- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-448-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06049-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-467-1052/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ patikslintą ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nemuno būstas“ (po 2019 m. birželio 28 d. reorganizacijos – UAB „Mano Būstas Dainava“) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama iš atsakovės R. P. priteisti 183,12 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi nutraukė bylos dalį dėl 30 ct priteisimo už administravimo paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas byloje nagrinėjo ieškovės reikalavimus dėl 182,82 Eur skolos, 5 procentų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
2. Atsakovė tik iš dalies sutiko su ieškiniu, nurodė, kad įkainiai už teikiamas paslaugas yra neprotingi ir neatitinka rinkos kainų, t. y. ji sutinka mokėti pagal, jos manymu, protingus ir teisingus tarifus. Atsakovė taip pat tvirtino, kad realiai jokia namo priežiūra ir administravimas nevykdomi, viskas atliekama tik formaliai surašant dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei UAB „Mano Būstas Dainava“ iš atsakovės R. P. 181,83 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (181,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 213,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas nusprendė atmesti. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės R. P. 9,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
4. Teismas nustatė, kad butas, kurio plotas 48,73 m², esantis Kauno r., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei, tačiau gyvenamąją vietą atsakovė yra deklaravusi Kauno r., (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., gyventojų 2016 m. sausio 29 d. buvo sudaryta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Ši sutartis nuo 2016 m. vasario 19 d. įregistruota valstybės įmonėje „Registrų centras“. Tą pačią dieną, t. y. 2016 m. vasario 19 d., buvo sudaryta administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė buvo paskirta teikti administratorės paslaugas namui, esančiam Kauno r., (duomenys neskelbtini). Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. ĮS-2144 UAB „Nemuno būstas“ buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratore. Po UAB „Nemuno būstas“ reorganizacijos, jos teises ir pareigas perėmė UAB „Mano Būstas Dainava“. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai, remdamasi 2016 m. vasario 19 d. sutartimi, teikė administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, esančiam Kauno r., (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d., o vėliau, ieškovei tapus administratore, savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. ĮS-2144 pagrindu, pagrįstai teikė paslaugas ir vykdė namo administravimą bei priežiūrą skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Teismas šiame kontekste akcentavo, kad į bylą pateiktas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų 2018 m. lapkričio 21 d. susirinkimo protokolas Nr. Vas7-18-1, kuriame užfiksuotas namo bendrasavininkų sprendimas nutraukti daugiabučio namo Jungtinės veiklos sutartį ir sudaryti sutartį su namą administruojančia įmone yra nenuginčytas, todėl šis sprendimas ir sudaryta namo administravimo sutartis yra privalomi visiems namo gyventojams.
5. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai, t. y. bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikis planas, prašymas dėl techninių sąlygų išdavimo namo šilumos punktui modernizuoti, administratorės veiklos ataskaitos, statinio apžiūros aktai, statinio techninės priežiūros žurnalas, statinio techninis energetinis pasas, taip pat liudytojo D. A. parodymai patvirtina, jog ieškovė vykdė namo priežiūrą ir administravimą. Todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovė paslaugų neteikė ar teikė jas netinkamai.
6. Anot teismo, iš 2016 m. vasario 19 d. administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutarties Nr. NMB-SUT-16-0005 specialiosios dalies matyti, jog administravimo mokestis už 1 m² naudingo ploto per mėnesį sudaro 0,0347 Eur, techninės priežiūros mokestis – 0,0435 Eur, šilumos ūkio priežiūros mokestis – 0,0666 Eur. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. įsakyme Nr. Is-2144 numatyta, jog administravimo mokestis už 1 m² naudingo ploto per mėnesį sudaro 0,287 Eur be PVM, techninės priežiūros mokestis – 0,359 Eur be PVM, o šilumos ūkio priežiūros mokestis – 0,0550 Eur be PVM. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus mokesčių dydžius bei atsakovės buto plotą, įvertinęs į bylą ieškovės pateiktas sąskaitas bei skolų valdymo ataskaitas, sprendė, jog ieškovė tinkamai priskaičiavo atsakovei 30,12 Eur administravimo išlaidų, 38,16 Eur priežiūros ir eksploatacijos išlaidų bei 58,32 Eur šilumos ūkio priežiūros išlaidų už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d.
7. Be to, teismas laikė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų 2016 m. rugsėjo 22 d. susirinkimo protokolas patvirtina, jog namo bendrasavininkai priėmė sprendimą formuoti žemės sklypą prie minėto daugiabučio namo, todėl šis sprendimas atsakovei yra privalomas ir atsakovė privalo apmokėti žemės sklypo formavimo išlaidas – 11,31 Eur. Tuo tarpu galimybė kompensuoti namo savininkams žemės sklypo formavimo išlaidas, teismo įsitikinimu, nepašalina atsakovės pareigos atlyginti šias išlaidas, kai yra priimtas namo bendrasavininkų sprendimas.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pareiga sumokėti kaupiamąsias lėšas yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo“ 17 punkte, t. y. numatytas 0,05 Eur tarifas už 1 m² ploto per mėnesį, kas, įvertinus 48,73 kv. m. (Kauno apygardos teismo pastaba – sprendime nurodyta 78,73 kv. m.) atsakovės buto plotą, sudaro 2,44 Eur per mėnesį. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai iš atsakovės prašo priteisti 43,92 Eur (2,44 × 18) kaupiamųjų lėšų sumą už ginčo laikotarpį. Anot teismo, kadangi atsakovės pareiga sumokėti kaupiamąsias lėšas kyla iš teisės akto, atsakovės argumentai dėl ieškovės statuso, neturi teisinės reikšmės.
9. Teismas, ieškovei iš atsakovės priteisęs iš viso 181,83 Eur (30,12+43,92+11,31+38,16+58,32) įsiskolinimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės taip pat ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė R. P. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-467-1052/2020, ir priimti naują sprendimą. Apeliantė taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti iš ieškovės už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisės aktų reikalavimus sutartiniams santykiams, o ypač dėl kaupiamųjų lėšų surinkimo, apskaitos, apsaugos ir panaudojimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 reikalavimus;
10.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad namo įgaliotinė O. Š. 2016 m. vasario 19 d. pasirašė administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. NBT-SUT-16-0005 su UAB „Nemuno būstas“ be namo gyventojų svarstymo bei pritarimo. Be to, pasirašant minėtą sutartį nesivadovauta tuo laiku galiojusiais teisės aktais;
10.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2016 m. birželio mėn. pakeitus Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, pasikeitė ir daugiabučių namų techninės priežiūros organizavimas ir reikalavimai, tačiau 2016 m. vasario 19 d. sutarties nuostatos atitinkamai nebuvo pakeistos;
10.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad techninės priežiūros tarifai priklauso nuo atliktų darbų apimčių;
10.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad 2016 m. vasario 19 d. sudaryta sutartis neatitinka energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 nuostatų;
10.6. Pirmosios instancijos teismas suklydo, kadangi savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. įsakyme Nr. ĮS-2144 nenustatyti tarifai;
10.7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus dėl žemės sklypo suformavimo;
10.8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl palūkanų, neatsižvelgė į karantino, susirgimų ar atostogų laikotarpius, ir nesumažino palūkanų.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Mano Būstas Dainava“ apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. civilinėje byloje Nr. e2-467-1052/2020 priimtą sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovės teiginiai apie ieškovės taikomus įkainius už teikiamas paslaugas, yra nepagrįsti. Ieškovė akcentavo, kad jos įkainiai už suteiktas paslaugas buvo skaičiuojami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, neviršija nustatytų maksimalių tarifų, todėl yra pagrįsti;
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovės argumentai, jog ieškovė paslaugų neteikė ar teikė jas netinkamai, yra nepagrįsti. Be to, atsakovė nei bylos medžiagoje, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog kai kurios į bylą pateiktos nuotraukos yra ne (duomenys neskelbtini) namo;
11.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovės pareiga sumokėti kaupiamąsias lėšas yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo“ 17 punkte;
11.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai 2016 m. rugsėjo 22 d. balsų dauguma priėmė sprendimą formuoti žemės sklypą prie minėto daugiabučio namo, todėl šis sprendimas atsakovei yra privalomas ir atsakovė privalo apmokėti žemės sklypo formavimo išlaidas. Tuo tarpu galimybė kompensuoti namo savininkams žemės sklypo formavimo išlaidas, savaime nepašalina atsakovės pareigos atlyginti šias išlaidas, kai yra priimtas namo bendrasavininkų sprendimas, juolab, kad šiuo atveju Kauno rajono savivaldybė neskyrė lėšų žemės sklypo prie daugiabučio gyvenamojo namo formavimo dokumentų parengimui ir įteisinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinis skundas atmestinas.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
15. Apeliantė (atsakovė) prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo aiškių motyvų, kodėl reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas.
16. CPK 321 straipsnio 1dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bylai reikšmingų, esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.
Dėl ginčo esmės
18. Nustatyta, kad 2016 m. sausio 29 d. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., gyventojai sudarė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Ši sutartis nuo 2016 m. vasario 19 d. įregistruota VĮ „Registrų centras“. 2016 m. vasario 19 d. buvo sudaryta administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Nemuno būstas“ buvo paskirta teikti administratorės paslaugas namui adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 29 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-2144 UAB „Nemuno būstas“ buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu Kauno r. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratoriumi. Ieškovė UAB „Mano būstas Dainava“ perėmė UAB „Nemuno būstas“ teises ir pareigas, kadangi UAB „Nemuno būstas“ „pasibaigė atlikus jo reorganizaciją prijungimo būdu. Apeliantei (atsakovei) priklauso 48,73 m² ploto butas, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), t. y. daugiabučiame name, kurį administruoja ieškovė.
19. Byloje kilo ginčas dėl apeliantei priskaičiuotų, už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., administravimo išlaidų, kaupiamųjų išlaidų, pastato priežiūros ir eksploatacijos išlaidų, šilumos ūkio priežiūros išlaidų bei žemės sklypo formavimo išlaidų. Esminiai apeliantės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai yra tai, kad teismas galimai netinkamai įvertino teisės aktų reikalavimus, jų viršenybės taikymą sutartiniams įsipareigojimams bei tai, kad ieškovė (namo administratorė) netinkamai atliko savo pareigas.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
21. Apeliaciniame skunde apeliantė kelia abejones dėl 2016 m. vasario 19 d. sudarytos administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutarties teisėtumo, kurią pasirašė O. Š., argumentuodama tuo, kad sutarties namo gyventojai neapsvarstė, pritarimo neišreiškė bei negavo sutarties kopijų. Tokie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais. Pagal 2016 m. sausio 29 d. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., gyventojų sudarytą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, O. Š. buvo įgaliota atstovauti namo patalpų savininkų interesams, susijusiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu, sudaryti administravimo paslaugų teikimo sutartį su administratoriumi UAB „Nemuno būstas“ (sutarties 6 punktas). Taigi, nėra jokio pagrindo spęsti, kad O. Š. pasirašyta sutartis gali būti neteisėta.
22. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, jos ieškovė netinkamai vykdė 2016 m. vasario 19 d. sudarytą administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį tiek administravimo dalyje, tiek techninės priežiūros dalyje, tiek šilumos ūkio priežiūros dalyje. Pažymėtina, kad 2016 m. vasario 19 d. sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Taigi, apeliantė turi pareigą vykdyti galiojančią sutartį ir negali savo vienašališkais sprendimais atsisakyti ją vykdyti, t. y. nemokėti pagal sutartį nustatytų mokesčių, ar mokėti mažesnius, negu nustatyti mokesčius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šios sutarties (jos dalies) pripažinti niekine nėra jokio pagrindo (jo nenurodė ir apeliantė), nes nenustatyta, jog ji prieštarauja kokioms nors įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tai, kad sutartyje nurodytos mažesnės administratoriaus darbų apimtys negu nurodytos poįstatyminiuose aktuose (2015 m. rugpjūčio 15 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 831 Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo; 2016 m. gruodžio 30 d. Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-971; 2009 m. lapkričio 26 d. Energetikos ministro įsakymas Nr. 1-229), nedaro šios sutarties (jos dalies) negaliojančia ir nepašalino pareigos mokėti sutartą mokestį. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir byloje esančių įrodymų (ieškovės paaiškinimai, liudytojo D. A. parodymai, Statinio apžiūros aktai su priedais, Statinio techninės priežiūros žurnalas ir kt.), kurie patvirtina (yra pakankami), kad ieškovė vykdė savo įsipareigojimus (namo administravimą ir priežiūrą).
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, nurodydamas, jog savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. įsakyme Nr. ĮS-2144 nustatyti tarifai: techninės priežiūros – 0,0359 Eur be PVM, šilumos ūkio priežiūros – 0,055 Eur be PVM. Tačiau tai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes šių paslaugų maksimalūs tarifai patvirtinti Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu (atitinkamai 0,077 Eur be PVM ir 0,068 Eur be PVM), o ieškovės taikomi tarifai yra žymiai mažesni (atitinkamai 0,359 Eur be PVM ir 0,055 Eur be PVM).
24. Apeliantė nesutinka mokėti kaupiamųjų lėšų, argumentuodama tuo, kad ieškovė nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto „Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo“ reikalavimų, t. y. neatidarė atskiros banko sąskaitos kaupiamosioms lėšoms; kaupiamosios lėšos neapskaitomos kiekvienam daugiabučiui namui ir kiekvienam savininkui atskirai; negaunama informacijos apie sukauptas kaupiamąsias lėšas, jų panaudojimą. Tokie apeliantės argumentai, laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo nemokėti įstatyme numatytų (CK 4.82 straipsnio 4 dalis) kaupiamųjų lėšų. Nurodomi argumentai gali būti pagrindu atsisakyti (keisti) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, bet ne nemokėti kaupiamųjų lėšų.
25. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai (galėjo apmokėti Kauno rajono savivaldybė) dėl atsisakymo mokėti už dokumentų parengimą dėl žemės sklypo formavimo prie daugiabučio. Pažymėtina, ieškovė buvo pasikreipusi į Kauno rajono savivaldybę dėl šios paslaugos finansavimo, tačiau 2016 m. gruodžio 19 d. pranešimu buvo atsakyta, jog finansavimas nesuteiktas. Tuomet iš 2017 m. liepos 3 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad butų savininkai priėmė sprendimą - vykdyti namo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo darbus, kurių numatoma darbų kaina – 620 Eur su PVM. Tokiu būdu, esant CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtam butų savininkų susirinkimo sprendimui, apeliantei yra kilusi pareiga apmokėti išlaidas reikalingas šio sprendimo įgyvendinimui.
26. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į daugelį byloje išdėstytų aplinkybių bei nesumažino palūkanų mokėjimo už karantino, susirgimų ir atostogų laikotarpius. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš apeliantės yra priteistos procesinės palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, kurių dydis yra nustatytas įstatymu (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Šių procesinių palūkanų mažinimo galimybė nėra numatyta įstatyme, nepriklausomai nuo nurodomų priežasčių.
27. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).
28. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.