Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: V. M., Andrutės Kalinauskienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui, sodininkų bendrijai „Elektronika - 3“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Teismo nustatyti duomenys, jog N. R. buvo paskirtas sodo sklypas ir jai leista išsipirkti suteiktą 600 kv.m sodo sklypą Nr. 54, esantį SB „Elektronika-3“, (duomenys neskelbtini), ir, kad N. R., kaip SB „Elektronika – 3“ narė, 1992 m. kovo 31 d. pateikė prašymą Vilniaus r. žemėtvarkos skyriui parduoti jai paminėtą sodo sklypą, patvirtina aplinkybę, kad N. R., norėjusi išpirkti sodo sklypą, atliko visas nuo jos priklausiusias procedūras, kurias numatė įstatymai, dėl sklypo išsipirkimo.

2) Teismo išvardinti teisės aktai suteikė teises ir pareigas ne tik N. R., bet ir institucijai, parduodančiai sklypus, t.y. Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyba tinkamai atliko savo pareigas, t.y. gavusi N. R. prašymą parduoti jai ginčo sklypą ir Vilniaus rajono valdybos 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685 leidus N. R. išsipirkti suteiktą sodo sklypą Nr. 54, per mėnesį surašė sklypo įkainojimo aktą bei pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindino su šiais dokumentais pirkėją (N. R.); per 5 dienas pateikė šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai; kad miesto (rajono) valdyba potvarkiu patvirtino leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise ir kad šis potvarkis įteiktas pirkėjai N. R.. N. R., negavusi šių duomenų, negalėjo tinkamai toliau įgyvendinti savo teisių išsipirkti suteiktą 600 kv. m sodo sklypą Nr.54.

3) Remiantis Žemės reformos įstatymo 10 str. 5 d. 2 p. bei įvertinus tai, kad 2009 m. kovo 31 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu ji paveldėjo teisę išsipirkti ginčo sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM neturėjo pagrindo atsisakyti pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūros.

1) Vilniaus rajono skyrius neturi duomenų, kad N. R. buvo sumokėjusi už ginčo žemės sklypą, taip pat nėra jokių šio žemės sklypo privatizavimo dokumentų (t. y. mokėjimo pranešimo, pirkimo-pardavimo sutarties). Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad už minėtą sklypą buvo sumokėta jo kaina, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad N. R. atliko visas nuo jos priklausiusias procedūras dėl sklypo išsipirkimo, kurias numatė įstatymai.

2) Atmestinas apeliantės argumentas, jog atsakovas (Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM) nepateikė jokių įrodymų, kad tuo metu atsakinga už dokumentų ruošimą Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyba tinkamai atliko savo pareigas, kadangi pirmosios instancijos teisme ginčo dėl to nekilo, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

3) Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, 3.1.1 punkte nurodytas asmenų, turinčių teisę pirkti žemės sklypus sodininkų bendrijose, ratas ir, atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą bei šių santykių imperatyvumą, negali būti aiškinamas plečiamai. S. M. nėra SB „Elektronika-3“ narė, sodo sklypas Nr. 54 nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka jai suteiktas ir ji nėra šio sklypo naudotoja (Žemės įstatymo 2 str. 11 d.). Apeliantė neatitinka nė vieno Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir Taisyklių 3.1.1 punkte išvardytų sodo sklypo įsigijimo iš valstybės pagrindo, kadangi minėti teisės aktai nenumato, jog mirusių asmenų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirti mėgėjų sodo teritorijose esantys žemės sklypai, tačiau už šiuos žemės sklypus asmenys nesumokėjo ir jų neprivatizavo, įpėdiniai įgytų teisę privatizuoti šiuos sodo sklypus.

4) Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A. išduotas 2009 m. kovo 31 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nesuteikia ir negali suteikti teisės įsigyti ginčo sodo sklypą, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Ieškovei pagal įstatymą neturint teisės privatizuoti ginčo sodo sklypą, notarės išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu tokia teisė neatsirado.

5) Kadangi apeliacinis skundas teismui pateiktas 2014 m. rugsėjo 16 d., t.y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, o ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), pateikdama apeliacinį skundą, neprašė šio termino atnaujinti, todėl apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas (CPK 75 str. 1 d.; 315 str. 2 d. 1 p.). To nepadarius, yra pagrindas apeliacinį procesą nutraukti (CPK 315 str. 5 d.).

6) Vilniaus rajono skyrius yra vieno viešojo administravimo subjekto - Nacionalinės žemės tarnybos - struktūrinis padalinys, o ne atskira institucija. Vilniaus rajono skyrius šioje byloje atstovauja Nacionalinę žemės tarnybą ir veikia Nacionalinės žemės tarnybos vardu, todėl negali būti atskiru proceso dalyviu (nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu) šioje civilinėje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 41 straipsnio 1 dalį šalimi civiliniame procese gali būti tik fiziniai ir juridiniai asmenys. Institucijos struktūriniai padaliniai neturi juridinio asmens teisių, todėl negali būti šalimi civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą aplinkybė, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą terminą apeliacinio skundo padavimui ir šis terminas neatnaujintas, yra teisinis pagrindas apeliacinį skundą nepriimti ir jį grąžinti jį padavusiam asmeniui. Remdamasis nurodyta CPK nuostata bei CPK 315 straipsnio 5 dalimi atsakovas prašo apeliacinį procesą nutraukti, tačiau tam nėra jokio teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2014 m. rugpjūčio 11 d., todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti suėjo (pasibaigė) 2014 m. rugsėjo 10 d. (CPK 307 str. 1 d.). Bylos duomenys įrodo, kad pradinis apeliantės (ieškovės) S. M. apeliacinis skundas teisme gautas 2014 m. rugsėjo 10 d., t.y. nepraleidus termino apeliaciniam skundui paduoti (CPK 74 str. 6 d.). Ta aplinkybė, kad pirminiam apeliaciniam skundui buvo nustatytas terminas jo trūkumams pašalinti, ir, šalindama trūkumus, ieškovė pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuris ir buvo priimtas, nekeičia teisinio vertinimo, nes tokiais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną (CPK 115 str. 3 p.). Kaip jau minėta, šiuo atveju apeliantės (ieškovės) pirminis apeliacinis skundas buvo pateiktas 2014 m. rugsėjo 10 d., t.y. nepraleidus termino apeliaciniam skundui paduoti (CPK 74 str. 6 d.), todėl, pašalinus apeliacinio skundo trūkumus, apeliacinio skundo pateikimo terminas liko nepakitęs (2014 m. rugsėjo 10 d.).

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. spalio 10 d. įsakymo „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūrą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2013 m. sausio 21 d. sprendimo Nr.1SS-(8.5)-112 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad sodininkų bendrijoje „Elektronika – 3“ jos narei N. R. (apeliantės motinai) buvo suteiktas naudoti 600 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 54, adresu (duomenys neskelbtini) Tenkinant 1992 m. kovo 31 d. N. R. prašymą, Vilniaus rajono valdybos 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685 jai (N. R.) buvo leista išsipirkti suteiktą 600 kv.m sodo sklypą Nr. 54, tačiau sklypas liko neprivatizuotas iki pat jos mirties (1994 m. kovo 24 d.). Apeliantei, kaip vienintelei N. R. įpėdinei, buvo išduotas 2009 m. kovo 31 d. Paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro teisė išsipirkti 600 kv.m sodo sklypą, esantį SB „Elektronika – 3“, (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimas nėra nuginčytas ar panaikintas, todėl galiojantis.

Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalį paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.2 str. 2 d.). Kaip minėta, šiuo atveju apeliantei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl teisės išsipirkti 600 kv.m sodo sklypą, esantį SB „Elektronika – 3“, (duomenys neskelbtini) Nors paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2009 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009), tačiau jis (liudijimas) patvirtina įpėdinio teisių į palikimą įgijimą ir suteikia teisę paveldėtą turtą įgyvendinti visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).

Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai - jų naudotojams. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad sodininkų bendrijų valstybinė žemė gali būti parduodama bendrijų nariams ir kitiems asmenims Vyriausybės nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punktą teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi teisę (3.1 p.) sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys. Taigi norminiai aktai numato, kad sodininkų bendrijos teritorijoje valstybinė žemė gali būti parduota ir asmeniui, kuris nėra sodininkų bendrijos narys. Taisyklių 3.1.1 punkte nurodoma, jog pirkti galima teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad be aukciono parduodami šių taisyklių 3.1.1 nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti. Taisyklių 25 punktas reglamentuoja, kokius duomenis Nacionalinės žemės tarnybos padaliniui pagal sodo buvimo vietą turi pateikti sodininkų bendrijų nariai ar kiti asmenys, pageidaujantys pirkti be aukciono valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje. Taigi šio punkto 25.9 papunktis nurodo, kad turi būti pateikiama paveldėjimo teisės liudijimo kopija, jeigu valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti mirusio asmens, kuriam buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, įpėdiniai. Atsižvelgiantys į nurodytas nuostatas, akivaizdu, kad norminiai aktai numato galimybę, kad mirusio sodininkų bendrijos nario palikimą priėmę asmenys turi teisę išsipirkti mirusiajam skirtą sodo sklypą. Šios pozicijos laikosi ir teismų praktika (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-1692-365/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1809/2013). Kaip minėta, byloje nustatyta, o ir atsakovas (jo atstovas) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu pripažino ir neginčijo, kad ieškovės motinai N. R. buvo ne tik suteikta teisė naudoti, bet ir teisė išsipirkti SB „Elektronika – 3“ esantį ir naudojamą žemės sklypą Nr. 54, todėl šią teisę paveldėjus apeliantei (ieškovei), ji turi teisę įgyvendinti žemės sklypo išpirkimo teisę. Aukščiau aptarti teisės aktai nenumato, jog teisė išsipirkti valstybinę žemę sodų teritorijoje siejama su mokėjimo prievolės dėl žemės sklypo išpirkimo įvykdymu, todėl ta aplinkybė, kad tikėtinai N. R. nebuvo sumokėjusi už išperkamą žemės sklypą, neturi teisinės reikšmės apeliantės (pareiškėjos) žemės sklypo išpirkimo teisei atsirasti bei ją įgyvendinti.

Išdėstytų argumentų pagrindu pripažintina, kad atsakovo atsisakymas pradėti valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūras buvo neteisėtas, o tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti ginčijamus atsakovo sprendimus (2012 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3754 ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą.

Kadangi žemės sklypo naudotoja N. R. turėjo teisę išsipirkti 600 kv. m sodo sklypą Nr. 54, o šią teisę po N. R. mirties paveldėjo apeliantė (pareiškėja), todėl ieškinio reikalavimas perkelti ieškovei S. M. teisę, priklausiusią N. R., išsipirkti 600 kv. m sodo sklypą Nr. 54, tenkintinas visiškai.

Netenkintinas ieškinio reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrių pradėti valstybinės paskirties žemės sklypo pardavimo procedūrą, nes Nacionalinė žemės tarnyba, kaip institucija, priimanti sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą ir sudaranti žemės pirkimo–pardavimo sutartį (Žemės įstatymo 10 str. 4 d.), pirmiausiai turi įvertinti, ar įvykdyti teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir sąlygos dėl valstybinės žemės sklypo išpirkimo (pvz. žemės sklypo kainos sumokėjimas), ir tik tuomet pradėti žemės sklypo apeliantei (pareiškėjai) pardavimo procedūras.

Dėl NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus procesinės padėties

Remiantis CPK 38 straipsnio 1 dalimi, civilinis procesinis veiksnumas (galėjimas įgyvendinti teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą) priklauso juridiniams ir fiziniams asmenims. Juridinio asmens filialas ar padalinys yra struktūrinis juridinio asmens padalinys (CK 2.53 str., 2.56 str.), o tai reiškia, kad neturi civilinio procesinio veiksnumo ir dėl to negali savarankiškai dalyvauti procese.

Nagrinėjamu atveju NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius yra struktūrinis NŽT prie ŽŪM padalinys, todėl, kaip teisingai nurodo atsakovas, neturėjo būti įtrauktas į procesą trečiuoju asmeniu. Visgi ta aplinkybė, kad atsakovo struktūrinis padalinys (Vilniaus rajono skyrius) buvo nepagrįstai įtrauktas į procesą trečiuoju asmeniu, nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti teismo sprendimą neteisėtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys, pareikštas atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM (valstybės institucijai) buvo iš esmės patenkintas, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, jai teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo (valstybės institucijos) valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 10 d. įsakymą „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūrą“ Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3754 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2013 m. sausio 21 d. sprendimą Nr.1SS-(8.5)-112.

Perkelti ieškovei S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisę, priklausiusią N. R. (gim. 1944 m. gruodžio 22 d.), išsipirkti 600 kv. m sodo sklypą Nr. 54, esantį SB „Elektronika – 3“, (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.