- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- eA-294-261/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02587-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Č. B.
- Atsakovas
- Viešoji įstaiga „Ekoagros“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Č. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Č. B. skundą atsakovui Viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl sprendimo bei nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja Č. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. PNU-K-16-00662 „Dėl ekologinės gamybos“ ir 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. LSK-K-16-10785 „Dėl išduotų dokumentų“.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad jos ūkyje atsakovo paskirti tikrintojai atliko tikrinimą, t. y. iš kontrolinio žemės sklypo Nr. 005601-6405, lauko Nr. 1, plotas 7,00 ha (toliau – ir Laukas) buvo paimtas dirvožemio mėginys, kuris buvo tiriamas laboratorijoje Vokietijoje „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“. Tyrimo išvadoje konstatuota, jog iš Lauko paimtame tyrimams dirvožemio mėginyje rasti glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties likučiai (0,057 mg/kg) ir glifosato pėdsakai mažesni už ribinę reikšmę (<0,01 mg/kg). Pareiškėja nurodė, jog ji yra ūkininkė, užsiimanti ekologiniu ūkininkavimu jau keletą metų, per visą šį laiką savo veikloje nenaudojo jokių ekologiniame ūkininkavime draudžiamų medžiagų, tame tarpe ir glifosatų, draudžiamų medžiagų naudojimo faktas niekada anksčiau nebuvo nustatytas, todėl nesutinka su atsakovo padarytomis išvadomis.
3. Nurodė, kad mėginiai patikrinimui turi būti paimti tokiu būdu, kad mėginys nebūtų užterštas ir sugadintas, o būtų išlaikyta nepakitusi jo struktūra (sudėtis). Šių reikalavimų nesilaikant mėginio tyrimo išvados negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis, kadangi mėginio užteršimas tam tikromis medžiagomis turi esminės ir tiesioginės įtakos mėginio tyrimo rezultatams bei teisės aktų reikalavimų atitikimui. Nagrinėjamu atveju, tikrintojams imant dirvožemio mėginius iš pareiškėjos Lauko, mėginiai buvo paimti nenaudojant vienkartinių pirštinių, buvo naudotas atsakovo atsivežtas kastuvas, mėginys buvo paimtas tik iš vienos Lauko vietos. Pareiškėjos vertinimu, glifosato likučių paimtame dirvožemio mėginyje galėjo atsirasti būtent todėl, kad tikrintojas nesilaikė mėginių paėmimo tvarkos. Pažymėjo, kad dirvožemio mėginyje buvo rasta glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties likučių - 0,057 mg/kg, t. y. rastas glifosatų likučių kiekis buvo nedidelis, jis ir galėjo atsirasti dėl netinkamai paimto dirvožemio mėginio. Sprendime taip pat nurodyta, jog grikių pasėlyje nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų ir 2015 m. minėtas grikių laukas sertifikuojamas kaip „laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“. Tačiau šis argumentas grindžiamas tik prielaidomis, nepateikiant jokių patvirtinančių duomenų.
4. Pareiškėja pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga - turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Ginčijamuose aktuose nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjos grikių pasėlis (Laukas) neatitiko ekologiniam ūkininkavimui keliamų reikalavimų ir sertifikuojamas kaip „laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenis.
Atsiliepimas
5. Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir jų naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėja 2014 m. balandžio 28 d. ir atsakovas sudarė sutartį Nr. SUT-K-14-02123, pagal kurią pareiškėja užsakė atlikti jos vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jei vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus. VšĮ „Ekoagros“ 2015 m. liepos 30 d. atliko kasmetinę pareiškėjos ekologinės gamybos ūkio patikrą, kurios duomenys užfiksuoti Ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokole Nr. PAG-K-15-01067. Pagal protokole nustatytus duomenis, atsakovas 2015 m. rugpjūčio 20 d. priėmė nutarimą dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-15-01219 ir išdavė nutarimo išrašą Nr. NUS-K-15-01182 bei patvirtinamajį dokumentą Nr. SER-K-15-01150, kuriuose nurodyti sertifikuoti augalai, taip jų ir grikiai, kuriems suteiktas E statusas (produktas pripažintas ekologišku produktu), užauginti pareiškėjos valdomame ekologiniame ūkyje, lauke Nr. 1, kontrolinio žemės sklypo Nr. 005601-6405, kurio plotas - 7 ha.
7. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 29 d., remdamasis Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 65 straipsnio 2 dalimi, atliko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rimi Lietuva“ logistikos padalinio patikrinimą, kurio metu buvo paimtas ekologiškų negarintų grikių kruopų mėginys atlikti jo laboratorinius tyrimus ir 2016 m. rugsėjo 13 d. gauti tyrimų rezultatai parodė, jog tirtame ekologiškų negarintų grikių kruopų mėginyje nustatyta 0,82 mg/kg glifosato, kurio naudojimas ekologinėje gamyboje yra griežtai draudžiamas. Kruopas į UAB „Rimi Lietuva“ tiekė UAB „Galinta ir partneriai“, kurioje vykdomas pakavimas, o šiai įmonei kruopas tiekė UAB „Galinta ir partneriai“ filialas „Galintos grūdai“, kuris užsiima grikių supirkimu ir kruopų gamyba.
8. Atsakovas šiose bendrovėse atliko patikrinimą ir paėmė mėginius tyrimams atlikti. Mėginių rezultatai parodė neleistinos cheminės medžiagos – glifosato buvimą ekologinėje produkcijoje. Atsakovas atliko ekologinių kruopų - grikių augintojų, tiekėjų atsekamumo procedūrą, kurios metu buvo nustatyta, kad grikiai buvo supirkti iš keturiolikos Lietuvoje esančių ekologinės gamybos ūkių laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. Pareiškėja Č. B. yra viena iš E statuso grikių pardavėjų bendrovės UAB „Galinta ir partneriai“ filialui „Galintos grūdai“. Pareiškėja 2015 m. grikius augino tik viename Lauke. Kasmetinio tikrinimo metu 2016 m. birželio 10 d. nustatyta, kad 2015 m. derliaus grikių likučių nėra. Papildomo tikrinimo metu 2016 m. spalio 4 d. paimtas šio lauko dirvožemio mėginys, kuris nusiųstas tyrimui į akredituotą laboratoriją Vokietijoje „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“ ir 2016 m. spalio 19 d. gautas atsakymas patvirtino, kad ištirtame mėginyje rasti glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfaninės rūgšties (AMPA) likučiai (0,057 mg/kg). Gavus tyrimo rezultatus, buvo priimtas ginčijamas nutarimas ir sprendimas, kuriuose buvo konstatuota, jog 2015 m. sertifikuoto Lauko grikių pasėlyje nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų ir Laukas, kuriame nustatytas pažeidimas, įvardijamas kaip neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų.
Šalies argumentai
9. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde teismui nepagrįstai nurodė, jog imant dirvožemio mėginį tikrintojas nesilaikė mėginių paėmimo tvarkos ir dirvožemio mėginį paėmė nenaudojant vienkartinių pirštinių, su paties atsivežtu kastuvu, ant kurio galėjo likti glifosato likučių, kad mėginys suformuotas paimant dirvožemio tik iš vienos lauko vietos. Šiuo atveju tikrintojas, imdamas dirvožemį mėginiui suformuoti, naudojo vienkartines pirštines, mėginys buvo imamas iš kelių lauko vietų, kastuvėlis buvo naudojamas sausas ir švarus. Atkreipė dėmesį, kad tą pačią dieną dirvožemio mėginiai buvo paimti dar iš keturių ūkių, tačiau neleistinų cheminių medžiagų - glifosato ar jo skilimo produktų juose nebuvo rasta.
10. Glifosatai (sintetiniai herbicidai), kurių skilimo produktai buvo nustatyti pareiškėjos ekologinės gamybos ūkyje, nėra įvardinti 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės II priede, kaip leistini naudoti ekologinėje gamyboje. Glifosatai ekologinėje gamyboje, net ir mažiausias jų kiekis, yra draudžiami be jokių išimčių. Šiuo atveju, pareiškėja, nesutikdama su tyrimo išvadomis, kad Lauko Nr. 1, kuriame 2015 m. buvo auginami grikiai, dirvožemyje buvo rasta glifosato skilimo pėdsakų, nepateikia jokių įrodymų. Pareiškėjos motyvas, kad per visą ekologinio ūkininkavimo laiką savo veikloje nenaudojo jokių ekologiniame ūkininkavime draudžiamų medžiagų, taip pat ir glifosatų, kad draudžiamų medžiagų naudojimo faktas niekada anksčiau nebuvo nustatytas, jokiu būdu nepaneigia akredituotoje laboratorijoje nustatytų neleistinų medžiagų buvimo pareiškėjos ekologinės gamybos ūkio Lauko dirvožemyje fakto.
11. Nurodė, kad ginčijamas nutarimas ir sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, taikytinus individualiam administraciniam aktui, kadangi iš sprendimo ir nutarimo turinio akivaizdu, jog juose yra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjos Č. B. skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėja ir atsakovas 2014 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį Nr. SUT-K-14-02123, pagal kurią pareiškėja užsakė, kad atsakovas atliktų pareiškėjos vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jei vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus. Atsakovas 2015 m. liepos 30 d. atliko kasmetinę pareiškėjos ekologinės gamybos ūkio patikrą, kurios duomenys užfiksuoti Ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokole Nr. PAG-K-15-01067, ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. priėmė nutarimą dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-15-01219. Atsakovas pareiškėjai 2015 m. rugpjūčio 21 d. išdavė nutarimo išrašą Nr. NUS-K-15-01182 ir patvirtinamąjį dokumentą Nr. SER-K-15-01150, kuriuose nurodyti sertifikuoti augalai, tarp jų ir grikiai, kuriems suteiktas E statusas (produktas pripažintas ekologišku produktu), užauginti pareiškėjos valdomame ekologiniame ūkyje, lauke Nr. 1, kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. 005601-6405, kurio plotas - 7 ha. VšĮ „Ekoagros“, kuri teisės aktų nustatyta tvarka vykdo ekologinės gamybos sertifikavimo procedūras, remdamasi Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 65 straipsnio 2 dalimi, 2016 m. rugsėjo 29 d. atliko UAB „Rimi Lietuva“ logistikos padalinio patikrinimą, kurio metu buvo paimtas ekologiškų negarintų grikių kruopų mėginys atlikti jo laboratorinius tyrimus. Gauti tyrimų rezultatai parodė, jog tirtame ekologiškų negarintų grikių kruopų mėginyje nustatyta 0,82 mg/kg glifosato, kurio naudojimas ekologinėje gamyboje yra griežtai draudžiamas. Kruopas į UAB „Rimi Lietuva“ tiekė UAB „Galinta ir partneriai“, kurioje vykdomas pakavimas, o šiai įmonei kruopas tiekė UAB „Galinta ir partneriai“ filialas „Galintos grūdai“, kuris užsiima grikių supirkimu ir kruopų gamyba. Atsakovas šiose bendrovėse atliko patikrinimą ir paėmė mėginius tyrimams atlikti. Mėginių rezultatai parodė neleistinos cheminės medžiagos (glifosato) buvimą ekologinėje produkcijoje. Atsakovas, atlikęs ekologinių kruopų - grikių augintojų, tiekėjų atsekamumo procedūrą, nustatė, jog sustabdytos gamybos grikiai laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. buvo supirkti iš keturiolikos Lietuvoje esančių ekologinės gamybos ūkių. Pareiškėja Č. B. yra viena iš E statuso grikių pardavėjų bendrovės UAB „Galinta ir partneriai“ filialui „Galintos grūdai“. 2015 m. derliaus ekologiški grikiai (ekologiškumą patvirtina VšĮ „Ekoagros“ išduotas patvirtinamasis dokumentas Nr. SER-K-15-01150) buvo realizuoti į UAB „Galinta ir partneriai“ filialą „Galintos grūdai“ (tai patvirtina 2015 m. spalio 19 d. sąskaita faktūra serija VAR Nr. 203544, važtaraščio Nr. AVAR-2509 (parduotų grikių fizinis svoris – 4 880 kg, įskaitinis svoris – 3 920 kg)). Pareiškėja 2015 m. grikius augino tik viename Lauke. Kasmetinio tikrinimo metu 2016 m. birželio 10 d. (ekologinės gamybos tikrinimo protokolas Nr. PAG-K-16-00286) nustatyta, kad 2015 m. derliaus grikių likučių nėra.
14. Papildomo tikrinimo metu 2016 m. spalio 4 d. (ekologinės gamybos tikrinimo protokolas Nr. PAG-K-16-00595) paimtas šio lauko dirvožemio mėginys (mėginio atrinkimo akto Nr. 16-308MA, plombos Nr. HB2058515), buvo nusiųstas tyrimui į akredituotą laboratoriją Vokietijoje „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“, iš kurios 2016 m. spalio 19 d. gautas atsakymas patvirtino, jog ištirtame mėginyje rasti glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfaninės rūgšties (AMPA) likučiai (0,057 mg/kg). Gavus tyrimo rezultatus, buvo priimtas ginčijamas nutarimas ir sprendimas, kuriuose vadovaujantis žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių 30 punktu konstatuota, jog 2015 m. sertifikuoto Lauko grikių pasėlyje nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų ir Laukas, kuriame nustatytas pažeidimas, įvardijamas kaip Laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo teisės vykdyti sertifikavimo įstaigos funkciją, atlikti patikrinimus, nustatyti pažeidimus ir taikyti poveikio priemones. Šiuo atveju nebuvo pažeistas non ultra vires (ne daugiau nei leidžia įgaliojimai) reikalavimas, draudžiantis viešojo administravimo subjektui veikti viršijant įgaliojimus ar jų neturint. Teismas pažymėjo, kad Reglamento (EB) Nr. 889/2008 65 straipsnio 2 punkte numatyta, jog kontrolės institucija ar įstaiga gali imti tyrimui ekologinei gamybai neleistinų produktų bandinius arba tikrinti ekologinės gamybos taisyklių neatitinkančius gamybos būdus. Be to, galima imti ir tirti bandinius, siekiant nustatyti galimą užteršimą ekologinei gamybai neleistinais produktais. Tačiau tokia analizė atliekama, tik kai įtariama, kad naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai. Remdamasis šia nuostata ir gavęs duomenų apie UAB „Rimi Lietuva“ logistikos padalinyje paimtų ir ištirtų ekologiškų negarintų grikių kruopų mėginio rezultatus, kai mėginyje nustatyta 0,82 mg/kg glifosato, kurio naudojimas ekologinėje gamyboje yra griežtai draudžiamas, atsakovas šiose bendrovėse atliko patikrinimą ir paėmė mėginius tyrimams atlikti. Mėginių rezultatai parodė neleistinos cheminės medžiagos (glifosato) buvimą ekologinėje produkcijoje. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai, atlikęs ekologinių kruopų - grikių augintojų, tiekėjų atsekamumo procedūrą, nustatė, jog sustabdytos gamybos grikiai laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. buvo supirkti iš keturiolikos Lietuvoje esančių ekologinės gamybos ūkių, pareiškėja Č. B. yra viena iš E statuso grikių pardavėjų bendrovės UAB „Galinta ir partneriai“ filialui „Galintos grūdai“. Papildomo tikrinimo metu buvo paimtas Lauko dirvožemio mėginys ir nusiųstas tyrimui į akredituotą laboratoriją Vokietijoje „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“, iš kurios gautas atsakymas patvirtino, jog ištirtame mėginyje rasti glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfaninės rūgšties (AMPA) likučiai (0,057 mg/kg). Atsakovas pareiškėjos 2015 m. grikių Lauką sertifikavo kaip „lauką neatitinkantį ekologinės gamybos reikalavimų“.
16. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo teiginius dėl mėginių paėmimo pažeidžiant nustatytą tvarką, nurodė, kad Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūros (PR-08 (6)), patvirtintos VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27, 5 dalyje nustatyta, jog rekomenduojama mėginių paėmimui naudoti naujas vienkartines pirštines. Liudytojas M. B. teismo posėdyje patvirtino, kad imdamas dirvožemį mėginiui suformuoti, naudojo vienkartines pirštines, mėginys buvo imamas iš kelių Lauko vietų, kastuvėlis buvo naudojamas sausas ir švarus. Liudytojas M. S., dalyvavęs dirvožemio mėginio paėmime, taip pat patvirtino, jog mėginys buvo paimtas iš kelių Lauko vietų, kastuvėlis buvo švarus, jis jokių pastabų ar pretenzijų dėl mėginio paėmimo tvarkos neturėjo ir jų neišreiškė. Jam dalyvauti mėginio paėmime nurodė pati pareiškėja, kadangi ji dėl sveikatos negalėjo dalyvauti. Pažymėjo, kad tą pačią dieną, t. y. 2016 m. spalio 4 d., dirvožemio mėginiai, nustatyti ar buvo naudotos neleistinos cheminės medžiagos - glifosatas, tikrintojo M. B. buvo paimti dar iš keturių ūkių (M. Ž., S. M., L. Ž., I. J.) ir išsiųsti į akredituotą laboratoriją Vokietijoje „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“, iš kurios gauti tyrimo rezultatai patvirtino, jog neleistinų cheminių medžiagų - glifosato ar jo skilimo produkto minėtuose keturiuose ūkiuose nerasta, todėl nėra pagrindo teigti, jog ant kastuvėlio galėjo likti glifosato likučių iš kitų ūkių. Aplinkybę, kad mėginys buvo imtas iš kelių Lauko vietų, patvirtina 2016 m. spalio 4 d. Papildomo tikrinimo protokolas Nr. PAG-P-K-16-00595, kurio 2.2. dalyje nurodyta, jog dirvožemio mėginys imtas einant skersai lauku, iš ne mažiau kaip 10 skirtingų lauko vietų, sudarant vieną bendrą dirvožemio mėginį. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir minėti liudytojai. Taigi atsakovas, atlikdamas mėginio paėmimo procedūrą, nustatytų reikalavimų nepažeidė.
17. Teismas, remdamasis 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės, nurodė, kad glifosatai ekologinėje gamyboje, net ir mažiausias jų kiekis, yra draudžiami be jokių išimčių. Pareiškėjos ekologinės gamybos ūkyje, kaip patvirtina atlikti tyrimai, buvo rasta glifosatų skilimo produkto – aminometil- fosfaninės rūgšties (AMPA) likučių - 0,057 mg/kg. Byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys patvirtina, kad laboratorija Vokietijoje „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“ yra akredituota įstaiga minėtam testui atlikti (akreditavimo pažymėjimas D-PL-14198-01-00 pagal DIN EN ISO/IEC 17025:2005). Tyrimo analitinėje ataskaitoje prie tyrimui taikyto vidinio metodo pažymėtas simbolis “(#)” reiškia, kad laboratorija „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“ (Hamburge) yra akredituota šiam testui atlikti. Vokietijos laboratorijos Analitinės ataskaitos (AR-16-SP-121173-01) rezultatai nėra paneigti jokiais kitais byloje surinktais duomenimis (jų nepateikė ir pareiškėja), todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Taigi byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, leidžiančių abejoti tyrimo metodo teisėtumu bei pagrįstumu ir laboratorijos akreditacija.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad skundžiami aktai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nurodė, kad VšĮ „Ekoagros“, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėjamu atveju priimdama ginčijamus administracinius aktus, sukėlusius pareiškėjai teisines pasekmes – 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. PNU-K-16-00662 „Dėl ekologinės gamybos“ ir 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. LSK-K-16-10785 „Dėl išduotų dokumentų“, laikėsi VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principo, administraciniai aktai yra motyvuoti, pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, įrodymais ir teisės aktų normomis.
III.
19. Pareiškėja Č. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
20. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi atsakovas dirvožemio mėginius paėmė, ištyrė bei Sprendimą ir Nutarimą priėmė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nesilaikė įtvirtintos dirvožemio mėginių paėmimo tvarkos, nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad atliktas dirvožemio mėginio tyrimas buvo atliktas sertifikuotoje laboratorijoje, kad atliktas dirvožemio mėginio tyrimas buvo atliktas pagal sertifikuotą ir tinkamą metodą, kad dėl to, jog 2016 m. rudenį ginčo Lauke buvo neva rasta glifosato skilimo produkto pėdsakų, pareiškėja 2015 m. metais Lauke glifosatais purškė grikių derlių ir kaip ekologišką pardavė UAB „Galinta ir partneriai“ filialui Galintos grūdai.
21. Nagrinėjamu atveju dirvožemio mėginys iš pareiškėjos lauko buvo paimtas M. B., o atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tikrintojas buvo įgaliotas akredituotos laboratorijos (arba laboratorijos, turinčios leidimą atlikti tokius tyrimus). Priešingai - tikrintojas yra tik atsakovo darbuotojas. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Taisyklių 40¹ punktą, kuris nustato mėginių paėmimo procedūrą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad teismo posėdžio metu tikrintojas M. B. nurodė, jog dirvožemio mėginius ėmė iš kelių Lauko vietų, o liudytojas M. S. patvirtino, kad tikrintojas M. B. mėginį paėmė iš kelių Lauko vietų. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas M. S. teismo posėdžio liudijo priešingai, t. y. kad dirvožemio mėginys buvo paimtas iš vienos Lauko vietos, taip pat nurodė, jog su mėginio paėmimo taisyklėmis (procedūra) nebuvo supažindintas, todėl tokiam paėmimo būdui neprieštaravo (ir negalėjo prieštarauti). M. S. taip pat patvirtino, kad neturėjo pareiškėjos įgaliojimo dalyvauti tikrinime, neturi žemė ūkio išsilavinimo. Atsakydamas į klausimus patvirtino, kad tikrintojas M. B. neužfiksavo jokių mėginių ėmimo koordinačių. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog dirvožemio mėginys buvo paimtas iš kelių Lauko vietų, yra nepagrįsta. Tuo labiau nepagrįsta teigti, kad atsakovas įrodė, jog jo atlikto tyrimo rezultatas yra patikimas. Atsakovas nesiėmė visų įmanomų atsargumo priemonių, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai tikrinimą atlikdamas be pareiškėjos, o dalyvaujant vidurinį išsilavinimą turinčiam M. S..
23. Pažymi, kad esant analogiškoms aplinkybėms (t. y. tikrintojams dirvožemio mėginius suformavus imant iš vienos kontrolinio žemės sklypo vietos) Kauno apygardos administracinis teismas kitoje administracinėje byloje Nr. eI-858-406/2017 sprendė, jog dirvožemio mėginio tyrimo rezultatai negali būti laikomi teisėtais, o jų pagrindu priimti individualūs administraciniai aktai turi būti panaikinti. Taigi imant pareiškėjos dirvožemio mėginius, nebuvo laikytasi Taisyklėse bei Procedūroje nurodytų reikalavimų, todėl šiuo atveju sprendžiant dėl pareiškėjos ekologinio ūkininkavimo, negali būti remiamasi dirvožemio mėginių, paimtų iš pareiškėjos 2016 m. spalio 4 d., tyrimo rezultatais.
Šalies argumentai
24. Pareiškėja teigia, kad atsakovas, kuriam keliami Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti reikalavimai, nagrinėjamu atveju privalėjo pateikti visą informaciją, kurios pagrindu būtų galima įvertinti, ar ginčo dirvožemio tyrimai bei atsakovo veiksmai atliekant atsekamumo procedūrą buvo tinkami, tačiau to nepadarė. Pareiškėjai paprašius atsakovą pateiktį Laboratorijos ir naudoto tyrimo akreditaciją patvirtinančius dokumentus (naudoto metodo aprašymą), atsakovas pateikė Laboratorijos akreditavimo pažymėjimą, kurio galiojimo terminas 2016 m. gruodžio 12 d.–2021 m. gruodžio 11 d., nors paimto dirvožemio mėginio tyrimas Laboratorijoje buvo atliktas 2016 m. spalio 13-18 d. Taigi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dirvožemio mėginio tyrimas šiuo konkrečiu atveju buvo atliktas akredituotoje laboratorijoje. Todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tyrimas atliktas akredituotoje laboratorijoje.
25. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas, atsakydamas į prašymą pateikti Laboratorijos ir naudoto tyrimo metodo akreditaciją patvirtinančius dokumentus, nurodė, jog Laboratorijos ir naudoto tyrimo metodo akreditaciją patvirtina dirvožemio tyrimo ataskaitoje nurodytas ženklas „#“, ir tai yra įrodymas, kuriuo jis grindžią, kad metodas yra akredituotas. Teigia, kad ženklas „#“ nereiškia, jog metodas yra akredituotas. Atkreipia dėmesį, kad po atsakovo minėto ženklo „#“ išnaša yra nurodyta „Eurofins Dr. Sprecht Laboratorija (Hamburge) yra akredituota šiam testui atlikti“, tačiau aplinkybė, kad Laboratorija yra akredituota nėra ir negali reikšti, jog minėtas metodas taip pat akredituotas. Atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, savo poziciją grindžia ne rašytiniais įrodymais (Laboratorijos ir tyrimo metodo sertifikatais), o naudojamu sutartiniu ženklu „#”. Laboratorija ataskaitoje gali nurodyti įvairius sutartinius ženklus, tačiau šiuo atveju jie nepatvirtina aplinkybės, jog tyrimo metodas yra akredituotas. Atsakovas taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl (išskyrus simbolį „#”) laiko, kad metodas yra akredituotas. Atsakovo pateiktoje pareiškėjos dirvožemio mėginio tyrimo ataskaitoje nurodyta, jog atliekant tyrimą buvo panaudotas metodas: vidinis metodas, P-14-158, LC-MS/MS, kuris skirtas glifosato, glufozinato ir AMPA nustatymui augalinės ir pasirinktoje gyvūninėje medžiagoje LC-MS/MS metodu atlikus automatinę derivatizaciją ir SPE. Taigi nagrinėjamu atveju tiriant paimtą dirvožemio mėginį buvo panaudotas metodas, kuris skirtas tyrimams (glifosatų ir AMPA nustatymui) augalinėje ir gyvūninėje medžiagoje, o ne dirvožemyje. Atsakovo atstovas nurodė, jog šis metodas gali būti naudojamas ir alternatyviai, t. y. dirvos tyrimui, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir šią aplinkybę grindė tik savo vidiniu įsitikinimu.
26. Pareiškėja pažymi, kad atsakovo pateiktame Laboratorijos akreditacijos pažymėjime nurodyta, jog laboratorija turi teisę naudoti visus analizės metodus lanksčiosios akreditacijos principu. Atsakovas nurodė, jog šis principas reiškia, kad tas pats metodas gali būti naudojamas skirtingiems tyrimams atlikti, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių dokumentų (įrodymų). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, ką reiškia Laboratorijos naudotas „vidinis metodas“, taip pat šio metodo aprašyme nurodyti elementai „automatinė derivatizacija ir SPE“. Atsakovui nepateiktus įrodymų dėl metodo akreditacijos ir tinkamumo, turėtų būti laikoma, kad naudotas metodas yra netinkamas, o gauti rezultatai nelaikomi nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą laikydamas, jog tiriant iš pareiškėjos Lauko paimtą dirvožemio mėginį buvo panaudotas tinkamas tyrimo metodas.
27. Atsakovas nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad dėl to, jog 2016 m. rudenį ginčo Lauke buvo neva rasta glifosato skilimo produkto (AMPA) pėdsakų, pareiškėja 2015 m. metais Lauke glifosatais purškė grikių derlių ir kaip ekologišką pardavė UAB „Galinta ir partneriai“ filialui „Galintos grūdai“. Atsakovas atliko atsekamumo procedūrą, tačiau negalėjo įvardinti tvarkos/taisyklių, pagal kurias buvo daroma atsekamumo procedūra. Nurodė, kad ji vykdoma visuomet skirtingai. Konkrečiai šiam atvejui atlikta atsekamumo procedūra negali būti laikoma patikima bei patvirtinančia, jog UAB „Rimi Lietuva“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ filiale Galintos grūdai rasti grikiai buvo parduoti pareiškėjos. Atsakovas netyrė pareiškėjos 2015 metų grikių derliaus. Buvo tirtas tik 2016 m. spalio mėn. paimtas dirvožemio mėginys. Nors Sprendime ir Nutarime nurodoma, jog ekologinio ūkininkavimo reikalavimų neatitiko pareiškėjos 2015 m. grikių derlius. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos 2015 m. derliaus parduotų grikių identifikuoti nėra galimybių, kadangi supirkti grikiai buvo supilti į bendrą aruodą su kitų pardavėjų grikiais. Pareiškėja grikius UAB „Galinta ir partneriai“ filialui Galintos grūdai pardavė 2015 m. spalio 19 d., o 2016 m. gegužės 2 d., atsakovo teigimu, būtent pareiškėjos parduoti grikiai buvo sufasuoti. Pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių, ar jos parduoti grikiai galėjo būti sufasuoti tik po daugiau nei pusės metų laikotarpio. Atsakovas neturi nustatytos ir patvirtintos atsekamumo procedūros atlikimo tvarkos. Pažymi, kad atsakovas, atlikdamas atsekamumo procedūrą, neturėjo pirkimo - pardavimo sutarties, pagal kurią pareiškėja grikius pardavė UAB „Galinta ir partneriai“ filialui Galintos grūdai. Ši sutartis atsakovo buvo gauta tik 2016 m. gruodžio 27 d., todėl apskritai neaišku, kuo remiantis atsakovas nustatė, kad pareiškėja grikius pardavė UAB „Galinta ir partneriai“ filialui Galintos grūdai. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, su kuria grikių partija yra siejamas glifosatų panaudojimas ir nepaneigė, kad dirva negalėjo būti užteršta bet kada kitu metu nuo 2015 iki 2016 metų rudens. Atsakovui atliekant atsekamumo procedūrą nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog UAB „Galinta ir partneriai“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ filiale Galintos grūdai 2015 m. spalio 1 d.-2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu nustatyti apskaitos ir ženklinimo neatitikimai. Pažymi, kad dėl netinkamos apskaitos vedimo nepagrįstai galėjo būti padaryta išvada, jog pareiškėjos parduoti grikiai pateko į partiją, kurioje vėliau rasti glifosatų pėdsakai (UAB „Rimi Lietuva“). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl glifosatų panaudojimo faktas yra siejamas būtent su UAB „Rimi Lietuva“, o ne UAB „Galinta ir partneriai“ filiale Galintos grūdai rastais grikiais (kuriuose aptiktas glifosatas). Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad UAB „Galinta ir partneriai“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ filialas Galintos grūdai dėl parduotų grūdų turėtų pretenzijų pareiškėjai. Pareiškėjos ir UAB „Galinta ir partneriai“ atsakovo pateiktoje sutartyje 2.5 punkte nurodoma, kad grikius UAB „Galinta ir partneriai“ per 24 val. patikrina. Jokių kokybės pažeidimų nebuvo nustatyta.
Šalies argumentai
28. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Sprendimas ir Nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus, kadangi neaiškios aplinkybės, kodėl atsakovas teigia, jog 2015 metų pareiškėjos grikių derlius neatitiko ekologiniam ūkininkavimui keliamų reikalavimų, be to, kuo remiantis pareiškėjos parduoti grikiai yra siejami su UAB „Rimi Lietuva“. Nutarimas bei Sprendimas neatitinka motyvuotumo bei aiškumo reikalavimų atsakovui nurodant aplinkybes dėl pareiškėjos Lauko dirvožemio mėginyje neva nustatytų neleistinų medžiagų.
29. Atsakovui priimant Nutarimą bei Sprendimą išimtinai buvo vadovautasi tik atsakovo Laboratorijos pateiktais tyrimo rezultatais, jokios kitos aplinkybės analizuotos nebuvo. Be to pareiškėjai apskritai nebuvo suteikta galimybė pateikti tam tikrus paaiškinimus ar kvestionuoti gautus dirvožemio mėginių tyrimo rezultatus. Sprendimas bei Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo administraciniams aktams keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
30. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
31. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas, todėl jį naikinti pagrindo nėra. Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad dirvožemis mėginiui suformuoti buvo imamas nedėvint pirštinių, dėl to, neva, galėjo būti užterštas glifosatu, t. y. nuo tikrintojo rankų, kadangi tikrintojas imant dirvožemį mėginiui suformuoti naudojo vienkartines pirštines. Be to, net jei dirvožemis ir būtų imtas tikrintojui nedėvint pirštinių, tai nebūtų laikoma Procedūros pagal pažeidimu, nes pagal Procedūros 5 dalį, rekomenduojama mėginių paėmimui naudoti naujas vienkartines pirštines. Skaitant cituojamą taisyklę aiškiai suprantamas taisyklės dispozityvumas, o ne imperatyvus reikalavimas dėvėti naujas vienkartines pirštines. Pažymi, kad pagrindinis mėginiui keliamas reikalavimas - jis turi būti paimtas iš kelių vietų taip, kad atspindėtų norimo ištirti objekto charakteristikas (rekomenduojama imti iš tos vietos, kur galima didžiausia tarša). Šiuo atveju dirvožemis mėginiui suformuoti buvo paimtas ne iš vienos, o net iš ne mažiau kaip dešimties lauko vietų. Nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai ir dėl kastuvėlio, kuriuo buvo imami mėginiai, kadangi tą pačią dieną, t. y. 2016 m. spalio 4 d., dirvožemio mėginiai, tikslu nustatyti ar buvo naudotos neleistinos cheminės medžiagos - glifosatas, buvo paimti dar iš keturių ūkių, tačiau nei viename iš jų neleistinų cheminių medžiagų - glifosato, nerasta.
32. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais dėl M. S., kuris dalyvavo imant dirvožemio mėginį iš pareiškėjos Lauko ir nebuvo supažindintas su mėginio paėmimo taisyklėmis, kadangi nei Procedūra, nei bet kuris kitas teisės aktas nenustato pareigos prieš imant mėginį supažindinti su jo ėmimo tvarka. Be to, Procedūra yra skelbiama VšĮ „Ekoagros” internetinėje svetainėje ir yra viešai prieinama. Pažymi, kad teisės aktuose taip pat nėra nustatytos pareigos imant mėginį dalyvauti pačiam pareiškėjui, su kuriuo VšĮ „Ekoagros” yra sudariusi sutartį. Pareiškėjas turi teisę pavesti tikrinime, imant mėginį dalyvauti kitą asmenį. Mėginiai buvo paimti tiksliai laikantis nustatytos Procedūroje tvarkos, aplinkybės yra patvirtintos rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, pirmosios instancijos teismo ištirtos ir įvertintos.
33. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog dirvožemio ėmimus ima akredituotos laboratorijos arba turinčios leidimą nurodytus tyrimus atlikti laboratorijos įgalioti asmenys, o nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teigimu, dirvožemio mėginys buvo paimtas M. B., kuris tėra tik atsakovo darbuotojas ir atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tikrintojas buvo įgaliotas akredituotos laboratorijos. Nurodo, kad Žemės ūkio ministerija, pavesdama VšĮ „Ekoagros“ vykdyti ekologiškų produktų sertifikavimą, nustatė, kad būtent pastaroji gali nustatyti neatitiktis ir taikyti poveikio priemones.
34. Atsakovas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su mėginio ištyrimo metodu, nurodo, kad su jais nesutinka, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems argumentams šiuo klausimu. Atsakovas dėl atsekamumo procedūros nurodo, kad grikių pirkimo - pardavimo faktą patvirtina rašytiniai į bylą pateikti įrodymai (sąskaita faktūra, važtaraštis (parduotų grikių fizinis svoris – 4 880 kg, įskaitinis svoris – 3 920 kg). Taip pat vizualiai nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas purškė grikius glifosatu, nes neleistinomis cheminėmis medžiagomis grikiai buvo apdoroti jau po VšĮ „Ekoagros” patikros, todėl, kilus įtarimui ir vadovaujantis teisiniu reguliavimu, atsakovas ir ima bei tiria bandinius, kad nustatytų neleistinų cheminių medžiagų buvimą/nebuvimą ir tai atlieka pagal nustatytą Procedūrą ir akredituotoje laboratorijoje. Sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai, atlikęs ekologinių kruopų - grikių augintojų, tiekėjų atsekamumo procedūrą, nustatė, jog sustabdytos gamybos grikiai nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. buvo supirkti iš keturiolikos Lietuvoje esančių ūkių, pareiškėja Č. B. yra viena iš E statuso grikių pardavėjų bendrovės UAB „Galinta ir partneriai” filialui „Galintos grūdai”.
35. Atsakovas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su skundžiamų aktų atitikimu VAĮ nuostatoms, pažymi, kad skundžiami sprendimas ir nutarimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga - turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas). Sprendime ir Nutarime įvardinti teisės aktai, kuriais vadovaujantis jie priimti, nurodyta taikoma poveikio priemonė, detalizuojant vertinimo kriterijus, t. y. teisės aktų konkrečias nuostatas, skiltyje „neatitiktis“ - nurodytas pažeidimas, detaliai išdėstant kaip, kur ir kokia apimtimi jis nustatytas, skiltyje „taikoma poveikio priemonė - I lygio neatitiktis - įspėjimas, skiltyje „koregavimo veiksmai“ - teisinės pasekmės, nustatyti pažeidimai yra aiškiai susieti su taikomomis teisės normomis. Taigi, analizuojant skundžiamų sprendimo ir nutarimo turinį yra akivaizdu, kad juose yra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, skundžiamas sprendimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimams, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
37. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų vertinimui yra aktuali teismų praktika, suformuota dėl įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo, kadangi apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimu dėl įrodymų tyrimo bei vertinimo.
38. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012).
39. Paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą, neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3647-261/2018).
40. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų tyrimo ir vertinimo nuostatų nepažeidė, todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus iš naujo jų netiria.
41. Byloje nustatyta, kad prekybos vietoje grikių kruopų mėginyje rasta 0,82 mg/kg glifosato, Kruopas prekybai pateikė gamintojas, kurio produkciją patikrinus buvo nustatyta ta pati neleistina cheminė medžiaga. Atsakovas, atlikęs ekologinių kruopų - grikių augintojų, tiekėjų atsekamumo procedūrą, nustatė, jog pareiškėja buvo viena iš grikių pardavėjų gamintojui, kuris pateikė grikius prekybai, ir atlikus sklypo, kuriame buvo auginti grikiai, dirvožemo tyrimą, buvo nustatyti glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfaninės rūgšties (AMPA) likučiai (0,057 mg/kg). Tyrimo metu nustatytos neleistinos cheminės medžiagos tapatumas nuo auginimo iki grikių realizavimo prekybos vietoje įrodo, kad pareiškėjos kontroliuojamuose laukuose naudota neleistina ekologinėje gamyboje cheminė medžiaga - glifosatas.
42. Apeliacinio skundo argumentas, kad dirvožemio mėginys iš pareiškėjos lauko buvo paimtas pažeidžiant Taisyklių 40¹ punkto pažeidimą, kadangi nėra pateikta duomenų, jog tikrintojas atitiko šių taisyklių nustatytus jam keliamus specialius reikalavimus, yra nepagrįstas. Dirvožemio mėginio ėmimo metu 2016 m. spalio 4 d. pareiškėjo nurodomas reikalavimas tikrintojui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintose Ekologinio žemės ūkio taisyklėse nebuvo nustatytas (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. kovo 5 d. iki 2017 m. sausio 13 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs mėginių atrinkimo procedūrą, pagrįstai šį pareiškėjo nurodytą argumentą laikė nepagrįstu.
43. Dėl Vokietijos laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Labaratorien GmbH“ kompetencijos pažymėtina, kad Laboratorijos akreditavimo pažymėjimo galiojimo termino nesutapymas su dirvožemio mėginio tyrimo data nėra Laboratorijos kompetencijos paneigimo pagrindas ir šių nesutapymu pagrindu negali būti paneigti tyrimo rezultatai. Tyrimo metų laboratorijos specialistai naudoja specialias žinias ir įrodymas gautas panaudojus atitinkamos srities specialias žinias gali būti paneigtas kitu tokiu pat specialistų tyrimu. Vien tik formaliais tyrimą paneigiančiais argumentais tyrimo rezultatai negali būti nuginčyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas panašias bylas yra anksčiau nei pateikto akreditavimo pažymėjime nurodyta data patvirtinęs Vokietijos laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Labaratorien GmbH“ tyrimo kompetenciją tirti produktų užterštumą ta pačią chemine medžiaga- glifosatu (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A602-1178/2013). Kadangi pažymėjimo galiojimas yra terminuotas, tai leidžia daryti išvadą, kad buvo pateiktas Laboratorijos akreditavimo pažymėjimas, galiojantis nuo 2016 m. gruodžio 12 d. ir iki 2021 m. gruodžio 11 d., ne už laikotarpį, aktualų šiam ginčui. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje pripažįstami nepagrįstais.
44. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra kitų procedūros pažeidimų, galinčių turėti įtakos tyrimo rezultatams, todėl atsakovas, priimdamas ginčijamus šioje byloje aktus, pagrįstai jais rėmėsi ir teisėtai pripažino, kad laukas neatitinka ekologinės gamybos reikalavimų ir teisėtai pritaikė poveikio priemonę.
45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl skundžiamo aktų neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams. Skundžiamuose aktuose nurodytos faktinės aplinkybės bei aktų priėmimo pagrindai išdėstyti aiškiai. Pareiškėja nesieja nurodomų akto trūkumų su jos teisės ribojimu į gynybą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šia prasme aktai yra defektyvūs.
46. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalimi, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos Č. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.