Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. e2A-213-516/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
e2A-213-516/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00720-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Kazys Kailiūnas, Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“
Atsakovas
viešajai įstaigai „Ekoagros“, B. B., D. L., Č. B., Varėnos rajono žemės ūkio bendrovei „Kalnas“
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-213-516/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00720-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų ūkininkų D. L., Č. B., B. B. ir Varėnos rajono žemės ūkio bendrovės „Kalnas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. e2-952-260/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams viešajai įstaigai „Ekoagros“, B. B., D. L., Č. B., Varėnos rajono žemės ūkio bendrovei „Kalnas“, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš solidarių atsakovų ūkininkų D. L., Č. B., B. B. ir Varėnos rajono žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Kalnas“ (toliau kartu – ir atsakovai – ūkininkai) bei viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Ekoagros“ 64 271,44 Eur dydžio žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad ji specializuojasi gamybos, fasavimo ir birių maisto produktų, įskaitant ir ekologiškų produktų, pardavimo srityse ir ekologišką žaliavą superka, perdirba, fasuoja bei tiekia rinkai. Ekologiškų produktų gamybai Europos Sąjungos šalyse taikoma vieninga atitikties bei kontrolės sistema. Ekologinių ūkių sertifikavimą bei atitikties nustatytiems reikalavimams kontrolę ir priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliota atsakovė VšĮ „Ekoagros“. Ieškovė taip pat turi pareigą gauti atsakovės išduotus sertifikatus, suteikiančius teisę į rinką tiekti bei ekologiškais žymenimis ženklinti ekologišką produkciją, kadangi atsakovei VšĮ „Ekoagros“ pavesta tiek pagamintos ekologiškos produkcijos, tiek jos gaminimu užsiimančių ūkio subjektų kontrolės funkcija.

3. 2015–2016 metais ieškovė iš atsakovės VšĮ „Ekoagros“ sertifikuotų ekologiškus grikius auginančių ūkininkų įsigijo ekologiškų grikių iš viso už 58 771,41 Eur sumą. Sąskaitose, patvirtinančiose grikių įsigijimą, nurodyta, kad ieškovė įsigyja ekologiškų grikių iš ūkininkų, kuriems atsakovė VšĮ „Ekoagros“ buvo išdavusi sertifikatus.

4. 2016 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė VšĮ „Ekoagros“ vykdė patikrinimą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rimi Lietuva“ logistikos padalinyje ir laboratoriniams tyrimams atrinko ieškovės fasuotų ekologišku? negarintu? grikiu? kruopų mėginį. 2016 m. rugsėjo 12 d. atlikus laboratorinius tyrimus buvo nustatyta, kad ieškovės į rinką pateikta ekologiška produkcija neatitinka ekologiškam produktui nustatytų reikalavimų – ekologiškų grikių mėginiuose rasta 0,82 mg/kg draudžiamo ekologiškai produkcijai pesticido – glifosato (glyphosate) liekanų.

5. Mėginyje nustatytas pesticidas – glifosatas – yra purškiama priemonė nuo piktžolių, todėl galėjo būti naudojamas išskirtinai tik grikių auginimo momentu iki ūkininkams nuimant grikių derlių.

6. Atsakovė VšĮ „Ekoagros“, atlikusi patikras, informaciją perdavė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri atliko patikrinimus ieškovės vykdomos veiklos vietose – 2016 m. spalio 4 d. ieškovės filiale Varėnoje bei 2016 m. spalio 5 d. Kaune. Taip pat viešai spaudoje buvo išplatinti pranešimai, indikuojantys ieškovės pagamintos produkcijos užterštumą draudžiamais pesticidais bei informuojantys galimai pesticidais užterštą produkciją įsigijusius asmenis grąžinti ją pardavėjams.

7. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas tyrimų protokoluose konstatavo, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateiktuose ieškovės produkcijos mėginiuose aptiko cheminės medžiagos glifosato pėdsakų, todėl sprendimais uždraudė realizuoti daugiau nei 50 tonų ieškovės supirktų ekologiškų grikių, iš kurių daugiau nei pusę sudarė ieškovės filialo Varėnoje aruode saugomos kruopos, o jau pagamintus, supakuotus ir tiekėjams išvežiotus bei parduotus produktus liepė susigrąžinti.

Šalies argumentai

8. Ieškovė, operatyviai vykdydama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus, iš rinkos išėmė ir sunaikino 6 154,50 kg ieškovės supirktos produkcijos, kuri neatitiko ekologiškam produktui keliamų reikalavimų. Taip pat sunaikino 25 678 kg ieškovės filiale Varėnoje aruode Nr. 223 buvusių grikių grūdų, kurie iš viso sudarė 31 832,5 kg ekologišku? grikiu? grūdu? ir ekologišku? grikiu? kruopų?.

9. 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovė VšĮ „Ekoagros“ raštu informavo ieškovę, kad jai išduotas sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) negalioja, tačiau tuo pačiu ieškovei buvo išduotas naujas sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vykdyti ekologiškų grikių produktų fasavimą bei tiekimą rinkai, nors ieškovė atskiro prašymo atsakovei VšĮ „Ekoagros“ nebuvo pateikusi.

10. Ieškovė, gavusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimus, buvo privesta savo lėšomis išimti iš rinkos bei sunaikinti didelį kiekį supirktų ir paruoštų prekybai ekologiškų grikių, dėl to patyrė nuostolius, taip pat dėl produkcijos priverstinio sunaikinimo negavo pajamų. Ieškovė patirtos 64 271,44 Eur žalos dydį nustatė taip:

10.1. 15 663,49 Eur sumą sudaro ekologiškos produkcijos įsigijimo iš atsakovės VšĮ „Ekoagros“ sertifikuotų ūkininkų išlaidos. Iš viso ieškovė per 2015 – 2016 metų sezoną iš atsakovės VšĮ „Ekoagros“ sertifikuotų ūkininkų įsigijo 146 300 kg ekologiškų grikių žaliavos, kurios supirkimas ieškovei iš viso kainavo 58 771,41 Eur. Paaiškėjus, kad atsakovės VšĮ „Ekoagros“ sertifikuota produkcija neatitiko jai keliamų reikalavimų, ieškovė šioje byloje prašo priteisti tik tas ekologiškos produkcijos įsigijimo išlaidas, kurios yra neatsiejamai susijusios su ekologiškumo reikalavimų neatitikusios ir ieškovės turėtos sunaikinti ekologiškos produkcijos įsigijimu. Kadangi supirktos ekologiškos žaliavos fizinis svoris neatitinka įskaitinio svorio, fiziškai supirkus 146 300 kg juose yra tik 131 874 kg įskaitinio svorio, iš kurio ir gaminamas produktas. Supirkta žaliava skaičiuojama su 65 proc. dydžio išeiga, t. y. iš 1 000 kg žaliavos pagaminama 650 kg grikių kruopų. Taigi, įvertinus supirktos žaliavos įskaitinį svorį, 1 t grūdų supirkimo kaina buvo 445,66 Eur/t. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymu buvo sunaikinta iš viso 6 154,40 kg pagamintų ekologiškų grikių kruopų, todėl, įvertinus išeigą, šis kiekis sudaro 9 468,4615 kg žaliavos. Kadangi ieškovė buvo įpareigota sunaikinti ne tik pagamintus grikius, tačiau ir 25 678 kg aruode laikomos žaliavos, taigi iš viso buvo sunaikinta 35 146,462 kg žaliavos, kurios įsigijimas ieškovei kainavo 15 663,49 Eur.

10.2. 13 232,14 Eur sumą sudaro ieškovės patirtų pagamintos ekologiškos produkcijos reklamos bei pakavimo išlaidos, kurios yra neatsiejamai susijusios su ieškovės gaminamos produkcijos pardavimo apimtimis, todėl yra laikytinos būtinomis siekiant ieškovės gaminamos ekologiškos produkcijos žinomumo bei perkamumo. Į šių išlaidų kainą yra įtrauktos pakuočių dizaino, maketavimo, pakuočių spausdinimo bei įpakavimo (laminato) įsigijimo išlaidos. Šių išlaidų ieškovė nebūtų patyrusi, jeigu nebūtų gaminusi grikių, kurie, kaip paaiškėjo po atliktų patikrinimų, nebuvo ekologiški.

10.3. 26 539,60 Eur sumą sudaro negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jei supirkta ekologiškų grikių žaliava būtų buvusi ekologiška, kaip ir buvo nurodyta sertifikatuose.

10.4. 8 836,21 Eur sumą sudaro ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su produkcijos gamybos, fasavimo savikaina (t. y. darbuotojų užmokesčiai ir pan.).

10.5. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nurodžius sunaikinti pagamintas ekologiškas grikių kruopas, kurios buvo sufasuotos (viso 6 154,50 kg), ieškovė patyrė 118,69 Eur išlaidų, susijusių su tokios produkcijos išfasavimu prieš ją sunaikinant.

11. Atsakovų – ūkininkų atsakomybė nagrinėjamu atveju kildinama iš atsakovų – ūkininkų su ieškove sudarytų ekologiškų grikių pirkimo – pardavimo sutarčių, vadovaujantis kuriomis ieškovė pirko iš atsakovų – ūkininkų 2015 metų derliaus ekologiškas grikių kruopas. Minėtų sutarčių pagrindu atsakovė VšĮ „Ekoagros“ įvykdė glifosatu užterštos 2015 metų derliaus produkcijos atsekamumo procedūrą, kurios metu nustatė, kad draudžiama ekologinėje gamyboje medžiaga buvo panaudota būtent atsakovų – ūkininkų 2015 metų ekologiško derliaus auginimo laukuose. Sudarydami sutartis dėl grikių pirkimo – pardavimo ieškovė su atsakovais – ūkininkais susitarė tik dėl ekologiškų grikių, atitinkančių tarptautinius ekologiniam produktui keliamus reikalavimus, pirkimo. Tai patvirtina sudarytos sutartys. Taigi, šalys susitarė ne dėl bet kokios, o tik ekologiškos produkcijos pirkimo. Sutartyse buvo numatyta visiška atsakovų – ūkininkų atsakomybė už ekologiškumo reikalavimų neatitinkančios produkcijos pristatymą, sukėlusį žalą ieškovei.

12. Atsakovė VšĮ „Ekoagros“ taip pat yra atsakinga už ieškovės patirtą žalą. 2000 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 375 „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ VšĮ „Ekoagros“ (atsakovei) vienintelei įstaigai Lietuvoje pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal patvirtintas taisykles. Taigi, atsakovei VšĮ „Ekoagros“ suteikta išimtinė teisė ne tik išduoti produkcijos ekologiškumo patvirtinimą pagrindžiančius sertifikatus, tačiau ir kontroliuoti sertifikatų turėtojų atitiktį teisės aktų reikalavimams tiek sertifikato išdavimo, tiek ir jo galiojimo metu, bei suteikta išimtinė teisė nustačius pažeidimus – taikyti poveikio priemones.

13. Dėl atsakovės VšĮ „Ekoagros“ neteisėtų veiksmų (neveikimo), pasireiškusių laiku ir tinkamai neatliekant teisės aktuose numatytos sertifikuotų ekologiškų produktų gamintojų kontrolės (arba netinkamai ją atliekant) bei nenustačius ekologiškų produktų gaminimo metu įvykdyto užteršimo draudžiamomis medžiagomis ir nepanaikinus išduotų sertifikatų galiojimo, ieškovė negalėjo tikėtis, kad įsigyjant produkciją iš gamintojų, pateikiančių atsakovės VšĮ „Ekoagros“ išduotus ir galiojančius sertifikatus, patirs nuostolių negalėdama supirktos produkcijos realizuoti kaip ekologiškos.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovei kilusi žala nulemta tiek atsakovės VšĮ „Ekoagros“, tiek ir atsakovų – ūkininkų veiksmų: jeigu VšĮ „Ekoagros“ būtų laiku bei tinkamai įvykdžiusi jai pavestas sertifikuotų ir todėl jos kontroliuojamų ūkininkų kontrolės funkcijas, atsakovams – ūkininkams išduotų sertifikatų galiojimas būtų panaikintas ir ieškovė nebūtų įsigijusi grikių iš atsakovų – ūkininkų. Jeigu atsakovai – ūkininkai nebūtų naudoję draudžiamo ekologiškoje gamyboje preparato –glifosato – ir minėtu preparatu užteršto derliaus nebūtų pardavę kaip ekologiško, jo ekologiškumo nebūtų patvirtinę atsakovės VšĮ „Ekoagros“ išduotais sertifikatais, ieškovė ne tik nebūtų pirkusi tokių neekologiškų grikių, nebūtų jų saugojusi kartu su ekologiškais, fasavusi ir tiekusi rinkai kaip ekologiškus.

15. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti atsakovų dalinę atsakomybę, todėl, ieškovės vertinimu, atsakovams taikytina solidarioji civilinė atsakomybė. Ieškovės atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų grandinėje neįmanoma nustatyti, kiek ir kokia apimtimi (dalimi) vienas ar kitas atsakovas prisidėjo prie nuostolių ieškovei atsiradimo. Solidariosios atsakomybės taikymą patvirtinta ir tai, kad atsakovų pareiga atlyginti žalą kyla skirtingu pagrindu (t. y. atsakovei VšĮ „Ekoagros“ – iš delikto, atsakovams – ūkininkams ir iš sutarčių su ieškove), taigi šiuo atveju atsakovams taikytina mišri ir solidari civilinė atsakomybė.

Atsiliepimas

16. Atsakovė VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atsakovei VšĮ „Ekoagros“ atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Paaiškino, kad įgyvendindama teisės aktų nuostatas, VšĮ „Ekoagros“ atlieka kasmetines iš anksto suplanuotas ekologinių ūkių patikras ir ima mėginius jų tyrimui atlikti. Tuo tikslu VšĮ „Ekoagros“ vadovaujasi kasmet parengiamu „Mėginių atrinkimo planu“. UAB „Rimi Lietuva“, kaip ekologiškų produktų tvarkymu užsiimančio ūkio subjekto planinis patikrinimas mėginių paėmimui buvo numatytas 2016 metų „Mėginių atrinkimo plane“, patvirtintame VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-13. Ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, jog ūkininkų parduodamų ekologiškų grikių kokybę garantuoja pateikiami sertifikatai, kadangi kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos pateikia patvirtinamuosius dokumentus bet kuriam ūkio subjektui , kuriam taikoma jų kontrolė ir kuris savo veiklos srityje atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nuostatos, kad išduoti patvirtinamieji dokumentai (sertifikatai) garantuoja produkto kokybę, nėra.

18. Atsakovė VšĮ „Ekoagros“ patikrinimus atliko tik dėl grikių, ieškovės laikytų aruode Nr. 223, kuriame grikiai buvo supilti pirkti iš patikrintų 14 ūkių (bendras kiekis – 81 579 kg), todėl tik partijos Nr. 2608201K skrudintų ir neskrudintų grikių kruopas ir likučius buvusius aruode Nr. 223 atsakovė VšĮ „Ekoagros“ nurodė pervesti ieškovei iš ekologinės gamybos į įprastinių produktų gamybą. Atsakovei VšĮ „Ekoagros“ nežinoma, kodėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba draudimus taikė platesne apimtimi. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu atlyginti patirtą žalą, kadangi ieškovė neįrodė jos civilinės atsakomybės sąlygų.

Atsiliepimas

19. Atsakovai ŽŪB „Kalnas“, ūkininkai B. B., D. L. ir Č. B. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atsakovams – ūkininkams atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. Paaiškino, kad atsakovų – ūkininkų ieškovei parduoti ekologiški grikiai atitiko visus ekologiškai produkcijai keliamus reikalavimus. Atsakovai jau ne vienerius metus užsiima ekologiniu ūkininkavimu ir per šį laiką niekada nenaudojo ekologiniame ūkininkavime draudžiamų medžiagų, taip pat ir glifosato. Ši medžiaga nebuvo naudota (purkšti) ir ekologiškiems grikiams, parduotiems pagal su ieškove sudarytas sutartis. Atsakovai tinkamai įvykdė visus pagal sutartis prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, jog žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį, kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipines sąlygas. 2015 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu „Dėl žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 3D-874 „Dėl tipinių grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 3D-536, patvirtintos grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutarties tipines sąlygos. Todėl grūdai (taip pat ir grikiai) turi būti superkami pagal šio įsakymo patvirtintas tipines sąlygas.

21. Atsakovų ir ieškovės sudarytų sutarčių sąlygos tik iš dalies atitinka nurodytu įsakymu patvirtintas tipines sąlygas, tačiau tiek sutartyse, tiek tipinėse sąlygose numatyta, jog superkant grūdus turi būti paimami grūdų mėginiai (ėminiai, bandiniai) tam, kad būtų nustatyta grūdų kokybė bei atitikimas sutarties sąlygoms. Tipinių sąlygų 4 punkte įtvirtinta, kad grūdai, neatitinkantys standartų ir kitų sutartinių kokybės reikalavimų, grąžinami pardavėjui arba superkami pagal šalių atskirai aptartas sąlygas. Jeigu pardavėjas per nustatytą terminą nesikreipė į atitinkamą instituciją, laikoma, kad pirkėjo laboratorijos išvada galutinė ir neskundžiama. Su ieškove sudarytų sutarčių 2.4 punkte nustatyta, kad neatitinkantys standartų ar sutarties sąlygų reikalavimų, arba pristatyti vėliau nei numatytu terminu, ekologiniai grikiai pirkėjo pasirinkimu grąžinami pardavėjui (visas grąžinimo, t. y. transportavimo išlaidas apmoka pardavėjas pirkėjui per 7 dienas po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo), arba superkami sąlygomis numatytomis atskiru šalių susitarimu, kurios įforminamos sutartimi arba priedu prie šios sutarties. Sutarčių 2.5 punkte nurodyta, kad ekologiškų grikių kokybės rodiklius pirkėjas nustato iš vieno bandinio, kai pardavėjas atveža tik vieną grūdų siuntą per dieną ir iš vidutinio paros bandinio, sudaryto iš kiekvienos grūdų siuntos bandinių, kai atveža kelias siuntas per dieną. Laboratorinis bandinys laikomas ne trumpiau, kaip 24 val. po analizės, laiką skaičiuojant nuo kitos paros 0.00 val. Ginčo atveju, laboratoriniai bandiniai turi būti išsiųsti tyrimams ne vėliau kaip per 48 val. nuo jų paėmimo (neįskaitant nedarbo dienų). Pardavėjui pageidaujant, jam atiduodamas užplombuotas bandinys. Sutarčių 3.2 punkte įtvirtinta, kad grūdų priėmimas, kokybės įvertinimas ir dokumentų įforminimas atliekami pirkėjo sąskaita.

22. Ieškovė nei ekologiškų grikių pristatymo, nei sutarčių sudarymo metu, nei vėliau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovų – ūkininkų pagal sutartis parduoti grikiai buvo užteršti glifosato medžiaga. Remiantis tipinių sąlygų ir sutarčių nuostatomis ieškovė turėjo atlikti pristatytų grikių tyrimus ir įvertinti, ar šie grikiai atitinka sutarčių reikalavimus, įskaitant grikių ekologiškumą. Jeigu grikiai būtų neatitikę ekologiniam ūkininkavimui keliamų reikalavimų ar kitų sutarčių reikalavimų, remiantis sutarčių 2.4 punktu ir tipinių sąlygų 4 punktu, ieškovė būtų turėjusi teisę grikius grąžinti atsakovams arba juos supirkti kitomis sąlygomis. O atsakovai, remiantis tipinių sąlygų 6 punktu ir sutarčių 2.5 punktu būtų turėję teisę ginčyti ieškovės atliktus tyrimus ir reikalauti pakartotinių tyrimų.

23. Ieškovė visus atsakovų grikius supirko ir priėmė (t. y. grikių atsakovams negrąžino ir nesupirko grikių kitomis nei sutartyse numatytomis sąlygomis), kaip numatyta tipinėse sąlygose ir sutartyse, išrašė PVM sąskaitas–faktūras bei jokių pretenzijų dėl ekologiškų grikių kokybės atsakovams nepareiškė.

24. Ieškovė atsakovams taip pat neperdavė jokių paimtų mėginių pavyzdžių, kuriuos būtų galima ištirti ir papildomai paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių (redakcija nuo 2016 m. sausio 13 d.; toliau – Taisyklės) 30¹ punkte nurodyta, jog kiekvienas perkantis sertifikuotus javus ūkio subjektas, kuris jais prekiauja arba juos perdirba, privalo užtikrinti, kad iš kiekvieno ūkio subjekto įsigytos kiekvienos rūšies javų iš kiekvienos transporto priemonės būtų paimti ėminiai ir laikomi ne trumpiau kaip 1,5 metų. Todėl ieškovė ne tik, kad superkant grikius neištyrė ekologiškų grikių kokybės, kaip tai numato sutartys bei tipinės sąlygos, bet atsakovo D. L. atveju (sutartis su ieškove sudaryta 2016 m. balandžio 26 d.) neišsaugojo ekologiškų grikių ėminio, t. y. neįvykdė dar vieno minėtų Taisyklių 30¹ punkte numatyto imperatyvaus reikalavimo.

25. Atsakovės VšĮ „Ekoagros“ paimtuose dirvožemio mėginiuose iš atsakovų – ūkininkų ūkių glifosato medžiagos nebuvo rasta. Šių atsakovės VšĮ „Ekoagros“ tyrimų metu nustatyti aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučiai. Atsakovė VšĮ „Ekoagros“ aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučius aptiko ne atsakovų – ūkininkų ieškovei parduotuose ekologiškuose grikiuose, taip pat ne kituose atsakovų – ūkininkų užaugintuose grikiuose, o dirvožemyje.

Šalies argumentai

26. Ieškovės nurodyti nuostoliai paremti prielaidomis, o ne aiškiais skaičiavimais. Niekuo neparemti ieškovės argumentai apie 65 proc. dydžio išeigą, pagal kurią 6 154,40 kg pagamintų ekologiškų grikių kruopų kiekis išauga iki 9 468,4615 kg žaliavos, o 25 678 kg aruode laikomos grikių žaliavos keikis išauga iki 35 146,462 kg. Be to, neaišku, kodėl antruoju atveju skaičiuojama išeiga, jeigu grikiai buvo laikomi aruode (t. y. neparuošti pardavimui). Remiantis tokiais ieškovės skaičiavimais, ieškovės neva panaudotos žaliavos kiekis padidėja net apie 13 tonų, o tai padidina ieškovės neva patirtų nuostolių dydį. Todėl laikė, kad ieškovės nurodytas 15 663,49 Eur nuostolių dydis nėra pagrįstas ir įrodytas.

27. Ieškovės nurodomos reklamos išlaidos nėra niekaip susijusios su nuostoliais, kuriuos ieškovė patyrė dėl atsakovų – ūkininkų parduotų, neva glifosato medžiaga užterštų, grikių. Ieškovė gamina ir parduoda ne tik ekologiškus grikius, bet ir kitus produktus (didžiąja dalimi ne ekologiškus), todėl neaišku, kodėl šios išlaidos reklamai yra priskiriamos būtent ieškovės ekologiškų grikių produkcijai.

28. Atsakovė VšĮ „Ekoagros“ patikrinimus ir savo išvadas dėl neleistinų medžiagų nustatymo pateikė 2016 m. rugsėjo mėn. Visos ieškovės sutartys su UAB „Palink“, išskyrus dvi, sudarytos ankstesniam laikotarpiui nei atsakovės VšĮ „Ekoagros“ atlikti patikrinimai. Be kita ko, šiose sutartyse nenurodyta, kad reklama skiriama ieškovės ekologiškiems grikiams.

29. Pakuočių dizaino ir su tuo susijusios išlaidos taip pat negali būti laikomos ieškovės nuostoliais, kadangi sukurtas pakuotės dizainas gali būti naudojamas toliau. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog tam tikras pakuočių dizainas buvo sukurtas tik ekologiškiems grikiams, kurie kontroliuojančių institucijų sprendimu turėjo būti sunaikinti. Be to, nepateikti jokie įrodymai, kad ieškovės nurodytos išlaidos ekologiškų grikių pakuotėms yra priskirtinos būtent tiems grikiams, kurie buvo sunaikinti (negalėjo būti realizuoti). Todėl ieškovės reikalavimą priteisti 18 691,48 Eur dydžio nuostolių sumą laikė nepagrįstu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

30. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu bylos dalį dėl 17 014,43 Eur žalos atlyginimo nutraukė ir ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš solidarių atsakovų ŽŪB „Kalnas“, D. L., Č. B. ir B. B. 64 271,44 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidais.

31. Teismas, iš dalies sutikdamas su ieškovės ir atsakovės VšĮ „Ekoagros“ nuomone, pripažino, kad dėl ieškovei padarytos 64 271,44 Eur žalos atsakingi yra tik atsakovai – ūkininkai, nes atsakovė VšĮ „Ekoagros“ tinkamai atliko visas savo teisės aktuose numatytas funkcijas.

32. Teismas nustatė, kad VšĮ „Ekoagros“ atliko ekologiškų kruopų-grikių augintojų, tiekėjų atsekamumo procedūrą, kurios metu buvo nustatyta, jog sustabdytos gamybos grikius UAB „Galinta ir partneriai“ supirko iš keturiolikos Lietuvoje esančių ekologinės gamybos ūkių, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. VšĮ „Ekoagros“ nustatė, jog D. L., Č. B., B. B., ŽŪB „Kalnas“ ekologinės gamybos ūkiuose nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, nes glifosatai, net ir mažiausias jų kiekis, ekologinėje gamyboje yra draudžiami.

33. Teismo vertinimu, kadangi atsakovų – ūkininkų ekologinės gamybos ūkiuose nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, t. y. jų 2015 m. spalio 2 d. – 2016 m. balandžio 26 d. parduoti ieškovei kaip ekologiški grikiai buvo užteršti glifosatu ir neatitiko ekologiškai produkcijai keliamų reikalavimų, ieškovė pagrįstai dėl jai parduotos netinkamos produkcijos patirtos žalos atlyginimo reikalauja iš šių atsakovų. Sudarydamos sutartis šalys susitarė dėl atsakomybės paskirstymo, t. y. susitarė, kad atsakovams – ūkininkams netinkamai įvykdžius sutartis, pastarieji laikomi atsakingais už visus ieškovei kilusius nuostolius, kuriuos įsipareigojo atlyginti. Todėl atsakovai – ūkininkai pagal sutartis yra atsakingi už ieškovės patirtą žalą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei neleistina chemine medžiaga glifosatu užterštus grikius pardavė keturi atsakovai – ūkininkai, sprendė, kad šių atsakovų atsakomybė yra solidari. Teismo vertinimu, nėra galimybės nustatyti šių keturių atsakovų dalinę atsakomybę, kadangi byloje nėra galimybės nustatyti kiekvieno iš šių atsakovų dalinės atsakomybės apimties, o tokios pat pasekmės galėjo kilti ir dėl bet kurio vieno iš atsakovų parduotos užterštos glifosatu produkcijos.

34. Teismas pažymėjo, kad ieškovės su atsakovais – ūkininkais sudarytų sutarčių 2.5 punkte numatyti tyrimai yra taikomi pristatytos produkcijos kokybės rodikliams, nurodytiems sutarčių 1.3 punkte, nustatyti, kadangi pagal pristatytos produkcijos atitiktį kokybės rodikliams yra skaičiuojama ieškovės produkcijos pardavėjams mokėtina kaina, taigi ieškovė įsipareigojo imti bandinius tam, kad nustatytų, kokio drėgnio produkcija buvo pristatyta, kiek joje buvo šiukšlinių bei grūdinių priemaišų, ar pristatytoje produkcijoje nebuvo kenkėjų, tačiau nustatant minėtus kokybės rodiklius nėra galimybės nustatyti, ar pristatyta produkcija nėra užteršta ekologinėje gamyboje draudžiamais preparatais, įskaitant glifosatus ir visus kitus šios medžiagos skilimo produktus. Tyrimų, ar parduodama produkcija nėra užteršta draudžiamais preparatais, ieškovė pagal sutarčių sąlygas neatlieka, nes neturi tam reikalingos laboratorinės įrangos. Todėl negalima vertinti, kad ieškovė netinkamai ištyrė superkamų grikių kokybę. Nei sutartimis, nei grūdų pirkimo – pardavimo tipinėmis sąlygomis nereikalaujama tirti, ar superkami grikiai yra ekologiški, tai pirkėjui deklaruoja pardavėjai, kurie ir yra atsakingi už tai, kad jų parduodama produkcija yra ekologiška, atitinka ekologiškai produkcijai keliamus reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

35. Apeliaciniame skunde atsakovai D. L., Č. B., B. B. ir ŽŪB „Kalnas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovams – ūkininkams dėl žalos atlyginimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės iš atsakovų – ūkininkų supirkti ekologiški grikiai buvo užauginti vėliausiai 2015 metais. Atsakovų – ūkininkų ūkių patikrinimus VšĮ „Ekoagros“ atliko 2016 m. spalio 4 d. Patikrinimas atliktas ištyrus pavienius ūkių dirvožemio vienetus, nes nebuvo 2015 metų derliaus likučių, o ieškovė neturėjo supirktų grikių mėginių. VšĮ „Ekoagros“ nustatė tik tai, kad 2016 m. spalio 4 d. grikių pasėliuose, iš kurių paimti dirvožemio mėginiai, nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, todėl atsakovų – ūkininkų laukai buvo sertifikuoti, kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“. VšĮ „Ekoagros“ sprendimai dėl tokio atsakovų – ūkininkų laukų sertifikavimo buvo apskųsti, todėl trys iš keturių VšĮ „Ekoagros“ sprendimų skundžiamo sprendimo priėmimo metu negaliojo.

35.2. Atsakovų ŽŪB „Kalnas“ ir B. B. užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro specialistai paėmė atsakovų – ūkininkų ekologinių ūkių dirvožemio mėginius, kurie buvo ištirti Vokietijoje, ir tyrimo rezultatai paneigė VšĮ „Ekoagros“ tyrimo rezultatus.

35.3. Teismas neįvertino atsakovų – ūkininkų iškelto klausimo, kad tarp jų ūkių 2016 m. rudenį dirvožemyje galimai rastų medžiagų ir 2015 m. rudenį – 2016 m. pavasarį parduotų grikių kokybės nėra priežasties ir pasekmės ryšio, nes ginčo grikiai užauginti metais anksčiau, nei atliktas dirvožemio tyrimas. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad 2016 m. rudenį dirvožemyje rastos medžiagos buvo atsakovų – ūkininkų 2015 m. spalį – 2016 m. pavasarį parduotuose grikiuose. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad 2016 m. rudenį dirvožemyje rastos medžiagos reiškia, jog jų galėjo būti ir 2015 m. derliaus metu.

35.4. Teismas nevertino ieškovės nurodytų nuostolių realumo pagal būtinus nuostolių nustatymo kriterijus, neanalizavo, ar nurodomi nuostoliai iš tikrųjų atsirado, netikrino, ar ieškovės nurodytas nuostolių dydis yra pagrįstas realias išlaidas ir (arba) negautas pajamas patvirtinančiais įrodymais. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pateikusi įrodymus apie realiai turėtas išlaidas ir neišvengiamai gautiną pelną, jie savaime nepagrindžia ieškovės praradimų ryšio su atsakovų – ūkininkų 2015 m. rudenį – 2016 m. pavasarį parduota produkcija.

35.5. Kadangi ieškovę ir kiekvieną iš atsakovų – ūkininkų sieja savarankiškos ir nepriklausomos pirkimo – pardavimo sutartys, solidari jų atsakomybė negalima. Jeigu byloje būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, kiekvieno iš atsakovų – ūkininkų ryšys su ieškove būtų aiškus ir tikslus (t. y. pagal parduotų grikių kiekį). Tokiu atveju atsakovai – ūkininkai turėtų atsakyti proporcingai tik už tą žalos dalį, kurios atsiradimą lėmė neteisėti veiksmai.

35.6. Skundžiamu sprendimu teismas neteisėtai atlygino ieškovės išlaidas už ikiteisminiuose žalos atlyginimo išieškojimo santykiuose suteiktas teisines paslaugas, taip pat nevertino visų ieškovės pateiktų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes buvo nurodytos ir nesusijusios su byla paslaugos.

Atsiliepimas

36. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

36.1. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai – ūkininkai nebuvo nurodę argumentų dėl ieškovės į bylą pateiktų įrodymų netinkamumo. Minėtus argumentus jie nurodė tik pateikdami apeliacinį skundą, todėl sprendime šie argumentai ir negalėjo būti aptarti.

36.2. VšĮ „Ekoagros“ yra oficiali valstybės įgaliota institucija, kurios atlikti tyrimai prilyginami didesnę įrodomąją galią turintiems įrodymams, todėl VšĮ „Ekoagros“ tyrimų rezultatai turi didesnę įrodomąją reikšmę nei pačių atsakovų paimtų dirvožemio mėginių tyrimų rezultatai.

36.3. Atsakovai – ūkininkai nepateikė jokių įrodymų, kad jų ieškovei pristatyta produkcija nebuvo užteršta ekologiškam produktui draudžiamomis medžiagomis. Priešingai, VšĮ „Ekoagros“ nustatyti pažeidimai, dėl kurių VšĮ „Ekoagros“ panaikino atsakovams – ūkininkams išduotų sertifikatų galiojimus, įrodo, kad būtent jų ūkiuose buvo nustatyti ieškovei kilusią žalą nulėmę pažeidimai.

36.4. Sutartyse buvo numatytas tik pardavėjui (t. y. atsakovams) taikomas reikalavimas užtikrinti produkcijos atitiktį ekologiškumo reikalavimams bei šią aplinkybę patvirtinti produkcijos atitiktį taikytiniems reikalavimams sertifikuojančios įstaigos (šiuo atveju – VšĮ „Ekoagros“) išduodamu galiojančiu sertifikatu. Atsižvelgiant į tai, atsakovų – ūkininkų pozicija dėl ieškovės prievolės tirti kiekvieną ekologiškų grikių mėginį laboratorijoje dėl jo atitikties ekologiškumo reikalavimams laikytina tik jų gynybine pozicija.

36.5. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti atsakovų – ūkininkų dalinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, sprendime teismas pagrįstai taikė solidariąją civilinę atsakomybę. Atsakovų – ūkininkų netinkamas veikimas nulėmė žalos ieškovei atsiradimą, todėl atsakovai – ūkininkai pagrįstai pripažinti solidariai atsakingais už ieškovei kilusią žalą.

37. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ „Ekoagros“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

37.1. VšĮ „Ekoagros“ atlieka kasmetines iš anksto suplanuotas ekologinės gamybos ūkių patikras, atlieka papildomus patikrinimus ir ima mėginius jų tyrimui atlikti. Šiuos nurodytus privalomus veiksmus atsakovė ir atliko. Atsakovės laiku ir tinkamai įvykdytą kontrolės funkciją patvirtina rašytinių, byloje atsakovės pateiktų įrodymų visuma, atsakovės detalūs paaiškinimai vykdant sertifikavimo procedūras ir kontrolės funkciją yra pagrįsti ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis bei VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus patvirtintomis procedūromis ir tvarkomis. Tą taip pat patvirtino ir teismas sprendime nurodydamas, kad byloje nepateikta duomenų, kad šių pareigų VšĮ „Ekoagros“ nevykdė.

37.2. Atsakovės apeliantų atžvilgiu priimti administraciniai aktai – sprendimai – teismo sprendimo priėmimo metu buvo apskųsti, tačiau nepanaikinti. Taip pat nepaneigti ir akredituotos Vokietijos laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ laboratorinių tyrimų dėl neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų likučių rezultatai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos sustabdymo ir naujų rašytinių įrodymų

39. Apeliantai 2019 m. kovo 9 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, kuriuose nurodė, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo ir apeliacinio skundo pateikimo atsirado naujų aplinkybių.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2655-624/2018 bei 2019 m. vasario 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2254-629/2019, kuriais nustatytos aplinkybės, reikšmingos teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė 2018 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2655-624/2018, 2019 m. vasario 13 d. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2254-629/2019 ir 2019 m. vasario 19 d. VšĮ „Ekoagros“ sprendimo Nr. LSK-K-19-00397 „Sprendimas teismo nutarties pagrindu“ kopiją.

41. Teisėjų kolegija 2019 m. kovo 26 d. nutartimi sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. eA-294-261/2019 pagal pareiškėjos Č. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Č. B. skundą atsakovei viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl sprendimo bei nutarimo panaikinimo ir administracinę bylą Nr. eA-367-552/2019 pagal atsakovės viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovei viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

42. Išnagrinėjus nurodytas bylas teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos teisėjų kolegijos nutartimi jau yra pripažintos aktualiomis šiai civilinei bylai, todėl atsakovų pateiktas naujas rašytinis įrodymas (2019 m. vasario 19 d. VšĮ „Ekoagros“ sprendimo Nr. LSK-K-19-00397 „Sprendimas teismo nutarties pagrindu“ kopija) laikytinas išvestiniu iš tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui atsakovų – ūkininkų nurodytų ir šiam ginčui aktualių aplinkybių dėl VšĮ „Ekoagros“ sprendimų galiojimo, atsiradęs po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl pridėtinas prie bylos ir vertintinas kartu su kita bylos medžiaga (CPK 180, 314 straipsniai).

43. Ieškovė 2019 m. birželio 3 d., atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtas civilines bylas Nr. eA-294-261/2019 ir Nr. eA-367-552/2019, pateikė prašymą pridėti naujus rašytinius įrodymus – 2019 m. gegužės 30 d. doc. dr. D. J. raštą dėl glifosato ir jo skilimo produktų išliekamumo dirvožemyje su priedais.

44. Ieškovė nurodė, kad, susipažinusi su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais, kreipėsi į kompetentingą biomedicinos mokslų daktarę Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentę D. J., turinčią ilgametės patirties agroekosistemų tyrimuose, prašydama pateikti informaciją dėl glifosato ir jo skilimo produkto AMPA galimybės išlikti dirvožemyje tam tiktą laikotarpį po šios medžiagos pavartojimo, ir prašo šios mokslininkės išvadą pridėti prie bylos.

45. Atsakovai – ūkininkai prašo ieškovės naujo rašytinio įrodymo nepridėti prie bylos, nes, jų nuomone, šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Atsakovų teigimu, ieškovė, laikydamasi rungimosi ir dispozityvumo principų reikalavimų bei vykdydama jai nustatytą pareigą pateikti teismui įrodymus, pati pasirinko ieškinio reikalavimų įrodinėjimo priemones, todėl, jeigu manė, kad tokio pobūdžio nuomonė turi įrodomąją galią, ieškovė turėjo visas galimybes ir prielaidas pateikti tokio pobūdžio dokumentą į bylą pirmosios instancijos teisme.

46. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų nuomone, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pateikto naujo rašytinio įrodymo pridėjimas prie bylos pažeistų CPK 314 straipsnio reikalavimus. Ieškovės pateikta išvada nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes pastarąją ieškovė galėjo gauti ir nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Kaip teisingai pažymi atsakovai, ieškovė pirmosios instancijos teisme aiškiai apibrėžė savo reikalavimų įrodinėjimo apimtį, pastaruosius įrodinėdama VšĮ „Ekoagros“ priimtais sprendimais ir šios institucijos nustatytomis aplinkybėmis, o atskirų šiam ginčui aktualių mokslo sričių specialistų išvadų neteikė, todėl jos pateikto naujo rašytinio įrodymo pridėjimas prie bylos reikštų bylos nagrinėjimą naujais aspektais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgusi į tai, taip pat į faktą, kad ieškovė nepagrindė visų CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų dėl naujų rašytinių įrodymų pateikimo, teisėjų kolegija ieškovės pateiktą 2019 m. gegužės 30 d. doc. dr. D. J. raštą dėl glifosato ir jo skilimo produktų išliekamumo dirvožemyje su priedais atsisako pridėti prie bylos (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsakovų - ūkininkų civilinės atsakomybės sąlygų

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovų apeliaciniu skundu apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo ribas, toliau pasisako dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovų – ūkininkų ieškovei priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

48. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad ieškovė atsakovų – ūkininkų civilinę atsakomybę kildina mišriu pagrindu, t. y. kaip kylančią tiek iš sutarčių, tiek iš delikto. Pirmosios instancijos teismas atsakovams – ūkininkams taikė sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija tokiam civilinės atsakomybės pagrindui pritaria.

49. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas teisėtų lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

50. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018).

51. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė perdirba ir tiekia į rinką ekologiškus grikius. VšĮ „Ekoagros“, atlikusi iš UAB „Rimi Lietuva“ paimtų, UAB „Galinta ir partneriai“ pastarajai teiktų ekologiškų grikių mėginio tyrimą, juose nustatė neleistinos ekologinėje gamyboje medžiagos – glifosato – pėdsakų. Šių grikių gamyba buvo sustabdyta, į rinka pateikti produktai buvo atšaukti, o užterštą produkciją ieškovė privalėjo sunaikinti.

52. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovę ir atsakovus – ūkininkus siejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl ekologiškos produkcijos pristatymo pagal ieškovės ir atsakovės ŽŪB „Kalnas“ 2015 m. spalio 2 d. ekologiškų grikių pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovės ir atsakovo B. B. 2015 m. spalio 8 d. ekologiškų grikių pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovės ir atsakovės Č. B. 2015 m. spalio 19 d. ekologiškų grikių pirkimo – pardavimo sutartį ir ieškovės ir atsakovo D. L. 2016 m. balandžio 26 d. ekologiškų grikių pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovai užtikrino, kad jų parduodama produkcija atitinka visus ekologiškiems grikiams keliamus reikalavimus (sutarčių 2.1 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė iš atsakovų žemės ūkio produkciją pirko laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. balandžio 26 d.

53. Kaip iš bylos duomenų nustatė pirmosios instancijos teismas, VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. rugpjūčio 29 d. atliko UAB „Rimi Lietuva“ logistikos padalinio patikrinimą, kurio metu buvo paimtas ekologiškų negarintų grikių kruopų mėginys ir perduotas atlikti laboratorinius tyrimus. Atlikus laboratorinius tyrimus, tirtame ekologiškų negarintų grikių kruopų mėginyje nustatyta 0,82 mg/kg glifosato, kurio naudojimas ekologinėje gamyboje yra draudžiamas.

54. VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. rugsėjo 14 d. ekologiškų produktų tvarkymo ūkio subjekto tikrinimo protokole Nr. PAG-K-16-02376 ir 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarime dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-16-02315 nustatė, kad nurodytos kruopos į UAB „Rimi Lietuva“ pateko iš ieškovės UAB „Galinta ir partneriai“, kuri superka ir supakuoja tiek ekologišką, tiek neekologišką produkciją, o UAB „Galinta ir partneriai“ filialas „Galintos grūdai“ tiekia produktus į rinką. Teisės aktų nustatyta tvarka ekologinės produkcijos, kurioje buvo rasta neleistinų cheminių medžiagų, tiekimas rinkai visose grandyse buvo sustabdytas.

55. VšĮ „Ekoagros“ atliko patikrinimą UAB „Galinta ir partneriai“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ filiale „Galintos grūdai“ ir paėmė mėginius tyrimams atlikti. Tyrimų rezultatai parodė ekologinėje produkcijoje neleistinos cheminės medžiagos glifosato (glyphosate) panaudojimą. Patikrinimo metu pirmajame mėginyje buvo rasta 2,5 mg/kg neleistinos ekologinėje gamyboje cheminės medžiagos glyphosate ir 0,015 mg/kg amilometil-fosfoninės rūgšties (AMPA), antrajame – 0,12 mg/kg glyphosate.

56. VšĮ „Ekoagros“ atliko ekologiškų kruopų (grikių) augintojų, tiekėjų atsekamumo procedūrą, kurios metu nustatė, kad sustabdytos gamybos grikius UAB „Galinta ir partneriai“ supirko iš keturiolikos Lietuvoje esančių ekologinės gamybos ūkių, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. balandžio 26 d.

57. VšĮ „Ekoagros“ visuose keturiolikoje ekologinės gamybos ūkių atliko patikras. Patikrų metu nustačius, jog 2015 m. derliaus grikių likučių nėra, papildomo tikrinimo metu buvo paimti laukų dirvožemio mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti. Paimti dirvožemio mėginiai buvo išsiųsti tyrimui į akredituotą laboratoriją Vokietijoje „Eurofms Dr. Specht Laboratorien GmbH“, su kuria VšĮ „Ekoagros“ yra pasirašiusi sutartį mėginių tyrimui.

58. Pagal gautus laboratorinių tyrimų rezultatus, keturiuose iš keturiolikos ekologiškų grikių augintojų ūkių imtuose ir ištirtuose dirvožemio mėginiuose rasta neleistinos ekologinėje gamyboje medžiagos – glifosato – skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA): D. L. ekologinės gamybos ūkyje, Č. B. ekologinės gamybos ūkyje, B. B. ekologinės gamybos ūkyje, ŽŪB „Kalnas“ ekologinės gamybos ūkyje. Vadovaudamasi atliktais laboratoriniais tyrimais, VšĮ „Ekoagros“ nustatė, kad atsakovų – ūkininkų ekologinės gamybos ūkiuose nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, nes glifosatai, net ir mažiausias jų kiekis, ekologinėje gamyboje yra draudžiami.

59. Kaip matyti iš bylos duomenų, VšĮ „Ekoagros“, atlikusi atsakovų ūkių patikrinimą ir nustačiusi dirvožemyje glifosato skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA), panaikino atsakovams – ūkininkams išduotus patvirtinamuosius dokumentus (sertifikatus):

59.1. VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu, atsižvelgdama į laboratorinių tyrimų rezultatus, anuliavo atsakovei ŽŪB „Kalbas“ ekologinės gamybos ūkiui išduotus patvirtinamąjį dokumentą bei nutarimo išrašą.

59.2. VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu, atsižvelgdama į laboratorinių tyrimų rezultatus, anuliavo atsakovui B. B. išduotus patvirtinamąjį dokumentą bei nutarimo išrašą.

59.3. VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu, atsižvelgdama į laboratorinių tyrimų rezultatus, anuliavo atsakovei Č. B. išduotus patvirtinamąjį dokumentą bei nutarimo išrašą.

59.4. VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu, atsižvelgdama į laboratorinių tyrimų rezultatus, anuliavo atsakovui D. L. išduotus patvirtinamąjį dokumentą bei nutarimo išrašą.

60. Anksčiau nurodyti VšĮ „Ekoagros“ sprendimai buvo apskųsti teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjų kolegija, kaip nurodyta anksčiau, sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtos administracinės bylos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal D. L. ir Č. B. apeliacinius skundus dėl VšĮ „Ekoagros priimtų sprendimų, kuriais buvo panaikinti jiems išduoti patvirtinamieji dokumentai (sertifikatai). Kaip matyti iš bylos duomenų, trijų iš keturių atsakovų atžvilgiu iš esmės buvo priimti jiems palankūs teismo sprendimai:

60.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2655-624/2018 nurodė, kad: nei VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. PNU-K-16-00655 „Dėl ekologinės gamybos“ ir 2016 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. LSK-K-16-00655 „Sprendimas dėl išduotų dokumentų“, nei Agentūrai adresuotame 2016 m. lapkričio 14 d. VšĮ „Ekoagros“ rašte Nr. K-389 „Dėl pranešimo apie rimtus pažeidimus“, kuriuose buvo nurodyta, jog 2015 metais pareiškėjo paraiškoje nurodytame Lauke, kuriame deklaruotas 5,49 ha grikių plotas, nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, nėra jokių motyvų, kodėl glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties likučiai (0,021 mg/kg), nustatyti 2016 m. spalio 4 d. iš Lauko paėmus ir ištyrus dirvožemio mėginius, patvirtina, kad ne 2016 metais, bet ir 2015 metais Lauke nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų. Pažyminėtina, kad minėtuose VšĮ „Ekoagros“ aktuose yra nurodyta, kad UAB „Galinta ir partneriai“ filiale Galintos grūdai iš ŽŪB „Kalnas“ ir kitų ekologinių ūkių supirkti grikiai buvo sandėliuojami bendrai, tačiau jokie duomenys apie tai, kad buvo atlikti kitų ekologinių ūkių, iš kurių supirkti grikiai buvo sandėliuoti bendrai su iš ŽŪB „Kalnas“ supirktais, dirvožemio ar produkcijos likučių tyrimai, kokie šių tyrimų rezultatai ir pan., nėra pateikti.

60.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2254-629/2019 nurodė, kad: nei 2016 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. PNU-K-16-00600, nei 2016 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. LSK-K-16-10732, kuriuose konstatuota, jog 2015 metais lauke Nr. 1 nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, nėra jokių motyvų, kodėl AMPA likučiai (0,011 mg/kg), nustatyti 2016 m. spalio 4 d. iš lauko Nr. 1 paėmus ir ištyrus dirvožemio mėginį, patvirtina, kad 2015 metais šiame lauke nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų. Teismo posėdžio metu Įstaigos atstovas teigė, kad, remiantis jo patirtimi, tai, jog pareiškėjo lauke buvo rasti glifosatų skilimo produkto likučiai, o ne pats glifosatas, patvirtina, kad glifosatas buvo naudotas 2015 metais, tačiau jokios šiuos teiginius patvirtinančios kompetentingų subjektų išvados teismui nėra pateiktos. Byloje yra Įstaigos 2017 m. gegužės 3 d. pažyma Nr. K-149 (IV t., b. l. 119), kurioje pateikti 7 laukų patikrinimo rezultatai (2 iš jų – to paties subjekto; 3 iš jų aptikta neleistinų medžiagų – 0,010 mg/kg, 0,011 mg/kg (pareiškėjo) ir 0,021 mg/kg), nors atsakovas buvo nurodęs, jog užterštos partijos grikiai buvo supirkti bendrai iš 14 Lietuvos ekologinės gamybos ūkių. Be to, atliekant patikrinimą UAB „Rimi Lietuva“, 2016 m. rugpjūčio 30 d. paimto grikių mėginio (mėginio atrinkimo aktas Nr. 16-223MA, I t., b. l. 44) 2016 m. rugsėjo 5–12 d. tyrimo laboratorijoje „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ metu nustatyta: AMPA – mažiau nei 0,01 mg/kg, glifosatas – 0,82 mg/kg. Byloje nėra duomenų apie glifosato irimo skirtumus dirvožemyje ir augalinėje medžiagoje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismui pateikti ginčijami atsakovo administraciniai aktai bei su jų priėmimu susijusi medžiaga nepatvirtina, jog 2015 metais lauke Nr. 1 nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų.

60.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-294-261/2019 nurodė, kad: tyrimo metu nustatytos neleistinos cheminės medžiagos tapatumas nuo auginimo iki grikių realizavimo prekybos vietoje įrodo, kad pareiškėjos kontroliuojamuose laukuose naudota neleistina ekologinėje gamyboje cheminė medžiaga – glifosatas.

60.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-367-552/2019 nurodė, kad: nėra paneigtos ir pareiškėjo iškeltos abejonės dėl to, kad 2016 m. spalio mėnesio 4 d. iš sertifikuoto lauko paimtame mėginyje rasti glifosatų skilimo produkto likučiai yra pakankami duomenys padaryti išvadai, kad glifosatai buvo naudojami 2015 metais. Jokios tokias aplinkybes patvirtinančios kompetentingų subjektų išvados teismui nėra pateiktos. Byloje nėra duomenų apie glifosato irimo skirtumus dirvožemyje ir augalinėje medžiagoje, todėl skundžiami aktai negali būti pripažinti ir pakankamai pagrįstais.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovei teko pareiga įrodyti atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 178 straipsnis; nutarties 50 punktas). Kaip pagrindiniu įrodymu, pagrindžiančiu jos reikalavimą atlyginti žalą, ji rėmėsi VšĮ „Ekoagros“ atliktais patikrinimais, jų rezultatais ir priimtais sprendimais. Pirmosios instancijos teismas šiuos pateiktus įrodymus laikė pakankamais atsakovų – ūkininkų civilinei atsakomybei kilti.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, daro išvadą, kad aptariamu atveju yra pagrindo pritarti atsakovų apeliacinio skundo argumentams ir nepripažinti VšĮ „Ekoagros“ nustatytų duomenų pakankamumais atsakovų – ūkininkų civilinės atsakomybės sąlygoms įrodyti.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovai – ūkininkai pagrįstai akcentuoja, kad pagal byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė priežastinio ryšio egzistavimo tarp VšĮ „Ekoagros“ nustatytų ekologinio ūkininkavimo pažeidimų, atlikus patikrinimą 2016 m. spalio 4 d., ir ieškovei pristatyto 2015 metų derliaus neatitikties sutarčių ir teisės aktų reikalavimams.

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; kita vertus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017 9 punktą).

65. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad VšĮ „Ekoagros“ atliktų patikrinimų ir laboratorinių tyrimų rezultatai nagrinėjamu atveju yra tik netiesiogiai įrodymai, nes atsakovų – ūkininkų žemės ūkio produkcijos pardavimo ieškovei metu 2015 metais ir 2016 metų pradžioje ieškovei atsakovų – ūkininkų parduotos produkcijos patikrinimai nebuvo atlikti, o kaip matyti iš toliau nurodytinų aplinkybių, byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad 2016 m. spalio 4 d. nustatytos neleistinos medžiagos dirvožemyje pėdsakai (glifosato skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties likučiai) įrodo glifosato panaudojimą 2015 metais užaugintam derliui.

66. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pirmiausia atkreipia dėmesį į anksčiau nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad anksčiau nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys ir sprendimai dėl VšĮ „Ekoagros“ sprendimų nėra laikytini prejudiciniais faktais nagrinėjamu atveju, tačiau šios nutartys sudaro pagrindą spręsti dėl pagrindinių ieškovės įrodymų – VšĮ „Ekoagros“ nustatytų faktinių aplinkybių – patikimumo ir pakankamumo.

67. Vertindama pastaruosius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip atkreipė dėmesį ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, laukuose buvo rasti glifosatų skilimo produkto likučiai, o ne glifosatas. Faktas, kad buvo nustatyti glifosato skilimo produkto likučiai dirvožemyje savaime nesudaro pakankamo pagrindo padaryti išvadą apie glifosato panaudojimo laikotarpį. Primintina ir tai, kad ieškovė pasirinko atsakovų – ūkininkų civilinės atsakomybės sąlygas (tarp jų ir žalą) įrodinėti vadovaudamasi tik VšĮ „Ekoagros“ nustatytomis aplinkybėmis. Šie duomenys nepatvirtina nei ieškovės, nei VšĮ „Ekoagros“ pareiškimų apie tai, kad glifosatas atsakovų – ūkininkų ūkiuose buvo panaudotas būtent 2015 metais. Pastebėtina tai, kad nuo pirmosios produkcijos supirkimo iki VšĮ „Ekoagros“ atliktų atsakovų – ūkininkų ūkių patikrinimų praėjo beveik metai laiko. Nei ieškovė, nei atsakovė VšĮ „Ekoagros“ neteikė jokių patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti rastos cheminės medžiagos veikimo augalinėje aplinkoje ir dirvožemyje ypatumus.

68. Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai nebuvo nurodę argumentų dėl ieškovės į bylą pateiktų įrodymų tariamo netinkamumo (nepakankamumo), teisėjų kolegija su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti. Šie argumentai buvo, be kita ko, išsamiai išdėstyti atsakovų – ūkininkų atsiliepimo į ieškinį 34–45 punktuose ir nuosekliai kartojami viso proceso pirmosios instancijos teisme metu.

69. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas taip pat neįvertino ir kitų apeliantų pateiktų įrodymų, kurie kaip tik ir leidžia abejoti patektų netiesioginių įrodymų pakankamumu – antai atsakovai B. B. ir ŽŪB „Kalnas“ po VšĮ „Ekoagros“ atlikto patikrinimo pateikė dirvožemių mėginius tai pačiai akredituotai laboratorijai Vokietijoje „Eurofms Dr. Specht Laboratorien GmbH“, kuri ir tyrė VšĮ „Ekoagros“ pateiktus mėginius. Kaip matyti iš rezultatų, ūkiuose nerasta nei glifosatų, nei aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių. Šie duomenys, kaip teisingai pažymi ieškovė, savaime nepaneigia VšĮ „Ekoagros“ laboratorinių tyrimų rezultatų, tačiau sudaro pagrindą abejonėms, kiek ilgai tiek glifosatas, tiek jo skilimo produktas aminometil-fosfoninė rūgštis gali išlikti dirvoje.

70. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė yra ūkio subjektas, perdirbantis jai parduodamą ekologišką produkciją, kuriai taip pat taikomi viešosios teisės nustatyti reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodymų nepakankamu klausimas nagrinėjamu atveju kilo ne tik dėl ieškovės pasirinkto įrodinėjimo būdo, tačiau ir fakto, kad ieškovė jai pateiktos ekologiškos produkcijos netikrino.

71. 2016 m. rugsėjo 14 d. VšĮ „Ekoagros“ ekologiškų produktų tvarkymo ūkio subjekto tikrinimo protokole Nr. PAG-K-16-02376 nustatyta, kad ne visuose ieškovės pardavimo dokumentuose nurodyta galiojimo data ar partijos numeris, kad būtų užtikrinamas pilnas atsekamumas, be to, pagal kai kuriuos gamybos dokumentus buvo pagamintas didesnis kiekis ekologinės produkcijos nei gauta ekologinės žaliavos fasavimui.

72. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nei sutartimis, nei grūdų pirkimo-pardavimo tipinėmis sąlygomis nebuvo reikalaujama tirti, ar superkami grikiai yra ekologiški, nes tai pirkėjui deklaruoja pardavėjai.

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė už ekologinės produkcijos atitiktį reikalavimams yra taikoma ne tik atsakovams – ūkininkams, turintiems ekologinius ūkius, bet ir ieškovei, kuri gautą ekologinę žemės ūkio produkciją perdirba ir tiekia į rinką.

74. Kaip nurodė ir VšĮ „Ekoagros“, jos ir UAB „Galinta ir partneriai“ 2014 m. spalio 14 d. sutarties Nr. SUT-K-14-02768 „Dėl ekologiškų produktų tvarkymo veiklos sertifikavimo“, 1.2. punkte šalys susitarė, kad užsakovas veiklą vykdo, o vykdytojas vertina vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, įskaitant visus jų pakeitimus ir papildymus.

75. 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas patikrina jo tiekėjų patvirtinamuosius dokumentus. Patikra pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės 33 ir 66 straipsnius apima ir ekologiškų produktų patikrinimo juos gavus rezultatus: priimdamas ekologišką produktą, ūkio subjektas patikrina, ar jo pakuotė arba tara, kai reikalaujama, yra uždara, ir ar yra 31 straipsnyje minimos nuorodos (reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnis), o apskaitos duomenys taip pat turi apimti ekologiškų produktų patikrinimo juos gavus rezultatus (reglamento (EB) Nr. 834/2007 66 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovei nustatyta ir bendroji pareiga imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta taršos neleistinomis medžiagomis arba produktais rizikos, bei užtikrinti, kad neekologiški produktai nebūtų pateikiami į rinką su nuoroda į ekologinį gamybos būdą (reglamento (EB) Nr. 834/2007 26 straipsnio 4 dalies a ir c punktai).

76. Nors pirmosios instancijos teismas itin akcentavo, kad pagal ankstesnį teisinį reguliavimą ieškovė, kaip ūkio subjektas, kuris sertifikuotus grūdus tiekia rinkai galutiniam vartojimui, neprivalėjo užtikrinti iš kiekvieno ūkio subjekto įsigytos kiekvienos javų rūšies partijos mėginių paėmimą ir laikymą ne trumpiau kaip 1,5 metų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju visų pirma svarbu tai, kad tokią teisę ieškovė turėjo tiek pagal anksčiau nurodytų reglamentų nuostatas, tiek pagal su atsakovais sudarytų sutarčių nuostatas.

77. Antai su atsakovais sudarytų sutarčių 2.5 punkte yra nustatyta ieškovės teisė imti bandinius ir atlikti laboratorinius tyrimus, o produkcijai neatitinkant sutarčių reikalavimų – grąžinti produkciją arba ją supirkti atskiru susitarimu (sutarčių 2.4 punktas).

78. Antra, sutarties su atsakovu D. L. pasirašymo dieną (2016 m. balandžio 26 d.) Taisyklės buvo papildytos nauju 30¹ punktu, kuris nustatė, kad kiekvienas perkantis sertifikuotus javus ūkio subjektas, kuris juos tiekia rinkai ne galutiniam vartojimui, privalo užtikrinti iš kiekvieno ūkio subjekto įsigytos kiekvienos javų rūšies partijos mėginių paėmimą ir laikymą ne trumpiau kaip 1,5 metų. Šis pakeitimas įsigaliojo 2016 m. kovo 5 d., taigi ieškovei buvo privalomas. Ginčo nėra, kad ieškovė mėginio iš atsakovo D. L. jai pateiktos ekologiškų grikių partijos nėra išsaugojusi.

79. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors ieškovė iš dalies ir neturėjo tiesioginės pareigos visų atsakovų – ūkininkų atžvilgiu atlikti jai parduodamos ekologiškos žemės ūkio produkcijos patikrinimus, tačiau būtent jai, kaip profesionaliam ūkio subjektui, kuris tiekia ekologišką žemės ūkio produkciją į rinką, pagal reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatas yra palikta veiksmų laisvė, kokiu būdu užtikrinti, jog ši produkcija atitiktų teisės aktuose ekologiškai produkcijai nustatytus reikalavimus. Šie išaiškinimai anaiptol nereiškia ieškovės atsiliepime nurodomų kategoriško reikalavimo kiekvienu atveju imti mėginius ir juos siųsti tirti, bet reiškia, tai, kad turi egzistuoti ir protingos ieškovės pastangos įsitikinti jai tiekiamos produkcijos tinkamumu. Ieškovė turi ne vieną tiekėją, todėl vien mėginio paėmimas ir saugojimas kilus ginčui leistų nustatyti tiek pateiktos produkcijos tinkamumą, tiek už ją atsakingą tiekėją. Sutiktina su ieškove, kad laboratoriniai tyrimai visais pirkimo – pardavimo atvejais būtų neproporcingi, tačiau kiekvienu atveju imant mėginį ir vėliau atsitiktine tvarka atliekant jų laboratorinius tyrimus bet jai pateiktos žemės ūkio produkcijos trūkumai galėtų būti pastebėti anksčiau, nei šie patenka į rinką. Šiuo atveju pasirinkdama vadovautis tik sutartimi ir neatlikti jokių patikrinimų, nesaugoti mėginių ieškovė atitinkamai prisiėmė ir visą riziką dėl jai teksiančios įrodinėjimo naštos kilus ginčui.

80. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp VšĮ „Ekoagros“ nustatytų atsakovų – ūkininkų neteisėtų veiksmų ir jai kilusios žalos (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

81. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad nėra vienos iš atsakovų – ūkininkų sutartinės atsakomybės sąlygų, jiems civilinė atsakomybė nekyla, apeliacinis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

82. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nėra atsakovų – ūkininkų civilinės atsakomybės sąlygų, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, nelemiantys kitokios bylos baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

83. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

84. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

85. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, vertina civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, taikytinas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausą, šalių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos).

86. Procesinės bylos baigtis panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą yra palanki atsakovams, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos tenka jai pačiai (CPK 93 straipsnis).

87. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas:

87.1. atsakovė ŽŪB „Kalnas“ patyrė 1 210 Eur išlaidų už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 423,50 Eur išlaidų už tripliko, pareiškimo dėl papildomų dokumentų prijungimo rengimą, taip pat pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. sausio 24 d. teismo posėdyje ir 363 Eur išlaidų už atstovavimą kituose teismo posėdžiuose. Viso atsakovė patyrė 1 996,5 Eur išlaidų už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme.

87.2. atsakovai D. L., Č. B. ir B. B. patyrė kiekvienas po 508,20 Eur išlaidų už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 423,50 Eur išlaidų už tripliko, pareiškimo dėl papildomų dokumentų prijungimo rengimą, taip pat pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. sausio 24 d. teismo posėdyje, taip pat 363 Eur išlaidų už atstovavimą kituose teismo posėdžiuose. Viso šie atsakovai patyrė po 1 294,7 Eur išlaidų už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme.

87.3. atsakovė VšĮ „Ekoagros“ patyrė 1 500 Eur išlaidų už atsiliepimo ir tripliko parengimą byloje.

88. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad VšĮ „Ekoagros“ išlaidos už teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, jas priteisia iš ieškovės (Rekomendacijų 7 punktas, 8.2–8.3 papunkčiai).

89. Vertindama atsakovų – ūkininkų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovai – ūkininkai procesinius veiksmus atliko bendrai (kartu teikė vieną atsiliepimą į ieškinį, tripliką ir apeliacinį skundą), todėl Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai taikytini ne kiekvienam atsakovui – ūkininkui individualiai, bet taikytini konkretiems atliktiems procesiniams veiksmams – suteiktoms teisinėms paslaugoms.

90. Maksimalus Rekomendacijose nustatytas atlygintinas dydis už atsiliepimo į ieškinį patekimą, atsižvelgiant į užpraeito ketvirčio vidutinį darbo užmokestį yra 2 044 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.2 papunktis). Atsakovai – ūkininkai už atsiliepimą į patikslintą ieškinį kartu sumokėjo viso 2 734,6 Eur, todėl šis prašomas priteisti dydis mažintinas iki maksimalaus dydžio ir padalinamas proporcingai atsakovų – ūkininkų už teisines paslaugas sumokėtai daliai: atsakovei ŽŪB „Kalnas“ iš ieškovės priteistina 904,47 Eur (44,25 proc.), atsakovams D. L., Č. B. ir B. B. iš ieškovės priteistina po 379,78 Eur (18,58 proc.) už atsiliepimą į patikslintą ieškinį (CPK 93 straipsnis).

91. Maksimalus Rekomendacijose nustatytas atlygintinas dydis už tripliko pateikimą, kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, pateikimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (posėdžių trukmė – 6 val.), atsižvelgiant į užpraeito ketvirčio vidutinį darbo užmokestį sudaro 1 716,96 Eur sumą (Rekomendacijų 7 punktas, 8.3, 8.16, 8.19 papunkčiai). Atsakovai – ūkininkai už šias teisines paslaugas sumokėjo viso 3 146 Eur sumą, todėl šis prašomas priteisti dydis mažintinas iki maksimalaus dydžio ir padalinamas proporcingai atsakovų – ūkininkų sumokėtai daliai: atsakovams – ūkininkams iš ieškovės priteistina po 429,24 Eur už tripliko pateikimą, kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, pateikimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (CPK 93 straipsnis).

92. Iš viso atsakovei ŽŪB „Kalnas“ iš ieškovės priteistina 1 333,71 Eur, atsakovams D. L., Č. B. ir B. B. iš ieškovės priteistina po 809,02 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

93. Už apeliacinio skundo pareiškimą atsakovai – ūkininkai sumokėjo 1 189 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat prašo priteisti kiekvienam po 1 694 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo už apeliacinio skundo parengimą, atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą bei papildomų atsakovų paaiškinimų apeliaciniam teismui parengimą.

94. Maksimalus Rekomendacijose nustatytas atlygintinas dydis už nurodytas teisines paslaugas sudaro 2 238 Eur sumą (Rekomendacijų 7 punktas, 8.10, 8.16 papunkčiai). Atsižvelgiant į tai, atsakovų – ūkininkų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo dydis mažintinas iki nurodyto maksimalaus dydžio ir padalinamas proporcingai atsakovų – ūkininkų sumokėtai daliai: atsakovams – ūkininkams iš ieškovės priteistina po 559,5 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą bei papildomų atsakovų paaiškinimų apeliaciniam teismui parengimą. Atsakovams ūkininkams taip pat lygiomis dalimis iš ieškovės priteistinas sumokėtas žyminis mokestis – po 297,25 Eur. Iš viso atsakovams – ūkininkams iš ieškovės priteistina po 856,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Ekoagros“ (juridinio asmens kodas 259925770) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 134958886) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovei Varėnos rajono žemės ūkio bendrovei „Kalnas“ (juridinio asmens kodas 184566756) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 134958886) 1 333,71 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt tris eurus ir 71 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovui D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 134958886) 809,02 Eur (aštuonis šimtus devynis eurus ir 2 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovei Č. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 134958886) 809,02 Eur (aštuonis šimtus devynis eurus ir 2 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovui B. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 134958886) 809,02 Eur (aštuonis šimtus devynis eurus ir 2 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovei Varėnos rajono žemės ūkio bendrovei „Kalnas“ (juridinio asmens kodas 184566756) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 134958886) 856,75 (aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovui D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 134958886) 856,75 (aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovei Č. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 134958886) 856,75 (aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovui B. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 134958886) 856,75 (aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėKazys KailiūnasEgidija Tamošiūnienė