Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. J. (M. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo asociacijos LATGA ieškinį atsakovui M. J. dėl autorių turtinių teisių gynimo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3 509,05 Eur kompensaciją už autorių turtinių teisių pažeidimą bei 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašė įpareigoti atsakovą nenaudoti ieškovo repertuaro muzikos kūrinių, nesudarius licencinės sutarties su ieškovu bei įpareigoti atsakovą savo lėšomis paskelbti teismo sprendimo įžanginę ir rezoliucinę dalis dienraštyje „Lietuvos rytas“ . Nurodė, kad:ieškovas – autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, kolektyviai įgyvendinanti autorių teises. Viena iš ieškovės veiklos sričių – muzikos kūrinių autorių turtinių teisių viešai atlikti ir paskelbti kūrinius kolektyvinis administravimas. Atsakovas Lietuvoje užsiima komercine veikla ir rengia cirko „Marcel ir Odeta“ pasirodymus. Nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. spalio mėnesio pabaigos Lietuvos miestuose įvyko 143 cirko pasirodymai, kurių metu buvo naudojama muzika. Ieškovas 2016-07-07 kreipėsi į atsakovą dėl licencinės sutarties su ieškovu sudarymo. Atsakovas 2016-07-10 atsisakė sudaryti licencinę sutartį, kadangi dėl muzikos panaudojimo sudaryta sutartis su asociacija AGATA. Atsakovas paprašė sutartį atsiųsti pasirašymui, tačiau jos nepasirašė;2016-07-21 ieškovas padarė pasirodymo metu skambėjusios muzikos įrašą ir surašė viešo kūrinių naudojimo nustatymo aktą. 2016-08-28 išvadoje identifikuoti kūriniai ir muzikos kūrinių teisių turėtojai. Pasirodymų metu buvo panaudoti muzikos kūriniai, kurių autorių teises administruoja ieškovas. Atsakovui 2016-07-21 surašytame administracinių teisės pažeidimų protokole užfiksuota, kad atsakovas 2016-07-21 nuo 19.02 val. iki 21.27 val. cirko pasirodyme, neturėdamas sutarties su ieškovu ar kūrinių autorių susitikimo, viešai naudojo foninę muziką, panaudojant garso įrašus su garso atkūrimo technika. Ieškovas 2016-07-25 pakartotinai pasiūlė sudaryti licencinę sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-23 nutarimu už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁰ straipsnio 1 dalies pažeidimą paskyrė 350 Eur baudą bei konstatavo muzikos kūrinių panaudojimą, neturint licencinės sutarties su ieškovu ir kūrinių autorių susitikimo. Cirko pasirodymai be licencinės sutarties buvo rengiami iki 2016-10-28.Atsakovas ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas 2016-07-21 surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, neturėdamas specialisto išvadų. Atsakovas yra užsienio valstybės pilietis, nemoka lietuvių kalbos, protokolo surašymo metu nedalyvavo vertėjas. Pateikti įrodymai įrodo, kokių autorių kūriniai buvo naudoti vieną kartą, tačiau neįrodo, kad ieškovės administruojami muzikos kūriniai skambėjo 143 kartus. Ieškovas netinkamai komunikavo su atsakovu, todėl negalima teigti, kad atsakovo veiksmai tyčiniai. Nesutiko su palūkanų priteisimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo 3 509,05 Eur kompensaciją už autorių turtinių teisių pažeidimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 760 Eur bylinėjimosi išlaidų; įpareigojo atsakovą savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo įžanginę dalį ir rezoliucinę dalį dienraštyje „Lietuvos rytas“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-03 papildomu sprendimu priteista 271,04 Eur vertimo išlaidų. Apylinkės teismas:nustatė, kad ieškovas padarė 2016-07-22 pasirodymo metu skambėjusios muzikos įrašą ir surašė viešo kūrinių naudojimo nustatymo aktą. Muzikos įraše skambėję kūriniai identifikuoti 2016-08-28 išvadoje. Muzikos kūrinių naudojimo atvejus ieškovė fiksavo stebėdama cirko ,,Marcel ir Odeta“ paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-23 nutarimu pagal ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalį paskyrė 350 Eur baudą ir konstatavo, kad atsakovas muzikos kūrinius naudojo neturėdamas licencinės sutarties su ieškovu ir neturėdamas kūrinių autorių susitikimo. Tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl licencinės sutarties sudarymo. Sprendė, kad ginčo laikotarpiu cirko pasirodymų metu buvo panaudoti muzikos kūriniai, kurių autorių teises administruoja ieškovas, tačiau atsakovas nebuvo sudaręs licencinės sutarties;atsakovas viešai skelbdamas ir atlikdamas muziką panaudojo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) saugomus autorių teisių objektus. Ieškovas administruoja autorių turtines teises, įskaitant ir viešo paskelbimo teisę. Kadangi yra aplinkybių, susijusių su tęstiniu autorių teisių pažeidimu, reikia vadovautis visumos nustatymo specifika, pagal kurią išvada dėl visumos galima iš atrankos būdu gautų kelių faktų. Muzikos kūrinių naudojimo atvejus ieškovas fiksavo stebėdamas cirko ,,Marcel ir Odeta“ paskyrą „Facebook“. Ieškovo administruojami muzikos kūriniai skambėjo 143 kartus; licencijos kaina už vieną pasirodymą būtų 10,14 Eur ir pridėtinės vertės mokestis. Muzikos kūriniai buvo naudojami muzikiniam fonui, tai betarpiškai susiję su atsakovo komercine veikla. Į cirko pasirodymus buvo platinami bilietai, atsakovas iš muzikos kūrinių panaudojimo gavo tiesioginės komercinės naudos. Ieškovas kelis kartus ragino atsakovą sudaryti licencinę sutartį. Atsakovas 2013-2015 m. cirko pasirodymus rengė turėdamas licencines sutartis su ieškovu. Atsakovas naudojo muzikos kūrinius, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovo veiksmai pripažinti tyčiniais. Priteistina kompensacija didintina dviem kartais;sprendė, kad teismo sprendimo paskelbimas intelektinės nuosavybės teisių gynimo bylose yra papildoma pažeistų teisių atstatymo priemonė, kuri gali būti taikoma greta kitų teisių gynimo būdų.

III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai netenkintini.

Dėl teismingumo

Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas pareiškė prašymą rengti žodinį procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsakovas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindė tuo, kad civilinė byla išnagrinėta nevisapusiškai bei neatskleistos aplinkybės, kurios gali būti atskleistos tik išklausius atsakovą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nebūtinas. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas apylinkės teisme buvo išklausytas per atstovą – advokatą V. S. (El. b. t. 2, b. l. 59–60). Atsakovo atstovas nereiškė prašymo pripažinti atsakovo dalyvavimą būtinu. Nors byloje kilęs ginčas dėl faktinių cirko pasirodymų skaičiaus Lietuvos Respublikoje, tačiau tokias aplinkybes gali paaiškinti ir advokatas, fakto nustatymui gali būti pateikiami rašytiniai įrodymai, buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie parodytų, kiek lėšų iš surengto pasirodymo gavo atsakovas, gali būti pateikiami skelbimai apie vykusius ir atšauktus pasirodymus. Teismo vertinimu, atsakovą išklausius per atstovą pirmosios instancijos teisme, atsakovui buvo suteikta protinga galimybė žinoti ir pateikti pastebėjimus dėl kitos šalies pateiktų įrodymų bei dalyvauti procese tokiomis sąlygomis, kurios nesukurtų esminės nelygybės palyginus su kita šalimi (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016-11-08 sprendimas byloje Urbšienė ir Urbšys prieš Lietuvos Respubliką, peticijos Nr. 16 580/09). Atsižvelgdamas į tai, kad šalys apylinkės teisme išklausytos per savo atstovus, byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl pažeidimo sudėties

Byloje nagrinėjami veiksmai atlikti 2016 m. balandžio-spalio mėnesiais, taikytina pažeidimo padarymo metu galiojusi ATGTĮ redakcija. Pagal ATGTĮ 86 straipsnio (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija) 1 dalį, kolektyvinio administravimo asociacijos dėl atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesų be atskiro šių subjektų įgaliojimo turi teisę išieškoti atlyginimą iš kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo asociacijų licencijos ar nemokėdami atlyginimo teisių turėtojams naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Išieškomo atlyginimo dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais. Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip (ATGTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą (ATGĮ 86 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-969/2018 kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad minėta ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma yra lex specialis (specialioji norma) ATGTĮ 83 straipsnio (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija) 4 dalies 2 punkto atžvilgiu: joje nustatytas kitoks atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais dydis pagal specifinio subjekto – kolektyvinio administravimo asociacijų ieškinius (Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimo 9.2.4 punktas). Taigi ir šioje byloje, sprendžiant dėl kolektyvinio administravimo asociacijos pareikšto ieškinio pagrįstumo ir atitinkamo dydžio atlyginimo už gretutinių teisių objektų naudojimą (viešą paskelbimą) priteisimo, taikytina lex specialis – ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma. Taip pat šioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, jog, nors ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos dėl kompensacijos dydžio, reikalaujant dvigubo licencinio atlyginimo, tiesiogiai netaikomos, tačiau argumentai dėl teismo pareigos atsižvelgti į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes vertintini ta apimtimi, kuria ginčijamas atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais dydis.Neteisėto kūrinių naudojimo aplinkybę ieškovas įrodinėjo asociacijos LATGA darbuotojo G. Š. 2016-07-22 aktu, sudarytu apsilankymo cirke metu bei garso įrašu. Garso įrašas pagrįstas 2016-07-28 išvada dėl kūrinių identifikavimo bei asociacijos LATGA specialistės A. J. autorių teisių turėtojų identifikavimo dokumentu. Apeliaciniame procese atsakovas neginčija aplinkybių, susijusių su ieškovo teisėmis atstovauti autorių teisių subjektus, kurių kūriniai buvo užfiksuoti garso įraše. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo organizuotų cirko pasirodymų, kurių metu neteisėtai naudoti ieškovo atstovaujamų autorių kūriniai, skaičiaus. Ieškovas rėmėsi atsakovo „Facebook“ paskyroje esančiais duomenimis ir paskaičiavo 143 cirko pasirodymus. Atsakovas teigia, kad pasirodymų skaičiaus buvo mažesnis – 65 arba mažiau. Analizuojant ieškovo pateiktus atsakovo „Facebook“ išrašus nustatyta, kad atsakovas apie cirko pasirodymus skelbė šiuose miestuose (t. 1, b. l. 458–513): Kaune (pasirodymai turėjo vykti nuo balandžio 1 d. iki 17 d.); Panevėžyje (pasirodymai turėjo vykti nuo balandžio 21 d. iki balandžio 24 d.); Radviliškyje (pasirodymai turėjo vykti nuo balandžio 28 d. iki gegužės 1 d.); Šiauliuose (pasirodymai turėjo vykti nuo gegužės 5 d. iki gegužės 22 d.); Mažeikiuose (pasirodymai turėjo vykti nuo gegužės 26 d. iki gegužės 29 d.); Klaipėdoje (pasirodymai turėjo vykti nuo birželio 2 d. iki birželio 26 d.); Tauragėje (pasirodymai turėjo vykti nuo birželio 30 d. iki liepos 3 d.); Kėdainiuose (pasirodymai turėjo vykti nuo liepos 7 d. iki liepos 10 d.); Vilniuje (pasirodymai turėjo vykti nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 7 d.); Elektrėnuose (pasirodymai turėjo vykti nuo rugpjūčio 11 d. iki rugpjūčio 14 d.); Utenoje (pasirodymai turėjo vykti nuo rugpjūčio 18 d. iki rugpjūčio 21 d.); Visagine; Kaune (pasirodymai turėjo vykti nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 2 d.); Druskininkuose (pasirodymai turėjo vykti nuo spalio 6 d. iki spalio 9 d.); Pasvalyje (pasirodymai turėjo vykti nuo spalio 14 d. iki spalio 16 d.); Rokiškyje (pasirodymai turėjo vykti nuo spalio 21 d. iki spalio 23 d.); Marijampolėje (pasirodymai turėjo vykti nuo spalio 28 d. iki spalio 30 d.). Iš „Facebook“ išrašų matyti, jog cirko pasirodymai Lietuvos Respublikoje buvo baigti 2017-10-30. Iš viso cirko pasirodymai buvo organizuoti 16 miestų. „Facebook“ išrašuose yra duomenų apie neįvykusius cirko pasirodymus (El. b. t. 1, b. l. 459), tačiau šie duomenys nesusisteminti ir nepagrįsti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateiktas cirko „Facebook“ paskyros išrašas pagrindžia, jog cirko pasirodymai Lietuvos Respublikos miestuose vyko nuo 2016-04-01 iki 2016-10-30. „Facebook“ paskyra buvo naudojama skelbimams apie cirko pasirodymus, dažnas bendravimas paskyroje su lankytojais patvirtina, jog skelbiamai yra realiai skirti pranešimams apie cirko veiklą. Sutiktina su ieškovo atstovo argumentais, jog atsakovas nepateikė kitokių duomenų apie įvykusių cirko pasirodymų skaičių. Atsakovas platino bilietus, todėl turėjo galimybę pateikti dokumentus apie už bilietus gautas pajamas, galėjo teikti kitus įrodymus dėl įvykusių pasirodymų skaičiaus, tačiau apsiribojo abstrakčiu nurodymu, jog vyko kas antras pasirodymas. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pasirodymų skaičius turi būti nustatomas apklausiant liudytojus, cirko darbuotojus, tačiau konkrečių liudytojų apeliantas nenurodo, todėl šis įrodymų rinkimo šaltinis nevertinamas. Abstraktus teiginys negali paneigti ieškovo pateiktų duomenų apie atsakovo „Facebook“ paskyroje skelbtus cirko pasirodymus. Atsakovas nurodė, jog jis nemoka lietuvių kalbos, o įrašai „Facebook“ paskyroje padaryti be atsakovo žinios. Atsakovo „Facebook“ paskyros pavadinimas – „Cirkas Marcel ir Odeta“, paskyroje skelbiama apie organizuojamus cirko pasirodymus, todėl atsakovas yra atsakingas už „Facebook“ paskyroje reklamuojamus cirko pasirodymus bei paskyros administravimą. „Facebook“ paskyros administravimas yra cirko veiklos organizavimo dalis, cirko pasirodymas galimas tik apie jį paskelbus, nesant skelbimų nesusirinktų lankytojų. Jeigu būtų skelbiama neteisingai, paskyroje būti matyti atsiliepimai lankytojų, kurie nepateko į pasirodymus paskelbtu laiku. Nors ir nemokėdamas lietuvių kalbos atsakovas, siekdamas veiklos rezultato, turėjo užtikrinti skelbimų „Facebook“ paskyroje talpinimą bei bendravimą su paskyros lankytojais. Atsakovas įrodinėja, kad apylinkės teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bylose, kuriose buvo sprendžiamas pažeidimo tęstinumo klausimas. Atsakovo teigimu, tam, kad ieškovas įrodytų tęstinį atsakovo pažeidimą, atsakovo veiklą turėtų patikrinti kelis kartus. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl šios aplinkybės, citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011, kurioje išaiškinta, kad jei pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir kūrinių naudojimas tęsiasi kurį laiką, tai faktą galima pripažinti įrodytu, jei kelis kartus yra patikrinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011). Bylos duomenimis atsakovo cirko veikla buvo patikrinta tik vieną kartą, t. y. 2016-07-22 (El. b. t. 1, b. l. 7). Patikrinimas atliktas Vilniuje vykusio cirko pasirodymo metu. Kitų patikrinimu ieškovas neatliko. Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, jog ieškovui pateikus papildomus įrodymus („Facebook“ paskyros duomenis) dėl atsakovo vykdytos veiklos, veiklos tęstinumas yra įrodytas pakankamais įrodymais. Atsakovas galėjo ginčyti ieškinio argumentus, pateikdamas duomenis, jog jis keitė cirko programą ar pasirodymų metu naudojo skirtingus garso įrašus, tačiau tokių įrodymų neteikė. Tai patvirtina, jog visuose cirko pasirodymuose naudoti muzikos kūriniai, kurie buvo užfiksuoti 2016-07-22 aktu. Kiekvienoje civilinėje byloje pateikiami skirtingi įrodymai bei kitos faktinės aplinkybės, todėl vienoje byloje nustatytos teisės aiškinimo taisyklės gali būti tiesiogiai taikomos tik tada, kai faktiniai skirtumai neesminiai. Šioje byloje daroma išvada, kad nors daugiau patikrinimų nebuvo atlikta, tačiau labiau tikėtina, jog atsakovas ieškovo administruojamus muzikinius kūrinius neteisėtai atkurdavo ir kituose cirko pasirodymuose. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2018, nutarties 48 punktas).Atsakovas teigė, jog tai, kad jam buvo taikyta administracinė atsakomybė nepagrindžia fakto apie padaryto pažeidimo mastą bei tęstinumą. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-23 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.11.-12187-935/2016 pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, t. y. kad 2016-07-21 cirko pasirodymo metu be autorių sutikimo atliko viešai muzikinius kūrinius su asociacija LATGA, atstovaujančia autorių teises, nesudaręs licencinės sutarties viešai atlikti muzikos kūrinius. Vilniaus apygardos teismas 2017-05-03 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-23 nutarimą paliko nepakeistą (El. b. t. 2, b. l. 98–100). Sutiktina su atsakovu, jog teismo nutarimu jis nubaustas tik už 2016-07-21 pasirodymo metu padarytą pažeidimą, todėl šis teismo nutarimas negali turėti prejudicinės reikšmės nustatant veiklos tęstinumą. Šioje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-23 nutarimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, šiai bylai turi reikšmės tiek, kiek jose analizuojamos aplinkybės, buvusios 2016-07-21 cirko pasirodymo metu.

Dėl priteistos kompensacijos dydžio

Atsakovo teigimu, kompensacija neproporcinga padarytam pažeidimui, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi vaikų, yra vienintelis šeimos maitintojas. 3 509,05 Eur kompensacija ieškovui buvo apskaičiuota taip: 10,14 Eur x 143 pasirodymai = 1 450,02 Eur; 1 450,02 Eur x 2 taikant ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktą = 2 900,04 Eur; 2 900,04 Eur + 21 proc. pridėtinės vertės mokestis = 3 509,05 Eur. ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas, nustatęs, kad kolektyviai administruojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą. ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje priteistinas atlyginimas už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais dydžio gali būti mažintinas atsižvelgiant į pažeidėjo kaltę, turtinę padėtį, pažeidimo pobūdį ir mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-969/2018, nutarties 37–38 punktai). Atsakovas teigė, jog sąžiningai klydo dėl sutarties su ieškovu nesudarymo, t. y. kadangi atsakovas yra užsienietis, o sutartį dėl kūrinių panaudojimo jau buvo sudaręs su AGATA, todėl sąžiningai manė, kad licencinės sutarties su ieškovu jam sudaryti nebereikia. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo teiginius laiko nepagrįstais. Tiek šioje byloje, tiek įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-23 nutarime nustatyta, kad atsakovas 2013-2015 m. su ieškovu buvo sudaręs licencines sutartį, todėl atsakovui buvo žinoma pareiga, jog jis privalo sudaryti tokią sutartį ir 2016 metais. Su atsakovu ieškovas susirašinėjo elektroniniu paštu ir ragino licencinę sutartį sudaryti (El. b. t. 1, b. l. 514–516). Atsakovas nemoka lietuvių kalbos, o iš elektroninio pašto susirašinėjimo, kuris vyko iš (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto dėžutės matyti, jog susirašinėjimas vyko lietuvių kalba. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas apie pareigą sudaryti licencinę sutartį su ieškovu žinojo, tačiau jos nevykdė. Apeliantas nurodė, jog cirko pasirodymų organizavimas bei vykdymas nėra komercine veikla. Su tokiais atsakovo teiginiais negalima sutikti. Bylos duomenimis atsakovas bilietus į cirko pasirodymus platino už 9–11 Eur kainą (El. b. t. 1, b. l. 457, 503). Tai reiškia, kad atsakovas rengdamas cirko pasirodymus vykdo komercinę veiklą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teisinga sumažinti kompensaciją. Teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog atsakovas jau buvo nubaustas administracine tvarka 350 Eur bauda, atsakovas turi tris mažamečius vaikus, muzikos kūrinius naudojo kultūrinių renginių – cirko pasirodymų, metu. Pripažįstama, jog teisinga kompensacija sudarytų 2000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2 000 Eur suma kompensuoja turtinius autorių teisių pažeidimus, atsakovui neteisėtai retransliuojant muzikinius kūrinius cirko pasirodymo metu, tačiau neproporcingai nepažeidžia atsakovo teisių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinio proceso metu

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas pateikė duomenis apie tai, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą patyrė 380 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (El. b. t. 2, b. l. 101–102). Atsakovas už apeliacinio skundo padavimą iš viso sumokėjo 479 Eur: 79 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą (El. b. t. 2, b. l. 80, 83–84). Ieškovas skundė vieną turtinio pobūdžio reikalavimą dėl 3 509,05 Eur priteisimo. Apeliacinis skundas tenkintas, priteista suma sumažinta iki 2 000 Eur. Tai reiškia, jog buvo patenkinta 57 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Iš ieškovo atsakovui turėtų būti priteista 205,97 Eur (479 Eur X 43 proc. = 205,97 Eur). Iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteista (380 Eur X 57 proc. = 216,60 Eur). Atlikus vienarūšių prievolių įskaitymą, iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteista 10,63 Eur už procesą apeliacinės instancijos teisme (216,60 Eur – 205,97 Eur = 10,63 Eur).CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apylinkės teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 760 Eur bylinėjimosi išlaidų: 110 Eur žyminio mokesčio bei 650 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-03 papildomu sprendimu iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 271,04 Eur vertinimo išlaidų. Ieškovas iš viso patyrė 1 031,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (760 Eur + 271,04 Eur = 1 031,04 Eur). Kadangi neturtiniai reikalavimai susiję su kompensacijos priteisimu, ieškinio tenkinimo procentas skaičiuojamas pagal turtinį reikalavimą (43 proc.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas iš dalies netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir dėl šios priežasties priteisė per didelę kompensaciją, todėl skundžiamas sprendimas keistinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti iš dalies, sumažinant iš atsakovo M. J. ieškovo asociacijos LATGA naudai priteistos kompensacijos dydį iki 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų). Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, sumažinant iš atsakovo M. J. ieškovo LATGA naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 433,20 Eur (keturių šimtų trisdešimt trijų eurų 20 centų). Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. papildomą sprendimą, sumažinant iš atsakovo M. J. ieškovo LATGA naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 154,49 Eur (šimto penkiasdešimt keturių eurų 49 centų).

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. M. ieškovo asociacijos LATGA naudai 10,63 (dešimt eurų ir šešiasdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.