Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. I. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir jam paskirta:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl Ž. turto vagystės iš gyvenamojo namo ir automobilio pagrobimo) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės) – 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir H. I. paskirta subendrinta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, prie paskirtos bausmės visiškai pridėta 2022 m. balandžio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (7 mėnesiai laisvės atėmimo) ir jam paskirta subendrinta bausmė – 1 metai ir 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Nuteistajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti ir nuosprendžiui įsiteisėjus jas nutarta panaikinti.

Minėtu teismo nuosprendžiu H. I. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. M. turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti D. Ž. automobilius), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Tai nurodyta 2023 m. vasario 15 d. teismo nutartimi, kuria ištaisytas 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinamųjų L. B., P. G. ir H. I. nutarta solidariai priteisti 2 956 Eur turtinės žalos.

Taip pat, iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl priteistų civilinių ieškinių išieškojimo, nuo 2023 m. vasario 19 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas H. I. turtui, t. y., krovininiam automobiliui „Ford Tranzit“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini), kuro tipas – dyzelinas, pagaminimo metai – nežinomi, vertė: 3620 Eur, uždraudžiant juo disponuoti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti L. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir P. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai) bei jiems paskirtos bausmės, tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

7. Teismų praktikoje pripažįstama, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

8. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistojo H. I. apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, teisės aiškinimo bei taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai bei teisėtai pripažino H. I. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

10. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėtoje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio prasme pripažintini įrodymais, pagrindžia, jog nuteistojo H. I. veiksmai atitinka jam inkriminuotų dviejų, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų, nusikalstamų veikų, sudėties požymius (dėl D. Ž. ir G. Ž. turto ir automobilių vagystės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrankių vagystės). Taip pat sutiktina, jog H. I. teisingai išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti D. Ž. priklausančius automobilius „Mersedces Benz“ ir „BMW 730“, bei vagystės iš L. M. namo) neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

18. Netiesiogiai H. I. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje įrodo ir tai, kad ir prieš nusikaltimą nuteistasis su P. G. lankėsi pas nukentėjusįjį, ir matė, kad pas jį kieme laikomi pardavimui skirti automobiliai, į kuriuos vėliau ir buvo kėsintasi ir kurių rakteliai buvo rasti pas jį automobilyje. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. Ž. paaiškino, kad būtent H. I. su P. G. pas jį buvo atvažiavę ir prieš nusikalstamą veiką, nes P. G. pirko iš jo automobilį.

21. P. G. apklausiamas pirmos instancijos teisiamajame posėdyje paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad nusikalstamas veikas įvykdė vienas, o į įvykio vietą jį atvežė mergina, kurios duomenų negalėjo nurodyti. Be to, nurodė, kad P. G. buvo darytas policijos pareigūnų spaudimas, nurodyta sakyti, jog nusikalstamą veiką padarė kartu su H. I., tačiau, ši nuteistųjų versija yra niekuo nepagrįsta, prieštaraujanti kitiems bylos duomenims. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo P. G. parodymams ikiteisminio tyrimo metu nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nesuteikė išskirtinės įrodomosios reikšmės. Jie buvo vertinami visų įrodymų kontekste kartu su nuketėjusiųjų parodymais, daiktiniais įrodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

23. P. G. ir H. I. sieja draugiški santykiai, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ikiteisminio tyrimo metu P. G. galėtų apkalbėti apeliantą. Nei H. I., nei P. G. nepateikė jokių įrodymų, kad pareigūnai darė jiems poveikį, todėl teisėjų kolegijos vertinimu šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

24. H. I. paimtų telefonų ir Sim kortelių ataskaitos (3 t., b.l. 23-24) analizė patvirtina, kad nėra jokių duomenų, kad šie telefonai ar SIM kortelės 2021 m. liepos mėnesį būtų naudotos (duomenys neskelbtini). Priešingai, nustatyta, jog šis telefonas buvo naudojamas Lietuvoje ir Lenkijoje. Į iš nuteistojo H. I. paimtą telefoną 2021 m. liepos 17 d. 17.11 val. gauta SMS žinutė iš „Bitė“ operatoriaus: „Sveiki sugrįžę į Lietuvą. Ačiū, kad esate su mumis. BITE. Taip lengviau“. Analogiška žinutė gauta ir 2021 m. liepos 8 d., prieš tai, 2021 m. liepos 7 d. gauta žinutė, jog buvo išvykta į Lenkiją, tačiau tą pačią dieną buvo sugrįžta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip ir nurodyta ankščiau byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų H. I. išvykimą iš Lietuvos įvykio dieną, o minėtos SMS žinutės, kaip tik patvirtina, jog jis iš Lietuvos buvo išvykęs iki 2021 m. liepos 17 d. (3 t., b. l. 23-29).

25. Apeliantas ir jo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad H. I. įvykio metu būdamas užsienyje – (duomenys neskelbtini), naudojosi SIM kortele „Lebara“, kuri buvo paimta 2021 m. rugpjūčio 17 d. asmens kratos protokolu (7 t., b. l. 38-41). Pirmos instancijos teisme H. I. nurodė, kad šią kortelę naudojo kitame telefone, kuris nebuvo paimtas policijos pareigūnų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtos kortelės paėmimas iš nuteistojo nei patvirtina, nei paneigia aplinkybę, jog jis buvo (duomenys neskelbtini), nes iš jos nėra gauti jokie kiti duomenys, o minėta SIM kortelė veikia, kaip išankstinio papildymo kortelės naudojamos Lietuvos Telekomunikacijų operatorių, todėl ji nėra susieta su asmeniu. Šią aplinkybę patvirtina ir iš oficialaus „Lebara“ internetinio puslapio „https://mobile.lebara.com“ matomi duomenys, jog „Lebara“ yra išankstinio apmokėjimo telefonų SIM kortelių paslaugas teikianti įmonė daugelyje pasaulio šalių, kuria naudotis tereikia įsigyti išankstinio apmokėjimo SIM kortelę, ir pasipildyti internetinę kortelės sąskaitą. Pažymėtina, jog netgi nustačius, kad minėta SIM kortele buvo naudojamasi užsienio šalyje, tai nepatvirtintų, jog ja naudojosi būtent H. I., nes ji nėra susieta su konkrečiu asmeniu. Nuteistojo H. I. paaiškinimus, kad būdamas užsienyje naudodavosi kortele „Lebara“, kad būtų taikomi mažesni pokalbių tarifai, paneigia iš jo paimtos Bitės operatoriaus Sim kortelės analizės duomenys, iš kurių matyti, kad vis tik, vykdamas į Lenkiją, kurioje kaip ir Airioje, taikomi panašūs mobiliojo ryšio operatorių tarifai, jis naudojosi ir „Bitės“ operatoriaus kortele. Be to, baudžiamojoje byloje esanti mobiliojo ryšio telefono ataskaita (3 t.b.l.23) patvirtina, kad iš H. I. paimtame mobiliojo ryšio telefone iPhone 8 Plus, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudota ir „Lebara“ kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios analizės duomenys taip pat patvirtina, kad minėta kortelė paskutinį kartą šiame telefone buvo naudota 2021 m. liepos 17 d. , t.y. kai ir iš „Bitės“ operatoriaus buvo gauta SMS žinutė apie atvykimą į Lietuvą.

26. Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nelaiko pagrįstais nuteistojo nurodomų argumentų, kad pas H. I. rasta „Lebara“ Sim kortelė galėtų patvirtinti, kad jis nusikaltimo metu buvo (duomenys neskelbtini), juolab, kad ir pats kaltinamasis tiksliai nenurodo, kokie šioje kortelėje esantys duomenys galėtų jo nurodomas aplinkybes patvirtinti ir kokiame mobilaus ryšio telefone ši kortelė buvo naudota nurodomos kelionės į Airiją metu. Beje, nors nuteistasis nurodo, kad būdamas (duomenys neskelbtini) naudojo ir kitą telefoną, kurio policijos pareigūnai nerado, baudžiamojoje byloje esanti mobiliojo ryšio telefono ataskaita (3 t.b.l.23) patvirtina, kad iš H. I. paimtas telefonas iPhone 8 Plus, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nusikaltimo įvykdymo dieną, tai yra 2021 m. liepos 24 d., taip pat veikė. Buvo fiksuoti telefono veiklos jutiklio duomenys visą naktį, nuo 00 val. iki 04 val., vėliau – nuo 11 val. ryto, kas patvirtina, kad telefono naudotojas nusikalstamos veikos įvykdymo naktį buvo aktyvus. Taip pat telefono ataskaitos duomenys patvirtina, kad šiuo laikotarpiu telefonu buvo fotografuota. Taigi, nurodyti duomenys paneigia H. I. paaiškinimus, kad jis nurodytu telefonu inkriminuojamos veikos padarymo metu nesinaudojo.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas proceso metu nebuvo nuoseklus ir nurodydamas asmenis, kurie galėtų patvirtinti, kad nusikaltimo metu jis buvo (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 18 d. apklaustas įtariamuoju H. I. nurodė, kad jis tik liepos 28 d. grįžo į Lietuvą, gali paliudyti jo draugas L. B., tačiau pastarasis apklaustas teisiamajame posėdyje kaip kaltinamasis, šios aplinkybės nepatvirtino. Tuomet teisiamojo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis buvo su draugu, kurio asmens duomenis nurodyti atsisakė. Šių duomenų apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teisme. Nenurodė taip pat ir transporto priemonės, kuria jis buvo išvykęs į Airiją, nes kaip aiškina pats, savo automobilį AUDI A4, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), jis buvo palikęs naudotis P. G.. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos nuteistojo paaiškinimus visų ištirtų įrodymų kontekste, daro išvadą, kad kaltinamasis sako netiesą, kad 2021 m. liepos 24 d. buvo išvykęs iš Lietuvos.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka daryti patikimą išvadą, kad H. I., veikdamas bendrininkų grupe kartu su P. G., 2021 m. liepos 24 d. apie 01.00 val., įsibrovė į D. Ž. ir G. Ž. priklausantį kiemą bei gyvenamąjį namą bei iš ten slaptai pagrobė svetimą turtą. Nutartyje nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas H. I. kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.

Dėl bausmės

29. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė. Prašo skirti švelnesnę bausmę arba taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo apeliantui parinktai bausmės rūšiai ir jos dydžiui, t. y. bausmės individualizavimo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Taip pat nenustatytas pagrindas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymui.

30. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

31. H. I. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą (dėl Ž. turto vagystės) skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės) skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam paskirtos bausmės, savo dydžiu mažesnės nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir H. I. paskirta subendrinta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, prie paskirtos bausmės visiškai pridėta 2022 m. balandžio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (7 mėnesiai laisvės atėmimo) ir jam paskirta subendrinta bausmė – 1 metai ir 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad H. I. padarė du baigtus apysunkius tyčinius nusikaltimus, kad jo veikose nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad H. I. buvo teistas 2018 m. liepos 20 d. Jungtinėje Karalystėje už sąmokslą įvykdyti plėšimą, šaunamojo ginklo imitacijos turėjimą su ketinimu įbauginti arba smurtauti 7 metų ( 2 557 dienų) laisvės atėmimo bausme, be to, 2022 m. balandžio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuteistas už analogiškų šioje byloje padarytiems tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą 1 metų laisvės apribojimo bausme (7 t., b. l. 4-10), baustas administracinėmis nuobaudomis už padarytus administracinius nusižengimus (7 t., b. l 15-18). Teismas nurodė, kad H. I. laisvėje daro naujus nusikaltimus, iš ankstesnių klaidų nesimoko, todėl jam už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios buvo subendrintos tarpusavyje ir su 2022 m. balandžio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, pagrindžiančius terminuotos laisvės atėmimo bausmės parinkimą, be to, net ir nustatęs sunkinančią atsakomybę aplinkybę ir nenustatęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nurodęs eilę aplinkybių neigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, jam paskyrė savo dydžiu švelnesnes bausmes nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl dar labiau švelninti paskirtos bausmės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

33. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

34. Šiame kontekste pažymėtina, kad turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų ir pan.). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Tuo pačiu pažymėtina, kad kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas buvo teistas tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, baustas administracine tvarka, rodo, kad vis tik ankščiau taikytos bausmės savo tikslų nepasiekė, nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo daryti išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad taikyti H. I. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

36. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos, bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

37. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2023 m. sausio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant H. I. – 431,33 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei (9 t., b. l. 85).

39. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

40. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo H. I. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, turto neturi, yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo H. I. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.