Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-405-1120/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-18
Bylos Nr.: e2A-405-1120/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Gintaras Pečiulis, Vytautas Zelianka
Ieškovas: B. J.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės Žemaitijos
Advokatai: Gytis Mekionis

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.15Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-405-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01460-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 3.3.1.14. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. J. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Žemaitijos odontologijos klinikos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1640-910/2019 pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Žemaitijos odontologijos klinikai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: J. P., T. R., O. V. ir If P&C Insurance AS filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. B. J. (toliau – ieškovė) 2018 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Žemaitijos odontologijos klinikos (toliau – atsakovė) priteisti 3 590 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2017 m. rugpjūčio jai atsakovė teikė odontologinės (implantavimo ir protezavimo) paslaugas. Pagal atsakovės 2017 m. rugsėjo 20 d. išduotą pažymą apie suteiktas paslaugas ieškovė yra sumokėjusi 5 550 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovės suteiktos paslaugos yra nekokybiškos: viršutinės kairės pusės žandikaulio sąkandis yra blogas (dantys pasislinkę į vidinę pusę), neužtikrinama normali kramtymo funkcija; priekinis dantis pasislinkęs į vidinę pusę, netinkamai parinkta emalės spalva. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovės netenkino paslaugų rezultatas ir po papildomų procedūrų (atliktų korekcijų). Atsakovė 2017 m. rugsėjo 26 d. elektroniniame laiške sutiko grąžinti ieškovei 2 000 Eur, ieškovė atsisakė tokio pasiūlymo, ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos. Ieškovės atstovė 2017 m. spalio 6 d. pretenzija siūlė atsakovei geranoriškai atlyginti žalą, tačiau atsakovė 2017 m. lapkričio 2 d. rašte nurodė, kad nesutinka atlyginti žalos.

3. Ieškovė 2017 m. gruodžio 11 d. pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos odontologų rūmus (toliau – Odontologų rūmai) dėl suteiktų paslaugų kokybės. Odontologų rūmai 2018 m. kovo 16 d. rašte nurodė, kad gydymo eiga pasirinkta teisingai, protezai – geros kokybės, nesusidėvėję, gydytoja sutinka pakoreguoti spalvą; kramtymo ir estetinei funkcijai atstatyti būtinas abiejų žandikaulių protezavimas vienu metu, o ne segmentiškai, nes tai gali lemti sąkandžio ir estetikos neatitiktis. Ieškovė 2018 m. balandžio 27 d. pareiškimu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija) dėl nekokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Komisija 2018 m. liepos 11 d. sprendime pripažino, kad funkcinės ir estetinės dantų protezų problemos nulemtos pačios pacientės valios pasirinkti tik viršutinio žandikaulio gydymą, nekeičiant senų apatinio žandikaulio protezų, pacientė neįrodė, jog nebuvo apie tai atsakovės tinkamai informuota, ir konstatavo, kad žalos pacientei (ieškovei) nepadaryta. Ieškovė nesutinka su Komisijos sprendimu. Ieškovės dantų būklė po atsakovės suteiktų protezavimo paslaugų neatitinka nei funkcinių (kramtymo), nei estetinių (emalės spalvos) reikalavimų. Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos) 2018 m. birželio 13 d. konsultacinėse išvadose nurodyta, kad, siekiant maksimaliai gero rezultato, tikslinga atlikti antagonistinių dantų senų protezų pakeitimą. Tiek Odontologų rūmų, tiek Kauno klinikų, tiek Komisijos išvada dėl neva tinkamos suteiktų paslaugų kokybės padaryta remiantis klaidinga prielaida – neva ieškovė prieš teikiant paslaugas informuota apie tai, jog, norint pasiekti tinkamą rezultatą (normalų sąkandį ir emalės spalvą), reikia protezuoti ne tik viršutinį, tačiau ir apatinį žandikaulį.

4. Atsakovė nesuteikė ieškovei reikiamos informacijos apie galimas neigiamas viršutinio žandikaulio dantų protezavimo paslaugas – netinkamą sąkandį ir emalės spalvą, jeigu kartu nebus protezuojamas ir apatinis žandikaulis. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė informuota, kad, atlikus gydymo plane numatytą gydymą, nebus užtikrinta funkcinė ir estetinė protezų kokybė.

5. Ieškovės patirtą turtinę žalą sudaro jos už netinkamai suteiktas protezavimo paslaugas sumokėtos sumos: viršutinio žandikaulio plokštelės kaina – 250 Eur, gijimo galvučių kaina – 240 Eur, 21, 23, 24–26 dantų srities vainikėlių kaina – 1 800 Eur, iš viso – 2 290 Eur. Be to, siekdama gauti patirtos žalos atlyginimą ne teismo tvarka, už pretenzijos atsakovei parengimą ieškovė patyrė 500 Eur išlaidų, už pareiškimo komisijai parengimą ir atstovavimą komisijoje – 800 Eur, iš viso – 1 300 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios priteistinos kaip nuostoliai, susiję su žalos išieškojimu ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Iš viso ieškovei priteistina 3 590 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Odontologų rūmai patvirtino, jog gydymo eiga pasirinkta tinkamai, yra visi pacientės sutikimai, įrašai vesti teisingai, sudarytas dantų protezavimo planas; implantų osteointegracija kaule – gera; siekiant „ištiesinti“ sąkandį, turėtų būti perprotezuotas apatinis žandikaulis, apie tai atsakovė buvo informavusi pacientę paslaugų teikimo pradžioje. Atsiliepime pažymėta, kad Odontologų rūmų specialistams apžiūrint ieškovę, ši patvirtino faktą, jog neturėjo pinigų abiejų žandikaulių perprotezavimui. Komisija 2018 m. liepos 11 d. sprendime taip pat patvirtino, kad atsakovė ieškovei tinkamai suteikė paslaugas, ieškovės sveikatai žala nepadaryta. Ieškovė pasirinko tik viršutinio žandikaulio gydymą, nekeičiant apatinio žandikaulio protezų, tuo tarpu dėl apatiniame žandikaulyje esančių senų štampuotų protezų bei gretimų dantų nevientisos emalio spalvos buvo itin sunku priderinti viršutinio žandikaulio dantų spalvą. Komisija taip pat nustatė, kad ieškovė visais gydymo klausimais buvo išsamiai informuojama ir konsultuojama, jos gydymo planas buvo išsamus ir tinkamas. Atsiliepime pabrėžta, kad Komisija sprendimą dėl ieškovės skundo priėmė gavusi itin kompetentingų specialistų išvadas. Atsakovė tinkamai suteikė ieškovei gydymo paslaugas, taigi nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, ieškovei (pacientei) žala nepadaryta.

Šalies argumentai

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. P. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovės veiksmų neteisėtumą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovė netinkamai įvykdė gydymo įstaigai įstatymų nustatytą paciento informavimo pareigą: nesuteikė ieškovei informacijos, jog kartu su viršutiniu žandikauliu reikia tvarkyti ir apatinį, bei neinformavo apie galimas neigiamas viršutinio žandikaulio dantų protezavimo pasekmes – netinkamą sąkandį ir emalės spalvą, jeigu kartu nebus protezuojamas ir apatinis žandikaulis. Teismas pripažino teisiškai pagrįstais ieškovės atstovės argumentus, kad būtent atsakovė, kuriai įstatymu nustatyta paciento informavimo pareiga, turi pateikti įrodymus, jog ieškovei (pacientei) suteikta išsami informacija, susijusi su odontologijos paslaugomis, dėl kurių ji kreipėsi.

3. Teismo proceso metu atsakovė nepateikė į bylą tiesioginių rašytinių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota, jog ieškovei išaiškinta, kad, siekiant maksimaliai gero viršutinio žandikaulio dantų, dėl kurių tvarkymo ieškovė kreipėsi į atsakovę, protezavimo rezultato, reikia pakeisti senus apatinio žandikaulio dantų protezus.

4. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. ieškovei išreiškus nepasitenkinimą dėl suteiktų paslaugų rezultato, 2017 m. rugsėjo 6–26 d. laikotarpiu vyko šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu. Nenustatyta, jog atsakovė, atsakydama į ieškovės nusiskundimus dėl netinkamo sąkandžio ir nevisavertės kramtymo funkcijos, dėl priekinio danties vietos dantų lanke ir emalio spalvos, būtų nurodžiusi ieškovei, jog šie nusiskundimai lemti jos pačios sprendimo atsisakyti kartu perprotezuoti seniai protezuotą apatinį žandikaulį. Teismas pritarė ieškovės atstovės pozicijai, kad, jeigu atsakovės gydytojai ieškovei būtų suteikę ginčo informaciją, tai būtų nurodyta, atsakant į ieškovės pretenzijas dėl jos netenkinančio viršutinio žandikaulio dantų gydymo rezultato, nes toks argumentas yra esminis, atsakant į ieškovės skundus dėl neužtikrintos kramtymo funkcijos, priekinio danties emalio spalvos. Tokia ieškovės reiškiamų nusiskundimų priežastimi imta remtis tik nagrinėjant ieškovės pareiškimą Odontologų rūmuose ir gavus Komisijos 2018 m. kovo 16 d. išvadą.

5. Teismas priėjo išvados, kad atsakovė neįrodė, jog, imdamasi ieškovės viršutinio žandikaulio protezavimo darbų, informavo ieškovę apie tai, jog, siekiant maksimaliai gero rezultato, būtina pertvarkyti ir apatinį žandikaulį, pakeičiant senus metalinius protezus. Teismas pripažino nustatyta pirmąją būtiną civilinės atsakomybės sąlygą – atsakovė tinkamai neįvykdė ieškovės, kaip pacientės, informavimo pareigos.

6. Žala, atsiradusia dėl atsakovės netinkamai įvykdytos informavimo pareigos, ieškovė įvardino tai, kad po viršutinio žandikaulio protezavimo jai suformuotas netinkamas sąkandis ir nepritaikyta emalės spalva. Reikalaujamą atlyginti turtinę žalą ieškovė grindė patirtomis viršutinio žandikaulio protezavimo išlaidomis, kurių suma – 2 290 Eur.

7. Teismas konstatavo, jog ieškovės viršutinio žandikaulio dantų gydymo eiga pasirinkta tinkamai, tiek dantų implantavimas, tiek protezavimas nenuimamais protezais atlikti laikantis visų medicininių reikalavimų, tačiau, siekiant maksimaliai gero rezultato, buvo tikslinga kartu pakeisti apatinio žandikaulio dantų senus protezus.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog, atsižvelgiant į 2016 m. rugpjūtį buvusią ieškovės dantų viršutiniame žandikaulyje būklę, šių dantų tvarkymas buvo būtinas, ieškovė neturėjo galimybės pasirinkti – tvarkyti viršutinio žandikaulio dantis ar ne, nes trys dantys klibėjo, juos reikėjo pašalinti, ieškovė negalėjo valgyti viršutinio žandikaulio kaire puse, šio žandikaulio dantų tvarkymo išlaidas ieškovė būtų patyrusi bet kuriuo atveju. Ieškovė neįrodinėjo, kad, turėdama ginčo informaciją, ji būtų pasirinkusi kitą konkretų viršutinio žandikaulio dantų problemos sprendimo būdą ir būtų patyrusi mažesnes išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad už viršutinio žandikaulio dantų protezavimą ieškovės patirtos išlaidos yra turtinė žala, kurios ji nebūtų patyrusi, jeigu atsakovės gydytojai, prieš imdamiesi viršutinio žandikaulio tvarkymo darbų, būtų ją tinkamai informavę, jog būtina kartu perprotezuoti ir apatinį žandikaulį. Teismas sprendė, kad ieškovės turtine žala negali būti pripažįstamos išlaidos, patirtos sumokant už tinkamai suteiktas protezavimo paslaugas. Teismas priėjo išvados, kad ieškovė neįrodė 2 290 Eur dydžio turtinės žalos, patirtos dėl atsakovės netinkamai įvykdytos informavimo pareigos.

9. Odontologų rūmuose, ieškovė informuota, jog pagal jos dantų būklę maksimaliai geram sąkandžiui, kramtymo funkcijai užtikrinti, taip pat norimam estetiniam rezultatui pasiekti būtinas apatinio žandikaulio dantų senų susidėvėjusių protezų pakeitimas, tačiau ji atsisakė keisti apatinį protezą. Taip pat teisiškai reikšminga 2019 m. birželio 21 d. teismo posėdyje ieškovės tiesiogiai išsakyta pozicija, kad, jos įsitikinimu, apatinio žandikaulio protezas yra geras, jo nereikia keisti, o jos nurodomų sąkandžio, kramtymo, taip pat estetinių problemų priežastis – atsakovės netinkamai, nekokybiškai atliktas viršutinio žandikaulio dantų protezavimas. Atsakovės suteiktų ieškovės viršutinio žandikaulio protezavimo darbų kokybei įvertinti, taip pat ieškovės įvardinamų sąkandžio, kramtymo, estetinių trūkumų priežastims nustatyti būtinos specialios medicinos srities žinios. Ieškovė savo argumentams apie netinkamą viršutinio žandikaulio dantų protezą patvirtinti nepateikė medicinos mokslo žiniomis pagrįstų įrodymų, rėmėsi tik savo nuomone, kuri negali paneigti byloje esančių medicinos specialistų išvadų.

10. Teismas priėjo išvados, kad tarp atsakovės tinkamai neįvykdytos ieškovės informavimo pareigos ir ieškovės įvardintų neigiamų padarinių nėra pakankamo priežastinio ryšio, kuris yra būtina sąlyga tam, kad atsakovei kiltų civilinė atsakomybė dėl tinkamai neįvykdytos paciento informavimo pareigos. Ieškovė, gavusi informaciją, kurios neturėjimu grindė jos, kaip pacientės, teisių pažeidimą, nesiėmė veiksmų, kurie galėtų patvirtinti, kad, gavusi tokią informaciją iš atsakovės laiku, ji būtų ja pasinaudojusi ir išvengusi tų neigiamų padarinių, kurie, jos teigimu, atsirado po viršutinio žandikaulio dantų protezavimo. Tiek ieškovės elgesys daugiau kaip vienerius metus po gautų Odontologų rūmų išvadų, tiek ieškovės paaiškinimai 2019 m. birželio 21 d. teismo posėdyje suponavo išvadą, kad neigiamus padarinius ieškovė sieja ne su jai atsakovės laiku nesuteikta informacija apie apatinio žandikaulio perprotezavimo būtinybę, bet su savo įsitikinimu, kad netinkamas yra viršutinio žandikaulio dantų protezas.

11. Teismas priėjo išvados, jog ieškovė neįrodė, kad tarp jos nurodomų neteisėtų atsakovės veiksmų (netinkami įvykdytos informavimo pareigos) ir įvardintos žalos (netinkamo sąkandžio, neužtikrintos kramtymo funkcijos, netenkinančio dantų estetinio vaizdo) yra pakankamas priežastinis ryšys, būtinas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę turtinės žalos atlyginimo forma.

12. Be reikalavimų atlyginti turtinę žalą, ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Į bylą nepateikta įrodymų, kokios papildomos protezavimo paslaugos, kurių nebūtų reikėję, jeigu atsakovė būtų laiku įvykdžiusi informavimo apie būtinumą protezuoti ir apatinį žandikaulį, pareigą, bus reikalingos ieškovei, kuo remdamasi ieškovė teigia, jog jai reikalingos protezavimo paslaugos bus skausmingesnės, nei būtų buvusios tuo atveju, jeigu atsakovė, prieš imdamasi viršutinio žandikaulio protezavimo, būtų informavusi apie apatinio žandikaulio perprotezavimo būtinybę. Teigdama, kad dėl neinformavimo apie galimas neigiamas pasekmes, jeigu kartu su viršutiniu žandikauliu nebus protezuojamas ir apatinis, ji patyrė ir tebepatiria didelių neigiamų išgyvenimų, geria vaistus, ieškovė teismo proceso metu nepateikė į bylą įrodymų, kokius vaistus vartoja, ar tų vaistų vartojimo pradžia susijusi būtent su laikotarpiu, kai prasidėjo rūpesčiai dėl jos lūkesčių neatitikusių viršutinio žandikaulio protezavimo rezultatų.

13. Į bylą nepateikta įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad iki atsakovės atliktų viršutinio žandikaulio dantų protezavimo darbų ieškovės sąkandis buvo taisyklingas, buvo visiškai užtikrinta kramtymo funkcija. Iki kreipimosi į atsakovę ieškovės viršutinio žandikaulio dantų būklė buvo prasta, judėjo trys dantys, pati ieškovė pripažino, jog ji apskritai negalėjo valgyti ta puse.

Šalies argumentai

14. Ieškovė teismo posėdyje aiškiai neatsakė į klausimą, kodėl, patirdama jos nurodomus itin varginančius nepatogumus kiekvieną dieną, daugiau kaip metus nesiima veiksmų situacijai pagerinti, nors kvalifikuotų gydytojų yra informuota, jog, siekiant pagerinti sąkandį ir kramtymo funkciją, būtina perprotezuoti apatinio žandikaulio dantis. Toks ieškovės neveikimas sudarė pagrindą abejoti, ar jos nurodomi kaip dideli nepatogumai, stiprūs išgyvenimai iš tiesų yra tokio pobūdžio, intensyvumo, kaip tvirtina ieškovė. Teismas priėjo išvados, kad ieškovė neįrodė, jog tarp atsakovės laiku neįvykdytos pareigos informuoti apie būtinybę tvarkyti ir apatinį žandikaulį bei ieškovės nurodytų neturtinio pobūdžio nepatogumų, išgyvenimų, yra priežastinis ryšys, kuris būtų pakankamas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, priteisiant iš jos ieškovės naudai neturtinės žalos piniginę kompensaciją.

15. Atmetus ieškinį, atsakovė prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma pagal atsakovės pateiktus dokumentus – 3 700 Eur: 2 500 Eur už teisinę pagalbą nagrinėjant ieškovės pretenzijas, pateiktas Odontologų rūmams, Komisijai, 300 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, 500 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. sausio 16 d. teismo posėdyje, 400 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje. Atsakovė prašė priteisti 2 500 Eur dydžio išlaidas, patirtas rengiant atsakymus į ieškovės pretenzijas, pateiktas Odontologų rūmams, Komisijai, t. y. išlaidas, patirtas ne dėl teismo proceso. Teismas sprendė, kad tokios išlaidos patenka į CK 6.249 straipsnio 4 dalies reguliavimo sritį, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto normų nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas konstatavo pagrindą nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išspręsti atsižvelgiant į priežastis, lėmusias atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Atsakovė, prieš teikdama ieškovei viršutinio žandikaulio dantų gydymo paslaugas, tinkamai neįvykdė įstatyme įtvirtintos paciento informavimo pareigos, dėl to ieškovė turėjo pagrindą kelti pretenzijas dėl jai nesuteiktos išsamios informacijos ir gydymo paslaugų kokybės. Dėl atsakovės netinkamai įvykdytos informavimo pareigos inicijuotas teisminis ginčas ir dėl to atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas nenustačius sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei taikyti, visumos, tačiau ta aplinkybė, jog teisminio ginčo inicijavimą lėmė atsakovės netinkamai įvykdyta informavimo pareiga, teismo vertinimu, teikė pakankamą pagrindą nukrypti nuo bendrosios CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės ir atsakovės šiame teismo procese patirtų išlaidų jai neatlyginti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

1. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

23.1. Jeigu atsakovė būtų buvusi profesionali ir sąžininga bei būtų suteikusi ieškovei informaciją apie tai, kad būtina kartu perdaryti ne tik viršutinį, bet ir apatinį žandikaulį, atsakovė būtų turėjusi sudaryti gydymo planą ne tik dėl viršutinio, bet ir dėl apatinio žandikaulio, nurodyti medžiagų ir darbo kainą, aptarti paslaugų suteikimo eigą ir trukmę, todėl ieškovė tokiu atveju būtų turėjusi apsispręsti ne tik, ar gauti šias paslaugas, bet ir ar gauti jas pas atsakovę. Jeigu būtų gavusi ginčo informaciją, ieškovė būtų tvarkiusi abu žandikaulius, arba būtų nedariusi nieko.

23.2. Dėl neinformavimo ieškovė neteko galimybės pasirinkti, kokią paslaugą gauti ir ar ją gauti pas atsakovę, o atsakovė, dėl šios informacijos nuslėpimo suklaidinusi ieškovę dėl jai reikalingų paslaugų apimties, finansinių ir laiko kaštų, gavo ieškovę kaip klientę, užsidirbo pajamų.

23.3. Nepagrįstas skundžiamo sprendimo argumentas, kad viršutinio žandikaulio protezavimo paslaugos ieškovei suteiktos tinkamai. Minėta teismo išvada galėtų būti laikoma pagrįsta tik su ta sąlyga ir tik tokiu atveju, jei apeliantė persidarytų apatinį žandikaulį, tačiau būtent atsakovė nebuvo informavusi apie tai, kad baigus numatytą gydymą nebus pasiektas mediciniškai pagrįstas rezultatas. Sąkandžio pilnavertiškumo ir pakankamos estetikos nepasiekta, todėl sprendimo teiginys, kad viršutinio žandikaulio protezavimo paslaugos ieškovei suteiktos tinkamai negali būti laikomas pagrįstu.

23.4. Ieškovė žalą kildina iš to, kad baigus gydymą pagal sudarytą gydymo planą ir atsakovei neinformavus apie tai, kad normaliai kramtymo ir estetinei funkcijai būtina perdaryti apatinį žandikaulį, o jo neperdarius kramtymo ir estetinė funkcija yra neužtikrinama.

23.5. Tai, kad Odontologų rūmų ir Komisijos ieškovė informuota tiek apie netinkamo sąkandžio ir estetikos priežastis, tiek apie tai, kad mediciniškai priimtinas rezultatas gali būti gautas ieškovei persidarius apatinio žandikaulio protezus, nekeičia atsakovės, kuriai buvo taikoma tinkamo pacientės informavimo pareiga, veiksmų neteisėtumo, todėl negali būti ir teisėta priežastimi konstatuoti priežastinio ryšio trūkumų tarp neinformavimo kaip neteisėtų veiksmų ir žalos, kurią pacientė patyrė negalėdama po užbaigto gydymo naudotis elementarią kramtymo ir estetikos funkciją atitinkančiais dantimis.

23.6. Ieškovė manė, jog ginčo sprendimo metu dar gali kilti poreikis įvertinti esamą dantų būklę. Teisminio nagrinėjimo metu galėjo kilti poreikis įvertinti ginčo situaciją (jei atsakovė būtų prašiusi teismo deontologinės ekspertizės), o tokiu atveju realios nekoreguotos situacijos matymas būtų neabejotinai pranašesnis nei buvusios situacijos fiksavimas medicininiuose dokumentuose, jei apeliantė būtų gavusi papildomas sveikatos priežiūros paslaugas.

23.7. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė ieškovės neinformavimu apie tai, kad pabaigus numatytą viršutinio žandikaulio protezavimą ieškovė, neperdarius ir apatinio žandikaulio, negalės turėti pilną kramtymo ir estetinę funkciją atitinkančių dantų, todėl šie neteisėti veiksmai ir ieškovės suklaidinimas dėl pilnos gydymo apimties ir gydymo kainos lėmė tai, kad ieškovė negavo mediciniškai pagrįsto rezultato, kurio pabaigus numatytą gydymą pagrįstai galėjo tikėtis, todėl skundžiamo sprendimo išvada dėl faktinio ir teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvimo ne tik dėl turtinės, bet net ir dėl neturtinės žalos yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

1. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

24.1. Atsakovės atsakyme ieškovei nurodyta, kad 26–28 dantų kontaktai pritaikyti prie apatinių dantų metalo plastikos štampuotų vainikėlių, protezavimas štampuotais metalo plastikos vainikėliais atliktas ne pas atsakovę, o pilnavertiški kontaktai tarp apatinio žandikaulio ir viršutinio žandikaulio galimi tik tada, jeigu dantys intaktiniai arba suprotezuoti laikantis medicininių reikalavimų. Šie teiginiai rodo, kad atsakovė paaiškino ieškovei, jog pilnavertiški apatinio ir viršutinio žandikaulio dantų kontaktai galimi, jeigu abu žandikauliai yra suprotezuoti tinkamai.

24.2. Odontologų rūmai patvirtino, jog atsakovė ieškovei suteikė informaciją apie būtinybę perprotezuoti apatinio žandikaulio nekokybiškus štampuotus protezus, tačiau ieškovė, neturėdama pakankamai lėšų abiejų žandikaulių perprotezavimui, atsisakė apatinio žandikaulio perprotezavimo.

24.3. Kauno klinikų dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos gydytojo odontologo ortopedo dr. G. S. bei Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos burnos, veido ir žandikaulių chirurgo dr. G. J. pateikta išvada patvirtina, jog ieškovė nesutiko keisti antagonistinių dantų protezo, todėl gydymo planas apsiribojo vieno ketvirčio dantų atstatymu. Jau gydymo pradžioje ieškovei paaiškinta apie dantų protezavimo pasekmes, jei nebus keičiami antagonistinių dantų seni štampuoti tiltiniai protezai. Ieškovė pati atsisakė keisti senus dantų protezus, dėl finansinių priežasčių.

24.4. Nors Odontologų rūmų specialistai ir Komisija, remdamasi Kauno klinikų komisijos išvadomis, patvirtino, jog atsakovė ieškovei suteikė visą reikalingą informaciją dėl paslaugų teikimo, visais gydymo klausimais ieškovę išsamiai informavo ir konsultavo, teismas šiuos faktus ignoravo sprendžiant klausimą dėl ieškovės informavimo apie apatinio žandikaulio koregavimo poreikį, o ieškovės versiją nepagrįstai laikė svaresne už kompetentingų, nesuinteresuotų institucijų pateiktas išvadas.

24.5. Teisės aktuose nesant reikalavimo, kad sutikime dėl operacijos atlikimo būtų įvardyti ir visi kiti alternatyvūs gydymo būdai ar kitos operacijos, kurios galėtų pagerinti planuojamą operaciją su kurios darymu sutinka pacientas, pripažintina, jog tokios informacijos rašytiniame sutikime nebuvimas savaime nereiškia, kad ieškovė nebuvo apie tai informuota iš viso ar, jog pažeista sveikatos priežiūros įstaigai nustatyta paciento informavimo pareiga.

24.6. Atsakovė ne tik išsamiai, raštu išaiškino ieškovei jai taikytinos procedūros pobūdį, tikslus, žinomas ir galimas komplikacijas, kiekvieno protezavimo privalumus ir trūkumus, kainas bei laiko kaštus, bet ir paaiškino būtinybę pertvarkyti apatinį žandikaulį, taip pat galimybę pasirinkti kitus alternatyvius gydymo metodus, kuriuos ieškovė turėjo galimybę pasirinkti, tačiau dėl finansinių galimybių jų atsisakė.

24.7. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl paslankių viršutinio žandikaulio dantų bei iki protezavimo nesamos kramtymo funkcijos, o atsakovė savo ruožtu tinkamai suteikė ieškovei paslaugas su kuriomis pastaroji sutiko. Ieškovės dantų būklė apskritai neužtikrino kramtymo funkcijos ir ieškovei buvo būtinas viršutinio žandikaulio kairės pusės dantų protezavimas, siekiant pagerinti kramtymo funkciją. Ieškovė nepagrįstai klaidina teismą nurodydama, jog jeigu būtų gavusi ginčo informaciją, pastaroji būtų keitusi tiek viršutinio, tiek apatinio žandikaulio protezus, nors iš tiesų tiek prieš protezavimo paslaugų suteikimą, tiek apžiūrint ieškovę Odontologų rūmuose, tiek viso teismo proceso metu, ieškovė ignoravo specialistų siūlymus pakeisti apatinį protezą, būdama įsitikinusi tuo, jog apatinis protezas jai yra geras ir jo nekeis.

24.8. Nei Komisija, nei Kauno klinikų ekspertai, nei Odontologų rūmai netyrė ir nenustatė fakto, kad ieškovės kramtymo funkcija yra bloga. Jei toks faktas būtų nustatytas, nė vienas ekspertas nebūtų galėjęs daryti išvadų, kad ieškovei suteiktos kokybiškos paslaugos. Prielaida dėl estetinio vaizdo ir sąkandžio padaryta remiantis ieškovės nusiskundimais – žodiniais paaiškinimais. Tačiau byloje nėra išvadų apie blogą ieškovės sąkandį ir / ar estetiką. Tokius įrodymus turėjo pateikti ieškovė, nes jai tenka pareiga įrodyti žalos faktą, dydį ir kt.

24.9. Savo pasirinkimą nekeisti seno apatinio žandikaulio protezo ieškovė klaidingai sieja ne su nerūpestingu gydytojų rekomendacijų nepaisymu bei savo giliu įsitikinimu, jog apatinio žandikaulio protezas yra geras, tačiau su neva atsakovės nesuteikta informacija dėl būtinybės perprotezuoti apatinį žandikaulį. Gydytojai neturi pareigos keisti seno, susidėvėjusio apatinio žandikaulio protezo, jei asmuo su tuo nesutinka ir yra įsitikinęs, jog jo protezas geras. Ieškovės nurodomos neigiamos pasekmės atsirado ne dėl neva neįvykusio ieškovės informavimo, o dėl pačios ieškovės nerūpestingumo, nepagrįsto įsitikinimo, jog apatinio žandikaulio protezas jai yra geras, bei laisvo pasirinkimo jo nekeisti.

24.10. Jei ieškovės yra teigiama, kad tariamai blogas sąkandis yra atsakovės atliktos procedūros pasekmė, ieškovė turėtų pateikti įrodymus, jog iki procedūrų sąkandis, kramtymo funkcija buvo geri. Ieškovė kreipėsi dėl viršutinio žandikaulio kairės pusės išlūžusių dantų. Tai reiškia, kad toje pusėje kramtymo funkcijos išvis nebuvo. Ieškovės sąkandis blogas buvo iki ateinant gydytis pas atsakovę ir to priežastis – viršutiniame žandikaulyje išlūžę, išklibę dantys ir kramtyme dalyvaujančių dantų nebuvimas.

Šalies argumentai

2. Atsakovė taip pat pateikė apeliacinį skundą, prašo pakeisti 2019 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisti 3 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

25.1. Teismas detaliai neanalizavo atsakovės atstovo pateiktos 2019 m. sausio 14 d. sąskaitos GGA Nr. 040 bei prie jos pridėtos teisinių paslaugų ataskaitos, iš kurios matyti, jog 2 500 Eur dydžio išlaidas sudarė ne tik teismo paminėti ikiteisminėje ginčo stadijoje rengti dokumentai, t. y. atsakymas į ieškovės pretenziją, atsakymai Odontologų rūmams ir Komisijai, bet ir atsiliepimo į ieškovės ieškinį parengimas.

25.2. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) šio ginčo atveju vien tik už atsiliepimo į ieškinį parengimą galima priteisti suma yra 2 339,25 Eur, o atsakovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų 2 500 Eur sumą sudaro ne tik atsiliepimo į ieškinį parengimas, tačiau ir atsakymo į ieškovės pretenziją, atsakymų Odontologų rūmams ir Komisijai, parengimas, atsakovės prašoma 2 500 Eur išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų paslaugų įkainių. Vien už atsakymą į ieškovės pretenziją, atsakovės atstovams sugaišus 5 val., priteistina suma būtų 385,95 Eur.

25.3. Atsakovė neatliko veiksmų, kurie leistų apskritai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, byla inicijuota ieškovės, atsakovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir tinkamai veikė proceso metu, o išnagrinėjus bylą ieškovės ieškinys atmestas visa apimtimi. Neegzistavo CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pagrindas, leidžiantis nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

25.4. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma – 3 700 Eur: 2 500 Eur už teisinę pagalbą nagrinėjant ieškovės pretenzijas, pateiktas Odontologų rūmams, Komisijai bei už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 300 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, 500 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. sausio 16 d. teismo posėdyje, 400 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje.

25.5. Nagrinėta byla buvo sudėtinga tiek faktinių aplinkybių nustatymo, tiek teisinio kvalifikavimo prasme. Atsakovės ginčytos ieškovės pretenzijos buvo neaiškios, pretenzijose atsakovei ir vėliau skunduose dėl ikiteisminių institucijų sprendimų nurodomi duomenys apie tas pačias aplinkybes nesutapo, vis keitėsi ieškovės nusiskundimai: nuo netinkamo estetinio dantų vaizdo, kreivai įsriegtų implantų (kai ieškovė asmeniškai bendravo su atsakove) peraugo į netinkamą kramtymo funkciją (kai komunikacijoje pradėjo dalyvauti ieškovės advokatė), todėl siekiant tinkamai atstovauti atsakovės interesus, reikėjo detaliai įvertinti visas aplinkybes bei ginčyti kiekvieną iš jų. Šios bylos sudėtingumą patvirtina ir tai, kad nagrinėjant bylą vyko net 5 teismo posėdžiai, bylos nagrinėjimo metu pasikeitė net trys teisėjai, pasikeitus paskutinei teisėjai, šalių atstovėms pasakius baigiamąsias kalbas, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Šios aplinkybės pareikalavo ženklių advokato (advokato padėjėjo) laiko sąnaudų.

25.6. Atsakovė buvo atstovaujama 2018 m. spalio 8 d., 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 14 d., 2019 m. balandžio 5 d., 2019 m. birželio 21 d., teismo posėdžiuose, kurie truko iš viso apie 4 val. 30 min. Atsižvelgiant į laiką sugaištą ruošiantis teismo posėdžiams, atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 1 200 Eur už pasirengimą bei atstovavimą penkiuose teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už šią paslaugą.

Atsiliepimas

3. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

26.1. Atsakovės pateikta 2019 m. sausio 14 d. sąskaita GGA Nr. 040 yra abstrakti, neinformatyvi ir prieštaringa, neatitinka CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimo. Įstatymas numato pareigą šaliai, teikiančiai prašymą priteisti jos turėtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, pateikti detalų išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, nurodant, už kokias teisines paslaugas kokios sumos sumokėtos.

26.2. Atsakovės pateiktoje 2019 m. sausio 14 d. sąskaitoje GGA Nr. 040 nurodyta, kad 3 300 Eur suma yra sumokėta už teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-1640-781/2019, nors prie jos pridėtoje teisinių paslaugų ataskaitoje nurodomos teisinės paslaugos, kurios negali būti laikomos teisinėmis paslaugomis, suteiktomis civilinėje byloje: dokumentų rengimas ikiteisminėse ginčo stadijose: atsakymas į pacientės pretenziją; atsakymai Odontologų rūmams ir Komisijai. Teisinių paslaugų ataskaitoje nėra nurodyta 2 500 Eur sumos detalizacija, nėra išskirta, kokia suma sumokėta už atsiliepimo į ieškinį parengimą, o kokia už dokumentų rengimą ikiteisminėse ginčo stadijose.

26.3. Teisinių paslaugų ataskaitoje nėra nurodyta, kad atsakymo į pacientės pretenziją parengimui sugaištos 5 val. advokato darbo valandų, nors Rekomendacijose, kuriomis savo argumentaciją grindžia atsakovė, nurodoma, kad teisinės paslaugos, išskyrus aiškiai nurodytų procesinių dokumentų parengimą, apskaitomos pagal teisinių paslaugų teikimo valandą.

26.4. Į teisinių paslaugų ataskaitos eilutę Nr. 1 įtrauktas ir procesinio dokumento (atsiliepimo į ieškinį) parengimas, matuojamas vienetais, ir kitos teisinės paslaugos (dokumentų rengimas ikiteisminėse ginčo stadijose: atsakymas į pacientės pretenziją; atsakymai Odontologų rūmams ir Komisijai), matuojamos darbo valandomis, tačiau grafoje „Kiekis“ nurodomas matas „1 vnt.”, todėl iš pateikto dokumento apskritai negalima spręsti, kuri viena iš suteiktų paslaugų yra apmokėta ir įkainota 2 500 Eur.

26.5. Pagal teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-410-464/2016) advokato išlaidos teikiant pretenzijas dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ir geranoriško žalos atlyginimo, taip pat atstovaujant komisijoje priskirtinos išlaidoms, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, ir priteisiamos pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nustatytą reglamentavimą.

Šalies argumentai

26.6. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad vien už atsakymą į ieškovės pretenziją atsakovės atstovams sugaišus 5 val., priteistina suma būtų 385,95 Eur, tačiau pastarąjį 2016 m. lapkričio 2 d. atsakymą į ieškovės pretenziją pasirašė atsakovės direktorė V. V.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovę atsakymo į pretenziją rengimo metu atstovavo advokatas Gytis Mekionis, į bylą pateikta 2018 m. rugpjūčio 27 d. pasirašyta atstovavimo sutartis, pirmoji sąskaita už teisines paslaugas – 2019 m. sausio 14 d. sąskaita GGA Nr. 040 – taip pat išrašyta jau bylą nagrinėjant teisme, todėl nėra duomenų apie tai, kad atsakymą į ieškovės pretenziją parengė atsakovės atstovas advokatas G. Mekionis.

26.7. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kiek valandų jos atstovas advokatas G. Mekionis tariamai yra sugaišęs rengiant atsakymą į ieškovės pretenziją, todėl šios išlaidos, nepateikus jų apskaičiavimo ir pagrindimo, negali būti priteisiamos kaip bylinėjimosi išlaidos.

26.8. Teisinių paslaugų ataskaitoje eilutėje Nr. 1 įtrauktas atsakymo Odontologų rūmams rengimas, tačiau byloje nėra atsakovės parengto atsakymo Odontologų rūmams, kaip ir duomenų, kad atsakovės atstovai yra parengę kokį nors atsakymą Odontologų rūmams. Kaip matyti iš Odontologų rūmų komisijos 2018 m. vasario 15 d. protokolo, Odontologų rūmuose svarstant ieškovės pareiškimą atsakovės vardu dalyvavo atsakovės direktorė V. V. ir dantų technikė G. V.. Iš protokolo matyti, kad ir svarstymo metu nebuvo vertintas atsakovės atsakymas į ieškovės pareiškimą Odontologų rūmams, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovę ir jos atstovus ieškovės pareiškimo nagrinėjimo Odontologų rūmuose metu atstovavo advokatas G. Mekionis.

26.9. Teisinių paslaugų ataskaitoje eilutėje Nr. 1 įtrauktas atsakymo Komisijai rengimas, tačiau byloje nėra atsakovės parengto atsakymo Komisijai, kaip ir duomenų, kad atsakovės atstovai yra parengę kokį nors atsakymą Komisijai. Kaip matyti iš Komisijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 56-92, Komisijoje svarstant ieškovės pareiškimą atsakovės vardu dalyvavo ne atsakovės įgaliotas atstovas advokatas G. Mekionis, o atstovė D. T.. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kiek valandų jos atstovas advokatas G. Mekionis tariamai yra sugaišęs rengiant atsakymą Komisijai.

26.10. Pirmosios instancijos teismas atsakovės bylinėjimosi išlaidų nepriteisė ne dėl atsakovės procesinio elgesio, bet CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl procesinio elgesio nesudaro ir negali sudaryti apeliacijos pagrindo. Atsakovė, kaip pati ir nurodo, neteikė apeliacinio skundo dėl sprendimo motyvų, todėl sprendimu nustatytos aplinkybės, kad atsakovė atliko ieškovės atžvilgiu neteisėtus veiksmus – pažeidė ieškovės kaip pacientės informavimo pareigą, nėra apeliacijos dalykas ir nebegali būti išaiškintos kitaip.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinių skundų ribas.

5. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, ir atsakovei nepriteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – Įstatymas).

Žemesnės instancijos teismas

7. Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Jeigu nustatoma, kad sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai buvo pažeisti, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (Įstatymo 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis).

8. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, o padarius žalą, gydytojui (sveikatos priežiūros įstaigai) taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

9. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (kaltė preziumuojama). Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus – atsakovė tinkamai neįvykdė ieškovės, kaip pacientės, informavimo pareigos (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsiradusios žalos, taip pat neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodomų neigiamų padarinių. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu teikia argumentus dėl atsakovės veiksmais padarytos žalos ir priežastinio ryšio. Būtent šiais aspektais, neperžengdamas ieškovės apeliacinio skundo ribų, pasisako ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl žalos, kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsižvelgiant į 2016 m. rugpjūtį buvusią ieškovės dantų viršutiniame žandikaulyje būklę, šių dantų tvarkymas buvo būtinas, ieškovė neturėjo galimybės pasirinkti – tvarkyti viršutinio žandikaulio dantis ar ne, nes trys dantys klibėjo, juos reikėjo pašalinti, ieškovė negalėjo valgyti viršutinio žandikaulio kaire puse, todėl šio žandikaulio dantų tvarkymo išlaidas ieškovė būtų patyrusi bet kuriuo atveju. Teismas pabrėžė, jog ieškovė neįrodinėjo, kad, turėdama visą informaciją apie gydymą, ji būtų pasirinkusi kitą konkretų viršutinio žandikaulio dantų problemos sprendimo būdą ir būtų patyrusi mažesnes išlaidas, todėl teismas nenustatė pagrindo pripažinti už viršutinio žandikaulio dantų protezavimą ieškovės patirtas išlaidas turtine žala, kurios ji nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė prieš imdamasi viršutinio žandikaulio tvarkymo darbų, būtų ją tinkamai informavusi, jog būtina kartu perprotezuoti ir apatinį žandikaulį. Teismas sprendė, kad viršutinio žandikaulio protezavimo paslaugos ieškovei suteiktos tinkamai, o turtine žala negali būti pripažįstamos išlaidos, patirtos sumokant už tinkamai suteiktas protezavimo paslaugas.

11. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pripažinimas, jog ieškovės kairės pusės viršutiniame žandikaulyje esantys dantys buvo paslankūs, todėl buvo reikalingas gydymas, savaime nereiškia, kad ieškovė privalėjo dėtis implantus ir protezuoti visą viršutinį žandikaulį nenuimamais protezais bei šias paslaugas gauti pas atsakovę. Ieškovė žalą kildina iš to, kad baigus gydymą pagal sudarytą gydymo planą ir atsakovei neinformavus apie tai, kad normaliai kramtymo ir estetinei funkcijai būtina perdaryti apatinį žandikaulį, jo neperdarius, nors gydymas deklaruotas kaip baigtas, kramtymo ir estetinė funkcija yra neužtikrinama. Dėl šio neinformavimo ieškovė neteko galimybės pasirinkti, kokią paslaugą gauti ir ar ją gauti pas atsakovę, todėl negalima teigti, kad viršutinio žandikaulio protezavimo paslaugos ieškovei suteiktos tinkamai.

12. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad už atsakovės suteiktas protezavimo paslaugas sumokėjo 2 290 Eur, šią sumą prašė priteisti kaip turtinę žalą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

13. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines netinkamai, konkrečiai – netinkamai informavo pacientą, ieškovui tenka pareiga įrodyti dėl netinkamo informavimo pacientui kilusią žalą ir jos dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016)

Žemesnės instancijos teismas

14. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2019 m. birželio 21 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad, jos įsitikinimu, apatinio žandikaulio protezas yra geras, jo nereikia keisti, o jos nurodomų sąkandžio, kramtymo, taip pat estetinių problemų priežastis – atsakovės netinkamai, nekokybiškai atliktas viršutinio žandikaulio dantų protezavimas. Ši ieškovės pozicija paneigta byloje esančiais įrodymais – Odontologų rūmų, Kauno klinikų specialistų ir Komisijos išvadų, kuriose aiškiai nurodoma, kad atsakovė protezavimo paslaugas ieškovei suteikė tinkamai.

15. Tačiau ieškovės procesiniuose dokumentuose papildomai nurodoma, kad dėl atsakovės pareigos informuoti pacientę ieškovė patyrė žalą, nes negalėjo pasirinkti gydymo alternatyvos (metodo ir vietos aspektu). Odontologų rūmai, Kauno klinikų specialistai ir Komisija savo išvadose nurodė, kad ieškovė buvo tinkamai informuota, ieškovei žalos nepadaryta, tačiau minėtų įstaigų specialistai nevertino, ar ieškovė, turėdama visą informaciją apie alternatyvų gydymą arba pasirinkto gydymo galimas pasekmes, būtų sutikusi protezuotis viršutinio žandikaulio paslankius dantis pas atsakovę, nevertino, ar ieškovė būdama informuota, galėjo pasirinkti kitokio pobūdžio ir kainos sveikatos priežiūros paslaugas. Šios aplinkybės vertintinos nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į pateiktus įrodymus.

16. Nagrinėjamu atveju, byloje esant nustatytai pirmajai būtinai civilinės atsakomybės sąlygai – atsakovės neteisėtiems veiksmams (tinkamai neįvykdžius ieškovės informavimo pareigos), esant duomenims, jog atsakovė protezavimo paslaugas ieškovei suteikė tinkamai, bei aplinkybėms, kad ieškovei protezavimo paslaugos buvo būtinos, ieškovė turėjo įrodyti, jog ieškovė protezavimo paslaugas pasirinkdama gauti pas atsakovę patyrė išlaidų, kurių nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai informavusi ieškovę apie sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos ieškovės apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo.

17. Įvertinus bylos duomenis pažymėtina, kad ieškovė neįrodinėjo, jog turėdama minėtą informaciją, ji būtų pasirinkusi kitą viršutinio žandikaulio dantų problemos sprendimo būdą ir būtų patyrusi mažesnes išlaidas, taip pat ieškovė neįrodinėjo, jog būtų turėjusi galimybę rinktis iš kelių alternatyvių gydymo metodų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė galėjo pasirinkti kitas (pigesnes) paslankių dantų gydymo alternatyvas arba žinodama visą informaciją būtų atsisakiusi gydymo.

18. Sutiktina, kad skirtumas tarp įrodytų mažesnių alternatyvaus viršutinio žandikaulio dantų problemos sprendimo būdo kaštų ir ieškovės faktiškai patirtų išlaidų pas atsakovę, galėtų būti vertinamas kaip ieškovės patirtos išlaidos, kurių ieškovė nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų (tinkamai įvykdžiusi ieškovės informavimo pareigą). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad turtinė žala galėtų būti nustatyta, jeigu ieškovė, pavėluotai informuota apie būtinybę tvarkyti ir apatinio žandikaulio dantų protezus, imtųsi juos pertvarkyti bei paaiškėtų, kad apatinio žandikaulio dantų protezavimui reikia didesnių išlaidų, negu jos būtų buvusios laiku gavus informaciją ir apatinio žandikaulio perprotezavimo darbus atliekant kartu su viršutinio žandikaulio protezavimu, arba jeigu paaiškėtų, kad dėl vėliau pradėtų apatinio žandikaulio perprotezavimo darbų neįmanoma jų atlikti taip, kaip jie galėjo būti atlikti vienu metu atliekant viršutinio ir apatinio žandikaulio tvarkymo darbus, arba atsirastų kitokios žalos, kuri lemta atsakovės laiku neįvykdytos informavimo apie apatinio žandikaulio tvarkymo būtinybę pareigos. Ieškovė minėtų aplinkybių neįrodinėjo, taip pat neįrodinėjo, kad tinkamo informavimo atveju gydymo būtų visiškai atsisakiusi ar būtų pasirinkusi pigesnį kramtymo funkcijos atstatymo metodą, o pasirinko reikalauti už suteiktas paslaugas sumokėtų pinigų priteisimo, tačiau byloje esant duomenims (Odontologų rūmų, Komisijos, Kauno klinikų specialistų išvadoms), kad konkrečios atsakovės suteiktos gydymo paslaugos suteiktos tinkamai, kokybiškai, kitais pagrindais ieškovei žalos neįrodinėjant, nėra pagrindo teigti, kad iš ieškovės atsakovei sumokėta suma už gydymo paslaugas gali būti pripažinta žala.

19. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad siekdama gauti patirtos žalos atlyginimą ne teismo tvarka už kreipimąsi į atsakovę su pretenzija ieškovė sumokėjo 500 Eur, už pareiškimo Komisijai parengimą ir atstovavimą Komisijoje ieškovė advokatei sumokėjo 800 Eur, minėtas išlaidas taip pat prašė priteisti iš atsakovės, kaip protingas išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Nustačius, kad ieškovė atsakovės neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos nagrinėjamu atveju neįrodė, ieškovė taip pat neturi teisės į išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, atlyginimą.

20. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pasirinkimo galimybės suvaržymu ieškovei padaryta ir neturtinė žala, teigia, kad argumentų dėl neturtinės žalos nepriteisimo skundžiamame sprendime nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė atsakovės argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo, motyvuotai juos pripažino nepagrįstais (62–68 sprendimo punktai). Apeliantė argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl neturtinės žalos, apeliaciniame skunde nepateikė, visą dėmesį apeliaciniame skunde ieškovė skyrė turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo ir priežastinio ryšio vertinimui. Apeliantei nepateikus konkrečių argumentų dėl neturtinės žalos nepriteisimo pirmosios instancijos teisme nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

21. Kadangi nagrinėjamoje byloje žala neįrodyta, nėra pagrindo pasisakyti dėl priežastinio ryšio egzistavimo. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimus.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

22. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuria teismas, atmetęs ieškovė ieškinį, nepriteisė atsakovei net dalies jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė mano, kad teismo teiginys, jog atsakovė išlaidas, patirtas ikiteisminėje ginčo stadijoje gali prisiteisti pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį, yra nepagrįstas, o bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos vadovaujantis proceso teisės normomis, o šioje byloje atsakovei, kaip bylą laimėjusiai šaliai, turi būti priteisiamos visa apimtimi.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, remdamasi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutu, prašo priteisti 2 500 Eur dydžio išlaidas, patirtas rengiant atsakymus į ieškovės pretenzijas, pateiktas Odontologų rūmams, Komisijai, t. y. išlaidas, patirtas ne dėl teismo proceso. Teismas sprendė, kad tokios išlaidos patenka į CK 6.249 straipsnio 4 dalies reguliavimo sritį, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto normų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo esant pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išspręsti atsižvelgiant į priežastis, lėmusias atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Teismas nurodė, kad atsakovė tinkamai neįvykdė įstatyme įtvirtintos paciento informavimo pareigos, dėl to ieškovė (pacientė) turėjo pagrindą kelti pretenzijas dėl jai nesuteiktos išsamios informacijos ir gydymo paslaugų kokybės. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog teisminio ginčo inicijavimą lėmė atsakovės netinkamai įvykdyta informavimo pareiga, sudarė pagrindą šiame teismo procese patirtų išlaidų jai neatlyginti.

24. Taigi, šiuo atveju spręstina, ar teisingas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad atsakovei jos išlaidų, atsakant į ieškovės pretenzijas, atlyginimo klausimas nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto normų nustatyta tvarka ir ar atsakovei priteistinos jos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma pagal atsakovės pateiktus dokumentus – 3 700 Eur: 2 500 Eur už dokumentų rengimą ikiteisminėse ginčo stadijose: atsakymas į pacientės pretenziją; atsakymai Odontologų rūmams ir Komisijai, atsiliepimo į ieškinį parengimas, 300 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, 500 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. sausio 16 d. teismo posėdyje, 400 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje. Pirmiausia pasisakytina dėl bylinėjimosi išlaidų už dokumentų rengimą ikiteisminėse ginčo stadijose priteisimo atsakovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už dokumentų rengimą ikiteisminėse ginčo stadijose priteisimo

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsakymą į ieškovės pretenziją, atsakymus Odontologų rūmams ir Komisijai turi būti priteisiamos pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį, o ne pagal CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė mano, kad šios išlaidos turi būti priteisiamos pagal bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso normas.

26. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kolegija pažymi, kad ši nuostata taikoma tuomet, kai byloje ieškinyje ar priešieškinyje pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir yra nustatinėjamas nuostolių dydis, kurį gali sudaryti ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šioje byloje atsakovė nuostolių atlyginti neprašė, todėl minėta norma atsakovės išlaidoms, patirtoms ikiteisminėje ginčo stadijoje, atlyginti netaikytina.

27. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Būtent minėtos straipsnio dalies formuluotė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, sudaro pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti atsakovės atsakymų į ieškovės pretenzijas išlaidų atlyginimo klausimą šioje byloje, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto normų nustatyta tvarka, o ne remiantis CK normomis dėl nuostolių dydžio nustatymo. Atsakovės pateiktoje teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad ją, atsakant į ieškovės pretenzijas, pateikiant atsakymus Odontologų rūmams ir Komisijai atstovavo advokatas G. Mekionis. Kolegijos vertinimu, šių išlaidų priteisimo klausimas turėjo būti sprendžiamos pagal CPK 98 straipsnio normas (išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas).

28. Be kita ko, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašydama priteisti šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės išlaidas už dokumentų rengimą ikiteisminėse ginčo stadijose: atsakymas į pacientės pretenziją; atsakymai Odontologų rūmams ir Komisijai, taip pat prašė priteisti išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Už visų šių dokumentų parengimą atsakovė prašė priteisti 2 500 Eur.

29. Atsakovė nedetalizuoja kiek išlaidų patirta kokiam konkrečiam dokumentui parengti, tik nurodo visus parengtus dokumentus ir bendrą sumą už jų parengimą. Teisinių paslaugų ataskaitoje nurodoma, kad dokumentus ikiteisminėse ginčo stadijose ir atsiliepimą į ieškinį parengė atsakovės advokatas G. Mekionis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2016 m. lapkričio 2 d. atsakymą į ieškovės pretenziją pasirašė atsakovės direktorė V. V.. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad už atsakymą į ieškovės pretenziją atsakovės atstovai sugaišo 5 val., tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas, advokatas G. Mekionis, kuris pateikė duomenis apie parengtus procesinius dokumentus ir kuris nurodytas kaip paslaugas suteikęs asmuo, parengė atsakymą į ieškovės pretenziją, jo parašo, vardo ar pavardės ant atsakymo į pretenziją nėra. Atsakovė taip pat prašo priteisti išlaidas už atsakymų Odontologų rūmams ir Komisijai rengimą, kuriuos pagal teisinių paslaugų ataskaitą taip pat parengė advokatas G. Mekionis, tačiau byloje nėra atsakovės (ar advokato G. Mekionio) parengtų atsakymų Odontologų rūmams ar Komisijai, nėra duomenų, kad advokatas G. Mekionis atsakovę šiose institucijose atstovavo. Atstovavimo sutartis tarp advokato G. Mekionio ir atsakovės sudaryta tik 2018 m. rugpjūčio 27 d., o ieškovės pretenzijos Odontologų rūmuose ir Komisijoje išnagrinėtos atitinkamai 2018 m. kovo 16 d. ir 2018 m. liepos 11 d., taigi dar prieš atsakovei pasirašant atstovavimo sutartį su advokatu G. Mekioniu.

30. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad atsakovei negali būti priteistas atsakymo į ieškovės pretenziją, atsakymų Odontologų rūmams ir Komisijai parengimo atlyginimas, kadangi nėra pateiktas aiškus šių išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas. Taigi, sprendimo dalis, kuria atsakovei nepriteistos ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinga, tačiau minėtos išlaidos turėjo būti nepriteistos ne todėl, kad jų priteisimas pagal CPK normas negalimas, tačiau todėl, kad šios išlaidos nėra tinkamai pagrįstos.

31. Pagal teisinių paslaugų ataskaitos 1 punktą, atsakovei gali būti priteistos tik bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, kadangi atsiliepimas byloje yra, pateiktas atsakovės atstovų advokato G. Mekionio ir advokato padėjėjos G. Gudžiūnaitės. Dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą pasisakytina toliau, kartu vertinant ir kitų atsakovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo

32. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-274-1075/2019).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas visa apimtimi, byla išspręsta atsakovės naudai, jos pareiga atsakyti pagal ieškinį nenustatyta, atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis taip pat nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė atsakovės teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

35. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat ir už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

36. Atsakovė nurodė, kad šio ginčo atveju, vien tik už atsiliepimo į ieškinį parengimą galima priteisti suma yra 2 339,25 Eur. Remiantis Rekomendacijų (galiojančių nuo 2015 m. kovo 20 d., aktualių ginčo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo dienai) 8.2 punktu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas (maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis), kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimą į ieškinį atsakovė pateikė 2018 m. rugpjūčio 27 d. (2018 m. III ketvirtis), todėl vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje imamas už 2018 m. I ketvirtį. Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, 2018 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 895,20 Eur. Todėl už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovei gali būti maksimaliai priteisiama 2 238 Eur (2,5 x 895,20 Eur).

37. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

38. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėta byla buvo sudėtinga tiek faktinių aplinkybių nustatymo, tiek teisinio kvalifikavimo prasme. Atsakovės ginčytos ieškovės pretenzijos buvo neaiškios, pretenzijose atsakovei ir vėliau skunduose dėl ikiteisminių institucijų sprendimų nurodomi duomenys apie tas pačias aplinkybes nesutapo, vis keitėsi ieškovės nusiskundimai: nuo netinkamo estetinio dantų vaizdo, kreivai įsriegtų implantų peraugo į netinkamą kramtymo funkciją, todėl siekiant tinkamai atstovauti atsakovės interesus, reikėjo detaliai įvertinti visas aplinkybes bei ginčyti kiekvieną iš jų. Atsakovė tiek pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, tiek bylą nagrinėjant iš esmės analizavo įvairius dokumentus, informaciją ir apskritai odontologinių paslaugų specifiką dėl ieškovei neva nekokybiškai suteiktos paslaugos. Atsakovės vertinimu, šios bylos sudėtingumą patvirtina ir tai, kad nagrinėjant bylą vyko net 5 teismo posėdžiai, bylos nagrinėjimo metu pasikeitė net trys teisėjai, pasikeitus paskutinei teisėjai, šalių atstovėms pasakius baigiamąsias kalbas, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Šios aplinkybės pareikalavo ženklių advokato (advokato padėjėjo) laiko sąnaudų.

39. Kolegija su minėtais atsakovės argumentais sutinka tik iš dalies. Kaip jau minėta, pagal Rekomendacijas, už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovei gali būti maksimaliai priteisiama 2 238 Eur (2,5 x 895,20 Eur). Kolegijos vertinimu, ši byla negali būti vertinama kaip itin sudėtinga, kadangi byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta per pakankamai neilgą laiko tarpą – maždaug 10 mėnesių, byloje nebuvo paskirta ekspertizė, byloje dalyvavo tik viena ieškovė ir viena atsakovė, visą bylos medžiagą sudaro tik trys tomai, advokato G. Mekiono darbo vieta ir bylos nagrinėjimo teisme vieta – Vilniaus miestas, byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, ginčo suma nedidelė – 5 590 Eur. Dėl šių aplinkybių, kolegijos požiūriu, atsakovei suteikta teisinė pagalba, šioje byloje parengiant atsiliepimą į ieškinį, galėtų būti vertinama 1 500 Eur suma.

40. Atsakovė pirmosios instancijos teisme taip pat prašė priteisti iš viso 1 200 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Nustatyta, kad byloje vyko iš viso 5 posėdžiai, kurie truko iš viso 4 val. ir 35 min. Keturiuose pirmuose teismo posėdžiuose, kurie truko iš viso 3 val. ir 20 min. atsakovę atstovavo advokato padėjėja G. Gudžiūnaitė. Rekomendacijų 8.19 papunktyje nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas 0,1 dydžio koeficientas (maksimalus priteistinas). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taigi, advokato padėjėjos posėdžiuose dalyvautas lakas – 3 val. ir 20 min. apvalinamas iki 3 val. Pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Teismo posėdžių datos: 2018 m. spalio 8 d., 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 14 d., 2019 m. balandžio 5 d., 2019 m. birželio 21 d. Kadangi teismo posėdžiai vyko 2018 m. IV ketvirtyje, 2019 m. I ir II ketvirčiuose, todėl vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) imamas už 2018 m. II, III ir IV ketvirčius, kurių vidurkis – 944,23 Eur ((926,7 Eur + 935,7 Eur + 970,3 Eur) / 3). Taigi, už 3 valandas (pirmuose keturiuose advokato padėjėjos atstovautuose) atstovavimo teismo posėdžiuose atsakovė gali maksimaliai prašyti priteisti 226,62 Eur (3 val. x 80 proc. x 0,1 x 944,23 Eur). Advokatas G. Mekionis atsakovę atstovavo tik paskutiniame (2019 m. birželio 21 d.) teismo posėdyje, kuris truko 1 val. ir 15 min. už atstovavimą šiame teismo posėdyje atsakovė gali maksimaliai reikalauti priteisti 97,03 Eur (1 val. x 0,1 x 970,30 Eur).

41. Atsakovės pateiktose sąskaitose už teisines paslaugas nurodoma, kad už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose sugaišta iš viso 16 val. Kaip jau minėta, už atstovavimą maždaug 4 val. 35 min. trukusiuose posėdžiuose atsakovė gali maksimaliai prašyti priteisti iš viso 323,65 Eur (97,03 Eur + 226, 62 Eur). Taigi, likęs laikas – 11 val. 25 min. (apvalinama iki 11 val.) buvo skirtas pasiruošimui teismo posėdžiams. Kaip matyti iš sąskaitų už teisines paslaugas, pasiruošimas posėdžiams vykdytas tik advokato padėjėjos, todėl maksimalus užmokestis už pasirengimą posėdžiams, kuris gali būti priteisiamas atsakovei – 830,92 Eur (11 val. x 0,1 x 0,80 x 944,23 Eur). Kaip matyti, maksimalus užmokestis, galimas priteisti atsakovei už atstovavimą visuose vykusiuose teismo posėdžiuose ir pasirengimą jiems – 1 154,57 Eur (830,92 Eur + 323,65 Eur). Už šias teisines paslaugas atsakovė reikalauja priteisti iš viso 1 200 Eur. Kolegijos požiūriu, byla nepakankamai sudėtinga, kad būtų galima priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, todėl atsakovei suteikta teisinė pagalba, šioje byloje ruošiantis ir atstovaujant atsakovę teismo posėdžiuose, galėtų būti vertinama 800 Eur suma.

42. Taigi, už atsakovei suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme iš ieškovės galėtų būti priteisiama 2 300 Eur (800 Eur + 1 500 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo klausimą, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina ir atsakovei iš ieškovės priteistina 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

44. Atsakovė prašo priteisti 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 900 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 83 Eur žyminio mokesčio. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – 62 proc. (reikalautų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 3 700 Eur, o priteistų – 2 300 Eur), atsakovei už apeliacinio skundo parengimą priteistina 310 Eur (62 proc. x 500 Eur), taip pat priteistina 62 proc. sumokėto žyminio mokesčio – 51,46 Eur (62 proc. x 83 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovei iš ieškovės priteistini 900 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 1 261,46 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (900 Eur + 310 Eur + 51,46 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės B. J. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Žemaitijos odontologijos klinikai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Žemaitijos odontologijos klinikai nepriteistos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Žemaitijos odontologijos klinikai, juridinio asmens kodas 303263867, iš ieškovės B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Žemaitijos odontologijos klinikai, juridinio asmens kodas 303263867, iš ieškovės B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 261,46 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir keturiasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Gintaras PečiulisAgnė TikniūtėVytautas Zelianka