- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2-1640-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01200-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Kevlaras“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kevlaras“ iškelti bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Kevlaras“. Nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka VMI 2019 m. rugpjūčio 14 d. duomenimis sudaro 44 664,23 Eur. Ieškovė nuo 2019 m. sausio 31 d. pateikė keturis nurodymus dėl mokestinių nepriemokų nurašymo iš mokesčių mokėtojos sąskaitų ir du sprendimus išieškoti mokestines nepriemokas iš turto, tačiau mokestinės nepriemokos nebuvo išieškotos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Kevlaras“ atsiliepime į ieškovės pareiškimą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad UAB „Kevlaras“ turtą sudaro ilgalaikis nematerialusis turtas, t. y. Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 21p-02, kurio vertė 538 419 Eur, taip pat trumpalaikis turtas, t. y. debitorinės skolos, kurios sudaro 425 478 Eur ir produkcija, kurios vertė 8 993 Eur, kitos gautinos 654 Eur dydžio sumos. Paaiškino, kad pradelstus įsipareigojimus sudaro 43 092,23 Eur skola VMI bei 11 586,29 Eur skola kitiems kreditoriams, o visas bendrovės turtas sudaro 973 546 Eur. Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 344 762 Eur, o tai yra įsipareigojimai bendrovės akcininkei ir paslaugų teikėjai UAB „Prestoflor“ už teikiamas durpių eksploatavimo paslaugas. Atsakovė nurodė, jog turimas turtas – leidimas eksploatuoti durpes – yra itin vertingas turtas, leidžiantis vykdyti stabilią durpių eksploatavimo veiklą, gauti stabilias pajamas ir plėtoti verslą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Kevlaras“ bankroto bylą.
4. Teismas nustatė, kad 2018 metų mokestiniu laikotarpiu atsakovė turėjo turto už 892 236 Eur, kurį sudarė trumpalaikis turtas ir nematerialusis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 338 197 Eur.
5. Teismo vertinimu, nors atsakovė skolinga ieškovei 44 664,23 Eur, tačiau tai neviršija pusę į balansą įrašyto atsakovės turto vertės, taip pat byloje nėra duomenų, kad kiti atsakovės kreditoriai būtų kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo.
6. Teismas pažymėjo, kad įmonės veikla ir gaunamos pajamos susijusios su sezoniškumu, tačiau įmonė dirba stabiliai, pelningai ir aktyviai siekia atsiskaityti su kreditoriais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė VMI atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti atsakovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovės įsiskolinimas VMI susidarė nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d., bendrovė jau daugiau nei metus nesugeba atsiskaityti su ieškove, iš bendrovės turto išieškoti įsiskolinimo neįmanoma, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė dirba stabiliai, pelningai ir aktyviai siekia atsiskaityti su kreditoriais.
7.2. Atsakovė, žinodama apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą teismui, įsiskolinimo valstybės biudžetui nesumokėjo. Priešingai, šis įsiskolinimas tik padidėjo.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovės nurodomas Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 21p-02 nėra likvidus, t. y. negali būti perduotas kitam subjektui, todėl nepagrįstas argumentas, jog šio leidimo vertė yra 538 419 Eur.
7.4. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų realias galimybes atgauti skolas iš debitorių. Atsakovė pateikė debitorių sąrašą, iš kurio matyti, jog debitoriai atsiskaityti su atsakove vėluoja daugiau nei 183 dienas.
7.5. Bendrovės realiai turimo turto vertė sudaro 1 762 Eur, o pradelsti įsipareigojimai ieškovei sudaro 59 207,10 Eur, todėl akivaizdu, jog pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
8. Atsakovė UAB „Kevlaras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra moki, neturi ilgalaikių finansinių sunkumų.
Šalies argumentai
8.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog iš turto vertės turėtų būti eliminuojamos debitorių skolos, kadangi VMI nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog nėra galimybės atgauti skolas iš debitorių.
8.3. Atsakovei Geologijos tarnybos išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 21p-02 negali būti perleistas kitam subjektui. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog šis leidimas nėra vertingas ir turėtų būti pašalinamas iš atsakovės bendro turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis, kuriais grindžia atsakovės susidariusios mokestinės nepriemokos dydį. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, kuria grindžia įsiskolinimo mažinimą ieškovei.
11. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė teikiamais įrodymais siekia pagrįsti 2019 m. spalio 2 d. duomenimis susidariusį atsakovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, o atsakovė teikiamais įrodymais siekia pagrįsti 2019 m. lapkričio 12 d. duomenimis įsiskolinimo valstybės biudžetui sumažinimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertindamas apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą remiasi šios nutarties priėmimo metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 23 d., buvusiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Kevlaras“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Nors sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad bankroto bylą gali būti atsisakoma kelti ūkio subjektui, kuris yra akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
15. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent vienas iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų pagrindų: 1) bendrovė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) bendrovė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį bendrovės nemokumas – tai bendrovės būsena, kai bendrovė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti bendrovės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
16. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bendrovės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus bendrovės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra bendrovės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su bendrovės turto verte. Sprendžiant bendrovės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi realia į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant bendrovės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos bendrovės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Bendrovės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018). Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
17. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018).
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą konstatavęs, kad atsakovės veikla yra stabili, atsakovė turi galiojantį Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 21p-02, veikia pelningai, turi debitorinių skolų, nėra nemoki. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien bendrovės veiklos ilgalaikiškumo ir leidimų atitinkamai veiklai turėjimo faktas pats savaime nei patvirtina, nei paneigia bendrovės mokumą, kadangi su nuolatiniais finansiniais sunkumais gali susidurti ir ilgą laiką rinkoje veikiantis ūkio subjektas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė yra moki, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais.
19. Konstatuodamas, kad atsakovė turi 892 236 Eur vertės turtą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Juridinių asmenų registrui pateikto 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovės balanso duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytas balansas neatskleidžia atsakovės turtinės padėties bylos nagrinėjimo metu. Akcentuotina, jog atsakovė kartu su atsiliepimu į pareiškimą pateikė 2019 m. liepos 31 d. sudarytą bendrovės balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir šiuose finansinės atskaitomybės dokumentuose esančius duomenis apie atsakovės turtinę padėtį.
20. Pagal bendrąją taisyklę faktinė bendrovės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant bendrovės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015; 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1077-241/2015). Sprendžiant bendrovės (ne)mokumo klausimą, turi būti nustatyta, kad į balansą įrašytas turtas realiai egzistuoja, taip pat reali šio turto vertė.
21. Kaip pagrįstai pažymi apeliantė, atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. bei 2019 m. liepos 31 d. balanse didžiausią turto vertę sudaro ilgalaikis nematerialusis turtas, t. y. Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 21p-02. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio turto neeliminavo iš bendros atsakovės turto vertės, kadangi, kaip pati atsakovė nurodo, šis turtas (leidimas) negali būti perleistas kitiems subjektams, yra susijęs konkrečiai su atsakove, t. y. šis turtas nėra likvidus.
22. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertindamas bendrovės finansinę padėtį į bendrą turto vertę įskaičiavo gautinas sumas (debitorines skolas), kurios 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis sudaro 352 043 Eur, o 2019 m. liepos 31 d. balanso duomenimis sudaro 426 132 Eur.
23. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės debitorinių skolų susigrąžinimo realumo, todėl formaliai ir nepagrįstai šias debitorines skolas priskyrė prie bendros turto vertės.
24. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada apie bendrovės turimo turto vertę padaryta neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos ir neišsiaiškinus, ar į atsakovės balansą įtrauktas turtas tikrai priklauso atsakovei, ar šis turtas realus ir kokia yra šio turto tikroji vertė. Atsakovės 2019 m. rugpjūčio 14 d. debitorių sąrašas neįrodo šių skolų susigrąžinimo realumo. Nenustačius realiai atsakovei priklausančio turto vertės, nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nėra nemoki.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bus paskirstytos pirmosios instancijos teisme, šiam iš naujo išnagrinėjus klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės realiai turimo turto vertę bei jos santykį su įmonės pradelstų finansinių įsipareigojimų dydžiu, todėl klausimas dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo atsakovei galėjo būti išspręstas neteisingai. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų visapusiškai išsiaiškinta ir įvertinta atsakovės finansinė padėtis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Kevlaras“, juridinio asmens kodas 181345069, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.