Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, individualių teisės aktų panaikinimo, reikalavimo teisės perkėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo papildymui, kad Priedeliu Nr. 29 prie Vyriausybės įgaliotinio potvarkio Nr. 1098 1992-08-20 buvo suteikta turtinė teisė išsipirkti iš valstybės Sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini) Nr. 53, nustatantis dokumentas priklauso H. T., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio vardas ir pavardė nurodyti dokumente „G. T.“ nesutampa su jo vardu ir pavarde, nurodytais gimimo liudijime, pase, santuokos liudijime, mirties liudijime bei kituose asmens dokumentuose. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad H. T. vardas ir pavardė net ir oficialiuose dokumentuose buvo rašomi skirtingai, pareiškimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino. Nustatyta, kad H. T. palikimą priėmė trys asmenys: du vaikai ir ieškovė. Teismas nurodė, jog palikimą sudaro palikėjo turtinės ir kai kurios neturtinės teisės bei pareigos, tarp jų ir buvusi teisė įgyti nuosavybės teises į žemę; nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypą H. T. nebuvo, tačiau buvo teisė 1992 metais įgyti nuosavybę, kuri, kaip turtinė teisė, yra paveldima, jeigu buvo galiojanti įstatymo ar poįstatyminių aktų pagrindu palikimo priėmimo dieną (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012). Nurodė, jog visi trys palikimą priėmę asmenys įgijo H. T. teisę įgyti žemės sklypą ir ne teismas nustato, kad tik vienam palikimą priėmusiam asmeniui „perkeliama teisė“, o patys palikimą priėmę asmenys tai atlieka bendru sutarimu arba jam nesant teismo sprendimu su sąlyga, jei galima įgyti žemės sklypą be kurio vieno iš palikimą priėmusių asmenų sutikimo ir po to spręsti žemės nuosavybės įgijimo klausimą. Pažymėjo, jog ieškovė pati suformulavo ieškinį ir pati pasirinko ginčo dalyką, pagrindą ir šalis. Ieškinyje nėra ginčo dėl teisių perkėlimo vien dėl to, kad pati ieškovė nelaiko kitų paveldėtojų atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, nors jų teisėms ir pareigos sprendimas turės įtakos. Ieškovė ir jos atstovas nenurodė nei teisinių argumentų, nei teismų praktikos, kuri pagrįstų galimybę šioje situacijoje perkelti ieškovei turtinę teisę, kaip priėmusią palikimą esant dar dviems palikimą priėmusiems asmenims be jų sutikimo, kaip teisėtai pagrįstą reikalavimą. Pabrėžė, jog vien tik deklaratyvus nurodymas, kad šalis rėmėsi teismų praktika ir panašiomis bylomis nėra pagrindas pripažinti įrodytą reikalavimą, todėl ieškovės reikalavimą dėl H. T. žemės pirkimo jai perkėlimo be kitų paveldėtojų sutikimo netenkino.Dėl termino apskųsti įsakymą atnaujinimo dėl svarbių priežasčių teismas sprendė, jog ir su advokato pagalba nuo 2015-06-11 ieškovė praleido apskundimo terminą pakankamai ilgą laiko tarpą: ieškovės atstovas tik 2015-07-24 ėmė teikti užklausimus SB (duomenys neskelbtini) ir į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, t. y. praėjus daugiau, kaip vienam mėnesiui nuo sutarties pasirašymo dienos. Pažymėjo, jog teismui pateikti H. T. asmenybę patvirtinantys dokumentai yra tie patys, kuriuos ieškovė turėjo ir palikimo priėmimo dieną ir vėliau bent likus vienam mėnesiui iki 2016-03-08, nes iš archyvų jokių papildomų duomenų, kurie turėtų būti pagrindu skundui pateikti, nebuvo gauta. Nurodė, jog ieškovės atstovas tik deklaratyviai teigia apie pakankamų rašytinių įrodymų atsiradimą iki 2016-04-13, ieškovės atstovo nurodyti argumentai dėl neturėjimo įrodymų dėl valdžios institucijų kaltės pateikti iš atstovo žodžių bei iš esmės turi prielaidų pobūdį, nes niekaip nėra įrodinėjami pačiame ieškinyje, ar paties atstovo, taigi, atstovas dėl savo paties veiksmų praleido apskundimo terminą. Be to, jie yra adresuoti laikotarpiui, kai terminas paduoti skundą jau buvo praleistas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės atstovo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos objektyviomis ir svarbiomis, todėl prašymas atnaujinti terminą netenkintinas, o neatnaujinus termino nesprendžiami įsakymo ir sprendimo panaikinimo klausimai, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas netenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.1.Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, jog remdamasi ieškinio pagrindu ir pateiktais teisiniais argumentais bei teismų praktika panašiose civilinėse byloje ieškovė prašo perkelti suteiktą H. T. reikalavimo turtinę teisę išsipirkti žemės sklypą iš valstybės vadovaudamasi ne bendraturčių teisėmis, o įpėdinio, priėmusio likusį po H. T. mirties, palikimą teisėmis. Nesutinka su teismo argumentu, jog ieškovė ir jos atstovas nenurodė nei teisinių argumentų, nei teismų praktikos, kuri pagrįstų galimybę šioje situacijoje perkelti ieškovei turtinę teisę, kaip priėmusią palikimą esant dar dviem palikimą priėmusiems asmenims be jų sutikimo, kaip teisėtai pagrįstą reikalavimą. Nurodo, jog teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir esamus byloje rašytinius įrodymus ir neatsižvelgė bylos nagrinėjimo metu į ieškovės ir jos atstovo pateiktus argumentus bei paminėtą procesiniuose dokumentuose teismų praktiką.

13.2.Paveldėjimo teisės liudijimo kitoje lapo pusėje nurodytos dvi notaro pastabos: 1. Šį Paveldėjimo teisės liudijimą reikia užregistruoti VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra. 2. Į 1/2 dalį turto, išvardinto 1-2 punktuose, išduotas Nuosavybės teisės liudijimas, mirusiojo sutuoktinei G. T., Vilniaus m. 34-ame notarų biure, 2006-02-10, registro Nr. (duomenys neskelbtini) Šiame paveldėjimo teisės liudijime nustatyta ir notaro patvirtinta, kad G. T. paveldėjo visą turtą ir turtinės teisės likusios po H. T. mirties. Remdamasi šiais rašytiniais įrodymais apeliantė pažymi, kad teismas netinkamai aiškina šių dokumentų turinį ir padarė išvadą – neatitinkantį faktinių aplinkybių, kad ieškovė paveldėjo tik 1/2 turto likusio po H. T. mirties. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė priėmė visą palikimą ir turtines teises H. T., todėl traukti dukrą O. T. ir sūnų J. T. nagrinėjamoje byloje proceso dalyviais, t. y. trečiaisiais asmenimis nebuvo jokio teisinio pagrindo. Ieškovės dukros ir sūnaus sutikimas dėl turtinės teisės perkėlimo ieškovei nagrinėjamoje byloje nebuvo reikalingas, nes G. T. priėmė visą palikimą ir turtines teises. Be to, teismas bylos nagrinėjimo metu tiriant rašytinius įrodymus ir nustatinėjant faktines aplinkybes buvo pakankamai aktyvus, tačiau argumentą, kad bylos dalyje dėl turtinės teisės perkėlimo trūksta kitų paveldėtojų sutikimo iškėlė tik sprendime. Be to, teismo posėdyje bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovas pateikė teismui prašymą apklausti liudytojais ieškovės dukrą O. T. ir sūnų J. T. dėl faktinių aplinkybių, nurodytų ieškinyje, tačiau teismas netenkino tokio prašymo. Tokiu būdu teismas šioje bylos dalyje neįvykdė teisingumo ir netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl turtinės teisės perkėlimo apsiribojo tik formaliu argumentu, kad nėra kitų paveldėtojų sutikimo. Nors iš pateiktų dokumentų dėl palikimo priėmimo akivaizdžiai matyti, kad ieškovė priėmė visą palikimą ir turtines teises H. T., papildomai pateikia teismui 2005-09-02 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje O. T. ir J. T. paveldėjimo teisių pardavėjai, parduoda paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po tėvo H. T. mirties, paveldėjimo teisių pirkėjai motinai G. T..

13.3.Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad pareikštame teismui ieškinyje ieškovė tik deklaratyviai rėmėsi teismų praktika panašiose bylose, nes ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė keletą konkrečių civilinių ir administracinių bylų išnagrinėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kuriose buvo nagrinėjami pareiškėjų reikalavimai dėl turtinės teisės – išsipirkti iš valstybės žemės sklypą perkėlimo įpėdiniams bei reikalavimai – panaikinti NŽT ir institucijos padalinių individualius teisės aktus, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjams nupirkti iš valstybės žemės sklypus. Ieškovė pažymi, kad ieškinio pagrindą ir dalyką parengė vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika panašiose civilinėse bei administracinėse bylose.

13.4.Teismas neatsižvelgė į ieškovės ir jos atstovo pateiktus argumentus dėl apskundimo termino praleidimo, nenustatė faktinių aplinkybių turinčių reikšmę pagrįstam sprendimo priėmimui, apsiribojo tik formaliais argumentais, neaiškiais motyvais bei teiginiais ir nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl individualių teisės aktų apskundimo termino atnaujinimo ir panaikinimo. Teismas sprendimu dalyje, kurioje nebuvo atnaujintas individualių teisės aktų apskundimo terminas ir nebuvo panaikinti šie aktai sudaro prielaidą užvilkinti apeliantei procedūrą pasinaudoti paveldėta H. T. turtine teise dėl žemės sklypo Nr. 53 pirkimo iš valstybės ir sudaro prielaidą kitoms civilinėms ir/ar administracinėms byloms atsirasti. Priešingu atveju, apeliantė gavusi iš notaro biuro paveldėjimo teisės liudijimo papildymą dėl reikalavimo H. T. turtinės teisės – išsipirkti iš valstybės žemės sklypą Nr. 52, paveldėjimo, turėtų pateikti NŽT Vilniaus rajono skyriui patikslintą prašymą dėl žemės sklypo Nr. 53 SB (duomenys neskelbtini) pirkimo iš valstybes ir tuo atveju, jeigu Vilniaus rajono skyrius, atsižvelgiant į tai, kad 2015 metais skyriaus vedėjo priimti teisės aktai – įsakymas ir sprendimas nebuvo nustatyta tvarka panaikinti, turėtų vėl kreiptis į teismą dėl naujai gauto rašto bei paminėtų 2015 metais priimtų individualių teisės aktų panaikinimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-26 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog sodo sklypas Nr. 53 nėra privačios nuosavybės teisės objektas, niekada nebuvo ir nėra niekam perleistas, ieškovė nėra šio žemės sklypo bendrasavininkė, todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti perkelti jai teisę, priklausiusią H. T., išsipirkti 0,0626 ha žemės sklypą Nr. 53, esantį (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini). Ieškovė, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-03-31 įsakymą Nr. 48VĮ-732-( 14.48.2.) ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-04-10 sprendimą Nr. 48SD-4038 (14.48.104.), turėjo visus duomenis apie ginčijamus Įsakymą ir Raštą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2016-04-13, praleidusį ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą. Taigi, įstatyme nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas praleistas, praleidimo laikotarpis, palyginus su termino trukme, yra didelis. Svarių ir pagrįstų šio termino praleidimo priežasčių Ieškovė nenurodė. Šiuo atveju nėra aišku, kaip ieškovės surinkti rašytiniai įrodymai bei naujos aplinkybės dėl asmens, kurio vardas, pavardė yra H. T. ir G. T. identifikavimo, susiję su ginčijamų Įsakymo ir Rašto priėmimo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui 2015-02-25 pateikė prašymą parduoti jai žemės sklypą Nr. 53, esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs Ieškovės 2015-02-25 prašymą, nustatė, kad sodo sklypas Nr. 53 nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka ieškovei suteiktas ir ji nėra šio sklypo naudotoja (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, nei Įsakyme, nei Rašte nesprendė dėl ieškovės teisės išsipirkti ne aukciono būdu (privatizuoti) sodo sklypo Nr. 53, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio 1992-08-20 potvarkiu Nr. 1098 buvo skirtas jos vyrui H. T., kadangi minėtame potvarkyje Nr. 1098 nurodyta, kad sodo sklypas Nr. 53 skirtas G. T.. Taigi teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) prašo ieškovės apeliacinį skundą dėl reikalavimo teisės perkėlimo ir individualių teisės aktų panaikinimo tenkinti. Nurodė, jog sutinka su apeliantės pozicija ir argumentais, išdėstytais apeliaciniame skunde ir prisideda prie apeliantės paduoto apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo perkelti ieškovei G. T. teisę, priklausiusią H. T. išsipirkti 0,0626 ha žemės sklypą Nr. 53, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Ieškovės G. T. sutuoktinis mirė 2005-08-24. Vilniaus 34-ojo notarų biuro notaras E. A. 2006-02-10 išdavė 2005-08-24 mirusio ieškovei jos sutuoktinio H. T. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, tačiau į paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtraukta mirusio H. T. 1992-08-20 Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui Potvarkiu Nr. 1098 Dėl sodų pardavimo bei Priedeliu Nr. 29 prie Vyriausybės Įgaliotinio potvarkio Nr. 1098 1992-08-20 suteikta turtinė teisė - išsipirkti iš valstybės 6 arų žemės sklypą Nr. 53, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė Vilniaus miesto 40-jam notarų pateikė 2016-02-05 Prašymą išduoti jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo papildymą. Į šį prašymą 40-asis notarų biuras pateikė atsakymą Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kuriame nurodė, kad notarui pateikto Potvarkio priedėlyje Nr. 29, nėra asmens vardu, pavarde „H. T.“, tačiau yra asmuo vardu, pavarde „G. T.“. Jokių kitų asmenį identifikuojančių duomenų, - tokių kaip gimimo data, gyvenamoji vieta ar pan., pateiktame Potvarkyje nėra. Jokių kitų duomenų ir/ar dokumentų, įrodančių, kad H. T. ir G. T. yra tas pats asmuo - notarui nepateikta. Nesant pakankamai duomenų (dokumentų) įrodančių, kad mirusiam H. T. priklausė turtinė reikalavimo teisė išsipirkti iš valstybės nurodytąjį žemės sklypą, - t.y. iš pateiktų dokumentų negalint identifikuoti, ar minėtame Potvarkyje nurodytas asmuo yra tas pats asmuo, dėl kurio turtinių teisių paveldėjimo kreipėsi įpėdinė, tokiu atveju, kaip nurodė notaras, tik teismas, visapusiškai ir pilnai ištyręs bei įvertinęs visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, galėtų nustatyti, kad Potvarkyje minimas asmuo yra tas pats asmuo, dėl kurio turtinių teisių paveldėjimo kreipėsi įpėdinė ir pastarajam priklausė turtinė reikalavimo teisė pirkti iš valstybės minėtąjį žemės sklypą.Šioje byloje pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo papildymui, kad Priedeliu Nr. 29 prie Vyriausybės įgaliotinio potvarkio Nr. 1098 1992-08-20 buvo suteikta turtinę teisę išsipirkti iš valstybės Sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini) žemės sklypą Nr. 53, nustatantis dokumentas priklauso H. T., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio vardas ir pavardė nurodyti dokumente „G. T.“ nesutampa su jo vardu ir pavarde, nurodytais gimimo liudijime, pase, santuokos liudijime, mirties liudijime bei kituose asmens dokumentuose. Ši teismo sprendimo dalis nebuvo apskųsta apeliacinius skundu, todėl pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jau yra įsiteisėjusi (CPK 279 str. 1 d.). CK 5.1 straipsnis nustato, kad mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės yra paveldimos, t.y. pereina mirusiojo asmens įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.66 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi pagal materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, mirusiojo asmens teisės ir pareigos įpėdiniams nėra perkeliamos teismo sprendimu, bet yra paveldimos, o paveldėjimo teisę patvirtina notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Todėl ieškovė dėl jos mirusiam sutuoktiniui priklausiusios teisės išpirkti sodo bendrijos sklypą paveldėjimo turi teisę kreiptis į notarą, bet ne prašyti teismo perkelti mirusio sutuoktinio teisę. Ieškovės reikalavimas teisiškai nepagrįstas, prieštarauja materialinės teisės normoms, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tokį reikalavimą atmetė. Atmetami ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl termino atnaujinimo apskųsti NŽT Vilniaus rajono skyriaus individualius teisės aktus, įsakymą bei sprendimą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė ABTĮ nustatytą apskundimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių. Apeliantė pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas taip pat atmetamas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Teisėjų kolegija nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.