Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ineta Baliukaitytė, veikianti Telšių apylinkės teismo vardu,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei D. M., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. V.,

nedalyvaujant pareiškėjui A. G., suinteresuotų asmenų valstybės įmonės „Turto bankas“ ir

suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turo bankas atstovui, valstybės įmonės Registrų centras atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovams,

mišriu būdu viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims – valstybės įmonei „Turto bankas“, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę į tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodo, kad daug metų gyvena (duomenys neskelbtini), kur verčiasi ūkine veikla. Ūkinės veiklos vystymui pareiškėjas nuo 1991 m. gruodžio 12 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o 1992 m. balandžio 3 d. Mažeikių r. Plinkšių Valstybinės daržininkystės ūkio vadovo V. K. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo paskirtas posodybinis 0,25 ha žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Aukščiau paminėtu įsakymu pareiškėjui buvo suteikta teisė nusipirkti nebaigtą statyti ūkinį pastatą tame pačiame sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ūkinį pastatą, kurį sudaro tvartas (duomenys neskelbtini) ir daržinė (duomenys neskelbtini), įsigijo 1992 metais, sumokėdamas už pastatus grynaisiais pinigais (rubliais). Pareiškėjas abu pastatus statyti užbaigė, nes jie buvo reikalingi ūkininkavimo veiklai vykdyti. Šių pastatų baigtumas yra 100 procentų. 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjo iniciatyva ir už jo lėšas buvo užsakyta statinių kadastrinių matavimų byla. Atlikus kadastrinius matavimus ir suformavus kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), statiniams suteikti unikalūs numeriai – tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir daržinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ atsisako įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į statinius, kadangi pareiškėjas negali pateikti statinių įsigijimo dokumentų. Pareiškėjas tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), sąžiningai naudojasi nuo 1992 m. ir valdo statinius kaip savus. Pareiškėjas visą valdymo laikotarpį ne tik naudojosi statiniais, tačiau rūpinasi jais, savo lėšomis atlieka būtinuosius remonto darbus. Kadangi pareiškėjas ūkininkauja, jis pastatus naudoja šieno, skirto gyvuliams maitinti, ir žemės ūkio technikos laikymui. Pareiškėjas, pradėdamas valdyti statinius žinojo, kad niekas neturi daugiau teisių į šiuos statinius, to per visą valdymo laikotarpį kiti asmenys jokių pretenzijų į statinius nėra pareiškę. Valdymo faktą patvirtina Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Šerkšnėnų seniūnijos pažyma, kurioje pažymima, kad būtent pareiškėjas rūpinasi pastatų būkle ir jais naudojasi. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į statinius, tačiau jis pradėjo juos valdyti sąžiningai, nusipirkdamas juos iš Mažeikių r. Plinkšių Valstybinės daržininkystės ūkio už grynuosius pinigus. Pastatai nėra įregistruoti kito asmens vardu, jie visą valdymo laikotarpį buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. G. atstovė advokatė Virginija Vainorienė palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir papildė, kad pareiškėjas pastatus, tvartą ir daržinę, įsigijo 1992 metais nebaigtus, tačiau juose nebuvo tik durų ir langų, o visa kita atitiko reikalavimus ūkininkavimo veiklai vystyti. Ūkininkavimo veiklą įsigytuose pastatuose pareiškėjas vykdo nuo jų įsigijimo. 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas užsakė kadastrinius matavimus ir tuomet buvo suformuota kadastrinė byla ir pastatams suteikti registro numeriai, tačiau VĮ „Registrų centras“ atsisakė juos įregistruoti, nes pareiškėjas neturėjo dokumentų. Iš tiesų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo galbūt ir pasirašyta, bet už pastatus jis sumokėjo. Pareiškėjas statiniais naudojasi teisėtai, todėl kreipėsi į teismą. Nors pareiškėjui buvo skirtas sklypas, bet jis jame gyvenamojo namo nesistatė, tačiau pagal Mažeikių rajono Plinkšių Valstybinės daržininkystės ūkio vadovo įsakymo 3 punktą nusipirko ūkinį pastatą, kuris dabar yra išskaidytas į du pastatus, bet tai yra vienas statinys. Ūkinis pastatas yra vienas, bet dabar jis įvardintas kaip tvartas ir daržinė. Abu statiniai yra neypatingi. Kadangi vienas statinys yra iš plytų, o kitas iš medžio su karkasu, tai juos išskyrė į atskirus statinius su atskirais unikaliais numeriais. Pareiškėjas statybos užbaigimui įstatė tik trejas duris ir penkis langus bei pastatus naudoja pagal paskirtį, daugiau jokių statybų pareiškėjas nedarė. Pareiškėjas pats negali atsakyti, kodėl jie buvo įvardinti kaip nebaigta statyba. Pareiškėjas paaiškino, kad iš pradžių perdavimo aktą pasirašė vienas vadovas, o po to pasikeitė vadovai ir dėl vadovų kaitos, kolūkio pertvarkymo, neišliko dokumentų, tad dabar nebeįmanoma nustatyta ar iš tiesų 1985 metais vis dar buvo nebaigta statyba ir kiek tų procentų trūko, jei buvo nebaigta statyba. Galimai tas pastatas jau buvo baigtas, nes nėra dokumentų, kad jis tikrai buvo nebaigtas. Kolūkis pastato tikrai tuo metu nestatė neteisėtai, akivaizdu, kad buvo išduoti visi reikalingi dokumentai, o kad buvo perduotas neperduodant dokumentų, tai čia jau yra faktinė aplinkybė. Tas pastatas tikrai negali būti nelegali statyba, nes jį statė kolūkis ir jo nebūtų pardavęs.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjo A. G. pareiškimas gali būti patenkintas tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Nurodo, jog VĮ „Turto bankas“ nuomone, nagrinėjant šią civilinę bylą taip pat turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kokios institucijos sprendimu pareiškėjo pareiškime nurodyti, 1985 metų statybos nekilnojamojo turto objektai, į kuriuos jis ketina įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, buvo galutinai suformuoti. Į bylą pareiškėjas turėtų pateikti papildomus dokumentus, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, jog ginčo turtas buvo pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka ir yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui sąlygų visuma. Be to, šioje byloje savo argumentus dėl pareiškėjo pareikšto prašymo ir minėtų nekilnojamojo turto objektų statybos turėtų išdėstyti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Tik tada galima bus spręsti apie pareiškėjo pareikšto prašymo pagrįstumą šioje civilinėje byloje. Prašo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

5. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pastatų disponavimo klausimai Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai nepriskirti. Jeigu teismas nustatys juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas teisėtai įgijo nuosavybės teisę į pastatus, ir pareiškėjas nuosavybės teises įregistruos Nekilnojamojo turto registre, šis asmuo įgys teisę į sklypo formavimą prie pastato, jeigu pastatas bus naudojamas ir tinkamas naudoti pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjo pareiškimą.

6. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje pastatų statybos pradžios ir pabaigos metais nurodomi 1985 metai. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas, nors ir ne pats pradėjo statybas, tačiau būtent jis vykdydamas statybos darbus sukūrė naujus daiktus – nuosavybės teisės objektus. CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad nuosavybė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės ak­tuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu. Nekilnojamieji daiktai, tarp jų ir statiniai, yra registruotini daiktai, be to, jie privalo būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.253 straipsnio 1 dalis) (Teismų praktika 2001, 16, Nr. A3-51). Tad šiuo atveju, pareiškėjas, būdamas statytoju, privalo vykdyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnyje nurodytas statybos užbaigimo procedūras ir tokia tvarka įforminti nuosavybės teises į naujai statybos būdu sukurtus daiktus. Ta, aplinkybė, kad pareiškėjas sudarė sutartį dėl projektavimo darbų atlikimo rodo, kad pareiškėjas pradėjo procedūras, būtinas statybos būdu sukurtų objektų įteisinimui. Įvykdžius šias procedūras bei teisės aktų nustatyta tvarka įteisinus ūkinius pastatus, išnyktų pagrindas šios bylos nagrinėjimui. Tačiau, jei statybos vykdytos ir daiktai sukurti nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tokie daiktai negali būti pripažinti nuosavybės teisės objektu ir naudojant nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo instituto, nes tokie daiktai iš viso negali būti civilinėje apyvartoje. Tokiu atveju pareiškėjas, kaip statytojas, privalo teisės normų reikalavimų vykdant statybas pažeidimus ištaisyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad tuo atveju, jei statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, tačiau, pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Jei statybos vykdytos ir daiktai sukurti nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tokie daiktai negali būti pripažinti nuosavybės teisės objektu ir naudojant nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo instituto, nes tokie daiktai iš viso negali būti civilinėje apyvartoje. Statinys gali tapti nuosavybės teisės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. CK 4.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Statinys gali tapti nuosavybės teisės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl, kai statyba yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties sąlygų (LAT 2006-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006).Tam, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei jo statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Pareiškėjo su pareiškimu pateiktoje kadastro byloje nurodyta, jog statiniai pradėti statyti ir statyba baigta 1985 m. Sovietmečiu Lietuvoje dominavo valstybinė ir kooperatinė statyba bei tokia pati nuosavybės teisė į pastatytus statinius. Privati statyba ir privačios statybos teisė buvo leidžiama tik asmeninėse namų valdose. Toks teisinis reguliavimas rodo, kad pastatų statybos metu bei vėliau buvo privalomi statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, be kurių statybos objektai negali būti vertinami kaip pastatyti teisėtai, o kartu negali būti civilinėje apyvartoje, t. y. privačios nuosavybės teisės objektu. Tam, kad tenkinti pareiškėjo prašymą, byloje turėtų būti pateikti duomenys, kurie leistų teismui įsitikinti, kad pastatai pastatyti laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pastatyti ir priimti naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neturi duomenų, minėti pastatai būtų pastatyti savavališkai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

7. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Mažeikių rajono Plinkšių Valstybinio daržininkystės ūkio vadovo V. K. 1992 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo paskirtas sodybinis žemės sklypas, bendro ploto 0,25 ha, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), individualaus gyvenamojo namo statybai su ūkiniu pastatu ir leista nusipirkti pareiškėjui A. G. nebaigtą statyti ūkinį pastatą sklype Nr. (duomenys neskelbtini), apmokant faktiškai patirtas išlaidas – 9641,22 rublius. Iš kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiškėjas A. G. dar 1992 m. vasario 6 d. sumokėjo už nebaigtos statybos ūkinį pastatą 9116,00 rublius. Nuo 1991 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

10. Mažeikių rajono savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2022 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl adreso suteikimo (duomenys neskelbtini), pastatams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Iš Mažeikių rajono savivaldybės administratoriaus Šerkšnėnų seniūnijos Šerkšnėnų seniūnės pavaduotojos R. N. 2022 m. lapkričio 16 d. atsakymo advokatei Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pastatais – tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi pareiškėjas A. G.. Nurodoma, kad minėti pastatai yra tvarkingi, juose laikoma žemės ūkio technika bei šienas.

11. Kaip matyti iš bylos duomenų, VĮ „Registrų centras“ suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad tvarto ir daržinės statybos pradžios metai: 1985, statybos pabaigos metai: 1985. Abu statiniai priskirtini neypatingųjų statinių kategorijai. Tvarto sienos iš plytų, tuo tarpu daržinės sienos pastatytos iš medžio su karkasu. Abiejų pastatų baigtumas 100 procentų. Iš statinių išdėstymo plano matyti, kad abu statiniai greta, jų sienos sujungtos.

12. Liudytoja matininkė R. K. nurodė, kad ji užsakovės Š., kuri yra pareiškėjo A. G. motina, prašymu atliko pastatų – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi pareiškėjas A. G., kadastrinius matavimus. Šie du atskirus unikalius numerius turintys pastatai sudaro vientisą sublokuotą pastatą, o, kadangi jie yra pastatyti iš skirtingų statybinių medžiagų, jiems buvo suteikti atskiri unikalūs numeriai. Liudytoja nurodė, kad 2011 metais buvo padaryta pirminė kadastrinių matavimų byla, kurioje ji suklydus nurodė abiejų pastatų baigtumą 100 proc., o 2022 metais daryta pakartotinė kadastrinių matavimų bylą, kurioje ji pastatų baigtumo klaidą ištaisė ir nurodė, kad tvarto baigtumas yra 98 proc. nes trūksta vieno lango, o daržinės baigtumas 97 proc., nes nėra durų.

13. Byloje nenustatyta, kad aukščiau paminėti pastatai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo, ar kad paminėtus pastatus būtų užvaldęs kas nors kitas. Minėti pastatai – tvartas ir daržinė, neįregistruoti viešajame registre, byloje taip pat nėra duomenų apie kitų asmenų daiktines teises į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neturi duomenų, minėti pastatai būtų pastatyti savavališkai.

14. Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Pagal tikimybių pusiausvyros principą išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

15. Šiuo konkrečiu atveju, ištyrus byloje esančius įrodymus, įvertinus teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, teismo vertinimu galima daryti išvadą, kad minėtas turtas buvo valdomas teisėtai, byloje esantys įrodymai pagrindžia valdymo ir naudojimo faktą. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjui perduoti abu statiniai faktiškai buvo 1985 metais neužbaigti (pastatuose neįstatytos durys ir langai). Tą pati pastatų neužbaigtumo situacija konstatuota ir matininkės R. K. 2022 metais darant pastatų kadastrinius matavimus (atitinkamai 98 proc. ir 97 proc.). Pastatus statė ne pats pareiškėjas, o tuometinis Mažeikių r. Plinkšių Valstybinės daržininkystės ūkis, kuris pastatus pardavė pareiškėjui, todėl keliamos abejonės dėl galimos neteisėtos statybos, neišlikus dokumentams ir nepateikus jokių abejones pagrindžiančių duomenų, laikytinos tik deklaratyviais teiginiais. Pastebėtina, jog nuo pastatų statybos užbaigimo, t. y. per 30 metų laikotarpį, jokių galimos neteisėtos statybos faktų nebuvo fiksuota. Tai patvirtino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

16. Pažymėtina ir tai, jog iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjui jokių pretenzijų į valdomus pastatus ir nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Apie tai, kad daiktas buvo valdomas atvirai ir teisėtai, leidžia teigti pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys apie tai, jog pareiškėjui buvo paskirtas sodybinis žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai su ūkiniu pastatu ir leista nusipirkti pareiškėjui A. G. nebaigtą statyti ūkinį pastatą bei byloje pateiktas kasos pajamų orderio kvitas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas sumokėjo už minėto turto įsigijimą. Tai, kad daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

17. Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje esančių duomenų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad pagal Mažeikių rajono Plinkšių Valstybinio daržininkystės ūkio vadovo V. K. 1992 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo paskirtas sodybinis žemės sklypas, bendro ploto 0,25 ha, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), individualaus gyvenamojo namo statybai su ūkiniu pastatu ir leista nusipirkti jam nebaigtą statyti ūkinį pastatą sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurį liudytojos matininkės R. K. teigimu sudaro du sublokuoti pastatai, - tvartas ir daržinė, kuriems suteikti atskiri kadastriniai numeriai, apmokant faktiškai patirtas išlaidas, kurias pareiškėjas apmokėjo ir taip įgijo nuosavybės teisę į minėtus pastatus. Byloje nėra duomenų, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl minėtų objektų.

18. Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas įrodė aplinkybes, jog, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė aukščiau paminėtą turtą – tvartą ir daržinę, kurie anksčiau, galimai dėl sujungtų sienų buvo įvardinti, kaip vienas ūkinis pastatas, todėl esant tokioms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos baigtumas yra 98 proc., ir daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios statybos baigtumas yra 97 proc., esančius adresu (duomenys neskelbtini).

19. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, jog A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos baigtumas yra 98 proc., ir daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios statybos baigtumas yra 97 proc., esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.