104.), kuriame informavo ieškovę, kad priimtas sprendimas neparduoti jai valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 53, esančio SB „Obelėlė“. Š. S. paaiškinta, kad nepateiktas dokumentas, kurio pagrindu jai skirtas valstybės žemės sklypas. Iš Potvarkio Nr. 1098 Priedėlio Nr. 29 matyti, kad dokumente - Sodo bendrija „Obelėlė“ eil. Nr. 51 nurodytas G. T., žemės sklypo Nr. 53. Rašytiniai įrodymai, t.y. Potvarkis Nr. 1098 ir Priedėlis Nr. 29 patvirtina ir įrodo, kad sąraše nurodytam asmeniui - G. T., o kituose oficialiose dokumentuose tam pačiam asmeniui, tačiau nurodytam, kaip H. T. buvo suteiktą turtinę teisę pirkti iš valstybės SB „Obelėlė“ žemės sklypą Nr. 53. Ieškovė Vilniaus miesto 40-jam notarų pateikė 2016-02-05 Prašymą išduoti jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo papildymą. Į šį prašymą 40-asis notarų biuras pateikė atsakymą Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kuriame nurodė, kad notarui pateikto Potvarkio priedėlyje Nr. 29, nėra asmens vardu, pavarde „H. T.“, tačiau yra asmuo vardu, pavarde „G. T.“. Jokių kitų asmenį identifikuojančių duomenų, - tokių kaip gimimo data, gyvenamoji vieta ar pan., pateiktame Potvarkyje nėra. Jokių kitų duomenų ir/ar dokumentų, įrodančių, kad H. T. ir G. T. yra tas pats asmuo - notarui nepateikta. Nesant pakankamai duomenų (dokumentų) įrodančių, kad mirusiam H. T. priklausė turtinė reikalavimo teisė išsipirkti iš valstybės nurodytąjį žemės sklypą, - t.y. iš pateiktų dokumentų negalint identifikuoti, ar minėtame Potvarkyje nurodytas asmuo yra tas pats asmuo, dėl kurio turtinių teisių paveldėjimo kreipėsi įpėdinė, tokiu atveju, kaip nurodė notaras, tik teismas, visapusiškai ir pilnai ištyręs bei įvertinęs visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, galėtų nustatyti, kad Potvarkyje minimas asmuo yra tas pats asmuo, dėl kurio turtinių teisių paveldėjimo kreipėsi įpėdinė ir pastarajam priklausė turtinė reikalavimo teisė pirkti iš valstybės minėtąjį žemės sklypą. Registrų centro Nekilnojamojo turto registro skyrius Sprendimu 2016-03-29 Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kadastro duomenų tvarkymo skyrius Sprendimu 2016-03-29 Nr. VILKS-1047 išnagrinėjus 2016-03-23 pateiktą prašymą - Nekilnojamojo turto registre įregistruoti H. T. nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - žemės sklypą, esanti sodininkų bendrijoje „Obelėlė“, Mikašiūnų k., Vilniaus r. sav. nusprendė prašymo netenkinti, kadangi kartu su prašymu nepateikta notariškai patvirtinta prašomo įregistruoti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, o pateiktas LR Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-08-20 potvarkis Nr. 1098 p bei 1993-02-05 pažyma apie piliečio žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre nėra tinkami juridiniai dokumentai H. T. nuosavybės teisių į žemės sklypą įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Norminiai teisės aktai nedviprasmiškai kalba apie tai, kad mirusio sodininkų bendrijos nario palikimą priėmę asmenys turi teisę išsipirkti velioniui skirtą sodo sklypą. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo priimti teisės aktai, t.y. 2015-03-31 įsakymas Nr. 48VĮ-732 (14.48.2) bei 2015-04-10 sprendimas Nr. 48SD-4038 (14.48.104.) nebuvo apskųsti teismui LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nes per nustatytą terminą nebuvo surinktą pakankamai rašytinių įrodymų sudarančių skundo pagrindą bei atsirado naujos aplinkybės dėl asmens, kurio vardas, pavardė yra H. T. ir G. T. identifikavimo. Todėl prašo teismo pripažinti, kad terminas juos apskųsti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti praleistą terminą. Juridinę reikšmę turintis faktas prašomas nustatyti su tikslu gauti iš notaro paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo papildymą, paveldėti mirusio sutuoktinio H. T. reikalavimo turtinę teisę - išsipirkti iš valstybės žemės sklypą Nr. 53 sodininkų bendrijoje „Obelėlė“ ir sudaryti šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
Atsiliepimas
A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad su ieškinio antru, trečiu ir ketvirtu reikalavimais nesutinka, o pirmą ir penktą reikalavimus prašo nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui Ieškovė 2015 m. vasario 25 d. pateikė prašymą parduoti žemės sklypą Nr. 53, esantį Vilniaus r., Pagirių sen., Mikašiūnų k., sodininkų bendrijoje „Obelėlė“. Pagal Vilniaus rajono skyriuje saugomus dokumentus minėtas žemės sklypas Nr. 53 Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu Nr. 1098 buvo skirtas G. T.. Taigi sodo sklypas Nr. 53 nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka ieškovei suteiktas ir ji nėra šio sklypo naudotoja (Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs Ieškovės 2015 m. vasario 25 d. prašymą nustatė, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ reikalavimų, kadangi minėti teisės aktai nenumato, kad piliečiai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo skirti mėgėjų sodo teritorijose esantys žemės sklypai, įgyja teisę išsipirkti ne aukciono būdu (privatizuoti) šiuos sodo sklypus. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m, kovo 31 d. įsakymas Nr. 48VĮ-732-(14.48.2.) „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūrą” (toliau - Įsakymas). Vilniaus rajono skyrius 2015 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 48SD-4038-(14.48.104.) „Dėl sprendimo neparduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę“ (toliau - Raštas) informavo Ieškovę dėl sprendimo neparduoti žemės sklypą Nr. 53, esantį Vilniaus r., Pagirią sen., Mikašiūnų k., sodininkų bendrijoje „Obelėlė“. Akivaizdu, kad Ieškovė neatitinka nė vieno Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir Taisyklių 3.1.1 punkte išvardytų sodo sklypo įsigijimo iš valstybės pagrindo, kadangi minėti teisės aktai nenumato, jog piliečiai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo skirti mėgėjų sodo teritorijose esantys žemės sklypai, įgyja teisę išsipirkti ne aukciono būdu (privatizuoti) šiuos sodo sklypus. Šioje byloje Ieškovė, pateikė ieškinį teismui, kuriuo prašo perkelti Ieškovei teisę, priklausiusią H. T., išsipirkti žemės sklypą Nr. 53. Atkreipė dėmesį, kad nei Vilniaus rajono skyriaus Įsakyme, nei Rašte nesprendė dėl Ieškovės teisės išsipirkti ne aukciono būdu (privatizuoti) sodo sklypą Nr. 53, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu Nr. 1098 buvo skirtas G. T.. Daro išvadą, kad Įsakymas ir Raštas yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atitinka visus kitus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl ieškovės reikalavimas dėl Įsakymo ir Rašto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė, gavusi 2015 m. balandžio 29 d Įsakymą ir Raštą, turėjo visus duomenis apie ginčijamą Įsakymą ir Raštą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2016 m. balandžio 13 d., praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą. Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas reiškia, kad administracinis teisinis reikalavimas byloje gali būti atmestas vien šiuo pagrindu (Lietuvos A. T. 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010). Darytina išvada, kad įstatyme nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas praleistas, praleidimo laikotarpis, palyginus su termino trukme, yra didelis. Svarių ir pagrįstų šio termino praleidimo priežasčių Ieškovė nenurodė. Šiuo atveju nėra aišku, kaip Ieškovės surinkti rašytiniai įrodymai bei naujos aplinkybės dėl asmens, kurio vardas, pavardė yra H. T. ir G. T. identifikavimo, susiję su ginčijamų Įsakymu ir Raštu priėmimo pagrindu. Taigi atnaujinti praleisto termino nėra teisinio pagrindo. Ieškovė taip pat prašo teismo ginti jos pažeistas teises bendraturčio teisės reikalauti, kad bendraturčiui būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, būdu. Šiuo atveju sodo sklypas Nr. 53 nėra privačios nuosavybės teisės objektas, niekada nebuvo ir nėra niekam perleistas, Ieškovė nėra šio žemės sklypo bendrasavininkė, todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti perkelti jai teisę, priklausiusią H. T., išsipirkti 0,0626 ha žemės sklypą Nr. 53, esantį Vilniaus r., Pagirių sen., Mikašiūnų k., sodininkų bendrijoje „Obelėlė“.
Tretysis asmuo SB „Obelėlė“ atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovė SB „Obelėlė“ nare yra nuo 1988 m. ir nuo to laiko rūpinasi, naudojasi šiuo žemės sklypu bei prižiūri ir valdo šį žemės sklypą, moka bendrijai nustatytus mokesčius. Ieškovės sutuoktiniui H. T. 1992-08-20 Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui Potvarkiu Nr. 1098 Dėl sodų pardavimo bei Priedeliu Nr. 29 prie V. Į. potvarkio Nr. 1098 1992-08-20 sodininkų bendrijoje „Obelėlė“ buvo suteikta teisė pirkti iš valstybės 6 arų ploto žemės sklypą Nr. 53. H. T. buvo sodininkų bendrijos nariu. Jam skirto žemės sklypo sodininkų bendrijoje „Obelėlė“ pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau jis turėjo teisę pirkti ne aukciono tvarka jam nustatyta tvarka suteiktą žemės sklypą Nr. 53 sodininkų bendrijoje. Po H. T. mirties 2005-08-24 jo sutuoktinė - ieškovė liko šio žemės sklypo valdytoja ir naudotoja. Pažymėjo, kad velionio vardas ir pavardė įvairiuose net ir oficialiuose dokumentuose buvo rašomi tam tikru laiku skirtingai, t.y. Priedelyje Nr. 29 velionis H. T. eil. Nr. 51 nurodomas, kaip „G. T.“, kituose dokumentuose nurodomas kaip „H. T.“. SB „Obelėlė“ archyve yra 1993-02-05 Pažyma apie piliečio žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre, iš kurioa matyti, kad fizinis asmuo T.G. yra savininkas žemės sklypo, esančio Vilniaus raj., Vaidotų apyl., Mikašiūnų km., sodininkų bendrijoje „Obelėlė“ sklypo Nr. 53. Šis sklypas įsigytas Vilniaus rajono valdybos 1992-08-20 potvarkiu Nr. 1098 p, kuris saugomas archyve: sodas 018-182. Žemės sklypo bendras plotas 6,00 arai. Pažymą paruošė Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba, žemėtvarkos tarnybos vadovas G. Š..
Ieškovė G. T. dublike nurodė, kad atsakovo atsiliepime neatsižvelgta į faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje. Atsakovas visiškai nepasisakė dėl ieškovės pateiktų teisinių argumentų ir paminėtos teismų praktikos civilinėse bylose, kuriose faktinės aplinkybės buvo panašios. Atsakovas toliau nagrinėjamoje byloje laikosi analogiškos pozicijos, kuri išnagrinėtose civilinėse bylose buvo atmesta, kaip nepagrįsta. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo priimti teisės aktai, t.y. 2015-03-31 įsakymas Nr. 48VĮ-732 (14.48.2) bei 2015-04-10 sprendimas Nr. 48SD-4038 (14.48.104.) nebuvo apskusti teismui LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nes per nustatytą terminą nebuvo surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, sudarančių skundo pagrindą, bei atsirado naujos aplinkybės dėl asmens, kurio vardas, pavardė yra H. T. ir G. T. identifikavimo. Dėl teisinio neišprusimo ir nežinojimo individualių teisės aktų ABTĮ nustatyto apskundimo vieno mėnesio tvarkos, ieškovė tik 2015-06-11 sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, kuriam pavedė atstovauti jos interesams teisme ir kituose institucijose atliekant procedūrinius veiksmus susijusius su žemės sklypo Nr. 53 SB „Obelėlė“ išsipirkimo iš valstybės.Vykdant ieškovės pavedimą su tikslu gauti rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos paveldėtą turtinę teisę išsipirkti iš valstybės žemės sklypą SB „Obelėlė“ buvo pateikti paklausimai SB „Obelėlė“, NŽT Vilniaus rajono skyriui, Vilniaus apskrities archyvui, 40-jam notarų biurui bei VĮ Registrų centrui. Pažymėjo, kad buvo išnaudotos visos įmanomos galimybės gauti atitinkamus dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovės mirusiam sutuoktiniui H. T. buvo suteikta reikalavimo turtinę teisę išsipirkti iš valstybės skirtą jam Potvarkiu Nr. 1098 ir Priedeliu pagrindu žemės sklypą Nr. 53 SB „Obelėlė“ ir, kad ieškovė paveldėjo mirusio H. T. šią reikalavimo turtinę teisę. Tik gavęs atsakymus ir atitinkamus dokumentus į pateiktus paklausimus iš SB „Obelėlė“, NŽT Vilniaus rajono skyriaus, Vilniaus apskrities archyvo, 40-jo notarų biuro bei iš VĮ Registrų centro 2016-03-29 Sprendimu paaiškėjo faktinės aplinkybės ir ieškinio pagrindas, remdamasi kuriuo buvo suformuluoti ieškinio reikalavimai. Turinčių reikšmę faktinių aplinkybių nustatymas ir rašytinių įrodymų iš atitinkamų institucijų išreikalavimas užtrūko tam tikrą laiką, nes didžiąja dalimi tas procesas nepriklausė nuo ieškovės valios, o priklausė nuo objektyvių ir svarbių priežasčių. ABTĮ 34 straipsnio nuostata dėl praleisto termino atnaujinimo numato, kad pareiškėjo prašymu teismas padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Tokiu būdu prašo teismo pripažinti, kad terminas apskusti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo minėtus teisės aktus buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti praleistą terminą. Paažymėjo, kad remdamasi ieškinio pagrindu ir pateiktais teisiniais argumentais bei teismų praktika panašiose civilinėse byloje ieškovė prašo perkelti suteiktą H. T. reikalavimo turtinę teisę išsipirkti žemės sklypą iš valstybės vadovaudamasi ne bendraturčių teisėmis, o įpėdinio, priėmusio likusį po H. T. mirties, palikimą teisėmis.Kadangi atsakovas šioje dalyje netinkami aiškina ir taiko teisinį reglamentavimą dėl ieškovei teisės perkėlimo, iškovė prašo teismo atmesti atsakovo prieštaravimus šioje dalyje ir tenkinti ieškovės reikalavimą dėl teisių perkėlimo.
Teismo posėdžio metu ieškovė G. T. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad vyrui buvo skirtas sklypas bendrijoje „Obelėlė“. Jie kartu pradėjo jį tvarkyti iki kol mirė vyras. Ji ten liko su vaikais ir toliau ten tęsė darbus. Tačiau nežinojo įstatymų ir neišpirko sklypo. Liko jie vieninteliai neišpirkę. Ji dalyvauja visuose bendrijos susirinkimuose, moka mokesčius. Teisė į žemę buvo suteikta vyrui. Vyro motina dirbo B. V. gamykloje. Vyras 1992 metais jau buvo bendrijos narys. Sklypo numeris 53 ir dabar tas pats. Neišsipirko, nes trūko pinigų, įstatymų nežinojo, manė, kad išpirks vėliau. Negali pasakyti, kokiu pagrindu jai perkelti vyrui priklausiusią teisę išpirkti žemės sklypą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas adv. J. B. nurodė, kad potvarkis ir priedas prie jo yra du tarpusavyje susiję dokumentai. Potvarkiu buvo skirta SB „Obelėlė“ visiems nariams išsipirkti sklypus. Pagal priedelį buvo nurodytas H. T. kaip pretendentas, kuriam suteikta teisė pirkti sklypą. Yra pažymą, kad T. yra savininkas. Pažymą gavo iš savivaldybės. Neturi dokumentų, kad T. sumokėjo už sklypą, gal ir mokėjo. T. turėjo sumokėti investiciniai čekiais, bet jų neturėjo ir negalėjo laiku išpirkti. Tikėjosi vėliau atlikti tą veiksmą. Jei jis būtų gyvas, jam tokia teisė būtų suteikta, jei kreiptųsi į Ž. I. buvo terminai. Vyriausybės nutarimas 2004-11-15 Nr. 1443 nustato taisykles, kuriomis turi vadovautis Ž. N. apie terminą nepasisakyta, tačiau nurodyta, kad įpėdinis gali palikimą priimti. Palikimą įpėdinė priėmė. Palikėjas turėjo teisę ir ji nėra panaikinta, buvo nerealizuota. Teismai yra pasisakę, kad reikalavimo teisė paveldima. CK 5.1 str. 2 d. numato, kad paveldimos įvairios įstatymo nustatytos teisės ir pareigos. Įstatymas nenustato baigtinio paveldimo turto sąrašo. Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p. numatyta, kad žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijos nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Žemės reformos įstatymo 8 str. 7 d. nurodoma, kad sodininkų bendrijų valstybinė žemė gali būti parduodama bendrijų nariams ir kitiems asmenims Vyriausybės nustatyta tvarka. T. T., tiek T. yra/buvo bendrijos nariais. Fiziniams asmenims mėgėjų sodų teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Yra įrodymai, kad pareiškėja naudojasi tuos sklypu. LR Vyriausybė 2014-11-15 nutarimu 2004-11-15 nutarimu Nr. 1143 2.2. p. nurodo, kad mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemė sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą parengtą ir patvirtintą iki LR teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos – 1996-01-01. Šiuo nutarimu patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3 p. nurodo, kad pagal šias taisykles teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi teisę 3.1. sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys. Taisyklių 3.1.1.1 punkte nurodoma, kad pirkti galima teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitų įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus. Taisyklių 4 p. nustato, kad be aukciono parduodami šių taisyklių 3.1.1. nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti. Taisyklių 25 punktas reglamentuoja, kokius duomenis NŽT padaliniui pagal sodo buvimo vietą turi pateikti SB nariai ar kiti asmenys, pageidaujantys pirkti be aukciono valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje. Šio punkto 25.5 papunktis nurodo, kad kartu su kitais duomenimis turi būti pateikiamas dokumento, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu, kopiją, jeigu nėra jame statinių ir asmuo pageidauja pirkti jo naudojamą valstybinės žemės sklypą, o 25.9 papunktis nurodo, kad turi būti pateikiama paveldėjimo teisės liudijimo kopija, jeigu valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti mirusio asmens, kuriam buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, įpėdiniai. Nurodyti norminiai teisės aktai nedviprasmiškai kalba apie tai, kad mirusio sodininkų bendrijos nario palikimą priėmę asmenys turi teisę išsipirkti velioniui skirtą sodo sklypą. LVAAT 2013-10-14 nutartis bylose Nr. A444-1809/2013, kurioje buvo panašios faktinės aplinkybės konstatavo, kad CK 5.50, 5.51 str. nustato, kad įpėdinis privalo priimti palikimą, kad jį įgytų. Reikalavimus suformulavo pagal teismų praktiką VAT Nr. 2A-1299-798/2015. Nagrinėjamoje byloje yra dar nesutapimai dėl vardo ir pavardės. Paskui kreipsis į notarę dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kuriame būtų nurodyta turtinė reikalavimo teisė pirkti iš valstybės žemės sklypą. Pareiškėja turi teisę išsipirkti. Reikalavimai suformuluoti pagal teismų praktiką. 2015 m. pareiškėja kreipėsi su prašymu į NŽT dėl sklypo išpirkimo. Atsakymą ji gavo 2015 m. balandžio mėnesį. Apskundimo terminas vieno mėnesis. Neapskundė dėl teisinio neišprusimo, laiku nesikreipė tiesinės pagalbos. Teisinės pagalbos sutartį sudarė 2015-06-11. Nebuvo pakankamai įrodymų ir nuginčyti įsakymus, todėl tarnyboms pateikė įvairių paklausimų. Paskutinį atsakymą – pažymą, gavo iš SB kovo mėnesį. Paskui kreipėsi į Registrų centras, kuris kovo 23 d. atsakė, kad negali perkelti iš laikinojo į pagrindinį registrą. Pirmą pareiškimą pateikė teismui balandžio 5 d., iš karto gavus iš Registrų centro atsakymą. Teismas nepriėmė pareiškimo, nes nebuvo sumokėtas žyminis mokestis. Nario bilietas ir pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė yra bendrijos narė. Jos vardu mokami visi mokesčiai. Ji bendrijos narė nuo 1988 metų. Bendrija pateikė dokumentus, kad T. nėra skolinga. Protokolo išrašas, kuriame svarstyta dėl sklypo privatizavimo ir T. leista privatizuoti sklypus. T. yra teisėta sklypo naudotoja, nes yra savo sutuoktinio įpėdinė ir turto paveldėtoja. Ji perima reikalavimo teises ir nori jas patvirtinti.
Atsiliepimas
Atsakovo NŽT atstovė L. K. su ieškinio 2, 3, 4 reikalavimais nesutiko. Dėl juridinė reikšmę turinčio fakto (1 reikalavimo) prašo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad buvo susidūrę su tokiais atvejais, kai tarybiniais laikais skirti sodai ir išvertus į lietuvių klabą vardą pavardę būdavo sulietuvinta. Ieškovė prašė išsipirkti sklypą savo vardu. Prašyme ir pridėtuose dokumentuose nenurodė, kad prašo išsipirkti būtent vyrui skirtą sklypą. Patikrinus buvo nustatyta, kad sklypas Nr. 53 buvo skitas T.. Specialistė nustatė, kad sklypas skirtas kitam asmeniui, o ne pareiškėjai ar jos vyrui, todėl neturėjo pagrindo sklypą parduoti. Atsižvelgiant į tai ir buvo priimti administraciniai sprendimai. Mano, kad terminas apskųsti praleistas dėl subjektyvių priežasčių. Ieškovės minimose bylose buvo nagrinėjamas skirtingos aplinkybės. Tose bylose piliečiai kreipėsi parduoti žemės sklypus, kurie buvo skirti paveldėtojams. NŽT neturėjo pagrindo parduoti ieškovei sklypą. Mano, kad nepagrįstai prašoma teisių perkėlimo, nes tai bendrasavininko teisių gynimo būdas. Nesupranta, kaip galima kažką kilnoti, kai niekas nepaveldėta. Į atsakovą ieškovė kreipėsi dėl sklypo pardavimo jai, o teisme pareiškė reikalavimą perkelti teisę visiškai kitą, t. y. to ko NŽT Vilnius rajono skyrius nenagrinėjo.
Trečiojo asmens SB „Obelėlė“ pirmininkė T. M. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad T. ir T. yra tas pats asmuo. Su Tomaševskiais buvo kaimynai. Jam buvo suteikta teisės išsipirkti žemės sklypą. Pareiškėja buvo bendrijos nare. Žinojo, kad pareiškėja su vyru yra savininkai. Jie dirbo, prižiūrėjo žemę. Buvo pasakiusi jiems, kad reikia privatizuoti.
Šalies argumentai
L. T. Auris nurodė, kad ieškovę pažįsta, jos vyras buvo kaimynas. Matė, kad Tomaševskskaja su vyru tvarkė sklypą, jį prižiūrėjo. Ji dirbo direktorės sekretore. Jos paprašė sudaryti sąrašą dėl privatizacijos. Ji laiko, kad T. ir T. tas pats asmuo. Bendrijoje panašia pavarde nebuvo. Sąrašus kai kuriuos darė be pasų, ateidavo žmogus ir pasakydavo, kad vėliau atneš, visi juk kartu gyveno, vieni kitus pažįsta. Jiems buvo pasakyta, kiek surinkti pinigų ir juos nuvežė į žemėtvarką. Nežino, ar T. sumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR (duomenys neskelbtini) straipsnis). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga (LAT Senato nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga). Lietuvos A. T. taip pat pažymi, kad „Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą (onus probandi), bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios šių pareigų paskirstymo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio <...> faktinį pagrindą“.
Teismas, kad pagrįsti savo sprendimą,neturi būtinai pasisakyti dėl kiekvieno iš šalių pateiktų argumentų.
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovės G. T. sutuoktinis H. T. mirė 2005-08-24. Ieškovė kartu su kitais įpėdiniais O. T. ir J. T. kreipėsi su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į Vilniaus m. 34-ąjį notarų biurą. Ieškovei G. T. 2006-02-10 buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį ieškovė po sutuoktinio mirties paveldėjo ½ dalį buto, unikalus Nr. 1096-6016-4016:0046, esančio Vilniuje, Šaltkalvių g. 38-45, ½ dalį lengvojo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigines lėšas, saugomas UAB „C. U. Lietuva gyvybės draudimas“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-08-20 potvarkiu Nr. 1098 „Dėl sodų pardavimo“ buvo nuspręsta sodų bendrijoms, tame tarpe ir SB „Obelėlė“ (73 skl.), parduoti žemės sklypus pagal priedėlius prie potvarkio. Iš priedėlio Nr. 29 prie minėto potvarkio matyti, kad juo leista „G. T.“ už 302 investicinius čekius SB „Obelėlė“ įsigyti žemės sklypą Nr. 53.
Ieškovė G. T. 2015-02-25 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą su prašymu parduoti žemės sklypą Nr. 53, esantį Vilniaus rajone, Mikašiūnų kaime, SB „Obelėlė“. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015-03-31 įsakymu „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūrą“ Nr. 48VĮ-732-(14.48.2.) nusprendė nepradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 53, esančio Vilniaus r., Pagirių sen., Mikašiūnų k., SB „Obelėlė“, pardavimo procedūros. Išaiškino ieškovei, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas LR Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teismui. NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2015-04-10 raštu Nr. 48SD-4038-(14.48.104.) informavo ieškovę apie sprendimą nepradėti procedūros, nes ieškovė nepateikė dokumento, kurio pagrindu jai buvo skirtas valstybinės žemės sklypas.
Ieškovė nurodė, kad tik 2015-06-11 sudarė atstovavimo sutartį su advokatu J. B. dėl procedūrinių veiksmų atlikimo, susijusių su žemės sklypo SB „Obelėlė“ išpirkimu iš valstybės. Advokatas 2015-07-24 pateikė prašymą Vilniaus m. 40-jam notarų biurui prašymą išreikalauti iš archyvo G. T. paveldėjimo bylą ir suteikti advokatui galimybę susipažinti su bylos medžiaga. Atstovas taip pat 2015-07-24 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu gauti 1992-08-20 Potvarkio Nr. 1098 ir Priedėlio Nr. 29 prie šio potvarkio patvirtintas kopijas. Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašomus dokumentus pateikė 2015-08-04 kartu su atsakymu Nr. A33(1)-5111-(7.2). Ieškovės atstovas 2015-08-13 kreipėsi ir į Vilniaus apskrities archyvą dėl potvarkio ir priedelių jam pateikimo. Iš archyvo atsakymą gavo 2015-08-24 kartu su potvarkiu, o priedėlio archyvas neturėjo. NŽT atsakydama į ieškovės atstovo 2015-09-09 prašymą 2015-10-06 pateikė jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-08-20 potvarkio Nr. 1098p su priedais patvirtintas kopijas.
Ieškovės atstovas 2016-02-05 pateikė Vilniaus miesto 40-jam notarų biurui prašymą išduoti G. T. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo papildymą dėl H. T. turtinės teisės – išpirkti iš valstybės 6 arų žemės sklypą Nr. 53, esantį SB „Obelėlė“, paveldėjimo. Notarų biuras 2016-03-08 priėmė sprendimą Nr. S-0102 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, nes mirusiojo vardu nėra ir nebuvo VĮ „Registrų centre“ įregistruotų žemės sklypų at statinių SB „Obelėlė“, o potvarkio priedėlyje Nr. 29 nėra asmens vardu pavarde „H. T.“, tačiau yra asmuo vardu pavarde „G. T.“, jokių kitų asmenį identifikuojančių duomenų potvarkyje nėra, todėl notarui nepateikta įrodymų, kad tai yra tas pats asmuo.
Ieškovės atstovas adv. J. B. 2016-03-23 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti H. T. nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį SB „Obelėlė“, Mikašiūnų k., Vilniaus r. VĮ „Registrų centras“ 2016-03-29 priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi kartu su prašymu nebuvo pateikta notariškai patvirtinta prašomo įregistruoti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, o pateiktas 1992-08-20 potvarkis Nr. 1098 bei 1993-02-05 pažyma apie piliečio žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre nėra tinkami juridiniai dokumentai H. T. nuosavybės teisių į žemės sklypą įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.
Ieškovė byloje pateikė Sodininkų bendrijos „Obelėlė“ sklypo Nr. 53 pažymėjimą, patvirtintą bendrijos antspaudu, pagal kurį ieškovė sodininkų bendrijos nare yra nuo 1988 metų, taip pat padaryti įrašai apie atliktus tikslinius mokesčių sumokėjimą nuo 2005-11-22 (už 1999-2005 metus) ir kt.
Ieškovė byloje taip pat pateikė SB „Obelėlė“ bendrijos narių susirinkimo protokolą 2004‑06‑12 Nr. 23, iš kurio matyti, kad susirinkimo metu 5 klausimu buvo svarstyta dėl sklypo privatizavimo ieškovei ir vienbalsiai nutarta leisti privatizuoti dirbamą sklypą.
2005-09-03 SB „Obelėlė“ pirmininko L. S. pažymoje nurodyta, kad pažyma išduota bendrijos narei G. T. ir kad ji yra sklypo Nr. 53 savininkė, sklypo plotas 0,06 ha, nario mokesčiai už sklypą sumokėti.
2013-08-01 pažyma SB „Obelėlė“ pirmininkė T. M. patvirtino, kad žemės sklypo Nr. 53 bendrijoje savininkė G. T. nėra skolina bendrijai.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose remiamasi netiesioginiais įrodymais, o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvadą padaro pagal vidinį teismo įsitikinimą. Dėl to teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą. Be to, teismas vertindamas surinktus konkrečius faktinius duomenis, vadovaujasi ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad H. T. gimimo liudijime Nr. 064121 jo vardas ir pavardė nurodyta kaip „G. J. T.“, 1980‑07-05 santuokos liudijime – „G. J. T.“, 1985-07-25 Lietuvos TSR valstybinio profesinio techninio mokymo komiteto atestate Nr. 006641 – „T. H. J.“, 1987-07-14 Lietuvos TSR valstybinio profesinio techninio mokymo komiteto atestate Nr. 012352 – „T. H. J.“, 1989-05-19 atestate Nr. 001046 – „T. G. J.“. Tokiu būdu nustatyta, kad H. T. vardas ir pavardė net ir oficialiuose dokumentuose buvo rašomi skirtingai. Teisme SB „Obelėlė“ pirmininkė T. M. patvirtino, kad T. ir T. yra tas pats asmuo ir jam, kaip ir kitiems sodo bendrijos nariams, buvo suteikta teisės išsipirkti žemės sklypą. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja T. A., kuri dirbo direktorės sekretore. Ji sudarinėjo sąrašą dėl privatizacijos ir laikė, kad T. ir T.tas pats asmuo. Kaip paaiškino liudytoja, tokius sąrašus darė be pasų, nes vieni kitus gerai pažinojo. Be to, byloje nėra ginčo, kad bendrijoje panašia pavarde būtų buvę kitų asmenų.
Esant nustatytoms sąlygoms, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Priedeliu Nr. 29 prie V. Į. potvarkio Nr. 1098 1992-08-20 buvo suteikta turtinę teisę išsipirkti iš valstybės Sodo bendrijoje „Obelėlė“ Vilniaus raj., Mikašiūnų km., žemės sklypą Nr. 53, nustatantis dokumentas priklauso H. T., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio vardas ir pavardė nurodyti dokumente „G. T.“ nesutampa su to asmens vardu ir pavarde, nurodytais gimimo liudijime, pase, santuokos liudijime, mirties liudijime bei kituose asmens dokumentuose (LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 4 p., 445 str.).
Dėl žemės pirkimo teisės perkėlimo ieškovei
Teismas pažymi,kad teismų praktika dėl palikimo priėmimo,jo vertinimo yra jau seniai nusistovėjusi ir aiški.
Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis.Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (2000m. CK 5.50 str., 5.60 str.), kuomet asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą.
H. T. palikimą priėmė trys asmenys:du vaikai ir ieškovė. Palikimą sudaro palikėjo turtinės ir kai kurios neturtinės teisės bei pareigos, tarp jų ir buvusi teisė įgyti nuosavybės teises į žemę. Palikimas yra universalus teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams. Tai reiškia, jog įpėdiniams pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypą H. T. nebuvo, tačiau buvo teisė 1992 metais įgyti nuosavybę, kuri, kaip turtinė teisė, yra paveldima,jeigu buvo galiojanti įstatymo ar poįstatiminių aktu pagrindu palikimo priėmimo dieną(LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012).
Taigi,visi trys palikimą priėmę asmenys įgijo H. T. teisę įgyti žemės sklypą,ir ne teismas nustato,kad tik vienam palikimą priėmusiam asmeniui „perkeliama teisė“,o patys palikimą priėmę asmenys tai atlieka bendru sutarimu arba jam neesant teismo sprendimu su sąlyga,jei galima įgyti žemės sklypą be kurio vieno iš palikimą priėmusių asmenų sutikimo ir po to spręsti žemės nuosavybės įgijimo klausimą.
Ieškovė įrodinėjo savo reikalavimo teisę nurodydama,kad „remdamasi ieškinio pagrindu ir pateiktais teisiniais argumentais bei teismų praktika panašiose civilinėse byloje ieškovė prašo perkelti suteiktą H. T. reikalavimo turtinę teisę išsipirkti žemės sklypą iš valstybės vadovaudamasi ne bendraturčių teisėmis, o įpėdinio, priėmusio likusį po H. T. mirties, palikimą teisėmis.“Visų pirma,ieškovė pati suformulavo ieškinį ir pati pasirinko ginčo dalyką,pagrindą ir šalis.Antra,ieškinyje nėra ginčo dėl teisių perkėlimo vien dėl to,kad pati ieškovė nelaiko kitų paveldėtojų atsakovais ar trečiaisiais asmenimis,nors jų teisėms ir pareigos sprendimas turės įtakos.Trečia,ieškovė ir jos atstovas nenurodė nei teisinių argumentų,nei teismų praktikos,kuri pagrįstų galimybę šioje situacijoje perkelti ieškovei turtinę teisę,kaip priėmusią palikimą esant dar dviems palikimą priėmusiems asmenims be jų sutikimo,kaip teisėtai pagrįstą reikalavimą.Vien tik deklaratyvus nurodymas,kad šalis rėmėsi teismų praktika ir panašiomis bylomis nėra pagrindas pripažinti įrodytą reikalavimą((duomenys neskelbtini) str.).Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą,ieškovės reikalavimas dėl H. T. žemės pirkimo jai perkėlimo be kitų paveldėtojų sutikimo netenkinamas.
Dėl termino apskųsti įsakymą atnaujinimo dėl svarbių priežasčių
Šiam reikalavimui taikytinas ABTĮ 33 str. l d. nustatytas terminas. Teismas vadovaujasi bendra nuostata nurodančia, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada aktą priėmė ir koks jo turinys.
Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.),t.y. pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.Teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje.
Ieškovė nurodo,kad „2015-03-31 įsakymas Nr. 48VĮ-732 (14.48.2) bei 2015-04-10 sprendimas Nr. 48SD-4038 (14.48.104.) nebuvo apskusti teismui LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nes per nustatytą terminą nebuvo surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, sudarančių skundo pagrindą, bei atsirado naujos aplinkybės dėl asmens, kurio vardas, pavardė yra H. T. ir G. T. identifikavimo. Dėl teisinio neišprusimo ir nežinojimo individualių teisės aktų ABTĮ nustatyto apskundimo vieno mėnesio tvarkos, ieškovė tik 2015-06-11 sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, kuriam pavedė atstovauti jos interesams teisme ir kituose institucijose atliekant procedūrinius veiksmus susijusius su žemės sklypo Nr. 53 SB „Obelėlė“ išsipirkimo iš valstybės.“
Tokiu būdu akivaizdu,kad ir su advokato pagalba nuo 2015-06-11 mėnesio ieškovė praleido apskundimo terminą pakankamai ilgą laiko tarpą.Ieškovės atstovas tik 2015-07-24 ėmė teikti užklausimus SB“Obelėlė ir į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją,t.y. praėjus daugiau,kaip vienam mėnesiui nuo sutarties pasirašymo dienos.
Teismui pateikti H. T. asmenybę patvirtinantys dokumentai yra tie patys,kuriuos ieškovė turėjo ir palikimo priėmimo dieną ir vėliau bent likus vienam mėnesiui iki 2016-03-08,nes iš archyvų jokių papildomų duomenų,kurie turėtų būti pagrindu skundui pateikti, nebuvo gauta.Ieškovės atstovas tik deklaratyviai teigia apie pakankamų rašytinių įrodymų atsiradimą iki 2016-04-13(Ieškinio argumentai-„...Turinčių reikšmę faktinių aplinkybių nustatymas ir rašytinių įrodymų iš atitinkamų institucijų išreikalavimas užtrūko tam tikrą laiką, nes didžiąja dalimi tas procesas nepriklausė nuo ieškovės valios, o priklausė nuo objektyvių ir svarbių priežasčių.“). Ieškovės atstovo nurodyti argumentai dėl neturėjimo įrodymų dėl valdžios institucijų kaltės pateikti iš atstovo žodžių bei iš esmės turi prielaidų pobūdį,nes niekaip nėra įrodinėjami pačiame ieškinyje,ar paties atstovo((duomenys neskelbtini) str.).Atstovas dėl savo paties veiksmų praleido apskundimo termiiną. Be to, jie yra adresuoti laikotarpiui, kai terminas paduoti skundą jau buvo praleistas. Taigi konstatuotina, kad ieškovės atstovo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos objektyviomis ir svarbiomis,todėl prašymas atnaujinti terminą yra netenkinamas.
Dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo
Neatnaujinus termino nesprendžiami įsakymo ir sprendimo panaikinimo klausimai.Todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini), 185, 259-270, 444 str. 2 d. 4 p., 448 str.,
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo papildymui, kad Priedeliu Nr. 29 prie Vyriausybės įgaliotinio potvarkio Nr. 1098 1992-08-20 buvo suteikta turtinę teisę išsipirkti iš valstybės Sodo bendrijoje „Obelėlė“ Vilniaus raj., Mikašiūnų km., žemės sklypą Nr. 53, nustatantis dokumentas priklauso H. T., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio vardas ir pavardė nurodyti dokumente „G. T.“ nesutampa su jo vardu ir pavarde, nurodytais gimimo liudijime, pase, santuokos liudijime, mirties liudijime bei kituose asmens dokumentuose.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.