Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-05-10 · Civilinė byla Nr. e2-423-941/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
e2-423-941/2018
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-03068-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Rimkienė
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
D. G.
Advokatai
Ramūnas Girevičius
Civilinė byla Nr. e2-423-941/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-03068-2017-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.5.2.1.
KLAIPĖDOSAPYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovui V. G., atsakovei D. G., jos atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Motiejūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei D. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. G. 2017-12-01 pateiktu ir 2017-12-11 priimtu ieškiniu atsakovei D. G. prašo nuo ieškinio padavimo teismui dienos pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi, priteisto išlaikymo trims nepilnamečiams vaikams dydį, sumažinant jį nuo 250 Eur iki 174 Eur, ir priteisti iš jo išlaikymą nepilnametėms dukroms M. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), V. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), L. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai po 174 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Nurodo, kad jis santuokos nutraukimo byloje su iš jo reikalauta vaikų išlaikymui priteisti suma nesutiko, nes išlaidos vaikams buvo dirbtinai padidintos. Šalims gyvenant kartu, netekdavo vaikams išleisti ieškovės (santuokos nutraukimo byloje) nurodytų pinigų sumų vaikų poreikiams. Jo skaičiavimais vienos dukros išlaikymui pakaktų 348 Eur, todėl iš jo turėjo būti priteista po 174 Eur kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-05-09 sprendimu nustatė, kad šalys privalo lygiomis dalimis teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 190 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi patenkintas D. G. skundas dalyje dėl išlaikymo dydžio ir iš jo priteistas išlaikymas po 250 Eur kiekvienai dukrai nuo 2015-12-09. Kokio dydžio išlaikymas reikalingas kiekvienam vaikui ir kokia dalis tenka vaikų motinai, apeliacinės instancijos teismas nenurodė. Ieškovas 2017-11-17 buvo atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini), registruojasi darbo biržoje, ieško darbo, šiuo (ieškinio pateikimo) metu neturi jokių pajamų. Dėl tokios situacijos yra priverstas kreiptis į teismą prašydamas sumažinti priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Iš esmės pasikeitus turtinei padėčiai yra nepajėgus teikti priteisto 750 Eur išlaikymo trims dukroms, juolab kad pagal teismų sprendimus yra skolingas atsakovei 8656,58 Eur ir 913,39 Eur žyminio mokesčio valstybei. Dukrų išlaikymui išgali mokėti po 174 Eur, kaip buvo paskaičiavęs ir nurodęs 2016-02-02 santuokos nutraukimo byloje teiktame priešieškinyje. Vertindamas vaikų poreikius kaip prioritetinius, kol susiras tinkamą darbą šias lėšas skolinsis arba mokės iš bedarbio išmokos ar bandys parduoti turtą – garažą ar motociklą. Nuosavybės teise valdo butą, garažą ir motociklą. Tai yra minimalus turtas, kurį įprastai asmuo įgyja asmeniniams poreikiams tenkinti. Jokio prabangos turto ir santaupų, pajamų negauna. Atsakovė vaikų išlaikymui 2017 m. per spalio – lapkričio mėnesius iš ieškovo gavo 1500 Eur. Pagal apeliacinės instancijos nustatytus vaikų poreikius (460 Eur) kiekvienam vaikui privalėjo išleisti bent po 400 Eur, t.y. per 2 mėnesius apie 2400 Eur. Siekiant nustatyti realius vaikų poreikius bei jų patenkinimui patiriamas išlaidas prašė įpareigoti atsakovę pateikti rašytinius įrodymus (ne paaiškinimus) apie 2017 m. spalio-gruodžio mėnesiais išleistas lėšas.

Ieškovas V. G. ieškinį palaiko. Papildomai paaiškino, kad jo turtinė padėtis stipriai pablogėjo dėl atsakovės inicijuotuose teisminiuose procesuose patirtų didžiulių teisinės pagalbos išlaidų. Pagal teismo sprendimą santuokos nutraukimo byloje atsakovei (santuokos nutraukimo byloje ieškovei) išmokėjo didelę piniginę kompensaciją. Neteko darbo. Gavo apie 500 Eur bedarbio pašalpą. Kad išgyventų, susimokėtų komunalinius mokesčius, priteistą kompensaciją ir išlaikymą vaikams buvo priverstas skolintis bei pardavinėti asmeninius daiktus. Pardavė apie 3000 Eur vertės kilnojamųjų daiktų, tarp jų motociklą, paveikslus, stalą, kelias kėdes ir kitus smulkius daiktus, tiksliai daiktų ir jų kainų nurodyti negali. Iš brolio, jo žmonos, mamos bei kitų asmenų pagal paprastuosius vekselius pasiskolino 9000 Eur. Yra kreipęsis į nekilnojamojo turto agentūras dėl gyvenamojo būsto pardavimo. Nuo 2017 m. spalio mėnesio turi gyvenimo draugę su vaiku, kurią privalo išlaikyti. Pagal ilgai rengtą, 2018 m. vasario mėnesį parengtą ir 2018-03-02 pasirašytą darbo sutartį nuo 2018-03-05 dirba (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininku, atskaičius mokesčius gauna apie 1500 Eur atlyginimą. Darbo sutartyje numatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, todėl bet kada gali būti atleistas. Mano, kad sutartis po bandomojo laikotarpio nebus pratęsta, todėl aktyviai ieško darbo kitur. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. lapkričio mėnesio gaudavo apie 2700 Eur atlyginimą į rankas. Nežino, ar po teismo sprendimo pasikeitė vaikų poreikiai, nes atsakovė neleidžia su jais bendrauti, nuolat pažeidinėja sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką.

Atsiliepimas

Atsakovė D. G. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-55-904/2017 ji prašė priteisti iš V. G. nepilnamečių dukrų išlaikymui po 250 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienai kas mėnesį, o V. G. priešieškiniu prašė iš jo vaikų išlaikymui priteisti po 174 Eur. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimu nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 190 Eur, Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi sprendimas pakeistas ir priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kas mėnesį. Santuokos nutraukimo byloje apeliacinės instancijos teismas detaliai ištyrė įrodymus, susijusius su šalių nepilnamečių vaikų poreikiais, ir tinkamai įvertino vaikų poreikius. Ieškovas ieškiniu kvestionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu su nepilnamečių vaikų poreikiais susijusias išvadas. Vaikų poreikiams reikalinga suma yra konstatuota įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1410-796/2017, vos po mėnesio naujai inicijuotoje civilinėje byloje kvestionuoti, revizuoti įsiteisėjusios teismo nutarties nėra jokio pagrindo. Ieškovas visiškai jokių iš esmės pasikeitusią jo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, nepateikė. Nors nurodo, kad nuo 2017-11-17 nebedirba (duomenys neskelbtini), tačiau darbo sutarties ar duomenų kokiu pagrindu iš darbo buvo atleistas nepateikė. Ieškovui darbo santykius nutraukus savo noru, toks savanoriškas pakankamai didelių (apie 3000 Eur/mėn.) pajamų atsisakymas vertintinas kaip siekis išvengti Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutarties vykdymo arba/ir apsunkinti priverstinį skolos iš darbo užmokesčio išieškojimą. Teigdamas, kad neturi pajamų, nepateikė duomenų apie tai, kad jam nėra skirta bedarbio išmoka (priešingai – ieškinyje prieštaraujant pačiam sau nurodyta, kad vaikams išlaikymą mokės iš bedarbio išmokos), taip pat nepateikė bankų sąskaitų išrašų, iš kurių matytųsi, kad jis negauna socialinių išmokų ar kokių nors kitokių pajamų ir neturi santaupų. Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015-11-05. Atsakovas iki pat 2017 m. spalio mėnesio mokėjo tik dalį vaikams priteisto išlaikymo, iki 2017-11-17 gavo dideles darbines pajamas, jo išlaidos ilgą laiką palyginus su pajamomis nebuvo didelės, atsakovas turi finansines galimybes teisiniuose procesuose (civilinėje byloje, ikiteisminiame tyrime) samdytis net kelis privačius advokatus, todėl nepaneigta aplinkybė, kad atsakovas disponuoja nemažomis piniginėmis lėšomis. Ar ieškovo darbinių pajamų netekimas vertintinas kaip esminis jo turtinės padėties pasikeitimas, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į darbo netekimo priežastis ir aplinkybes, kurių ieškovas nenurodė. Atsakovės turtinė padėtis po teismo sprendimo pablogėjo. Ji, kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Tačiau patiria papildomas su būsto nuoma susijusias išlaidas – su trimis vaikais nuo 2017-11-25 už 300 Eur mėnesiui nuomojasi būstą. Dirba dvejose darbovietėse, jos mėnesio pajamas sudaro tik 1000 Eur darbo užmokestis. Atskaičius nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas lieka vos apie 600 Eur. Atsakovė, viena augindama tris mažametes dukras, turi rasti laiko ir finansinių galimybių kasdien važinėti į darbą iš Gargždų į Klaipėdą, su vaikais patiria išlaidas elementariems būtiniems poreikiams – maistui, drabužiams ir pan. Ieškovas yra sveikas, darbingas, anksčiau įvairiose darbovietėse dirbęs vadovaujančiose pareigose bei gavęs didelį darbo užmokestį, kitų išlaikomų asmenų neturi, todėl turi visas objektyvias galimybes dirbti bei gauti pakankamas pajamas, kad galėtų vaikams mokėti teismo sprendimu priteistą išlaikymo sumą. Ieškovo reikalavimas išlaikymo dydį pakeisti nuo ieškinio pateikimo dienos yra nepagrįstas, nes išlaikymas gali būti sumažintas tik nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovė D. G. ir jos atstovas advokatas Ramūnas Girevičius su ieškiniu nesutinka.

Atsakovė D. G. papildomai paaiškino, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad kiekvienai dukrai per mėnesį reikalinga 500 Eur suma. Išlaikymo dydis tarp tėvų paskirstytas po lygiai. Stengiasi užtikrinti, kad mergaičių poreikiai būtų patenkinti, dirba dvejuose darbuose. Teisminio proceso metu ji su nepilnamečiais vaikais gyveno pas savo tėvus. Šiuo metu su mergaitėmis gyvena nuomojamame būste, nes nori pradėti savarankišką gyvenimą. Po teismo sprendimo atlyginimas padidėjo apie 300 Eur – nuo 700 Eur iki 1000 Eur atskaičius mokesčius. Tačiau padidėjo ir išlaidos – būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams. Duomenys apie mergaičių faktinę gyvenamąją vietą ir sąlygas yra baudžiamojoje byloje ir ieškovui yra žinomi. Ieškovui bendravimas su mergaitėmis yra apribotas dėl taikomų kardomųjų priemonių bei neadekvataus elgesio susitikimų metu. Pastaraisiais metais su mergaitėmis iš santaupų buvo išvykusi atostogauti į Bulgariją. Mano, kad vaikai nors vieną kartą per metus nusipelnė turėti atostogas užsienyje. Iš atsakovo išmokėtos 8000 Eur kompensacijos jokių stambesnių pirkinių neįgijo, dalį skyrė skoloms padengti, kažkiek išleido smulkiems pirkiniams, dalį atsidėjo.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodo, kad nustatant išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams derėtų laikytis Lietuvoje galiojančio orientacinio ar minimalaus darbo užmokesčio standarto, kuris apibrėžia, kad būtinųjų vaiko poreikių patenkinimui reikalingas vienos minimalios algos dydžio išlaikymas. Atstovė išvadą palaiko. Papildomai paaiškino, kad minimali mėnesinė alga reikalinga minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, tačiau tėvai turintys galimybę, turėtų teikti didesnį išlaikymą vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas V. G. ir atsakovė D. G. yra nepilnamečių vaikų M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi ir įsiteisėjusiu 2017-10-11, civilinėje byloje Nr.e2-55-904/2017 nutraukta V. G. ir D. G. santuoka, nustatytos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės, tarp jų - šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su mama D. G., iš V. G. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2015-12-09 iki vaikų pilnametystės.

Ieškovas V. G. 2017-12-01 pateiktu ieškiniu prašo sumažinti priteistą išlaikymą vaikams nuo 250 Eur iki 174 Eur dėl esminio turtinės padėties pablogėjimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.155 str., 3.165 str., 3.192 str. 2 d., Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 str., 11–14 str., 18 str. ir kiti). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Dėl to įstatyme numatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (LR CK 3.201 str.). Teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-236/2004). Teismas gali sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė priteistą išlaikymą teikiančio tėvo turtinė padėtis. Išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai (arba vaiko poreikių pasikeitimas). Jeigu išlaikymą teikiančio tėvo turtinė padėtis nepasikeitė arba pasikeitė nežymiai, keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (LR CK 3.3 str. 1 d., LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-24/2013, Nr. 3K-3-260/2014 ir kt). Taigi pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str.). Šiuo atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti esminį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaikų poreikių sumažėjimą.

Atsakovė D. G. (santuokos nutraukimo byloje ieškovė) ieškinyje nurodė, kad vyriausios dukros (gimusios 2008 m.) išlaikymui reikalinga 620 Eur suma per mėnesį, jaunesniųjų dukrų (gimusių 2010 m. ir 2012 m.) išlaikymui reikalinga po 577 Eur sumos bei pateikė lėšų reikalingų vaikų poreikiams patenkinti skaičiuotę ir prašė priteisti iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai. Ieškovas V. G. (santuokos nutraukimo byloje atsakovas) priešieškinyje nurodė, kad nepilnamečių dukrų poreikiams išleidžiama ne daugiau kaip po 348 Er kas mėnesį, pateikė lėšų reikalingų vaikų poreikiams patenkinti skaičiuotę ir prašė priteisti iš jo po 174 Eur kiekvienai dukrai. Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs, kad vaikų poreikiams patenkinti pakanka po 380 Eur kas mėnesį ir išlaikymo pareigą šalims paskirstė po lygiai. Atsakovė (santuokos nutraukimo byloje ieškovė) apeliaciniame skunde detalizavo ir pateikė paaiškinimus dėl išlaidų vaikų poreikiams skaičiuotės bei patikslino, kad vaikų išlaikymui būtina ne mažesnė kaip 486 Eur suma kiekvienam vaikui. Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, konstatuota, kad D. G. pateikta išlaidų sąmata yra protinga, reali ir labiau atitinka tikrąsias vaikų poreikiams skiriamas išlaidas, o V. G. paskaičiavimai yra labai abstraktūs, kai kurie jų neatitinka realaus išlaidų dydžio. Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi, nors nenurodytas tiksliai, šalių procesinių dokumentų bei pateiktų skaičiuočių kontekste, nustatytas 480 – 500 Eur išlaikymo dydis vienam vaikui. Iš ieškovo (santuokos nutraukimo byloje atsakovo) priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 250 Eur, t.y. pusė ar neženkliai daugiau nei pusė išlaikymui reikalingos sumos.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią. Pažymėtina, kad teismas nerevizuoja įsiteisėjusių teismo sprendimų kitose bylose. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų aplinkybių (prejudicinių faktų) įrodinėti nereikia (LR CPK 182 str. 1 d. 2 p.).

Šalių vaikų poreikiams bei jų patenkinimui reikalingų lėšų dydžiui reikšmingos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu ir prejudicinę reikšmę turinčiu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu (2017-10-11 nutartimi) santuokos nutraukimo byloje. Ieškinys, kuriuo iš esmės kvestionuojama ši nutartis, pateiktas teismui 2017-12-01, t.y. nepraėjus nei 2 mėnesiams nuo 2017-10-11 nutarties priėmimo. Sprendžiant pagal santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2015 m. gruodžio mėnesį laiką, šalių vaikų poreikiai santuokos nutraukimo byloje buvo įvertinti ir išanalizuoti už ne trumpesnį nei dvejų metų ir tikėtina dar ilgesnį laikotarpį. Akivaizdu, kad per mažiau nei 2 mėnesius (o tiksliau per 50 dienų) iki ieškinio dėl priteisto išlaikymo sumažinimo pateikimo vaikų poreikiai esmingai nepasikeitė (šiuo atveju nesumažėjo).

Ieškovas, motyvuodamas siekiu nustatyti realius vaikų poreikius, prašė įpareigoti atsakovę pateikti rašytinius įrodymus apie 2017 m. spalio-gruodžio mėnesiais vaikų poreikiams išleistas sumas. Santuokos nutraukimo byloje nei pirmosios instancijos teismo 2017-05-09 sprendimu, nei apeliacinės instancijos teismo 2017-10-11 nutartimi, kuria pakeistas sprendimas, ieškovei nebuvo nustatyta pareiga teikti ataskaitas apie vaikų išlaikymui teikiamų lėšų panaudojimą. Tokio klausimo ar reikalavimo ieškovas (santuokos nutraukimo byloje atsakovas) nekėlė. Neturėdama įpareigojimo rinkti įrodymus apie išlaikymo lėšų panaudojimą, atsakovė to daryti neprivalėjo. Reikalavimo motyvacija (siekis nustatyti realius vaikų poreikius) akivaizdžiai rodo, kad ieškiniu yra kvestionuojamas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kas nėra suderinama su civilinį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis bei principais. Dar kartą pažymėtina, kad vaikų poreikiai ir jiems patenkinti reikalingos lėšos yra nustatyti 2017-10-11 įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio teismas šioje byloje nerevizuoja. Be to, priteistos ir ieškovo suteiktos vaikų išlaikymui piniginės lėšos nėra ypatingai didelės, jokių duomenų, kad jos būtų panaudotos ne vaikų interesams nėra. Šis ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškinys grindžiamas iš esmės pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi – darbo po teismo sprendimo priėmimo netekimu ir tuo, kad sprendimu santuokos nutraukimo byloje iš jo buvo priteistos didelės piniginės kompensacijos buvusiai sutuoktinei.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi ir įsiteisėjusiu 2017-10-11, civilinėje byloje Nr.e2-55-904/2017, be jau nurodytų vaikų gyvenamosios vietos bei išlaikymo vaikams priteisimo, nustatytos kitos šalių santuokos nutraukimo teisinės pasekmės:

- V. G. priteistas santuokoje įgytas turtas: 400 Eur vertės miegamojo baldų komplektas, 400 Eur salono valgomojo baldų komplektas su įmontuota virykle, skalbimo mašina, indaplove, džiovykla, šaldytuvu (bendra buitinės technikos vertė -1400 Eur), 2200 Eur vertės motociklas Kawasaki VN 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 170 Eur vertės salono sekcija, 1056 Eur vertės salono baldų komplektas, 100 Eur vertės rašomasis stalas, 300 Eur vertės trys televizoriai, 274 Eur vertės DVD ir CD grotuvai, 400 Eur vertės meno dirbiniai (8 paveikslai ir 1 vaza), 700 Eur vertės lauko terasa, 300 Eur vertės dušo kabina, iš viso priteista 7700 Eur vertės turto;

- D. G. priteistas 700 Eur vertės automobilis Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7000 Eur pajamos gautos už 2017-02-12 automobilio Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą, iš viso 7700 Eur vertės turto;

- D. G. iš V. G. priteista 3000 Eur piniginė kompensacija už jo asmeninės prievolės įvykdymą, 2850 Eur piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, iš viso 5850 Eur kompensacija.

- paskirstytos bylinėjimosi išlaidos: D. G. iš V. G. priteista 1162,18 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 68 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, V. G. iš D. G. priteista 273,06 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 320 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, taip pat iš V. G. priteista 913,39 Eur žyminio mokesčio valstybei.

V. G. 2017-10-18 pateikė prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-11-21 nutartimi, įsiteisėjusia 2018-01-11, prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmestas (civilinė byla Nr. e2VP-3360-904/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijų 2017-12-21 ir 2018-01-18 nutartimis atsisakyta priimti V. G. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutarties.

Pažymėtina, kad iš ieškovo (atsakovo santuokos nutraukimo byloje) prašomas sumažinti išlaikymas vaikams ir kompensacijos bei bylinėjimosi išlaidos buvusiai sutuoktinei priteisti tuo pačiu sprendimu. Teismas nustatydamas bei paskirstydamas šalims vaikų išlaikymo pareigas įvertino šalių turtines padėtis, atsižvelgdamas ir į turto padalinimą bei vienam iš kito priteisiamas kompensacijas. Ieškinio motyvai ir argumentai, kad dėl tuo pačiu (kaip ir išlaikymas vaikams) sprendimu priteistų sumų buvusiai sutuoktinei ir valstybei pablogėjo jo turtinė padėtis, yra ydingi, vėlgi nukreipti kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kas nėra suderinama su civilinį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis bei principais, todėl atmestini.

Ieškovas teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje priteistas sumas buvusiai sutuoktinei yra sumokėjęs. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu 2018-04-19, t.y. dieną prieš teismo posėdį, pateikė tris jo pasirašytus paprastuosius vekselius 9000 Eur sumai - 2017-12-04 su mama Alma Grikšiene 3000 Eur sumai be apmokėjimo datos, 2017-12-10 su draugu K. N. 3000 Eur sumai su įsipareigojimu jį apmokėti iki 2018-09-01, 2017-12-21 su kaimynu M. V. su įsipareigojimu jį apmokėti iki 2018-12-21. Teismo posėdyje 2018-04-20 paaiškino, kad tokiu būdu skolinosi lėšas, kad sumokėti teismo sprendimu priteistas sumas buvusiai sutuoktinei ir pragyvenimui netekus darbo. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje esmingai pasikeitusią ir sunkią turtinę padėtį grindė po sprendimo priėmimo pagal pateiktus vekselius atsiradusiais kreditoriniais įsipareigojimais. Sprendimu santuokos nutraukimo byloje iš ieškovo buvusiai sutuoktinei ir valstybei bendrai priteista 7994,11 Eur suma. Sutuoktinių tarpusavio turtiniai santykiai ir tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra skirtingi dalykai. Išlaikymas vaikams su priteistomis sumomis nesusijęs, todėl į šią sumą neskaičiuojamas. Vekselių pasirašymo ir jų pateikimo į bylą datos bei ne visai nuoseklūs ieškovo paaiškinimai dėl skolinimosi aplinkybių ir asmenų, iš kurių buvo skolintasi, leidžia abejoti skolinimosi realumu. Atmetus abejones ieškovo naudai, pasiskolinta suma yra tik 1005,89 Eur didesnė už sprendimu iš jo priteistą bendrą sumą. Kreditorių sudėties pasikeitimas (iš buvusios sutuoktinės ir valstybės į ieškovo draugus ir artimus giminaičius) jau išdėstytais motyvais jokios neigiamos reikšmės ir įtakos ieškovo turtinei padėčiai neturi. Sprendimu priteistos sumos, atmetus prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, turi būti mokamos iš karto po sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovo pasirašytais paprastaisiais vekseliais – vienu atveju nenumatytas apmokėjimo terminas, kitais atvejais apmokėjimas atidėtas pakankamai ilgiems terminams. Įvertinus galimas priverstinio sprendimo vykdymo išlaidas, vekselių pasirašymas teigiamai įtakoja ieškovo turtinę padėtį, lyginant su buvusia sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo ir įsiteisėjimo dieną. Nedidelis kreditorinių įsipareigojimų, kai jų įvykdymo terminai nesuėję, padidėjimas esmingai turtinės padėties nesunkina ir nekeičia. Ieškovo teismo posėdyje nurodyti argumentai, kad jo turtinė padėtis pablogėjo dėl po sprendimo priėmimo atsiradusių kreditorinių įsipareigojimų, nepagrįsti ir atmestini.

Ieškovui, be teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje priteisto kilnojamojo turto, asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - butas (duomenys neskelbtini), ir garažas (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad po santuokos nutraukimo pardavė apie 3000 Eur vertės kilnojamojo turto - motociklą bei kitus smulkius daiktus (kokius detalizuoti negalėjo), kad gautų pinigų pragyvenimui. Tačiau objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atmetus abejones ieškovo naudai, jo nurodytas turto sumažėjimas nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą sumažinti priteistą išlaikymą. Ieškovo ketinimai ateityje parduoti turimą nekilnojamąjį turtą jo turtinės padėties neįtakoja.

Ieškovas V. G. iki 2017-11-17 dirbo (duomenys neskelbtini) gamybos direktoriumi, atlyginimas neatskaičius mokesčių vidutiniškai sudarė apie 4332 Eur per mėnesį. Darbo sutartis nutraukta 2017-11-17 šalių susitarimu pagal LR DK 54 str. Kam priklausė darbo sutarties nutraukimo iniciatyva - darbuotojui (ieškovui), ar darbdaviui, byloje objektyvių duomenų nėra. Ieškovas šių aplinkybių nepaaiškino ir įrodymų nepateikė. Ieškovas laikotarpiu nuo 2017-11-18 iki 2018-03-04 nedirbo, registravosi darbo biržoje, jam nuo 2017-12-05 buvo paskirta ir mokama 622,50 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka. Ieškovas pagal 2018-02-27 parengtą, jo 2018-03-02 (t.y. kitą dieną po parengiamojo teismo posėdžio) pasirašytą neterminuotą darbo sutartį nuo 2018-03-05 dirba (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininku. Darbo sutartimi sutartas 2300 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, siekiant patikrinti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Taigi ieškovas priteisiant išlaikymą vaikams dirbo ir šiuo metu dirba. Ieškovas yra jaunas, sveikas, darbingas, turi aukštąjį išsilavinimą, yra sukaupęs daug teigiamos darbinės patirties, yra dirbęs vadovaujantį darbą. Ieškovo nuogąstavimai, kad gali netikti sulygtam darbui ir neišlaikyti bandomojo laikotarpio, nėra objektyviai pagrįsti. O jei taip ir nutiktų, neabejotinai rastų ir gautų kitą darbą. Laikinas (3,5 mėnesio trukęs) nedarbo laikotarpis ir su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų, atsižvelgiant į ieškovo amžių, sveikatą, išsilavinimą, kvalifikaciją ir darbinę patirtį labai tikėtina laikinas, sumažėjimas nesudaro pagrindo konstatuoti esminį jo turtinės padėties pablogėjimą. Be to asmens turtinę padėtį apsprendžia net tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas.

Atsakovė D. G. nekilnojamojo turto neturi. Dirba (duomenys neskelbtini), gauna 900 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius, ir (pačios paaiškinimais) (duomenys neskelbtini) klinikoje 0,25 etato, gauna 100 Eur atlyginimą, iš viso darbo užmokestis sudaro apie 1000 Eur atskaičius mokesčius. Pačios paaiškinimais, jos iš darbo santykių gaunamos pajamos po teismo sprendimo padidėjo apie 300 Eur. Atsakovė pagal 2017-11-25 nuomos sutartį nuomojasi būstą, kuriame gyvena su trimis šalių nepilnamečiais vaikais, nuomos mokestis sudaro 300 Eur per mėnesį. Taigi atsakovės turtinė padėtis po sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo ir įsiteisėjimo iš esmės nepasikeitė.

Ieškovas paaiškino, kad jis privalo išlaikyti dirbančią naują gyvenimo draugę su vaiku, kuriam išlaikymą teikia tėvas. Jos vardo ir kitų duomenų nenurodė. Nuosekliai ir aiškiai paaiškinti, ar su ja draugauja, ar gyvena ir veda bendrą ūkį, negalėjo. Įstatymas nenustato pareigos išlaikyti sugyventinio ir svetimo vaiko, kuriam išlaikymą teikia jo tėvai. Šie ieškovo argumentai deklaratyvūs, nei faktiškai, nei teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Taigi šalių išlaikomų asmenų skaičius nepasikeitė.

Byloje esančiais duomenimis ieškovo gaunamos pajamos yra didesnės ir turtinė padėtis geresnė nei atsakovės. Ieškovas pagal gaunamas pajamas (1500 Eur) ir turtinę padėtį (turi nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų terminai nesuėję) yra pajėgus teikti savo dukroms priteistą išlaikymą po 250 Eur, t.y. pusę ar neženkliai daugiau nei pusė išlaikymui reikalingos sumos.

Tai, kad ieškovas šiuo metu dėl vykstančio baudžiamojo proceso bei jame taikomų procesinių prievartos priemonių negali visa apimtimi naudotis sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, jo nuo pareigos išlaikyti vaikus neatleidžia ir šios pareigos neįtakoja.

Išsamiai išanalizavus šalių nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus dėl jų turtinės padėties po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, priėmimo, konstatuotina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė ir nėra teisinio pagrindo remiantis LR CK 3.201 str. 1 d. mažinti priteistą išlaikymą. Nenustačius tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo netenkintinas.

Ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė patyrė 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atmetus ieškinį, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Atmetus ieškinį, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pareiškė prašymą kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl to, kad atsakovės atstovas jį persekioja, seka ir meluodamas šmeižia. Šalys ir jų atstovai turi teisę teikti įrodymus ir paaiškinimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Šalies ar jos atstovo nuomonė ir subjektyvus priešingos šalies elgesio (įskaitant ir procesinį elgesį) vertinimas, skirtingas argumentavimas bei įrodymų interpretavimas, yra normalus proceso rungimosi principo įgyvendinimas. Byloje esančiais duomenimis ir bylos nagrinėjimo metu akivaizdžių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nenustatyta, todėl teismui atskirąja nutartimi kreiptis į kitas teisėsaugos institucijas nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. G. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. G..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Vaida Rimkienė