Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-01-21 · Administracinė byla Nr. eI3-883-595/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-01-21Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
eI3-883-595/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02987-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Iveta Pelienė
Pareiškėjas
D. N., R.N., D. Š.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 15.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. eI3-883-595/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02987-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui L. J.,atsakovės atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. N., R.N. ir D. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai D. N., R. N. ir D. Š. kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus (toliau - ir NŽT Elektrėnų skyrius) 2020-05-28 raštą Nr. 51SD-1399-(14.51.92.), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT) 2020-08-06 raštą Nr. 1SS-1484- (8.5), įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą Žemės ūkio ministerijos panaikinti kelio servitutą (kelią ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą), esantį žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)).

Skunde nurodo, kad pareiškėjams priklausančius žemės sklypus kerta per daugelį metų išvažinėtas buvęs lauko kelias. Šis lauko kelias pareiškėjų sklypus kerta iš esmės per vidurį, todėl pareiškėjai yra priversti faktiškai padalinti savo žemės sklypus į dvi dalis. Patogumo sumetimais šiuo pravažiavimu naudojasi ir aplinkinių žemės sklypų naudotojai ir praktiškai visi, kas tik nori. Paaiškėjus, kad į kitus aplinkinius sklypus galima patekti per specialiai šiam tikslui suformuotą susisiekimo koridorių (tą patvirtino tiek ir Elektrėnų raj. savivaldybė, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius), pareiškėjai prašė panaikinti lauko kelią, kurį manė esant administraciniu aktu nustatytą servitutą. Tačiau savo sprendimuose tiek Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius, tiek ir Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė naikinti lauko kelią. Jų nuomone, lauko kelias yra ne administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas, o „įsiterpęs valstybinės žemės plotas, užimtas bendro naudojimo keliu“. Nors žemės sklypų detaliajame plane lauko kelias yra pažymėtas kaip servitutas, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius, tiek ir Nacionalinės žemės tarnyba vadovavosi žemės sklypų ribų paženklinimo aktu, kuris buvo atliktas iki detaliojo plano patvirtinimo. Dar daugiau - šios institucijos nepaaiškino, kaip ir kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu (teisės norma) atsirado toks reiškinys kaip į privačius žemės sklypus „įsiterpęs valstybinės žemės plotas“ ir „bendro naudojimo kelias“, jeigu tai nėra kelio servitutas, ar atskiras statinys, o valstybė nėra žemės sklypų bendrasavininkė. Nacionalinės žemės tarnyba savo sprendimu dar labiau apsunkino pareiškėjų nuosavybės teises, nes nurodė, kad neva pareiškėjai turi dalinti savo žemės sklypus į dvi dalis, nes juos neva skiria kelias. Pareiškėjai nesutinka su tokiais neteisėtais ir nepagrįstais sprendimais. Nurodo, kad ginčo lauko kelias yra kelio servitutas ir jis turėjo būti panaikintas išnykus jo būtinumui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad žemės sklypo suformavimo metu žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) ir į žemės sklypą buvo įsiterpęs 4 m pločio kelias, kurio plotas į bendrą žemės sklypo plotą neįskaičiuotas, t. y. du skirtingi ir netapatūs keliai.

Pažymi, kad pareiškėjams jau 18 metų yra žinoma, kad jų žemės sklypuose yra įsiterpęs, jiems nuosavybės teise nepriklausantis, į jų žemės sklypų plotus neįskaičiuotas, valstybinės žemės plotas, skirtas keliui. Žemės sklypų kadastrinių matavimų planuose ginčo kelio plotai sudaro žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m, o žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 193 kv. m, o tai nesutampa su Apskrities viršininko įsakymu patvirtintais servituto plotais. Ši aplinkybė patvirtinta faktą, kad ginčo kelias nėra servitutinis kelias, o į žemės sklypą įsiterpęs valstybinės žemės plotas skirtas keliui (pravažiavimui).

Servitutinis kelias yra skirtas vaikščioti pakrantės apsaugos juostoje ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinė padėtis nėra pasikeitusi, t. y. jie yra prie Asono ežero, turi būti užtikrinta galimybė kitiems asmenims vaikščioti pakrantės apsaugos juostoje, todėl servituto būtinumas nėra išnykęs ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus 2020-05-28 rašto Nr. 51SD-1399-(14.51.92.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-08-06 rašto Nr. 1SS-1484- (8.5) teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjai kelia ir išvestinį reikalavimą, prašydami įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą Žemės ūkio ministerijos panaikinti kelio servitutą (kelią ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą), esantį žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos šio ginčo išsprendimui.

Pareiškėjams R. N. bei D. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1,2312 ha žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1). Minėto žemės sklypo ir nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: 2001-07-30 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 3044-42; 2001-11-09 Pirkimo- pardavimo sutartis Nr. 4889; 2002-03-05 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 656-42; 2002-08-13 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. D.M.U.-3658. Žemės sklypui Nr. 1 įregistruotos daiktinės teisės – kelio servitutas- teisė naudotis pėsčiųjų taku 2001-07-30 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 3044-42 pagrindu.

Pareiškėjui D. Š. nuosavybės teise rpiklauso 0,9738 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2). Minėto žemės sklypo ir nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: 2001-07-30 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 3044-42; 2001-11-09 Pirkimo- pardavimo sutartis Nr. 4889; 2002-03-05 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 656-42; 2002-08-13 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. D.M.U.-3658. Žemės sklypui Nr. 2 įregistruotos daiktinės teisės – kelio servitutas- teisė naudotis pėsčiųjų taku 2001-07-30 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 3044-42 pagrindu. Servitutas nustatytas 0,0529 ha plote.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-10-26 sprendimu Nr. 42-96 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. V.“ (toliau - Apskrities viršininko sprendimas) atkurtos nuosavybės teisės į žemę grąžinant natūra žemės ūkio paskirties žemės sklypą projektinis Nr. 397-1. Būsima žemės sklypo projektinis Nr. 397-1 savininkė, dalyvavo minėtą žemės sklypą ženklinant vietoje ir sutikdama su paženklinto žemės sklypo projektinis Nr. 397-1 vieta ir ribomis pasirašė surašytame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir parengtame lauko brėžinyje (abrise). 2001-09-19 žemės sklypo projektinis Nr. 397-1 žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akto 9 punkte nurodyta, kad per šį žemės sklypą eina 4 m pločio kelias, kurio plotas į bendrą žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad šį bendro naudojimo kelią panaikinti draudžiama.

Vilniaus apskrities viršininko 2001-07-30 įsakymu Nr. 3044-42 „Dėl žemės sklypo padalijimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Elektrėnų savivaldybėje pil. G. Š., D. Š., R. N. ir D. N.“ žemės sklypas (projektinis Nr. 397-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalintas į tris žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinant žemės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Minėtu Apskrities viršininko įsakymu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 407 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), o žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 529 kv. m ploto kelio servitutas.

Elektrėnų savivaldybės valdybos 2002-06-06 sprendimu Nr. 80 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ (toliau - detalusis planas) patvirtintas žemės sklypo (projektinis Nr. 397-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas. Detaliuoju planu žemės sklypas padalintas į tris žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Detaliajame plane keliai pažymėti, kaip servitutų teritorijos.

2002-06-17 žemės sklypo ribų paženklinimo akte, kurį pasirašė pareiškėjai D. ir R. N. nurodyta, kad sklype įsiterpęs (iš ploto atimtas) bandro naudojimo 4 m pločio 319 kv.m. ploto kelias „A“ ir 3 m pločio 127 kv.m ploto kelias „B“.

2002-06-17 žemės sklypo ribų paženklinimo akte, kurį pasirašė pareiškėjas D. Š. nurodyta, kad sklype įsiterpęs (iš ploto atimtas) bandro naudojimo 4 m pločio 0,0193 ha ploto kelias „A“.

V. U. įmonė 2002-06-17 atliko detaliajame plane suprojektuotų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - kadastriniai matavimai). Atlikus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus į žemės sklypų bendrus plotus nebuvo įskaičiuoti valstybinės žemės plotai, užimti keliu (iš bendro žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto išskaičiuotas 193 m² valstybinės žemės plotas, o iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskaičiuoti 319 m² ir 127 m² valstybinės žemės plotai, užimti bendro naudojimo keliu). Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo aktų, surašytų 2002-06-17, 11 punktuose nurodoma, kad žemės sklypuose yra įsiterpę (iš bendro žemės sklypų ploto atimti) bendro naudojimo keliai.

Pareiškėjai, atstovaujami advokato L. J., 2020-05-18 kreipėsi į NŽT Elektrėnų skyrių su prašymu panaikinti 2001-07-30 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 3044-42 nustatytą kelio servitutą, išnykus kelio servituto būtinybei.

NŽT Elektrėnų skyrius 2020-05-28 raštu Nr. 51SD-1399-(14.51.92) atsisakė tenkinti 2020-05-18 pareiškėjų prašymą dėl kelio servituto panaikinimo. Rašte nurodė, kad per pareiškėjams priklausančių žemės sklypų vidurį besitiesiantis kelias nėra administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas, o yra valstybinės žemės plotas, kuris yra užimtas bendro naudojimo kelio bei paaiškino, jog bendro naudojimo kelio užimtas plotas yra išskaičiuotas iš pareiškėjams priklausančių žemės sklypų plotų, kai tie žemės sklypai buvo grąžinami natūra ankstesnei savininkei.

2020-06-26 pareiškėjai, atstovaujami advokato L. J., pateikė skundą NŽT dėl NŽT Elektrėnų skyrius 2020-05-28 rašto Nr. 51SD-1399-(14.51.92) panaikinimo, prašydami įpareigoti NŽT Elektrėnų skyrių spręsti 639 kv. m. ploto niekaip nepažymėto valstybinės žemės ploto išpirkimo klausimą arba šio niekur nepažymėto ploto pažymėjimą Žemės sklypuose nepažeidžiant pareiškėjų teisių.

NŽT 2020-08-06 raštu Nr. 1SS-1484-(8.5) nurodė, kad NŽT Elektrėnų skyrius 2020-05-28 raštu Nr. 51SD-1399-(14.51.92) pagrįstai atsisakė panaikinti kelią, kurio plotas nėra įskaičiuotas į bendrus žemės sklypų plotus. Rašte nurodė, kad įvertinę NŽT Elektrėnų skyriaus pateiktus dokumentus nustatė, kad į pareiškėjams priklausančius žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrus plotus neįskaičiuotas valstybinės žemės plotas, skirtas bendro naudojimo keliui, yra reikalingas patekti į gretimus žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Bei pažymėjo, kad yra tikslinga atlikti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir ištaisyti 2002-06-17 atliekant šių žemės sklypų kadastrinius matavimus padarytas klaidas (turėtų būti parengti atskiri žemės sklypų, kuriuos skiria valstybinės žemės plotai, neįskaičiuoti į šių žemės sklypų bendrą plotą, planai).

Pareiškėjai nesutikdami su NŽT Elektrėnų skyriaus 2020-05-28 raštu Nr. 51SD-1399-(14.51.92) bei NŽT 2020-08-06 raštu Nr. 1SS-1484-(8.5) pateikė skundą teismui. Skunde nurodoma, kad NŽT, priimdamas ginčijamus sprendimus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Darydami išvadas nesivadovavo teisės normomis. Sprendimuose nenurodyta, jokia teisės norma, kurios pagrindu apskritai gali egzistuoti toks reiškinys, kaip „įsiterpęs valstybinės žemės plotas, užimtas bendro naudojimo keliu“.

Taigi, byloje ginčas kilo, ar NŽT išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų 2020-06-26 prašymą, ar NŽT pateiktas atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatytus reikalavimus.

Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (toliau - Tvarka), 4 punkto 2 pastraipoje (redakcija, galiojusi nuo 1998-04-09 iki 2002- 04-14) buvo nurodyta, kad grąžinami natūra žemė, miškas ar vandens telkinys pažymimi žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietoje. Grąžinant žemę, mišką, vandens telkinį natūra, nereikalaujama žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo. Į vienkiemius išskirstytose teritorijose žemė grąžinama natūra nedelsiant.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau -Metodika), 10, 12, 15, 16 punktuose (redakcija, galiojusi nuo 1998-05-09 iki 2003-11-28) buvo išdėstyta, kad piliečiams grąžinami natūra žemė, miškas ar vandens telkinys pažymimi žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietoje. Grąžinant žemę, mišką, vandens telkinį natūra, nereikalaujama žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Kai grąžinamos žemės, miško sklypo ribos yra aiškios, nuosavybės teisių atkūrimas grąžinant natūra žemę, mišką ar vandens telkinius tenkinamas visoje žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio projekto autoriaus (toliau - projekto autorius) aptarnaujamoje kadastro vietovės teritorijoje nedelsiant, nepriklausomai nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui nustatytų terminų, išskyrus atvejus, kai piliečiai pageidauja žemę, mišką ar vandens telkinį susigrąžinti natūra tik parengus ir patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą. Kai grąžinamam natūra žemės sklypui iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo parengiama atskira nuosavybės teisės atkūrimo byla, projekto autorius turi žemės sklypą paženklinti vietovėje, surašydamas Metodikos 7 priede nustatytos formos grąžinamo žemės, miško sklypo (-ų) ribų paženklinimo-parodymo aktą, bei parengti grąžinamo žemės, miško sklypo (-ų) planą, nurodytą Metodikos 8 priede. Jeigu žemės reformos žemėtvarkos projektas per 3 mėnesius po paženklinimo natūra nenumatomas tvirtinti, grąžinami natūra žemės sklypai derinami atskirai, nelaukiant žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo.

Nuosavybės teisių atkūrimo į aptariamą žemės sklypą Nr. 397-1 momentu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų 7 punkte pateiktą apibrėžimą III kategorijos vietiniams keliams priskiriami keliai, jungiantys vienkiemius ar jų grupes tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais, taip pat keliai, skirti privažiuoti prie mažiau lankomų gamtos ir kultūros paminklų, kapinių, sąvartynų, miškų, pievų, dirbamos žemės sklypų ir kitų objektų. Minėtų Nurodymų 9 punkte numatyta, kad perspektyvinis vietinių kelių tinklas nurodomas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-10-26 sprendimu Nr. 42-96 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. V.“ atkurtos nuosavybės teisės į žemę grąžinant natūra žemės ūkio paskirties žemės sklypą projektinis Nr. 397-1. Būsima žemės sklypo projektinis Nr. 397-1 savininkė, dalyvavo minėtą žemės sklypą ženklinant vietoje ir sutikdama su paženklinto žemės sklypo projektinis Nr. 397-1 vieta ir ribomis pasirašė surašytame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir parengtame lauko brėžinyje (abrise). 2001-09-19 žemės sklypo projektinis Nr. 397-1 žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akto 9 punkte nurodyta, kad per šį žemės sklypą eina 4 m pločio kelias, kurio plotas į bendrą žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad šį bendro naudojimo kelią panaikinti draudžiama.

Vilniaus apskrities viršininko 2001-07-30 įsakymu Nr. 3044-42 „Dėl žemės sklypo padalijimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Elektrėnų savivaldybėje pil. G.Š., D.Š., R.N. ir D. N.“ žemės sklypas (projektinis Nr. 397-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalintas į tris žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinius matavimus. Minėtu Apskrities viršininko įsakymu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 407 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), o žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 529 kv. m ploto kelio servitutas. Minėti servitutai suteikiantys teisę naudotis pėsčiųjų taku yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

V. U. įmonė 2002-06-17 atliko pareiškėjams priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, į žemės sklypų bendrus plotus nebuvo įskaičiuoti valstybinės žemės plotai, užimti keliu (iš bendro žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto išskaičiuotas 193 m² valstybinės žemės plotas, o iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskaičiuoti 319 m² ir 127 m² valstybinės žemės plotai, užimti bendro naudojimo keliu). Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo aktų, surašytų 2002-06-17, 11 punktuose nurodoma, kad žemės sklypuose yra įsiterpę (iš bendro žemės sklypų ploto atimti) bendro naudojimo keliai. V. U. sudarytame žemės sklypo plane, kurį yra pasirašę pareiškėjai, aiškiai nurodyta, kad sklype įsiterpęs (iš ploto atimtas) bendro naudojimo 4 m pločio 512 kv. m. ploto kelias “A“ ir 3 m. pločio 127 kv. m. ploto kelias „B“, taip pat nurodytas servitutas: teisė kitiems asmenims prieiti prie Asono (Liaukiškių) ežero 5 m pakrantės juostoje.

Taigi bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad ginčo žemės sklypų suformavimo metu žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) ir į žemės sklypą buvo įsiterpęs 4 m pločio kelias, kurio plotas į bendrą žemės sklypo plotą neįskaičiuotas.

Atsižvelgiant į tai pareiškėjams buvo pagrįstai atsisakyti panaikinti per jų žemės sklypus einančio kelio servitutą, kadangi toks servitutas administraciniu aktu niekada ir nebuvo nustatytas.

Pažymėtina, kad pareiškėjai, nuo nuosavybės teisių į žemės sklypus įgijimo momento žinojo, kad jų žemės sklypus kerta bendrojo naudojimo kelias, kurio plotas neįskaičiuotas į jiems priklausančių žemės sklypų plotus, todėl pareiškėjų teiginys, kad ginčijamais raštais pažeidžiamos jų nuosavybės teisės laikytini teisiškai nepagrįstais. Pareiškėjai kaip žemės sklypų savininkai dalyvavo jiems priklausančius žemės sklypus ženklinant vietoje ir sutikdami su paženklintų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vieta ir ribomis pasirašė surašytuose šių žemės sklypų ribų paženklinimo- parodymo aktuose ir parengtuose planuose, taigi, jiems jau 18 metų yra žinoma, kad jų žemės sklypuose yra įsiterpęs, jiems nuosavybės teise nepriklausantis, į jų žemės sklypų plotus neįskaičiuotas, valstybinės žemės plotas, skirtas keliui. Atsižvelgiant į tai, kad į pareiškėjams priklausančių žemės sklypų plotą nėra įskaičiuotas žemės sklypo plotas užimtas keliu, nėra jokio pagrindo teigti, kad valstybė yra pareiškėjams priklausančių sklypų bendrasavininkė. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose nėra Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo dalies, užimamos bendro naudojimo keliais, t. y. Lietuvos Respublika nėra bendrasavininkė, o tai patvirtina, kad keliu užimtas plotas nebuvo priskirtas žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai), 22 punkte reglamentuota, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Vadovaujantis šia nuostata, atsakovė pareiškėjams pagrįstai nurodė, kad privačios nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, į kurių ribas patenka Nuostatų 22 punkte išdėstyti objektai, atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus, turi būti formuojami atskirais žemės sklypais, atskiriant magistraliniu, krašto, rajoniniu, viešuoju ar kitu keliu užimamą valstybinės žemės plotą.

Be kita ko, atsakovas nagrinėdamas pareiškėjų prašymą nustatė, kad į žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrus plotus neįskaičiuotas valstybinės žemės plotas, skirtas bendro naudojimo keliui, yra reikalingas patekti į gretimus žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl teismo vertinimu nebuvo jokio pagrindo spręsti žemės pardavimo klausimo.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad kelias nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip statinys bei, kad jis yra nepažymėtas Elektrėnų rajono svivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schemoje, vienareikšmiškai nesudaro pagrindo pripažinti, atsakovų raštų nepagrįstais. Ginčo atveju pažymėtina, kad teisės aktai nenustato jokių konkrečių terminų dėl kelių tiesimo, jų įtraukimo į registrą. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktu, viena iš savivaldybėms priskirtų savarankiškų funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.

Dėl skundžiamo rašto atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši nuostata įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-485/2013). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007). Tuo tarpu nemotyvuotas sprendimas esminiai pažeidžia asmens teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, o taip pat apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą įgyvendinimą (žr., pvz., LVAT 2006 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-786/2006). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš esmės atsakovė vertino visas pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes ir ginčijamame rašte dėl jų pasisakė. NŽT ginčijamame rašte nurodė pagrindinius faktus ir teisės aktų nuostatas dėl į pareiškėjams priklausančius žemės sklypus įsiterpusio valstybei priklausančios žemės, užimtos bendrojo naudojimo keliu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalį skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismo nuomone, ginčijami raštai neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, administracinį aktą priėmė kompetentingas subjektas, savo kompetencijos ribose pateikdamas atsakymus į pareiškėjųs keliamus klausimus, todėl yra teisėtas bei pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad NŽT raštas yra teisėtas bei pagrįstas, o pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pripažinus, kad ginčijamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjų išvestinio reikalavimo – įpareigoti NŽT panaikinti kelio servitutą (kelią ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą), esantį žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjai teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų D. N., R. N. ir D. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Iveta PelienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė