Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geri grūdai“ vadovo R. I. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geri grūdai“ ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geri grūdai“ vadovo R. I. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Geri grūdai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

19. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta iškelti atsakovės UAB „Geri grūdai“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi nutarties dalys, kuriomis išspręsti klausimai dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukimo pareiškėjui VSDFV Kauno skyriui atsisakius reikalavimo ir antstolės prašymo patenkinimo, nėra skundžiamos ir atskirajame skunde jokie argumentai šiais klausimais neteikiami, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų (CPK 320, 338 straipsniai), šiais aspektais pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nevertina.

Dėl naujų įrodymų

20. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus: kasos išlaidų orderius; UAB „Geri grūdai“ išrašomų sąskaitų registrus bei deklaracijas už 2022 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius.

21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, pateiktų įrodymų turinį ir sąsają su nagrinėjamu klausimu, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai gali būti reikšmingi teisingam ginčo dėl pagrindų restruktūrizavimo bylos iškėlimui egzistavimo išsprendimui, todėl pateiktus naujus įrodymus priima.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

23. Skundžiamos nutarties turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje nėra ginčo, kad UAB „Geri grūdai“ turi finansinių sunkumų bei nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, UAB „Geri grūdai“ restruktūrizavimo bylą atsisakė kelti, konstatavęs JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas aplinkybes bei nusprendęs, kad pareiškėjas pateiktais duomenimis neįrodė, jog finansiniai sunkumai gali būti laikomi laikinais, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl gyvybingumo. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ir nenurodė, kad laiko įmonę nesant gyvybinga, tačiau suabejojo jos pakankamu gyvybingumu. Apelianto teigimu, teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neišreikalavo papildomų įrodymų, netinkamai vertino įmonės turtinę padėtį, įrodymus, pagrindžiančius gyvybingumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu – sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Restruktūrizuojamos įmonės administratorius, siekdamas šiam procesui nustatytų tikslų ir gindamas įmonės ir jos kreditorių interesus, gina ir viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010; 2014 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017).

25. Remiantis teisėjo vadovavimo procesui principu, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus ir nustatyti visas pareiškimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis). Nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus: įpareigoti kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus pateikti teismui papildomus dokumentus, reikalingus juridinio asmens nemokumo bylai nagrinėti (1 punktas); kviesti į teismą kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus ir reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su juridinio asmens nemokumo byla (2 punktas). Šių veiksmų tikslas – išsiaiškinti visas su juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimu reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės nemokumo, gyvybingumo vertinimu. Tačiau taip pat pažymėtina, kad pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu juridinio asmens vadovui tenka JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos (pateikti JANĮ 17 straipsnyje nurodytą informaciją bei duomenis), kurių tinkamas vykdymas reikšmingas įmonės nemokumo ir gyvybingumo vertinimui.

26. Taigi, nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva, tačiau nepaisant to, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis).

27. Šiuo atveju apelianto deklaratyvaus pobūdžio argumentai dėl teismo neveikimo nagrinėjant pareiškimą – papildomų įrodymų neišreikalavimo, nėra pagrįsti. Bylos duomenimis, priėmus nagrinėti pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, atsakovės vadovui buvo nustatytas terminas konkretiems Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartyje nurodytiems, JANĮ įtvirtintiems, įrodymams pateikti; 2022 m. rugpjūčio 23 d. paskirtas bylos nagrinėjimas buvo atidėtas; gavęs apelianto pateiktą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Geri grūdai“ iškėlimo, 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas iš esmės nustatė, kad su pareiškimu pateikti JANĮ 17 straipsnio 3 dalyje išvardyti duomenys bei įrodymai, išskyrus tai, jog nepateiktas restruktūrizavimo plano projektas, todėl nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti restruktūrizavimo plano projektą. Be to, apeliantas 2022 m. spalio 11 d. teikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Taigi, teismas sudarė apeliantui sąlygas pateikti visus įstatymo reikalaujamus duomenis bei papildomus duomenis restruktūrizavimo sąlygų egzistavimui pagrįsti. Apeliantas nenurodo, kokių konkrečių papildomų duomenų, būtinų pareiškimo nagrinėjimui, teismas nesurinko ir nevertino; kaip minėta, pats apeliantas turėjo pareigą teismui pateikti, jo nuomone, reikalingus papildomus įrodymus. Todėl apelianto argumentas dėl teismo aktyvumo stokos atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

29. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Visos šios sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui turi egzistuoti ir bent vienos jų nesant, restruktūrizavimo byla negali būti keliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat restruktūrizavimo bylą atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas); bei restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pagal pateiktus duomenis atsakovės turtinė finansinė padėtis nėra tokia, jog ją įvardyti tik kaip laikinus finansinius sunkumus ir kelia pagrįstų abejonių dėl gyvybingumo. Taip pat nusprendė, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės iš esmės yra deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais ir patikrinamais efektyvumo ir realumo duomenimis, todėl nesudaro prielaidų tikėtis jomis iš esmės pagerinti įmonės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei atkurti gyvybingumą. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, teigia, kad pateikti papildomi įrodymai, patvirtinantys gaunamas ir ateityje būsimas pajamas, paneigia teismo išvadą, jog byloje nėra pakankamai duomenų spręsti dėl įmonės gyvybingumo; UAB „Geri grūdai“ vykdoma žemės ūkio ir su juo susijusi veikla yra sėkminga, įmonė turi nuolatinius klientus, nuolatines sutartis, taigi, užtikrina stabilias pajamas, geba tęsti veiklą ir vykdyti įsipareigojimus; restruktūrizavimo plano projekte nurodomos tik preliminarios priemonės, o tikslios, konkrečios restruktūrizavimo priemonės bus nurodytos restruktūrizavimo plane.

31. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas, kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikimo, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020; 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020, kt.).

32. Nagrinėjamu atveju 2022 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenimis nustatyta, kad UAB „Geri grūdai“ priklausančio turto vertė sudaro 614 237 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams – 604 030 Eur; įmonės pelnas – 117 164 Eur.

33. JANĮ 2 straipsnio 6 dalis juridinio asmens gyvybingumą apibrėžia kaip juridinio asmens būseną, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. Taigi, įstatymas gyvybingumą sieja tik su ūkinės veiklos vykdymu ir kelia reikalavimą tokiai veiklai, kad jos vykdymas leis įmonei vykdyti prievoles ateityje. Įstatymų leidėjas gyvybingumą apibrėžia pagal du kriterijus: 1) juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą; 2) vykdoma ūkinė komercinė veikla leis vykdyti prievoles ateityje.

34. Ūkinė komercinė veikla suprantama kaip gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais (JANĮ 2 straipsnio 21 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Spręsdamas dėl įmonės gyvybingumo sąlygos, teismas turi vertinti faktinių aplinkybių visumą: kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo, kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas ir kokios yra tolesnės veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tokia įmonė neatitinka gyvybingumo kriterijaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

35. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti restruktūrizavimo tikslingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020). Jei restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti arba nepagrįstos nurodytiems tikslams pasiekti ir nėra kitų būdų įmonės veiklai ir mokumui atkurti, tai tokia įmonė laikytina turinčia ne laikinų, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų ir restruktūrizavimo procesas tokiai įmonei negali būti taikomas (tęsiamas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).

36. Nagrinėjamu atveju iš pateikto restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad UAB „Geri grūdai“ veikia nuo 2018 m. spalio 4 d., vykdo žemės ūkio ir su juo susijusią veiklą (įvairių kultūrų auginimą, pardavimą); ūkinė veikla ankstesniais periodais buvo: 2020 metais pelninga – įmonė gavo 123 018 Eur grynojo pelno, tačiau 2021 metais – nuostolinga, įmonė patyrė 364 001 Eur nuostolių; 2022 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis įmonė gavo 117 164 Eur pelno (prieš apmokestinimą). Priežastys, lėmusios finansinius sunkumus – sumažėję pardavimai, kuriems įtaką padarė paskelbtas karantinas, didėjanti infliacija, sumažinę gaunamas pajamas, nors veiklos sąnaudos nesumažėjo, todėl įmonė negalėjo laiku atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau įmonė turi nuolatinių klientų, tęsiant veiklą, pradėjus naujus projektus, užsakovams atsiskaičius, sutarus su kreditoriais dėl nuolaidų pritaikymo, pajėgi atstatyti mokumą, atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto.

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą restruktūrizavimo plano projektą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl jo deklaratyvaus pobūdžio. Nepaisant to, kad apeliantas teisingai nurodo, jog restruktūrizavimo plano projektui nėra keliami tokie konkretumo reikalavimai, kurie keliami restruktūrizavimo planui, tačiau spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismas, be kita ko, turi įvertinti, ar plano projektas atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y., ar jo turinys apima visus JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje išvardintus pagrindinius elementus (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas); ar plano projektas yra preliminariai įgyvendinamas, t. y. plano projektas ir jame numatytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti turi nekelti akivaizdžių abejonių (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pateikto restruktūrizavimo plano projekte nėra nurodyta nei konkreti įmonės vykdoma veikla, nei ateityje numatomos konkrečios veiklos perspektyvos, abstrakčiai nurodant, kad įmonė vykdo ūkinę veiklą (atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog įmonės veikla yra žemės ūkis ir su juo susijusi veikla, t. y. įvairių grūdinių kultūrų, tiek daugiamečių, tiek vienmečių, pluoštinių, ankštinių augalų, daržovių, šakniavaisių, gumbavaisių sėjimas, auginimas, derliaus nuėmimas ir realizacija – pernelyg abstrakčios). Atskirajame skunde pabrėžiama, kad įmonė turi nuolatinių klientų ir sutarčių, parduodama produkcija ir atliekami darbai turi paklausą, tačiau šie teiginiai nei konkretizuoti, nei pagrįsti įrodymais – nepateikta nė viena nuolatinė sutartis, duomenys apie konkrečius atliekamus darbus. Teiginiams, kad įmonė sudaro naujas ilgalaikes žemės ūkio produkcijos pardavimo, realizavimo ir kitas sutartis, pagrįsti taip pat nepateikta nė viena naujai sudaryta sutartis nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu; nenurodoma, kokias pajamas ir iš kokios konkrečios veiklos preliminariai ketinama gauti. Su atskiruoju skundu pateikti kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys ūkininko R. V. išmokėtas lėšas pagal pasėlių pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtina tik momentinį pajamų gavimą, tačiau neteikia duomenų apie pačią sudarytą sutartį, kurios pagrindu atlikti mokėjimai, nei apie tokios sutarties trukmę, atitinkamai veiklos ir pajamų iš tokios sutarties gavimo perspektyvas. Nurodydamas, kad 2022 metų pavasarį UAB „Geri grūdai“ nukreipė pinigines lėšas pasėlių priežiūrai ir trąšoms įsigyti, todėl jau dabar nuima derlių ir generuoja pardavimų už maždaug 20 000 Eur per savaitę, apeliantas netikslina, kokius pasėlius, kokiais kiekiais, pagal kokias sutartis realizuoja, kokias pajamas planuoja gauti. Todėl nurodyta aplinkybė apie turimus 285 ha kviečių pasėlių, kurie papildomai generuos dideles pajamas, neleidžia spręsti, ar toks kiekis skiriasi nuo anksčiau turėtų ir ar bent preliminariai gali įtakoti gautinų pajamų pokytį.

38. Restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad per 2023 metus planuojamos gauti pajamos sudaro iki 764 000 Eur, 2024 metus – 1 408 500 Eur, 2025 metus – 843 000 Eur, 2026 metus – 889 000 Eur. Pastebėtina, kad pagal pateiktus finansinius dokumentus 2020 metais įmonės pardavimo pajamos sudarė 354 154 Eur, 2021 metais – 400 153 Eur, o 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 159 618 Eur. Todėl pagal tik abstrakčiai nurodytą ketinamą vykdyti veiklą, nepateikus jokių vykdomų, naujai sudarytų sutarčių, planuojami pardavimai neatitinka realumo kriterijaus. Pagal restruktūrizavimo plano projektą įmonė neketina įsigyti jokio papildomo turto, tik reikalingą tiesioginei veiklai – prekes, žaliavas, trąšas; neketina jokio turto parduoti, išskyrus realizuojamą produkciją ir paslaugas; neplanuoja nurašyti ar perkainoti turto. UAB „Geri grūdai“ akcininkas įsipareigoja priimti sprendimą, kad visas per restruktūrizavimo laikotarpį uždirbtas pelnas nebus išmokėtas dividendais, o bus skirtas įmonės skolų grąžinimui bei tolesnių projektų vykdymui. Restruktūrizavimo plano projekte numatyta, kad įsiskolinimus kreditoriams planuojama dengti iš veiklos pelno, tačiau, kaip matyti, nėra įvertinta galimai pasikartosianti situacija, lėmusi sunkumus – rinkos pokyčiai, infliacija, galima nepalankaus klimato (sausros ar liūčių) įtaka žemės ūkio veiklai, nenurodoma, kaip bus sprendžiamos tokios, jau egzistavusios ir galinčios vėl atsirasti problemos.

39. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien tai, jog pagal restruktūrizavimo plano projektą nenumatyti esminiai juridinio asmens veiklos pokyčiai, bet nustačius, kad juridinio asmens finansinius sunkumus iš esmės sąlygojo ne jo veiklos pobūdis (o, pavyzdžiui, aplinkybės, susijusios su juridinio asmens kontrahentais, jų finansine padėtimi bei pasikeitusia jų veikla ir galimybėmis atsiskaityti su šiuo asmeniu), nesudaro pagrindo išvadai, jog projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020; 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1141-302/2020). Tačiau šiuo atveju, nepaisant to, restruktūrizavimo plano projekte nenumatyti esminiai UAB „Geri grūdai“ veiklos pokyčiai, taip pat nenumatytos ir jokios konkretesnės priemonės, skirtos tolesnės veiklos plėtojimui, įveikiant bendrovės finansinius sunkumus, abstrakčiai nurodant, jog įmonė svarsto praplėsti veiklą, užsiimti papildoma veikla, kad įmonė sieks didinti savo veiklos apimtis, plėsti naujas veiklos sritis, sudaryti daugiau sutarčių, gauti užsakymų, uždirbti daugiau pajamų. Taigi, įvertinus restruktūrizavimo plano projekto duomenis, matyti, kad įmonė iš esmės ketina tęsti tą pačią veiklą nieko iš esmės nekeisdama, kuriai, nors ir būnant pelningai (tik 2021 metais patirti 364 001 Eur nuostoliai), įmonė vis tik patiria esminius ekonominius sunkumus. Restruktūrizavimo plano projekto turinys rodo, kad iš esmės įmonė restruktūrizavimo tikslus ketina pasiekti ne vykdydama efektyvią veiklą, o sulaukusi nuolaidų iš akcininkės.

40. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kaip minėta, nors nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (šiuo atveju restruktūrizavimo) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Todėl UAB „Geri grūdai“, siekiančiai restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kyla pareiga pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius įmonės gyvybingumą ir vykdomos komercinės veiklos perspektyvas, sudarančias sąlygas tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui tokie dokumentai nepateikti, o pateiktieji – nėra pakankami. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad apeliantas nepaneigė pagrįstų ir teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų, jog UAB „Geri grūdai“ gyvybingumas kelia abejonių, o jos pateiktame restruktūrizavimo plano projekte nustatytos priemonės pernelyg abstrakčios ir neteikia pagrindo išvadai dėl finansinių sunkumų įveikimo perspektyvų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.