Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-506-856/2016

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-06-03
Bylos Nr.: e2A-506-856/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-01906-2015-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: D. G.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui
Trečiasis asmuo: Telšių rajono savivaldybės administracijai, R. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-506-856/2016 (S) Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01906-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.11.1; 2.5.16.8; 3.3.1.18; 3.3.1.21

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. G. įmonės apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-42-671/2016 pagal ieškovo D. G. įmonės ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui, tretiesiems asmenims Telšių rajono savivaldybės administracijai, R. P. dėl vienašalių žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. G. įmonė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus vedėjo 2015-09-15 įsakymą Nr. 37VĮ.-1221-(14.37.2.) „Dėl 2003-07-03 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N 78/2003-0400 nutraukimo“; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus vedėjo 2015-09-15 įsakymą Nr. 37VĮ.-1221-(14.37.2.) „Dėl 2003-07-03 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N 78/2003-0401 nutraukimo“; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jis su Telšių apskrities viršininko administracija 2003-07-03 sudarė dvi valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurias jam buvo išnuomoti 0,0256 ha ir 0,0384 ha ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Šių sutarčių 2 p. nurodoma, jog žemės sklypai išnuomojami 50 metų laikotarpiui nuo sutarties sudarymo, sutarties 3 p. apibrėžta išnuomojamų žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, nurodant, jog žemės naudojimo būdas ir pobūdis - komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, žemės naudojimo pobūdis nereglamentuojamas. Minėtose valstybinės žemės nuomos sutartyse nebuvo numatytas teritorijų užstatymo terminas, įpareigojantis ieškovą įvykdyti verslo objektų statybos darbus iki tam tikros datos. Ieškovas minėtus žemės sklypus išsinuomojo laimėjęs paskelbtą valstybinės žemės nuomos aukcioną, planavo juose vykdyti savo įmonės veiklą. Aukciono sąlygose nebuvo nurodyta, nuo kada skaičiuojamas vienerių metų statybos terminas.

Ieškovas ir B. D. įmonė „Senų senovė“ 2003-09-15 sudarė mokslinės-techninės produkcijos sukūrimo (perdavimo) sutartį, kuria vykdytojas įsipareigojo atlikti valstybinės žemės sklypų archeologijos tyrimus ir pateikti tyrimų išvadas. 2007-04-11 ieškovas ir V. K. IĮ projektavimo studija „Katedra“ sudarė sutartį, kuria vykdytojas įsipareigojo paruošti komercinės paskirties pastato techninį projektą. Dėl ekonominės krizės visi darbai buvo sustabdyti, vykdyti statybos projektus buvo rizikinga. Pasibaigus krizei ieškovas žemės sklypuose norėjo plėtoti saulės elektrinės veiklą, tačiau su tuo nesutiko atsakovas ir trečiasis asmuo. 2014-12-03 ieškovas ir R. P., vykdantis individualią veiklą, sudarė rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo paruošti statinio darbinį - techninį projektą ir atlikti statybos darbus nuomojamuose žemės sklypuose. R. P. sudarė lokalinę sąmatą remdamasis 2008 m. V. K. IĮ projektavimo studijos „Katedra“ paruoštu pasiūlymu, jo veikla turėjo būti V. K. IĮ projektavimo studijos „Katedra“ ne iki galo atliktų darbų tąsa. Už paruošiamuosius darbus R. P. ieškovas yra sumokėjęs didelės sumos avansą.

2015-09-17 atsakovas raštu kreipėsi į ieškovą, informuodamas apie 2015-09-15 įsakymus dėl 2003-07-03 valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo. Sprendimai nutraukti su ieškovu žemės nuomos sutartis buvo grindžiami aplinkybe, jog ieškovas nenaudoja žemės sklypų pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Teisinis nuomos sutarčių su ieškovu nutraukimo ir šių sutarčių išregistravimo iš viešojo nekilnojamojo turto registro pagrindas yra atsakovo 2015-09-15 priimti ginčijami įsakymai Nr. 7VĮ-1220-(14.37.2.) ir Nr. 37VĮ-1221-(14.37.2.).

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius (toliau – NŽTŽŪM Telšių skyrius) atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, jog Detaliuoju planu buvo nustatytas sklypo Nr. 3 (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. 4 (duomenys neskelbtini) planuojamos teritorijos tvarkymo režimas, abiejų sklypų pagrindinė paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės sklypų naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos. Abiems sklypams nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos - nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos. 2003-05-16 Telšių rajono administracijos direktorius priėmė įsakymą, kuriuo numatė, kad minėti žemės sklypai išnuomojami 1-2 aukštų komercinės paskirties pastato statybai, sklypai yra nekilnojamųjų vertybių apsaugos zonoje, o statybų terminas - 1 metai. 2003-06-25 įvyko ginčo žemės sklypų aukcionai, kurių laimėtoju buvo pripažintas ieškovas, 2003-07-03 su ieškovu sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Sutarčių 14 p. nuomininkas įsipareigojo laikytis nuomos sutarčių ir įstatymų, o už jų nevykdymą atsakyti pagal įstatymus, pagal sutarties 16 p. sutartis prieš terminą gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir įstatymų nustatytais atvejais.

2013-10-23 NŽTŽŪM specialistai atliko ieškovui išnuomotų žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę, po ko paaiškėjo, jog žemės sklypai neužstatyti. 2013-10-28 ieškovas buvo informuotas apie atliktus žemės sklypų naudojimo patikrinimus, jam išsiųstos patikrinimo aktų kopijos. 2014-03-03 ieškovui buvo pasiūlyta atsakovui pateikti dokumentus, patvirtinančius žemės sklypų naudojimą pagal jų tikslinę paskirtį, tačiau jokie dokumentai pateikti nebuvo. Telšių rajono savivaldybės administracija 2015-05-19 kreipėsi į atsakovą dėl nuomos sutarčių, sudarytų su ieškovu, nutraukimo, nes sklypai nebuvo naudojami pagal sutartyje nustatytą paskirtį. 2015-07-02 atsakovo specialistai atliko ieškovui išnuomotų žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę, apie ką ieškovas buvo informuotas, tikrinimo metu nustatyta, kad sklypai naudojami ne pagal jų paskirtį, objektų statybos darbai nevykdomi, sklypai neužstatyti. 2015-07-09 atsakovas informavo ieškovą, kad po dviejų mėnesių - 2015-09-14 - bus nutrauktos 2003-07-03 valstybinės žemės nuomos sutartys, nes šiomis sutartimis išnuomoti žemės sklypai daugiau kaip dvyliką metų nenaudojami pagal paskirtį, yra neužstatyti.

Valstybė, atstovaujama atsakovo, išnuomodama 50 metų laikotarpiui bendro 0,0640 ha ploto valstybinės žemės sklypus, skirtus komercinei ūkinei veiklai vykdyti, turėjo tikslą ne tik gauti nuompinigius ir tinkamą žemės sklypų priežiūrą, bet ir tikėjosi, kad žemės sklypuose bus vykdoma bei plėtojama ginčo sutartyse nustatyta veikla ir taip eksploatuojami valstybinės žemės sklypai, sukuriant darbo vietų, pagaminant produkcijos ar suteikiant paslaugų ir pan., pasitarnaus bendrai visuomenės gerovei. Ieškovas, siekdamas, kad išnuomotos teritorijos būtų užstatytos statiniais, neveikė aktyviai, praėjus 12 metų laikotarpiui po archeologinių tyrinėjimų nebuvo pradėti žemės sklypų užstatymo veiksmai ir sklypai nebuvo pradėti naudoti pagal paskirtį, V. K. IĮ projektavimo studija „Katedra“ atliko tik dalį darbų, pastato techninis projektas parengtas ir tinkamai suderintas nebuvo. Atsakovas, patikrinęs išnuomotus žemės sklypus ir nustatęs, kad jie naudojami ne pagal nustatytą jų paskirtį, ieškovą informavo 2006, 2013, 2015 metais, be to, 2004, 2005, 2006 metais ieškovui buvo siųsti įspėjimai dėl galimo sutarčių nutraukimo. Aukcione nuomojamų žemės sklypų charakteristikos, parametrai, papildomos naudojimo sąlygos, apribojimai, specialiosios naudojimo sąlygos buvo nurodytos skelbime apie sklypų aukcionus. Ieškovas nepateikė nei vieno argumento, kuris patvirtintų, kad žemės sklypus naudoti pagal jų paskirtį būtų sutrukdžiusios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo jo valios. Ieškovas 2004, 2005, 2006, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012 metais neatliko jokių veiksmų dėl sklypų užstatymo, t. y. nenaudojo sklypų pagal jų paskirtį, 2013 metais pateikė pageidavimą ginčo sklypuose statyti ne komercinės paskirties pastatą, o saulės fotovoltinę jėgainę. Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tuo atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, galimybės įtvirtinimas įstatyme reiškia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimą žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu.

Trečiasis asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir administracija) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, jog aukcionų metu, priešingai nei teigia ieškovas, ginčo žemės sklypuose jokių statinių nebuvo, ką įrodo pateikti žemės sklypo planai, be to, ieškovas tik 2015-08-27 kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo. Ieškovo teiginiai, kad nenugriauti Telšių rajono savivaldybei priklausantys pastatai turėjo įtakos jo įsipareigojimų įvykdymui, yra nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad valstybinės žemės nuomos aukciono sąlygos, jo tvarka buvo paskelbtos viešai, kiekvienas aukciono dalyvis galėjo su jomis tinkamai susipažinti, nors 2003-07-03 sudarytose valstybinės žemės nuomos sutartyse neįtraukta konkreti sąlyga, kad juose per 1 metus turi būti pastatyti pastatai, skirti komercinei veiklai vykdyti, tačiau iš viešai skelbtų aukciono sąlygų, trečiojo asmens atstovės paaiškinimų matyti, jog tokia sąlyga ieškovui buvo žinoma. Ieškovas nepaneigė tos aplinkybės, jog išsinuomotuose žemės sklypuose ketino vykdyti savo įmonės veiklą, statyti pastatą, skirtą nuomai ar savo parduotuvei, tuo tarpu žemės nuomotojo tikslas sudarant ginčo sutartis buvo ne tik gauti nuompinigius ir tinkamą žemės sklypų priežiūrą, bet ir tikėjimasis, kad žemės sklypuose bus vykdoma bei plėtojama komercinė veikla sukuriant darbo vietų, pagaminant produkcijos, suteikiant paslaugų.

Teismas konstatavo, jog chronologine tvarka žiūrint į ieškovo veiksmus po valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo matyti, kad 2003 m. jis užsakė archeologinius tyrimus, kurie buvo atlikti ir ieškovui perduoti 2003-11-29, po to trejus su puse metų jokių veiksmų, susijusių su žemės sklypuose vykdoma komercine veikla, ieškovas nesiėmė. Nors baigiamosiose kalbose ieškovo atstovas pabrėžė, kad realiai vykdyti statybas išsinuomuotuose žemės sklypuose trukdė juose dar tebestovėję pastatai, kurie buvo nugriauti tik 2007 metais, tačiau teismas šią aplinkybę vertino kritiškai, kadangi dar prieš skelbiant žemės nuomos aukcioną buvo atlikti kadastriniai matavimai ir juose jokie pastatai nenurodyti, be to, ir iš archeologinių tyrimų išvadų (fotonuotraukų iš tyrimo vietos) matyti, kad archeologinių tyrimų atlikimo metu ginčo žemės sklypuose jokių pastatų nėra, realiai ieškovas išsinuomojo tuščius sklypus.

Teismas taipogi konstatavo, jog 2007 metais ieškovas su V. K. IĮ projektavimo studija „Katedra” sudarė sutartį dėl techninio projekto komercinės paskirties statiniui parengimo, ši sutartis realiai tebegalioja iki šiol, nes joje buvo numatyta, kad sutartis galioja iki darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, byloje nėra duomenų, kad V. K. IĮ projektavimo studija „Katedra” atliko sutartyje sutartus darbus, techninis pastato projektas nėra parengtas iki šiol, buvo atlikta tik dalis darbų, parengti tik projektiniai pasiūlymai. Teismas nurodė, jog neginčytina aplinkybė yra ta, kad dėl 2008 metais prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės statybos darbai galėjo kuriam laikui sustoti, tačiau pasibaigus krizei ieškovas jau nebetęsė pirminių tikslų statyti komercinės paskirties pastatą, o kreipėsi dėl leidimo statyti saulės fotovoltinę elektrinę išdavimo.

Teismas taipogi nurodė, jog neaišku, kokiu tikslu ir dėl kokių aplinkybių 2014 metais buvo sudaryta rangos sutartis su trečiuoju asmeniu R. P., nes techninis projektas parengtas nebuvo, dar tebegalioja su V. K. IĮ projektavimo studija „Katedra” sudaryta sutartis dėl techninio projekto parengimo, iki teismo posėdžio dienos nebuvo parengtas techninis projektas, neatlikta eilė žingsnių, būtinų statybų procesui, žemės sklypuose jokie faktiniai statybos darbai nepradėti. Atsakovas 2015-07-03 žemės naudojimo aktais nustatė, kad žemės sklypai neužstatyti, nepaženklinti riboženkliais, apie galimus valstybinės žemės nuomos sutarčių pažeidimus ieškovas tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens buvo įspėtas ne kartą, nuo 2004 metų vyko susirašinėjimas su ieškovu jam vis primenant apie tikslinę žemės slypų paskirtį, ieškovas buvo raginamas vykdyti komercinės paskirties pastato statybas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, jog ieškovas, ilgą laiką nevykdydamas sklypuose komercinės ūkinės veiklos, iš esmės pažeidė žemės nuomos sutarčių 3 p., valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra žemės naudojimas pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį, todėl valstybė, būdama žemės sklypų savininke, 50 metų terminui sudarydama su ieškovu valstybinės žemės sklypo, skirto komercinei ūkinei veiklai vykdyti, nuomos sutartį, turėjo tikslą ne tik gauti nuompinigius ir tinkamą žemės sklypo priežiūrą, bet ir turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad žemės sklype bus vykdoma bei plėtojama ginčo sutartyse nustatyta veikla. Teismas konstatavo, jog ieškovas per laikotarpį nuo 2003 iki 2015 metų atliko tik epizodinius, mažai intensyvius veiksmus, ieškovui per 12 metų laikotarpį be objektyvių priežasčių nepradėjus naudoti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, išskyrus jo priežiūrą, nuomotojas turėjo pagrindą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartis prieš terminą.

Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir viešosios teisės normų nustatytą pareigą reaguoti į esminį sutarties pažeidimą, neefektyvią veiklą ir neracionalų visuomeninių išteklių naudojimą sukuriančių santykių išsaugojimas neturėjo jokios vertės, todėl spręsdamas tolimesnių sutartinių santykių tarp šalių tęsimo klausimą atsakovas sutarties stabilumo principui pagrįstai nesuteikė prioriteto ir pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas D. G. įmonė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – D. G. įmonės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog sutartys buvo pagrįstai nutrauktos, netinkamai taikė ir aiškino LR CK 6.217 str. 2 d. 1 p., 6.564 str. 1 d. 1 p., Žemės įstatymo 9 str. 14 d. nuostatas, kadangi minėtose teisės normose yra nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, o įsakymuose dėl sutarčių nutraukimo visiškai nėra nurodoma, koks konkrečiai sutarčių punktas buvo pažeistas, kas nulėmė atsakovo sprendimą nutraukti sutartis. Sutartyje nėra numatyta, kaip žemė konkrečiai turėtų būti naudojama, o vien ta aplinkybė, jog sutarties punkte išdėstyta, jog išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, nereiškia, kad sutartis pažeista, nes tariamai žemė naudojama ne pagal sutartis. Įstatyme nėra įtvirtintos sąlygos, jog žemės nenaudojimas yra pagrindas sutarties nutraukimui.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas pagrįstai nutraukė sutartis, o ieškovas per laikotarpį nuo 2003 iki 2015 metų atliko tik epizodinius, mažai intensyvius veiksmus, išvadą padarė nesant tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, netinkamai vertindamas ieškovo į bylą pateiktus įrodymus bei proceso dalyvių paaiškinimus dėl aplinkybių, kurios objektyviai trukdė išnuomotuose žemės sklypuose vykdyti statybos darbus, dėl ko pažeidė įrodymų vertinimo principus. Byloje yra teismo konstatuotos ir nustatytos faktinės aplinkybės, kurių niekas neginčija, t. y. 2003-11-29 ieškovui perduotos archeologinių tyrimų išvados, už šiuos darbus ieškovas sumokėjo 26000 Lt; 2005-05-03 Telšių rajono žemėtvarkos skyrius informavo Telšių rajono savivaldybę, kad nutraukti sutarčių nėra galimybės, nes nėra pažeistos jose numatytos sąlygos; ieškovas 2007-04-11 su projektavimo studija sudarė sutartį dėl komercinės paskirties pastato techninio projekto pagal projektavimo užduotį paruošimo, už ką ieškovas yra apmokėjęs dalį kainos – 45000,48 Lt; 2011-03-04 ieškovas su individualios veiklos savininku D. Ž. pasirašė 3 metų bendradarbiavimo sutartį dėl meno dirbinių parodų organizavimo po atviru dangumi, ginčo sklypuose buvo organizuota meninė metalo dirbinių paroda; 2012-12-31 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl leidimo ginčo sklypuose statyti ir eksploatuoti saulės fotovoltinę elektrinę; 2014-12-03 ieškovas su individualią veiklą vykdančiu R. P. sudarė rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo paruošti statinio darbinį – techninį projektą ir atlikti statybos darbus ginčo sklypuose, sutarties kaina – 4516247,83 Lt, R. P. sumokėta 30 000 Eur; 2015-08-27 ieškovas pateikė prašymą dėl specialių architektūros reikalavimų planuojamoms statyboms ginčo žemės sklypuose išdavimo. Paminėti faktai įrodo, jog sutarčių galiojimo laikotarpiu, kiek tai priklausė nuo ieškovo, buvo atliekami veiksmai, susiję su tinkamu sutarčių sąlygų įgyvendinimu, kurie negali būti vertinami kaip mažai intensyvūs.

Laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio mėnesio iki 2009 m., bei nuo 2009 m. iki 2012 m., ieškovas jokių veiksmų, susijusių su tiesiogine objektų statyba žemės sklypuose, negalėjo atlikti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kadangi pastatą, kuris buvo viename iš ginčo sklypų, leista nugriauti 2006-12-07 Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu, pastatą, kuris buvo kitame ginčo sklype – 1998-11-26, duomenys apie pastatų sunaikinimą Registrų centre įregistruoti tik 2009 metais, dėl ko ieškovas objektyviai negalėjo vykdyti jokių statybų žemės sklypuose dėl esančių pastatų. Teigia, jog faktiškai iš kadastrinių matavimų bei vienos nuotraukos teismui nebuvo jokios galimybės spręsti, kad žemės sklypuose statinių nebuvo. Kadangi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, teismo išvada, kad žemės sklypuose faktiškai sutarčių sudarymo metu nebuvo jokių pastatų, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Nuo 2008 iki 2012 metų visi galimi projektai buvo sustabdyti dėl pasaulinės krizės, kuriai pasibaigus 2012 metais ieškovas nusprendė kaip komercinį objektą statyti saulės elektrinę, ir nors leidimas nebuvo gautas, tai rodo ieškovo siekį naudoti žemės sklypus pagal tiesioginę jų paskirtį. Kad ieškovas dėjo pastangas, jog žemės sklypuose atsirastų komercinės paskirties objektas, įrodo ir tai, jog jis su R. P. pasirašė statybos rangos sutartį, kas reiškia, kad sutartys ir iš jų išplaukiantys įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai.

Nors teismas konstatavo, jog pastatas nebuvo pastatytas per 1 metų laikotarpį, tačiau sutartyse nebuvo nurodyta, kad būtent per 1 metų laikotarpį žemės sklypuose turi būti pastatytas pastatas, ir net jei vadovautis aukciono sąlygomis, neaišku, nuo kada yra skaičiuojamas 1 metų terminas. Be to, objektas, atsižvelgiant į visus būtinus organizacinius - pasirengiamuosius darbus, per 1 metų laikotarpį nuo sutarčių sudarymo objektyviai negalėtų būti pastatytas, ką pripažino ir atsakovas.

Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iki teismo posėdžio dienos dar nėra parengtas techninis projektas, neatlikta eilė žingsnių, būtinų statybų procesui, žemės sklypuose jokie faktiniai statybos darbai nėra pradėti, tačiau šie pirmosios instancijos teismo argumentai nesudaro pagrindo atmesti ieškovo ieškinio, kadangi gavęs iš atsakovo pranešimą apie sutarčių nutraukimą, ieškovas pristabdė visus su statyba susijusius veiksmus, kad nedidinti išlaidų, kurios ir taip jau siekia daugiau nei 50000 Eur.

Atkreipia dėmesį, jog pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Telšių skyriaus specialistams atlikus neaiškios apimties žemės naudojimosi kontrolę, o išvadą teikusiems specialistams nepateikus aiškaus ir teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo, kuriuo turėjo būti grindžiami ginčijami įsakymai, šie įsakymai laikytini ne tik pažeidžiantys ieškovo teises ir teisėtus interesus, bet ir prieštaraujantys gero viešojo administravimo ir teisinės valstybėms principams. Įsakymuose nurodoma abstrakti formuluotė, kad ieškovas nevykdo sutartyse nurodytų sąlygų, tačiau kokia konkreti sąlyga yra (buvo) nevykdoma, atsakovas neidentifikavo. Šiuo atveju ieškovas net tinkamai negalėjo atsikirsti į atsakovo argumentus, kas apribojo ieškovo galimybę tinkamai ir visapusiškai realizuoti teisę į gynybą. Todėl atsakovo vienašališki sutarčių nutraukimai turi būti pripažinti neteisėtais, o ginčijami įsakymai naikintini.

Atsakovas nurodo tik tai, kad žemės sklypai naudojami ne pagal paskirtį, tačiau nenurodo, kokią žalą dėl to patiria jis ar valstybė, kurios interesus jis atstovauja. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neginčijo fakto, kad viso sutarčių galiojimo laikotarpiu iki jų nutraukimo ieškovas tinkamai vykdė pareigą mokėti nuomos mokestį, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvados ir argumentai, kad žala šiuo atveju suprantama kaip neracionalus ir neefektyvus viso žemės sklypo miesto centre naudojimas, kuris neduoda tos naudos, kurios tikimasi pagal nuomos sutartį, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Toks žalos aiškinimas yra akivaizdžiai ydingas bei neatitinka šalių interesų pusiausvyros, kadangi priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju žalą patyrė ieškovas, nes jis ne tik tinkamai vykdė įsipareigojimą mokėti nuomos mokestį, bet ir papildomai patyrė daugiau nei 50000 Eur išlaidas, kai atsakovas iš esmės nepatyrė jokių išlaidų ir dar gavo nuomos mokesčius.

Sutarčių nutraukimas be pakankamo teisinio pagrindo prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai, pagal kurią prioritetas suteikiamas sutarties išsaugojimui, bet ne jos nutraukimui. Pažymi, jog ieškovo tikslas buvo ir yra pastatyti žemės sklypuose komercinės paskirties objektą, kuris sudarytų galimybę kurti darbo vietas, plėtoti komercinę veiklą ir t. t., sutarties išsaugojimas yra ne tik šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas, bet ir neabejotinai susijęs su viešuoju, o ne tik išimtinai privačiu interesu.

Jei atsakovas manė, jog apeliantas tariamai netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus net nuo 2004 metų, tai sutartį galėjo nutraukti gerokai anksčiau nei 2015 metais, tačiau atsakovas sąmoningai leido ieškovui atlikti su nuomos sutarčių įgyvendinimu susijusius veiksmus ir patirti ypatingai dideles išlaidas, ir tik po to, kai ieškovas patyrė daugiau nei 50000 Eur išlaidas, neskaitant sumokėto nuomos mokesčio, siekdamas tinkamai įgyvendinti sutartines nuostatas, atsakovas staiga sugalvojo nutraukti sutartį. Tokie atsakovo veiksmai laikytini piktnaudžiavimu subjektine teise, kurią teismas turėtų atsisakyti ginti, tačiau pirmosios instancijos teismas tokius atsakovo veiksmus pateisino. Teigia, jog tai, kad sutartys nebuvo nutrauktos iki 2015 metų, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas nelaikė, kad jos yra pažeidžiamos, atsakovas bei teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog žemės sklypai yra nenaudojami ar naudojami ne pagal jų paskirtį, nes organizaciniai -parengiamieji darbai, susiję su būsimo pastato statyba žemės sklypuose, taip pat laikytini žemės sklypų naudojimu.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius prašo palikti galioti nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą.

17.1. Atsiliepime nurodė, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypai yra užstatyti komercinės paskirties objektais, t. y. nepateikė įrodymų, kad žemės sklypai naudojami pagal jų pagrindinę paskirtį.

17.2. Iki ginčo žemės sklypų aukcionų detaliuoju planu suformuotiems ginčo žemės sklypams buvo atlikti kadastriniai matavimai, parengti žemės sklypų planai, kadastrinių matavimų metu sklypuose nebuvo jokių pastatų ar statinių. Žemės sklypai aukcione buvo nuomojami kaip nauji kitos paskirties žemės sklypai ir jei jie būtų buvę užstatyti pastatais, aukcione butų buvę nuomojami ne nauji, o naudojami žemės sklypai ir tik tam asmeniui, kuris aukciono organizavimo metu būtų buvęs pastatų savininkas. Be to, trečiojo asmens atstovė teisme paaiškino, jog pastatai realiai buvo nugriauti, tačiau dokumentai Registrų centre sutvarkyti vėliau, o ir apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie pastatų buvimą išnuomotuose žemes sklypuose. Paties apelianto į bylą pateikta medžiaga ir joje esančios fotonuotraukos apie atliktus sklypų archeologinius tyrinėjimus patvirtina pastatų nebuvimo sklypuose faktą. Apelianto nurodyti atlikti veiksmai - parodų organizavimas, ketinimas statyti Telšių miesto senamiesčio teritorijos centre saulės fotovoltinę jėgainę - neturėjo jokio funkcinio ryšio su žemės sklypų naudojimu pagal nustatytą jų pagrindinę paskirtį, ir tai buvo tik sklypų naudojimą imituojantys apelianto veiksmai.

17.3. Apeliantas nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, kas yra būtina atlikti prieš pradedant rengti statinio techninį projektą, šio veiksmo neatlikimas patvirtina faktą, kad visi kiti apelianto atlikti veiksmai buvo tik siekis sukurti regimybę neva žemės sklypus ketinama naudoti pagal jų paskirtį.

17.4. 2015-07-02 atsakovo specialistai atliko ieškovui išnuomotų žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę, apie tai ieškovas buvo informuotas, tačiau žemės naudojimo patikrinime nedalyvavo, tikrinimo metu nustatyta, jog sklypai naudojami ne pagal jų paskirtį, objektų statybos darbai nevykdomi, sklypai neužstatyti, tikrinimo aplinkybės užfiksuotos naudotu fotoaparatu ir žemės naudojimo patikrinimo aktuose, atsakovo specialistai žemės naudojimo kontrolę atliko vadovaudamiesi Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu patvirtintais žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais.

17.5. 2015 m. rugpjūčio 27 d. apeliantas kreipėsi trečiąjį asmenį prašydamas išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus planuojamoms statyboms nuomojamuose žemės sklypuose, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas jau iki kreipimosi 2015-07-07 raštu buvo informavęs apeliantą apie nuomos sutarčių nutraukimą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d., kas taipogi įrodo, jog apeliantas nuo 2003 metų, po to, kai buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai, neketino ir neketina valstybinį žemės sklypą naudoti pagal paskirtį.

17.6. Pažymi, jog apeliantas teisus tik dėl ekonominės krizės – objektyvios priežasties, kuri truko tris metus nuo 2008 iki 2011 metų, be to, atsakovas nereikalavo, kad sklypas būtų užstatytas per neprotingai trumpą terminą, tačiau 12 metų terminas yra pakankamas parengiamiesiems darbams atlikti ir objektui pastatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

18. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija, spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovo nuomone nepagrįstus atsakovo įsakymus dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą.

20. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, konstatavęs, jog atsakovas pagrįstai nutraukė sutartis, o ieškovas per laikotarpį nuo 2003 iki 2015 metų atliko tik epizodinius, mažai intensyvius veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti kaip nepagrįsti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

21. Byloje nustatyta, jog apeliantas D. G. įmonė, laimėjęs aukcioną, su Telšių apskrities viršininko administracija 2003-07-03 sudarė dvi valstybinės žemės nuomos sutartis: Nr. 78/2003-0400, pagal kurią ieškovui 50 metų laikotarpiui buvo išnuomotas 0,0256 ha ploto žemės sklypas, esantis Telšių m., (duomenys neskelbtini), ir Nr. 78/2003-0401, kurios pagrindu ieškovui tam pačiam terminui buvo išnuomotas 0,0384 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Abiejų sutarčių 3 p. apibrėžta išnuomojamų žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis - komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, žemės naudojimo pobūdis nereglamentuojamas. Sutarčių 16 p. numatyta, jog sutartys prieš terminą gali būti nutrauktos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir įstatymų nustatytais atvejais. Apeliantas su B. D. įmone “Senų senovė” 2003-09-15 sudarė mokslinės - techninės produkcijos sukūrimo (perdavimo) sutartį, kuria vykdytojas įsipareigojo atlikti valstybinės žemės sklypų, esančių Telšių m., Turgaus a. 28 ir 30, archeologijos tyrimus ir pateikti tyrimų išvadas, kurios apeliantui perduotos 2003-11-29 priėmimo - perdavimo aktu. Apeliantas ir V. K. IĮ projektavimo studija “Katedra” 2007-04-11 sudarė sutartį, kuria vykdytojas įsipareigojo paruošti komercinės paskirties pastato techninį projektą pagal projektavimo užduotį. Apeliantas su individualią veiklą vykdančiu R. P. 2014-12-03 sudarė rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo paruošti statinio darbinį - techninį projektą ir atlikti statybos darbus žemės sklypuose, esančiuose Telšių m., Turgaus a. 28 ir 30.

22. 2002-06-28 Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas detalusis planas, kuriuo buvo nustatytas ginčo sklypų (duomenys neskelbtini)planuojamos teritorijos tvarkymo režimas, sklypų pagrindinė paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės sklypų naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos. Abiem sklypams nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos - nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos, 2003-05-30 žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2003-05-16 Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Dėl naujų žemės sklypų nuomos aukciono tvarka numatyta, kad ginčo žemės sklypai išnuomojami 1-2 aukštų komercinės paskirties pastato statybai, sklypai yra nekilnojamųjų vertybių apsaugos zonoje, o statybų terminas -1 metai. 2013-10-23 žemės naudojimo patikrinimo aktu atsakovas nustatė, kad pagal 2003-07-03 valstybinės žemės nuomos sutartis ieškovui išnuomoti ginčo žemės sklypai yra neužstatyti. 2015-07-03 atsakovo specialistai surašė D. G. įmonei išnuomotų žemės sklypų naudojimo patikrinimo aktus, kuriuose užfiksuota, kad sklypai naudojami ne pagal jų paskirtį, objektų statybos darbai nevykdomi, sklypai neužstatyti. 2015-07-09 atsakovas informavo ieškovą, kad 2015-09-14 su juo bus nutrauktos 2003-07-03 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, kadangi šiomis sutartimis išnuomoti žemės sklypai daugiau kaip dvyliką metų nenaudojami pagal paskirtį. 2015-10-21 V. K. IĮ projektavimo studija „Katedra” informavo atsakovą, kad pagal 2007-04-11 su apeliantu pasirašytą sutartį buvo atlikta tik dalis darbų. 2015-10-15 trečiasis asmuo informavo atsakovą, kad prašymų derinti ar išduoti statybą leidžiantį dokumentą techniniam projektui, kuriame numatyti statybos darbai ginčo sklypuose, nebuvo gauta, 2015-08-27 ieškovas buvo pateikęs prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus planuojamoms statyboms minėtuose žemės sklypuose, tačiau prašymas buvo netenkintas.

23. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus vedėjo įsakymais Nr. 37VĮ-1221-(14.37.2.) ir Nr. 37VĮ-1220-(14.37.2.) apelianto ir atsakovo 2003-07-03 sudarytos valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys nutrauktos prieš terminą, nes D. G. įmonė nevykdo sutartyse nurodytų sąlygų dėl žemės naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės sklypų naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 str. 1 d. 1 p. numatyta, jog žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi, šioje įstatymo normoje nustatyti du alternatyvūs pagrindai, leidžiantys teigti, kad sutartis pažeista arba kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutarties sąlygas, arba kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Pagal CK 6.189 str. 1 d. nuostatas, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, ir jeigu sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, vadinasi, šio daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.205 straipsnio nuostatas, sutarties pažeidimas yra ne tik jos nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas, kas reiškia, jog žemės nuomos sutartis bus pažeista ir tuomet, kai žemė nebus eksploatuojama, ir tuomet, kai ji bus eksploatuojama netinkamai. Taigi, netinkamas išsinuomoto daikto naudojimas, kaip ir jo nenaudojimas, gali būti pakankamas pagrindas nutraukti šalių sutartį. Sprendžiant dėl naudojimo laipsnio, pažymėtina, kad tai vertinamoji kategorija, dėl kurios turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti ar kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, pavyzdžiui, 10 proc., bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. Pagal šių kriterijų visumą teismas daro išvadą, ar naudojimas tam tikra apimtimi neatitinka šalių sutarties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-11-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015).

25. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką ir kai išnuomotame žemės sklype nevykdomi statybos ar žemės darbai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010), ir kai jokios komercinės veiklos nevykdymas išnuomotame valstybinės žemės sklype daugiau kaip šešerius metus pripažįstamas pakankamu pagrindu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010). Atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo (kuo jis didesnis) sudaro faktinį pagrindą pripažinti esant esminį sutarties pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

26. Sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia sutarties laisvės principo, jeigu šalis šią teisę įgyvendina teisės normose ar sutartyje nustatyta tokios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis. Kasacinio teismo išaiškinta, jog teismai, nagrinėdami ginčą dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, turi atsižvelgti į tai, kad sutarties šalys gali naudotis šia teise kaip savigynos priemone nuo kitos šalies veikimo ar neveikimo, kurie pagal savo pobūdį iš esmės pažeidžia jų susitarimą ir sukelia tokius padarinius nukentėjusiai šaliai, kad sutarties nutraukimas yra adekvatus veiksmas, siekiant nutraukti tokius veiksmus ir išvengti dar didesnių padarinių atsiradimo. Kasacinio teismo suformuotoje vienašališko sutarčių nutraukimo teisminės patikros praktikoje pažymima, kad dėl tokio nutraukimo pažeidimas turi būti kvalifikuojamas kaip esminis, priešingu atveju būtų pažeistas sutartinių santykių stabilumo principas. Esminis sutarties pažeidimas nustatomas vadovaujantis CK 6.217 str. 2 d. nurodytomis aplinkybėmis. Valstybinės žemės nuomos sutarties vienašalio nutraukimo, esant esminiam pažeidimui, praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, 2015-11-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pagal 2003-07-03 sudarytas dvi valstybinės žemės nuomos sutartis 50 metų laikotarpiui išsinuomojo 0,064 ha bendro ploto du žemės sklypus, esančius Telšių m., (duomenys neskelbtini). Abiejų sutarčių 3 p. apibrėžta išnuomojamų žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis - komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, žemės naudojimo pobūdis nereglamentuojamas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas išsinuomotuose žemės sklypuose per laikotarpį nuo 2003 iki 2015 metų atliko tik epizodinius, mažai intensyvius veiksmus, ieškovui per 12 metų laikotarpį be objektyvių priežasčių nepradėjus naudoti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, išskyrus jo priežiūrą, nuomotojas turėjo pagrindą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartis prieš terminą. Taipogi pažymėjo, kad nors sutartyse 1 metų statybų terminas nenumatytas, ieškovui ši sąlyga buvo žinoma, kadangi 2003-05-16 Telšių rajono administracijos direktorius priėmė įsakymą, kuriuo numatė, kad minėti žemės sklypai išnuomojami 1-2 aukštų komercinės paskirties pastato statybai, sklypai yra nekilnojamųjų vertybių apsaugos zonoje, o statybų terminas - 1 metai, be to, ieškovas nuolat buvo raginamas pradėti naudoti žemę pagal jos paskirtį.

28. Apeliantas teigia, jog sutartyse nebuvo nurodyta, kad būtent per 1 metų laikotarpį žemės sklypuose turi būti pastatytas pastatas, ir net jei vadovautis aukciono sąlygomis, neaišku, nuo kada yra skaičiuojamas 1 metų terminas, be to objektas, atsižvelgiant į visus būtinus organizacinius - pasirengiamuosius darbus, per 1 metų laikotarpį nuo sutarčių sudarymo objektyviai ir negalėtų būti pastatytas. Teisėjų kolegija sutinka, jog nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti turi praeiti tam tikras laikotarpis, sąlygojamas sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Tačiau vertinant šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas per 12 metų atliko tik epizodinius veiksmus, dėl ko žemės sklypai buvo naudojami ne pagal jų paskirtį, yra pagrįsta. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog 2003-11-29 gavęs archeologinių tyrimų išvadas, apeliantas tik 2007-04-11, t. y. beveik daugiau nei po trijų metų, sudarė sutartį dėl komercinės paskirties pastato techninio projekto pagal projektavimo užduotį paruošimo, tačiau dalis darbų pagal šią sutartį neatlikti iki šiol. Tuo laikotarpiu jis nuolat atsakovo buvo raginamas vykdyti sutartį. Taigi, dar ir iki pasaulinės krizės 2008 metais, ieškovas dėl neaiškių priežasčių nevykdė sutarties.

29. Apeliantas teigia, jog jis negalėjęs statyti ginčo sklypuose komercinių pastatų dėl atsakovo ir trečiojo asmens kaltės, kadangi sklypai buvo užstatyti pastatais, sprendimas dėl vieno iš jų nugriovimo priimtas tik 2006-12-07 Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu, o duomenys apie pastatų sunaikinimą Registrų centre įregistruoti tik 2009 metais. Kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu, kadangi, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, iš archeologinių tyrimų išvados (pridėtų fotonuotraukų) matyti, jog ginčo sklypuose nėra jokių statinių, be to, iki ginčo žemės sklypų aukcionų detaliuoju planu suformuotiems ginčo žemės sklypams buvo atlikti kadastriniai matavimai, parengti žemės sklypų planai, jau kadastrinių matavimų metu sklypuose nebuvo jokių pastatų ar statinių. Be to, žemės sklypai aukcione buvo nuomojami kaip nauji kitos paskirties žemės sklypai, ir jei jie būtų buvę užstatyti pastatais, aukcione butų buvę nuomojami ne nauji, o naudojami žemės sklypai ir tik tam asmeniui, kuris aukciono organizavimo metu būtų buvęs pastatų savininkas. Pažymėtina ir tai, jog net ir pasibaigus, pasak apelianto, pasaulinei krizei, apeliantas faktiškai neatliko jokių veiksmų, kad išsinuomota žemė būtų naudojama pagal jos paskirtį – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, kadangi parodų po atviru dangumi organizavimas arba saulės fotovoltinės elektrinės statyba nėra ta veikla, dėl kurios žemės sklypai būtų naudojami pagal jos paskirtį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantas, prieš atlikdamas statinių ginčo žemės sklypuose projektavimą, visų pirma turėjo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, tą jis padarė tik po to (2015-08-27), kai atsakovas 2015-07-07 informavo ieškovą, jog nuo 2015-09-14 yra nutraukiamos valstybinės žemės nuomos sutartys.

30. Valstybinės žemės nuomos sutartys su ieškovu buvo sudarytos komercinės paskirties pastato statybai ir šio tikslo ieškovas nepasiekė – išnuomotuose valstybiniuose žemės sklypuose nebuvo pradėtos jokios statybos net 12 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo epizodinių tam tikrų veiksmų atlikimas po 2003-11-29 nepatvirtina jo siekio statyti ginčo sklypuose komercinės paskirties pastatą. Taigi, ieškovo veiksmai nesudarė atsakovui pagrindo tikėtis, kad situacija ateityje pasikeis. Nors ginčo žemės sutartyse nebuvo nustatytas terminas, ką ir iki kada ieškovas turėjo pastatyti, žemės sklypo nuomotojas nenustatė terminų statyboms pradėti, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal žemės nuomos sutartis žemės sklypai buvo išnuomoti komercinės paskirties pastatui statyti, tačiau ieškovas per 12 metų jokių statinių nepastatė, iš esmės net nepasiruošė projektinės dokumentacijos, ir taip pažeidė nuomos sutartis. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo neveikimą kvalifikavo kaip esminį sutarties pažeidimą, sudarantį pagrindą nutraukti ginčo sutartis, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

31. Nuomotojas įrodė, kad nebesitiki gauti to, ką pagal nuomos sutartį pagrįstai tikėjosi gauti. Tokios nuomos sutarties išsaugojimas neatitiktų viešųjų tikslų dėl valstybinės žemės naudojimo. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-706/2015). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.217 str. 2 d., todėl šio teismo išvados dėl esminio sutarties pažeidimo yra pagrįstos.

32. Apelianto motyvas, kad jis pareigingai mokėjo žemės nuomos mokestį, net ir pasaulinės krizės metu, be to investavo apie 50 000 Eur piniginių lėšų, yra nepagrįstas - jei yra sudaryta nuomos sutartis, kurioje numatytas nuomos mokesčio mokėjimas, atsiranda ir prievolė mokėti nuomos mokestį. Be to, pažymėtina, jog sutartys su apeliantu yra nutrauktos ne dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, o dėl to, kad ieškovas nenaudojo žemės sklypų pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

33. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl ieškovo D. G. įmonės apeliacinis skundas netenkinamas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė