- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-30
- Bylos Nr.
- e2A-774-460/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas, Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- M. L.
- Ieškovas
- T. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti 59,69 Eur skolą, 1,83 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-01-24 priėmė sprendimą už akių, juo ieškinį tenkino.Ieškovo atstovė pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą dėl išlaidų už advokato paslaugas priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 26 d. papildomu sprendimu prašymas tenkintas. Nuspręsta priteisti iš atsakovo M. L. 805,79 Eur (aštuonis šimtus penkis Eur 79 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui T. N..Nurodė, jog teismas 2018-01-24 sprendimu už akių ieškovo ieškinį visiškai tenkino, tačiau liko neišspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato paslaugas, bei dėl kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo. Konstatavo, kad ieškovo atstovė pateikė įrodymus, jog ieškovas už advokato paslaugas sumokėjo 800 Eur, o už VĮ Registrų centro duomenų išrašą 5,79 Eur, iš viso 805,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, dėl to jas priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliantas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 26 d. papildomą sprendimą sumažinant priteistų 805,79 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį.Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje teismas nevertino, kad civilinė byla tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme nėra sudėtinga, ginčo teisinių santykių vertinimas teismų praktikoje jau nusistovėjęs, ieškinio parengimas nereikalavo specialių žinių, ypatingai daug darbo ir laiko sąnaudų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į priteistinos sumos dydį, kad ieškinio suma tik 61,52 Eur, kad civilinė byla buvo parengiamojo proceso stadijoje, kai nepateikus atsiliepimo, buvo priimtas sprendimas už akių.Teigia, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje ir Rekomendacijose įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.Iš prie prašymo pateiktų dokumentų (sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 0191 ir mokėjimo nurodymo Nr. 5) matyti, kad ieškovas patyrė 800 Eur išlaidų, tačiau papildomu sprendimu teismas ieškovui priteisė 5,79 Eur daugiau, t. y. 805,79 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.Ieškovas atsiliepime nurodo, jog ieškovo atstovė kreipėsi į VĮ Registrų centro Gyventojų registrą su prašymu pateikti pažymą apie apelianto deklaruotą gyvenamąją vietą. Už šią pažymą ieškovo atstovė sumokėjo 5,79 Eur dydžio pinigų sumą (išrašas iš banko sąskaitos buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui).Teigia, jog šioje byloje ieškovas už ieškinio parengimą bei kitas paslaugas (konsultaciją, informacijos surinkimą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) advokatei sumokėjo ženkliai mažesnę – 800 Eur dydžio pinigų sumą, negu nustatyta Rekomendacijose.Apeliantas nutraukė sutartį ankščiau laiko bei bute be ieškovo sutikimo buvo pakeitęs tapetus, buvo reikalinga išsami teisinė faktinių aplinkybių analizė. Taigi, prieš teikiant ieškinį buvo renkama medžiaga (pavyzdžiui, siunčiama užklausa antstolei) ir sprendžiamas klausimas, ar teikti apeliantui ieškinį tik dėl įsiskolinimo už komunalinius mokesčius priteisimo, ar ir reikalauti iš atsakovo žalos, patirtos prieš terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Ieškovo atstovė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2018 m. sausio 25 d.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo priteistos ieškovo bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą, pirmiausia, motyvuodama tuo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo inicijuotas teisminis procesas baigėsi priėmus sprendimą už akių ieškovo ieškinį patenkinus, civilinė byla tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme nebuvo sudėtinga, ginčo teisinių santykių vertinimas teismų praktikoje jau nusistovėjęs, ieškinio parengimas nereikalavo specialių žinių, ypatingai daug darbo ir laiko sąnaudų, tai sudaro pagrindą mažinti priteistinų išlaidų dydį.Civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kaip nurodoma teismų praktikoje, toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).Pažymėtina, jog apie sprendimo už akių priėmimo laiką nei viena bylos šalis nėra informuojama atskiru pranešimu, nes tokio informavimo įstatymų leidėjas nenustatė. Ieškovas, pateiktu procesiniu dokumentu sutikdamas su šioje byloje galimybe priimti sprendimą už akių, bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančius įrodymus teismui pateikė jau išnagrinėjus bylą, t. y. byloje jau priėmus sprendimą už akių.Apeliacinės instancijos pažymi, kad ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, ir ieškinyje prašęs priimti sprendimą už akių, turėjo žinoti ir žinojo apie sprendimo už akių priėmimo procesą ir bylinėjimosi išlaidų nepateikimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisines pasekmes. Be to, ieškovo atstovė būdama profesionali teisininkė ir žinodama sprendimo už akių priėmimo galimybes bei pasekmes, turėjo pakankamai laiko pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus dar iki sprendimo už akių priėmimo momento.Pažymėtina ir tai, kad sprendimas už akių byloje buvo priimtas paties ieškovo prašymu, pareikštu teismui pateiktame ieškinyje, taigi ieškovas (jo atstovas) galėjo ir turėjo numanyti, kad atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, teismas turės teisę priimti byloje sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, jog nebuvo galimybės pateikti teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, be to, iki sprendimo už akių priėmimo ieškovo atstovė turėjo pakankamai laiko pateikti teismui teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančius dokumentus.Kiti šalių argumentai neturi esminės teisinės reikšmės šios bylos teisingam išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų institutą, todėl apelianto apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas procesinis sprendimas – ieškovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymas atmestinas, perskaičiuotinos bylinėjimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliantas patyrė 200 EUR už apeliacinį skundą teisinės pagalbos išlaidų Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, į tai, kad teisinės pagalbos išlaidos už advokato teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamą priteisti užmokestį, apeliantui iš ieškovo priteistina 200 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 26 d. papildomą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo T. N. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkinti.