Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-12-15 · Administracinė byla Nr. eA-2861-624/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-01-21Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-15
Bylos Nr.
eA-2861-624/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02987-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
Pareiškėjas
D. N., R. N., D. Š.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-2861-624/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02987-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 15.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. N., R. N. ir D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. N., R. N. ir D. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai D. N., R. N. ir D. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Elektrėnų skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 51SD-1399-(14.51.92.) (toliau – ir Skyriaus Raštas); 2) panaikinti NŽT 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. 1SS-1484-(8.5) (toliau – ir NŽT Raštas); 3) įpareigoti NŽT panaikinti kelio servitutą (kelią ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą), esantį žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypai).

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjams priklausančius Žemės sklypus kerta per daugelį metų išvažinėtas buvęs lauko kelias (toliau – ir Kelias). Kelias pareiškėjų Žemės sklypus kerta iš esmės per vidurį, todėl pareiškėjai yra priversti faktiškai padalinti savo Žemės sklypus į dvi dalis. Patogumo sumetimais Keliu naudojasi ir aplinkinių Žemės sklypų naudotojai ir praktiškai visi, kas tik nori.

2.2. Paaiškėjus, kad į kitus aplinkinius sklypus galima patekti per specialiai šiam tikslui suformuotą susisiekimo koridorių (tą patvirtino tiek ir Elektrėnų raj. savivaldybė, tiek ir NŽT teritorinis skyrius), pareiškėjai prašė panaikinti lauko kelią, kurį manė esant administraciniu aktu nustatytą servitutą, tačiau savo sprendimuose tiek Skyrius, tiek ir NŽT atsisakė naikinti Kelią. Nurodytos institucijos laikosi pozicijos, kad Kelias yra ne administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas, o „įsiterpęs valstybinės žemės plotas, užimtas bendro naudojimo keliu“.

2.3. Nors Žemės sklypų detaliajame plane Kelias yra pažymėtas kaip servitutas, tačiau Skyrius ir NŽT vadovavosi žemės sklypų ribų paženklinimo aktu, kuris buvo atliktas iki detaliojo plano patvirtinimo. Šios institucijos nepaaiškino, kaip ir kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu (teisės norma) atsirado toks reiškinys kaip į privačius žemės sklypus „įsiterpęs valstybinės žemės plotas“ ir „bendro naudojimo kelias“, jeigu tai nėra kelio servitutas, ar atskiras statinys, o valstybė nėra žemės sklypų bendrasavininkė. NŽT Raštu dar labiau apsunkino pareiškėjų nuosavybės teises, nes nurodė, kad neva pareiškėjai turi dalinti savo žemės sklypus į dvi dalis, nes juos neva skiria Kelias.

2.4. Kelias yra kelio servitutas ir jis turėjo būti panaikintas išnykus jo būtinumui.

Atsiliepimas

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Žemės sklypo suformavimo metu žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) ir į žemės sklypą buvo įsiterpęs 4 m pločio kelias, kurio plotas į bendrą žemės sklypo plotą neįskaičiuotas, t. y. du skirtingi ir netapatūs keliai.

4.2. Pareiškėjams jau 18 metų yra žinoma, kad jų žemės sklypuose yra įsiterpęs, jiems nuosavybės teise nepriklausantis, į jų žemės sklypų plotus neįskaičiuotas, valstybinės žemės plotas, skirtas keliui. Žemės sklypų kadastrinių matavimų planuose kelio plotai sudaro žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kv. m, o žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m, o tai nesutampa su Apskrities viršininko įsakymu patvirtintais servituto plotais. Ši aplinkybė patvirtinta faktą, kad Kelias nėra servitutinis kelias, o į žemės sklypą įsiterpęs valstybinės žemės plotas skirtas keliui (pravažiavimui).

4.3. Servitutinis kelias yra skirtas vaikščioti pakrantės apsaugos juostoje ir Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinė padėtis nėra pasikeitusi, t. y. jie yra prie (duomenys neskelbtini) ežero, turi būti užtikrinta galimybė kitiems asmenims vaikščioti pakrantės apsaugos juostoje, todėl servituto būtinumas nėra išnykęs ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjų D. N., R. N. ir D. Š. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo ir Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai iškėlė ir išvestinį reikalavimą, prašydami įpareigoti NŽT panaikinti kelio servitutą (kelią ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą), esantį Žemės sklypuose.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjams R. N. bei D. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresu Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1). Žemės sklypo Nr. 1 ir nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: 2001 m. liepos 30 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 3044-42; 2001 m. lapkričio 9 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 4889; 2002 m. kovo 5 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 656-42; 2002 m. rugpjūčio 13 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. D.M.U.-3658. Žemės sklypui Nr. 1 įregistruotos daiktinės teisės – kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku 2001 m. liepos 30 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 3044-42 pagrindu.

7.2. Pareiškėjui D. Š. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresu Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2). Žemės sklypo Nr. 2 ir nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: 2001 m. liepos 30 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 3044-42; 2001 m. lapkričio 9 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 4889; 2002 m. kovo 5 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 656-42; 2002 m. rugpjūčio 13 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. D.M.U.-3658. Žemės sklypui Nr. 2 įregistruotos daiktinės teisės – kelio servitutas- teisė naudotis pėsčiųjų taku 2001 m. liepos 30 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 3044-42 pagrindu. Servitutas nustatytas 0,0529 ha plote.

7.3. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 42-96 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. V.“ (toliau – ir Apskrities viršininko sprendimas) atkurtos nuosavybės teisės į žemę grąžinant natūra žemės ūkio paskirties žemės sklypą projektinis Nr. 397-1 (toliau – ir Pradinis žemės sklypas). Būsima Pradinio žemės sklypo savininkė, dalyvavo minėtą žemės sklypą ženklinant vietoje ir sutikdama su paženklinto Pradinio žemės sklypo vieta ir ribomis pasirašė surašytame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir parengtame lauko brėžinyje (abrise). 2001 m. rugsėjo 19 d. Pradinio žemės sklypo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto 9 punkte nurodyta, kad per šį žemės sklypą eina 4 m pločio Kelias, kurio plotas į bendrą žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad šį bendro naudojimo kelią panaikinti draudžiama.

7.4. Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 3044-42 „Dėl žemės sklypo padalijimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Elektrėnų savivaldybėje pil. G. Š., D. Š., R. N. ir D. N.“ Pradinis žemės sklypas padalintas į tris žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Minėtu Apskrities viršininko įsakymu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 407 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), o žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 529 kv. m ploto kelio servitutas.

7.5. Elektrėnų savivaldybės valdybos 2002 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 80 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ patvirtintas Pradinio žemės sklypo detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Detaliuoju planu žemės sklypas padalintas į tris žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Detaliajame plane keliai pažymėti, kaip servitutų teritorijos.

7.6. 2002 m. birželio 17 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte, kurį pasirašė pareiškėjai D. ir R. N. nurodyta, kad sklype įsiterpęs (iš ploto atimtas) bendro naudojimo 4 m pločio 319 kv. m. ploto kelias „A“ ir 3 m pločio 127 kv. m ploto kelias „B“.

7.7. 2002 m. birželio 17 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte, kurį pasirašė pareiškėjas D. Š. nurodyta, kad sklype įsiterpęs (iš ploto atimtas) bendro naudojimo 4 m pločio 0,0193 ha ploto kelias „A“.

7.8. V. U. įmonė 2002 m. birželio 17 d. atliko Detaliajame plane suprojektuotų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus į žemės sklypų bendrus plotus nebuvo įskaičiuoti valstybinės žemės plotai, užimti keliu (iš bendro žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto išskaičiuotas 193 kv. m valstybinės žemės plotas, o iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskaičiuoti 319 kv. m ir 127 kv. m valstybinės žemės plotai, užimti bendro naudojimo keliu). Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo aktų, surašytų 2002 m. birželio 17 d., 11 punktuose nurodoma, kad žemės sklypuose yra įsiterpę (iš bendro žemės sklypų ploto atimti) bendro naudojimo keliai.

Šalies argumentai

7.9. Pareiškėjai 2020 m. gegužės 18 d. kreipėsi į NŽT Elektrėnų skyrių su prašymu panaikinti 2001 m. liepos 30 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 3044-42 nustatytą kelio servitutą, išnykus kelio servituto būtinybei.

7.10. Skyriaus Raštu atsisakyta tenkinti 2020 m. gegužės 18 d. pareiškėjų prašymą dėl kelio servituto panaikinimo. Rašte nurodė, kad per pareiškėjams priklausančių žemės sklypų vidurį besitiesiantis kelias nėra administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas, o yra valstybinės žemės plotas, kuris yra užimtas bendro naudojimo kelio bei paaiškino, jog bendro naudojimo kelio užimtas plotas yra išskaičiuotas iš pareiškėjams priklausančių žemės sklypų plotų, kai tie žemės sklypai buvo grąžinami natūra ankstesnei savininkei.

7.11. 2020 m. birželio 26 d. pareiškėjai pateikė skundą NŽT dėl Skyrius Rašto panaikinimo, prašydami įpareigoti Skyrių spręsti 639 kv. m. ploto niekaip nepažymėto valstybinės žemės ploto išpirkimo klausimą arba šio niekur nepažymėto ploto pažymėjimą Žemės sklypuose nepažeidžiant pareiškėjų teisių.

7.12. NŽT Raštu nurodė, kad Skyrius Raštu pagrįstai atsisakė panaikinti kelią, kurio plotas nėra įskaičiuotas į bendrus žemės sklypų plotus. NŽT Rašte nurodė, kad, įvertinus Skyriaus pateiktus dokumentus, nustatyta, kad į pareiškėjams priklausančius Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrus plotus neįskaičiuotas valstybinės žemės plotas, skirtas bendro naudojimo keliui, yra reikalingas patekti į gretimus žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT Rašte pažymėta, kad tikslinga atlikti Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir ištaisyti 2002 m. birželio 17 d. atliekant šių žemės sklypų kadastrinius matavimus padarytas klaidas (turėtų būti parengti atskiri žemės sklypų, kuriuos skiria valstybinės žemės plotai, neįskaičiuoti į šių žemės sklypų bendrą plotą, planai).

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas pažymėjo, kad byloje sprendžiamas klausimas, ar NŽT išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų 2020 m. birželio 26 d. prašymą, t. y., ar Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

9. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (toliau – ir Tvarka) 4 punkto 2 pastraipą (redakcija, galiojusi nuo 1998 m. balandžio 9 d. iki 2002 m. balandžio 14 d.), Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) nuostatas (10 p., 12 p., 15 p., 16 p., 7 priedas, 8 priedas) (redakcija, galiojusi nuo 1998 m. gegužės 9 d. iki 2003 m. lapkričio 28 d.)

10. Teismas pažymėjo, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo į Pradinį žemės sklypą momentu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų 7 punkte pateiktą apibrėžimą III kategorijos vietiniams keliams priskiriami keliai, jungiantys vienkiemius ar jų grupes tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais, taip pat keliai, skirti privažiuoti prie mažiau lankomų gamtos ir kultūros paminklų, kapinių, sąvartynų, miškų, pievų, dirbamos žemės sklypų ir kitų objektų. Nurodymų 9 punkte buvo numatyta, kad perspektyvinis vietinių kelių tinklas nurodomas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose.

11. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad ji neginčijamai patvirtina, jog ginčo žemės sklypų suformavimo metu žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) ir į žemės sklypą buvo įsiterpęs 4 m pločio Kelias, kurio plotas į bendrą žemės sklypo plotą neįskaičiuotas, todėl pareiškėjams buvo pagrįstai atsisakyta panaikinti per jų žemės sklypus einančio kelio servitutą, kadangi toks servitutas administraciniu aktu niekada ir nebuvo nustatytas.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nuo nuosavybės teisių į Žemės sklypus įgijimo momento žinojo, kad jų Žemės sklypus kerta Kelias, kurio plotas neįskaičiuotas į jiems priklausančių žemės sklypų plotus, todėl pareiškėjų teiginį, kad ginčijamais raštais pažeidžiamos jų nuosavybės teisės, teismas atmetė. Pareiškėjai, kaip žemės sklypų savininkai, dalyvavo jiems priklausančius žemės sklypus ženklinant vietoje ir sutikdami su paženklintų Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) vieta ir ribomis pasirašė surašytuose šių žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktuose ir parengtuose planuose, taigi, jiems jau 18 metų yra žinoma, kad Žemės sklypuose yra įsiterpęs, jiems nuosavybės teise nepriklausantis, į jų žemės sklypų plotus neįskaičiuotas, valstybinės žemės plotas, skirtas keliui. Atsižvelgęs į tai, kad į pareiškėjams priklausančių Žemės sklypų plotą nėra įskaičiuotas žemės sklypo plotas užimtas Keliu, teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog valstybė yra pareiškėjams priklausančių Žemės sklypų bendrasavininkė. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose nėra Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo dalies, užimamos bendro naudojimo keliais, t. y. Lietuvos Respublika nėra bendrasavininkė, o tai patvirtina, kad keliu užimtas plotas nebuvo priskirtas Žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).

13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 22 punktu, padarė išvadą, kad atsakovas pareiškėjams pagrįstai nurodė, jog privačios nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, į kurių ribas patenka Nuostatų 22 punkte išdėstyti objektai, atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus, turi būti formuojami atskirais žemės sklypais, atskiriant magistraliniu, krašto, rajoniniu, viešuoju ar kitu keliu užimamą valstybinės žemės plotą.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą, nustatė, kad į Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrus plotus neįskaičiuotas valstybinės žemės plotas, skirtas bendro naudojimo Keliui, yra reikalingas patekti į gretimus žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl teismo vertinimu nebuvo jokio pagrindo spręsti žemės pardavimo klausimo.

15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad kelias nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip statinys bei, kad jis yra nepažymėtas Elektrėnų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schemoje, vienareikšmiškai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamų raštų nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato jokių konkrečių terminų dėl kelių tiesimo, jų įtraukimo į registrą. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatas (2 str. 3 d., 4 str. 3 d.) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktą.

Šalies argumentai

16. Apžvelgęs VAĮ nuostatas (8 str. 1 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad iš esmės atsakovas vertino visas pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes ir NŽT Rašte dėl jų pasisakė. NŽT Rašte nurodė pagrindinius faktus ir teisės aktų nuostatas dėl į pareiškėjams priklausančius žemės sklypus įsiterpusio valstybei priklausančios žemės, užimtos bendrojo naudojimo keliu.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas konstatavo, kad ginčijami raštai neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, juos priėmė kompetentingi subjektai, savo kompetencijos ribose pateikdami atsakymus į pareiškėjų keliamus klausimus.

III.

18. Pareiškėjai D. N., R. N. ir D. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų D. N., R. N. ir D. Š. skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Kelias neturi nei teisinio pagrindo, nei teisinio statuso. Lietuvos teisinėje sistemoje nėra tokio instituto kaip „įsiterpęs valstybinės žemės plotas, užimtas bendro naudojimo keliu“.

Žemesnės instancijos teismas

19.2. Kelias nėra vietinės reikšmės kelias. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 daliai ir Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schemai, patvirtintai Elektrėnų savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. VI.TS-1097. Kelias nėra nei registruotas, nei pažymėtas.

19.3. Pradinio Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas (ir paskesni aktai), parengti žemės reformos metu nėra ir negali būti teisinis Kelio pagrindas. NŽT, spręsdama dėl Kelio teisėtumo, nesirėmė jokiu teisiniu pagrindu. Įsiterpęs valstybinės žemės plotas (ant kurio tariamai yra Kelias) taip pat nėra teisės aktuose numatyta sąvoka, kuri neadekvačiai riboja pareiškėjų nuosavybės teises į Žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kokiu teisiniu pagrindu NŽT nustatė įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir, ar yra teisinis pagrindas riboti pareiškėjų nuosavybės teises į Žemės sklypus remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu.

19.4. NŽT paaiškino, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris užimtas bendro naudojimo keliu atsirado vykdant žemės reformą – grąžinant Pradinį Žemės sklypą natūra ir ženklinant jį vietoje, tačiau tuo metu atlikti administraciniai veiksmai ir procedūros niekaip nepanaikina pareiškėjų teisės prašyti panaikinti bendro naudojimo kelią šiuo metu. Pareiškėjų vertinimu, Keliui turi būti nustatytas atitinkamas teisinis pagrindas: administraciniu aktu nustatomas servitutas, Kelio įrašymas į Vietinės reikšmės kelių sąrašą ar pan. Jeigu Kelias turėtų savo teisinį pagrindą, atitinkamai, pareiškėjai bent jau turėtų savo teisių apsaugos mechanizmą, ko jie neturi šiuo metu, kai NŽT bando pateisinti Kelią neegzistuojančiu teisiniu institutu.

19.5. Pradinio Žemės sklypo paženklinimo vietoje aktas negali pateisinti ir įteisinti Pradiniame Žemės sklype buvusio pravažinėto lauko kelio (kurį vėliau NŽT įvardina jau kaip bendro naudojimo kelią). NŽT sąmoningai nutylėjo, o teismas iš esmės neįvertino, kad bendro naudojimo keliai turi būti žymimi (įteisinami) atskirai žemės reformos žemėtvarkos projekte, kurių NŽT nepateikė byloje.

19.6. Pradinio Žemės sklypo savininkė pasirašė Pradinio Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 7 priedą. Šio akto tikslas yra pažymėti ribas žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės. Šiame akte buvo taip pat buvo nurodyti faktiniai Pradinio Žemės sklypo duomenys, tame tarpe ir ginčo Kelias. Bet byloje ir nebuvo ginčo, kad Pradiniame Žemės sklype buvo ir šiuo metu yra Kelias, pagrindinis ginčo klausimas, koks yra šio Kelio teisinis pagrindas. Pradinio Žemės sklypo ribų paženklinimo– parodymo aktas nėra ir negali būti Kelio nustatymo teisinis pagrindas.

19.7. Bendro naudojimo kelių tinklas suprojektuojamas ne individualiai atkuriant nuosavybės teises natūra, paženklinant Pradinio Žemės sklypo ribas vietoje ir surašant Pradinio Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, bet tai numatant teritorijų planavimo dokumente – žemės reformos žemėtvarkos projekte. NŽT nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog Kelias patenka į bendrojo naudojimo keliu tinklą žemės reformos metu. NŽT laikėsi pozicijos, o teismas šiai pozicijai pritarė, jog bendro naudojimo kelias buvo nustatytas pažymint jį Pradinio Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte ir, vėliau, jau patvirtinus Detalųjį planą – Žemės sklypų ribų paženklinimo akte, tačiau abu šie aktai nėra ir negali būti teisinis pagrindas nustatyti bendro naudojimo kelią. Šių aktų tikslas yra paženklinti Pradinį Žemės sklypą, o vėliau ir suformuotus Žemės sklypus, tačiau šiais aktais negali būti nustatomi ir įteisinami keliai.

19.8. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant įteisinti Kelią de jure (teisiškai), jis turi būti pažymėtas žemės reformos projekte ir registruotas Elektrėnų savivaldybėje, o tokių duomenų byloje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

19.9. Patvirtinus Pradinio Žemės sklypo Detalųjį planą, NŽT privalėjo administraciniu aktu nustatyti servitutą ir įteisinti Kelią. Tačiau NŽT nevykdė Detaliojo plano sprendinių. Teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjų argumentus, kad po Pradinio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto buvo patvirtintas Detalusis planas, kuris pažymėjo Kelią ne kaip bendro naudojimo kelio, o kaip servituto teritorijas, todėl NŽT privalėjo priimti sprendimą nustatyti administraciniu aktu servitutą, tačiau to nepadarė. NŽT pažeidė Teritorijų planavimo įstatymą ir tai nėra formalus pažeidimas – kadangi Kelias nėra nei įregistruotas statinys, nei pažymėtas vietinės reikšmės kelių schemose, nei yra servitutas, todėl formaliai pareiškėjai neturi jokių teisinių priemonių ginti savo pažeidžiamas nuosavybės teises.

19.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Kelio santykio su Detaliojo plano sprendiniais. Detaliojo plano sprendiniai turėjo esminę reikšmę nustatant Kelio teisinį statusą ir apsprendė tolimesnius NŽT veiksmus, kurių ji neatliko, t. y., patvirtinus Detalųjį planą, šiame Detaliajame plane Keliui buvo suteiktas konkretus teisinis statusas – servitutų teritorijos, todėl NŽT privalėjo priimti administracini aktą nustatant kelio servitutą, tačiau to nepadarė. Kadangi šiuo metu išnyko Kelio būtinumas apskritai, todėl Keliui turint visiškai neaiškų statusą (įsiterpęs valstybinis žemės plotas, užimtas bendro naudojimo keliu), pareiškėjai formaliai neturi teisinio pagrindo prašyti panaikinti Kelią. Jeigu NŽT būtų įgyvendinusi jai tenkančias pareigas, šios situacijos ir ginčo nebūtų buvę.

19.11. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis (18 str. 2 d., redakcija, galiojusi nuo 2001 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 30 d.), Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis (6 p., 6.1 p., 6.4 p.), apskrities valdytojui įvykdžius visas savo pareigas, pareiškėjai būtų galėję parengti naujus Žemės sklypų planus, tikslinti (sumažinti) jų turimų Žemės sklypų plotus, nes Žemės sklypų ribų ženklinimo aktuose nebūtų likę tokios šiuo metu ir tuo metu galiojusiuose teisės aktuose neapibrėžtos sąvokos kaip „įsiterpęs valstybinės žemės plotas“, nes Žemės sklypų plotai būtų sumažinti šiuo „įsiterpusiu valstybinės žemės plotu“. Teismas neįvertinto tuometinio teisinio reguliavimo ir NŽT pareigų nustatyti kelio servitutą administraciniu aktu.

19.12. Teisinio statuso neturinčio Kelio ir įsiterpusio valstybinės žemės ploto buvimas pažeidžia pareiškėjų nuosavybės teises. Žemės sklypai yra vientisi, uždari ir nedalūs ir tą patvirtinta nenuginčyti viešo registro duomenys.

19.13. Pareiškėjai neginčija, kad nuosavybės teisės atkūrimo metu į Pradinio Žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas Kelio plotas, vėliau šis plotas taip pat nebuvo įskaičiuotas suformuojant Žemės sklypus. Pareiškėjai teigia, kad, kadangi pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys Žemės sklypai jau yra suformuoti ir turi ribas, vadinasi, jeigu valstybė nėra bendrasavininkė (o ji nėra), Žemės sklypuose apskritai negali būti įsiterpusio neaiškių ribų (koordinačių taškų) valstybinės žemės sklypo ploto.

19.14. Teismo išvados ir NŽT pozicija iš esmės reiškia pareiškėjų nuosavybės teisių į Žemės sklypą ribojimą. Pareiškėjų Žemės sklypai yra vientisi ir nedalomi, o Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota jokių ribojimų jų atžvilgiu dėl Kelio buvimo. Todėl Sprendimas prieštarauja nuosavybės teisės neliečiamumo principui ir nuosavybės teisių ribojimui tik įstatymo pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

19.15. Teismas turėjo vertinti pareiškėjų argumentą dėl Žemės sklypų nuosavybės teisių ribojimo. Kadangi Nekilnojamojo turto registre nėra nurodyta jokių (uždarą kontūrą sudarančių) Žemės sklypų valdymo ir naudojimo apribojimų, todėl šie yra duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol jie nėra paneigti.

19.16. Grįsdamas sprendimą, teismas rėmėsi ginčui apskritai netaikytina Kadastro nuostatų redakcija. Teismas palaikė NŽT poziciją ir nurodė, kad neva dar 2000–2002 metais Žemės sklypai turėjo būti formuojami kaip atskiri žemės sklypai (iš dviejų Žemės sklypų turėjo atsirasti keturi žemės sklypai, kuriuos skiria įsiterpęs keliu užimtas plotas), tačiau tokios teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai. Jeigu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų savivaldybės žemėtvarkos skyrius (kurio teises ir pareigas vėliau perėmė NŽT) dar 2002 m. liepos 22 d. patvirtino vientisus ir nedalomus Žemės sklypų planus, vadinasi, remiantis tuo metu galiojusių Kadastro nuostatų 32.2 punktu, į Žemės sklypus nebuvo įsiterpusio jokio teisėto objekto (kelio). Šie duomenys nėra nuginčyti teisme, todėl, remdamasis bylos duomenimis, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjų nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos.

19.17. Teismas sprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų: teismas vertino, kad Kelias yra neva vietinės reikšmės kelias, todėl pareigą jį prižiūrėti turi į bylą neįtraukta Elektrėnų savivaldybė.

19.18. NŽT pažeidė draudimo keisti į blogąją pusę principą, o pirmosios instancijos teismas neįvertino šio pažeidimo. NŽT teigia, kad pareiškėjai turi skaidyti Žemės sklypus ir tokiu būdu pabloginti savo teisinę padėtį. NŽT padarytos išvados (taikant dar ir negaliojančius teisės aktus – Kadastro nuostatų 22 punktą) iš esmės pablogino pareiškėjų padėtį. Įsiteisėjus NŽT Raštui, padarytos išvados, kad Žemės sklypų kadastriniai matavimai yra atlikti neteisėtai, o Žemės sklypai turi būti skaidomi, būtų realus teisinis pagrindas NŽT atsisakyti derinti atnaujintus Žemės sklypų planus, jeigu tokie bus atliekami ateityje.

Atsiliepimas

20. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sprendimų, nurodytų NŽT Elektrėnų skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 51SD-1399-(14.51.92.) ir NŽT 2020 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 1SS-1484-(8.5) teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjų reikalavimo įpareigoti NŽT panaikinti kelio servitutą (kelią ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą), esantį žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) pagrįstumo.

23. Pareiškėjai apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas atmestas.

24. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pareiškėjų apeliacinio skundo ribose skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: tam, kad apibrėžti teisme nagrinėtino ginčo ribas, primintina, kad ginčas kilo dėl NŽT Elektrėnų skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 51SD-1399-(14.51.92.) nurodyto sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjų 2020 m. gegužės 18 d. NŽT Elektrėnų skyrių prašymas panaikinti 2001 m. liepos 30 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 3044-42 nustatytą kelio servitutą, išnykus kelio servituto būtinybei, motyvuojant tuo, kad žemės sklypams kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko 2001 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 3044-42 nustatytas 202 kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinio; pareiškėjų pateiktoje schemoje pavaizduotas kelias nėra servitutinis: tai yra valstybinės žemės plotas, užimtas keliu, kuris yra įsiterpęs į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo bylose esančiais dokumentais nustatyta, kad šiuose esantys valstybinės žemės plotai, užimti keliu, išskaičiuoti iš bendrų šių žemės sklypų plotų, t. y. bendro žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto išskaičiuotas (duomenys neskelbtini) kv. m valstybinės žemės plotas, o iš žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) išskaičiuota (duomenys neskelbtini) kv. m ir (duomenys neskelbtini) kv. m valstybinės žemės plotų, užimtų keliu; panaikinti bendro naudojimo kelio, kuris neįskaitytas į žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, nėra teisinio pagrindo.

25. Nesutikdamas su NŽT Elektrėnų skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 51SD-1399-(14.51.92.) nurodytu sprendimu, pareiškėjai jį 2020 m. birželio 26 d. skundu išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka skundė NŽT, kuri 2020 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 1SS-1484-(8.5) nurodytu sprendimu netenkino pareiškėjų prašymų panaikinti (pripažinti negaliojančiu) NŽT Elektrėnų skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 51SD-1399-(14.51.92.) nurodytą sprendimą ir įpareigoti NŽT Elektrėnų skyrių spręsti 639 kv. m ploto niekaip nepažymėto valstybinės žemės išpirkimo klausimą arba šio niekur nepažymėto ploto pažymėjimą žemės sklypuose nepažeidžiant pareiškėjų nuosavybės teisių.

26. Taigi, teisme nagrinėtino ginčo dalyką sudaro NŽT Elektrėnų skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 51SD-1399-(14.51.92.) nurodo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei pareiškėjų reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tiek, kiek susiję su šiuo sprendimu, dėl ko kiti pareiškėjų skundo teismui argumentai, susiję su reikalavimu įpareigoti NŽT Elektrėnų skyrių spręsti (duomenys neskelbtini) kv. m ploto niekaip nepažymėto valstybinės žemės išpirkimo klausimą arba šio niekur nepažymėto ploto pažymėjimą žemės sklypuose nepažeidžiant pareiškėjų nuosavybės teisių, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi pareiškėjai jų NŽT Elektrėnų skyriaus pradėtoje administracinėje procedūroje tokio pobūdžio prašymų nereiškė, argumentų, kad šiuos klausimus NŽT Elektrėnų skyrius turėjo spręsti nesant tokių prašymų, iš esmės nenurodė.

27. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.). Pasisakydama dėl NŽT Elektrėnų skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 51SD-1399-(14.51.92.) nurodyto sprendimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina NŽT Elektrėnų skyriaus sprendimo pagrįstumą: visų pirma, atribojant pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus nuo to, kaip ir kas turėtų būti sureguliuota, primintina, kad pareiškėjai nei nurodė, nei pateikė įrodymus, paneigiančius NŽT Elektrėnų skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. rašte pateiktas išvadas, kad žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Apskrities viršininko 2001 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 3044-42 nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinio nėra pareiškėjų pateiktoje schemoje pavaizduotas kelias, kuris yra valstybinės žemės plotas, užimtas keliu; valstybinės žemės plotai, užimti keliu, yra išskaičiuoti iš bendro žemės sklypo, t. y. iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto išskaičiuotas 193 kv. m valstybinės žemės plotas, o iš žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) – 319 kv. m ir 127 kv. m valstybinės žemės plotai, užimti keliu; NŽT Elektrėnų skyrius, vadovaudamasis pareiškėjų pateiktu prašymu, neturėjo teisinio pagrindo panaikinti bendro naudojimo kelio, kuris neįskaitytas į žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą.

28. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų atskira nepasisakoma.

29. Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, jie neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. N., R. N. ir D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė