Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, kaltinamosios J. G. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios J. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaip matyti iš J. G. charakterizuojančios medžiagos, kaltinamoji yra dirbanti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamoji J. G. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteista (t. 1, b. l. 141-142), nors ir praeityje bausta administracine tvarka, tačiau nebausta administracine tvarka už analogišką veiką (t. 1, b. l. 133-134). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu J. G. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąją ir leidžia pagrįstai manyti, kad ji nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet labiau spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinus galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas J. G. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti dukros S. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė, kad J. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šia veika žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju kaltinamosios J. G. laiduotoja sutinka būti jos dukra S. G.. Prašyme nurodyta, jog dukra yra verta teismo pasitikėjimo ir darys kaltinamajai teigiamą įtaką. Nurodė, kad S. G. dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), charakterizuoja teigiamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras baigiamoje kalboje sutiko, kad S. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja. Iš pateiktų duomenų matyti, kad S. G. yra dirbanti, neteista, nebausta administracine tvarka.

Taigi, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja S. G. yra verta teismo pasitikėjimo, nes yra kaltinamosios dukra, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamosios elgesiui, ji gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšį (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamoji J. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą S. G.. Laidavimas taikytinas be užstato 1 metų 6 mėnesių terminui.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

J. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, kaltinamoji pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,79 promilių. Taigi kaltinamoji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamoji vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kita vertus – ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jai realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2024 m. spalio 4 d. (t. 1, b. l. 123-124).

Nors kaltinamosios gynėjas prašyme prašė uždrausti kaltinamajai naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų terminui, pažymėtina, kad toks prašymas yra nepagrįstas. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatytas ir šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas: nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018).

Šioje byloje skiriant kaltinamajai BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos terminą, atsižvelgtina į tai, kad ji vairavo transporto priemonę būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,79 promilių girtumas) bei į tai, kad jos veiksmai (vairavo neblaivi automobilį Vilniaus mieste) kėlė pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams, ji rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejinga bet kokiems gresiantiems padariniams. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji anksčiau buvo bausta administracine tvarka už KET pažeidimus. Teismas pažymi, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės yra tipinės ir nesudaro pagrindo dar labiau švelninti skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji nėra nuteisiama ir jai nėra skiriama bausmė, nes ji yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.

Teismas nustatė, kad kaltinamoji nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio kaltinamoji nebūtų turėjusi galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio savininkė yra J. G. (t. 1, b. l. 57). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamoji vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Be to, neblaivumo nustatymo aktu nustatyti J. G. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Šių aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas J. G. valdyti, iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajai priklausantis automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei šio automobilio priekinio žibinto apiplovimo dangtelis, konfiskuotini valstybės nuosavybėn. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamosios padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei šio automobilio priekinio žibinto apiplovimo dangtelis, konfiskuotini, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu J. G. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su BPC garso įrašu ir kūno kamerų vaizdo įrašais, kuris saugomas voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 133,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam J. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas nustatė, kad kaltinamosios turtinė padėtis nėra itin gera, jai priklausanti transporto priemonė yra konfiskuojama, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamosios netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), netaikant užstato. Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti J. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei šio automobilio priekinio žibinto apiplovimo dangtelį. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei šio automobilio priekinio žibinto apiplovimo dangteliui, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

J. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš J. G. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su BPC garso įrašu ir kūno kamerų vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.