Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno spauda“ atstovams advokatei Danguolei Kemežytei, E. V.,

atsakovui K. D., atsakovų atstovams advokatui Mindaugui Šeškauskui, advokato padėjėjai Rugilei Jurgelaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno spauda“ ieškinį atsakovams K. D., I. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė UAB „Kauno spauda“ 2021 m. kovo 15 d. Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį, 2021 m. rugpjūčio 8 d. patikslintą ieškinį atsakovams K. D. ir I. A., kuriame suformulavo reikalavimus priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 69 602,87 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl gaisro metu sugadinto turto, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (69 602,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė UAB „Kauno spauda“ ir atsakovai K. D. ir I. A. 2020 m. gegužės 21 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 2020/05 dėl 53,41 kv.m. ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) bei požeminio parkavimo vietos nuomos (toliau - Nuomos sutartis), kuria ieškovė (toliau - ir Nuomotojas) išnuomojo nuosavybės teise priklausantį butą (toliau - butas) atsakovams (toliau - ir Nuomininkai) gyventi bute laikotarpiui nuo 2020-05-21 iki 2021-05-22. 2020 m. spalio 23 d. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Gaisras kilo apie 15 val. 21 min. Gaisro metu sudegė bute esantys baldai, buitinė technika, sienos, lubos, grindys, durys, užuolaidos, langai, jų rėmai, aprūko namo fasadas, laiptinė, kaimyninių butų durys, lifto durys. Ugniagesiai gelbėtojai užgesinę gaisrą padarė nuotraukas ir ieškovės atstovui E. V. preliminariai patvirtino, kad gaisras kilo dėl užsidegusio aliejaus. Užgesinus gaisrą, tokią pačią gaisro kilimo priežastį, kad „užsidegė aliejus“ įvardino ir atsakovė I. A.. Ieškovės 2020 m. spalio 26 d. atvykęs Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau - Kauno PGV VPPS) vyresnysis inspektorius K. S., dalyvaujant ieškovės atstovui E. V., apžiūrėjęs butą, kuris buvo tokios būklės, kaip užfiksuota antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, žodžiu patvirtino, kad gaisro kilimo priežastis - užsidegęs perkaitintas aliejus. Priešgaisrinės apsaugos pareigūnas K. S. apie pašalinį ugnies šaltinį - gartraukio įtaką gaisro kilimui net neužsiminė, jo neapžiūrėjo ir techniniam vertinimui jo nepaėmė, nors gartraukis buvo virtuvėje. K. S. 2020-10-26 surašė aktą dėl kilusio gaisro Nr. 473, kurio 7 punkte „Gaisro kilimo priežastis“ įrašė: “neatsargus žmogaus elgesys“. Ieškovės atstovas E. V. aktą perskaitė, įrašė į aktą savo pastabas ir jį pasirašė. Po buto apžiūros ir akto surašymo buvo pradėti vykdyti buto valymo ir tvarkymo darbai.

Ieškovė UAB “Kauno spauda” gavo Kauno PGV VPPS 2020 m. lapkričio 3 d. pažymą “Dėl gaisro (duomenys neskelbtini)” Nr. 9.4-2-1538, kurioje nurodyta: “Tikėtina gaisro priežastis - pašalinis ugnies šaltinis (galimai dėl neatsargaus žmogaus elgesio gaminant maistą perkaitinus aliejų, kurio garai galėjo užsidegti įtakojant elektrinio prietaiso (gartraukio) galimam gedimui)”. Esant nesutapimams su Kauno PGV VPPS 2020 m. lapkričio 3 d. pažymoje nurodyta gaisro priežastimi ir 2020-10-26 buto apžiūros metu surašytame akte nurodyta gaisro kilimo priežastimi - „neatsargus žmogaus elgesys “, ieškovė 2020-11-23 kreipėsi į Kauno PGV prašydama pateikti 2020 m. spalio 23 d. kilusio gaisro (duomenys neskelbtini), visą tyrimo medžiagą (aktą dėl kilusio gaisro, tarnybinį pranešimą, liudytojų/nuomininkų paaiškinimus, jų apklausos dokumentus, vaizdinę medžiagą ir kitą su minėtu gaisru turimą informaciją). Kauno PGV, atsakydama į prašymą 2020-12-10 pateikė: 1) 2020-10-23 akto Nr. 473 dėl kilusio gaisro kopiją, 2) Kauno PGV VPPS vyresniojo inspektoriaus K. S. 2020-10-28 tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo Nr. 473 kopiją, 3) gaisro kilimo aplinkybes paaiškinusios buto nuomininkės elektroniniu paštu K. S. adresuotą paaiškinimą, 4) neryškias juodai baltas buto po apžiūros fotonuotraukas.

Gavus Kauno PGV 2020-10-23 akto Nr. 473 dėl kilusio gaisro kopiją paaiškėjo, kad akto 7 punkte „Gaisro kilimo priežastis“ yra nurodyta “neatsargus žmogaus elgesys perkaitinus aliejų įtakojant galimam gartraukio gedimui“, kas reiškia, kad į aktą vėliau papildomai buvo įrašyta papildoma gaisro kilimo priežastis, kuri nebuvo nurodyta buto apžiūros metu, aktą pasirašant ieškovės atstovui E. V., todėl ieškovė pakartotinai kreipėsi į Kauno PGV prašydama pateikti atsakymus į užduotus klausimus, tačiau Kauno PGV atsakymų į užduotus klausimus nepateikė, nurodydama, kad gaisro tyrimą atlikęs pareigūnas K. S. yra vaiko priežiūros atostogose. Kauno PGV 2020 m. spalio 23 d. akte dėl kilusio gaisro Nr. 473 esant nurodytai naujai iškeltai versijai, kad gaisras galėjo kilti dėl galimo gartraukio gedimo, kuri nebuvo iškelta buto apžiūros metu ir nebuvo nurodyta akte jį surašant, tikslu nustatyti labiausiai tikėtiną gaisro kilimo priežastį ir išsiaiškinti, ar gartraukio gedimas galėjo turėti įtakos gaisro kilimui, ieškovė kreipėsi į gaisrinės saugos ekspertus UAB „Gaisriniai projektai“ prašydama atlikti gaisro ekspertinį tyrimą ir parengti specialisto išvadą, atsakant į ieškovės pateiktus klausimus.

UAB „Gaisriniai projektai“ pateikė gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvadą Nr. GP/GT/2021/03-1 (toliau - specialisto išvada) dėl gaisro, kilusio 2020 m. spalio 23 d. bute Nr. 120, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad Kauno PGV VPPS suformuluota priežastis: “pašalinis ugnies šaltinis (galimai dėl neatsargaus žmogaus elgesio gaminant maistą perkaitinus aliejų, kurio garai galėjo užsidegti įtakojant elektrinio prietaiso (gartraukio) galimam gedimui” yra neteisinga, nes nurodant gaisro kilimo priežastį yra sujungtos net keturios skirtingos galimos priežastys: 1) pašalinis ugnies šaltinis, 2) neatsargus žmogaus elgesys, 3) aliejaus perkaitinimas, 4) gartraukio gedimas. Specialisto išvada paneigia Kauno PGV nurodytą galimą gartraukio gedimo įtaką gaisro kilimui ir atkreipia dėmesį, kad patys perkaitinto aliejaus garai jau yra savaiminio užsiliepsnojimo šaltinis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad atsiradęs galimas gartraukio gedimas galėtų įtakoti perkaitinto aliejaus garų užsidegimą yra mažai tikėtinas, kadangi patys perkaitinto aliejaus garai jau yra savaiminio užsiliepsnojimo šaltinis, bei tokie garai gali turėti įtakos gartraukio gedimui, o ne atvirkščiai. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad perkaitinus aliejų galėjo savaime kilti gaisras. Remiantis specialisto išvada, kad gaisro židinio zona yra virtuvės patalpoje, ties viryklės įrengimo zona ir atmetus Kauno PGV nurodytą galimą gartraukio gedimo įtaką gaisro kilimui nustatytina labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - neatsargus žmogaus elgesys, t.y. ta pati priežastis, kuri buvo nurodyta Kauno PGV akte dėl kilusio gaisro Nr. 473 buto apžiūros metu.

Faktinę aplinkybę, kad gaisras kilo dėl neatsargaus žmogaus (atsakovės) elgesio patvirtina ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK 2020-12-22 raštas „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. 20-S-26258, kuriame nurodyta, kad policijos registruojamų įvykių registre 2020-10-23 15:25 val. registruotas I. A. pranešimas, reg. Nr. 0120000590512, įvykio adresas (duomenys neskelbtini). Pranešimo aplinkybėse parašyta „eina dūmai iš buto namas yra 8a. Praneša savininkė. Pranešėja išėjo lauk iš buto“. << >>. Grafoje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ parašyta „Atvykus buvo matyti daug dūmų, ugnis iš buto, PGT gaisrą užgesino, nukentėjusių asmenų nėra. Buto savininkė I. A., kuriame kilo gaisras, nurodė, kad jai kepant spurgas sprogo puodas nuo ko ir kilo gaisras.”

Po gaisro ieškovė buvo priversta nedelsiant organizuoti gaisro padarinių šalinimo darbus tiek pačiame bute, tiek bendro naudojimo patalpose, patalpas valyti nuo suodžių ne tik šlapiu, bet ir sausu ledo būdu, taip šalinant daugiabučiame gyvenamajame name pasklidusį, gyventojams, ypač vaikams, kenksmingą smalkių ir degėsių kvapą. Dėl gyvenamojo namo laiptinės valymo nuo smalkių apnašų bei dėl kvapų šalinimo darbų atlikimo ieškovė kreipėsi į UAB “Infranet”. Vėliau, dėl buto remonto darbų atlikimo ieškovė kreipėsi š UAB “Mariusta”, dėl baldų, durų, langų gamybos ieškovė kreipėsi į gamintojus, kurie juos gamino ir montavo bute jo įrengimo metu, o dėl buitinės technikos, buvusios bute, ieškovė kreipėsi į pardavėjus, iš kurių ji buvo pirkta. Ieškovė informaciją, susijusią su gaisro padarinių šalinimo darbų atlikimu ir atliekamų remonto darbų išlaidas patvirtinančius dokumentus išsiuntė atsakovams susipažinti.

Ieškovė dėl kilusio gaisro ieškinio pareiškimo dienai buvo patyrusi išlaidas ir sumokėjusi 21 566,22 Eur plius PVM už rangovų atliktus gaisro padarinių šalinimo ir valymo darbus, laiptinės ir lifto durų remonto darbus, kaimyninių trijų butų durų gamybą bei montavimą, taip pat yra atlyginusi žalą, padarytą tretiesiems asmenims t.y. sumokėjusi 11 234,61 Eur draudimo bendrovėms reikalaujamą žalos atlyginimą už kaimyniniams butams padarytą žalą. Ieškovė yra sumokėjusi 7 000,00 Eur avansą UAB “Mariusta” už buto remonto darbų atlikimą ir 2 000,00 Eur avansą UAB “Gusto baldai” už kietųjų baldų gamybą. Ieškovės patirtas išlaidas patvirtina ieškinio prieduose pateikti mokėjimo pavedimai. Žalą sudaro išlaidos gaisro padariniams šalinti pagal rangovų pateiktas sąskaitas-faktūras, draudimo bendrovėms atlyginta žala, gaisro metu sugadinto ir sunaikinto turto atkuriamoji vertė, apskaičiuota pagal buto remonto darbų sąmatą, buitinės technikos įsigijimo kaina pagal pardavėjų pateiktus komercinius pasiūlymus, minkštųjų baldų įsigijimo kaina pagal pirkimo dokumentus. Žalos dydžio paskaičiavimas ir jį patvirtinantys rašytiniai įrodymai pateikiami ieškinio prieduose.

Patikslintame ieškinyje teigia, kad laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui iki patikslinto ieškinio pareiškimo, ieškovė patyrė dar 6 189 Eur papildomų išlaidų dėl gaisro metu sugadinto turto atstatymo ir atliktų remonto darbų. Papildomai atliktus remonto darbus ir faktiškai patirtas kilnojamojo turto įsigijimo išlaidas sudaro: 909,93 Eur - papildomai atlikti buto remonto darbai (UAB “Mariusta” 2021-06-02 atliktų darbų aktas Nr. S001-A001, 2021-04-02 PVM sąskaita faktūra serija MAR Nr. 5615; 2021-04-06 mokėjimo nurodymas); 165,29 Eur - skirtumas už virtuvės įrangą (plautuvė ir maišytuvas), susidaręs tarp ieškinyje nurodytos UAB “Gusto baldai” sutarties kainos (4297,52 Eur) ir faktiškai patirtų 4 462,81 Eur išlaidų (2021-06-23 PVM sąskaita faktūra serija GB Nr. 21065; 2021-06-29 mokėjimo nurodymas); 8,56 Eur - šviestuvas - UAB “Kesko Senukai Digital” (2021-03-31 PVM sąskaita faktūra Nr. KD0001855685; 2021-03-19 mokėjimo nurodymas); 2 14,04 Eur skirtumas už buitinę techniką (orkaitė, kaitlentė, šaldytuvas, indaplovė), susidaręs tarp ieškinyje nurodytos UAB “Vektrona” komercinio pasiūlymo kainos (1 028,93 Eur) ir faktiškai patirtų 1 242,97 Eur išlaidų (2021-04-15 PVM sąskaita faktūra Nr. GUT21A596; 2021-04-16 mokėjimo nurodymas); 1 357,02 Eur skirtumas už baldus (virtuvinis stalas, kėdės, staliukas, komoda, vitrina, minkštasuolis, lova, čiužinys, naktiniai staliukai, fotelis, sofa), susidaręs tarp ieškinyje nurodytos 2018 metais įsigijimo kainos (895,87 Eur) pagal UAB “Araneta” sąskaitą faktūrą ir faktiškai patirtų 2 252,89 Eur išlaidų (2021-07-01 PVM sąskaita faktūra ARA Nr. 020278; 2021-07-01 mokėjimo nurodymas; 2021-06-29 PVM sąskaita faktūra ARA Nr. 020212; 2021-06-29 PVM sąskaita faktūra ARA Nr. 020211; 2021-06-29 mokėjimo nurodymas); 94,18 Eur - kilimas, kilimėlis, vonios kilimėlis - UAB “Kesko Senukai Digital” (PVM sąskaita faktūra serija SS Nr. 10366300179; 2021-06-30 mokėjimo nurodymas); 3 293,50 Eur - fasado ir balkono remontas (UAB “Mariusta” lokalinė sąmata Nr. S001; 2021-06-02 atliktų darbų aktas Nr. S001-A001, 2021-06-22 PVM sąskaita faktūra serija MAR Nr. 5 694; 2021-06-28 mokėjimo nurodymas); 150 Eur - baldų montavimas (T. B. 2021-07-28 sąskaita faktūra serija TBNr. 210728). 3,51 Eur skirtumas už užuolaidų komplektą, susidaręs tarp tarp įsigijimo kainos pagal UAB „Ausfa“ (2021-05-11 PVM sąskaita faktūra serija AUSF0144; 2021-05-10 mokėjimo nurodymas). Todėl byloje patikslintas žalos dydis sudaro 69 602,87 Eur (67 352,87 Eur žala turtui ir 2 250,00 Eur negautos pajamos iš buto nuomos). Nutraukus terminuotą nuomos sutartį prieš terminą ieškovė patyrė 2 250,00 Eur nuostolių dėl negautų nuomos pajamų, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę Nuomininkų neteisėtų veiksmų. Negautas pajamas sudaro nuomos mokestis, apskaičiuotas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021m. gegužės 22 d. ((7 mėn. x 450 Eur) - 900 Eur (2 mėn. nuomos dydžio avansas)), įskaičiuojant laikotarpį nuo 2020-05-21 iki 2020¬05-31, kadangi nuomos mokestis nebuvo mokėtas).

Ieškovę ir atsakovus siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kylantys iš Nuomos sutarties. Pagal Nuomos sutartį Nuomininkai (atsakovai) įsipareigojo naudoti turtą pagal paskirtį, palaikyti tvarką ir švarą, atsakyti už gerą turto būklės išsaugojimą visą nuomos laikotarpį, laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų priešgaisrinės saugos, higienos, sanitarinių taisyklių, aplinkos apsaugos ir kt. taisyklių reikalavimų (Nuomos sutarties 3 sk. 1 p., 2 p.). Nuomos sutarties 6 sk. 3 punkte numatyta: „jeigu Nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo pablogina suteiktą naudotis turtą, patalpose esančius inžinerinius įrenginius, baldus jis privalo Nuomotojui atlyginti tuos padarytus tiesioginius nuostolius“. Dėl atsakovų neatsargaus elgesio bute kilo gaisras, kurio metu sudegė ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute esantys baldai, buitinė technika, sienos, lubos, grindys, durys, užuolaidos, langai, jų rėmai, aprūko namo fasadas, laiptinė, kaimyninių butų durys, lifto durys. Atsakovų civilinė teisinė atsakomybė už gaisro metu sugadintą turtą kyla iš jų, kaip Nuomininkų statuso, nes gaisro metu jie butą valdė ir juo naudojosi pagal Nuomos sutartį. Pagal Nuomos sutartį atsakovai yra atsakingi ieškovei už gaisru padarytų nuostolių atlyginimą. Aplinkybė, ar žalą padarė atsakovė I. A., ar atsakovas K. D., teisiškai nereikšminga, nes gaisro metu abu atsakovai butą pagal Nuomos sutartį valdė bendrai, todėl jų atsakomybė yra solidari.

Ieškovė teigia, kad ieškinio prieduose pateiktos rangovų/vykdytojų PVM sąskaitos faktūros už atliktus gaisro padarinių šalinimo ir valymo darbus, draudimo bendrovėms atlyginta žala, gaisro metu sugadinto ir sunaikinto turto vertė, apskaičiuota pagal UAB „Mariusta“ buto remonto darbų lokalinę sąmatą, buitinės technikos pardavėjų pateikti komerciniai pasiūlymai patvirtina, kad minėtuose dokumentuose nurodyti darbai, reikalingos medžiagos, baldai, buitinė technika yra susiję su žalos šalinimu, ir/ar yra objektyviai būtini esamiems žalos padariniams pašalinti. Svarbią reikšmę žalos dydžio nustatymui turi aplinkybė, kad atsakovams išnuomotas butas buvo naujai įrengtas, naujai pastatytame daugiabučiame gyvenamajame name. Visa buitinė technika, santechnikos įranga, baldai, kilimai, užuolaidos, šviestuvai buvo nauji ir nenusidėvėję. Šią aplinkybę patvirtina fotonuotraukos iki gaisro ir atsakovų pasirašytas Nuomos sutarties priedas Nr. 1 (buto perdavimo-priėmimo aktas), todėl apskaičiuojant žalos dydį nusidėvėjimas neskaičiuojamas ir netaikomas.

Esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246 - 6.248 straipsniai) atsakovai privalo atlyginti ieškovei padarytą 69 602,87 Eur žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį atsakovai privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovų prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovų K. D. ir I. A. ieškovės UAB “Kauno spauda” naudai priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo skolos sumos (69 602,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai pateikė 2021 m. balandžio 14 d. atsiliepimą į ieškinį, 2021 m. rugpjūčio 26 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuose teigė, jog CK 6.502 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuomininkas neatsako už nekilnojamojo daikto žuvimą dėl gaisro, jeigu neįrodoma, kad gaisras kilo dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės. Taigi šioje normoje įtvirtinta nuomininko bei kitų asmenų, kuriems nuomininkas, nuomotojo leidimu, suteikė galimybę naudotis išsinuomotu nekilnojamuoju daiktu, nekaltumo prezumpcija, todėl nuomininko (ar kitų asmenų, už kurių veiksmus jis atsako) kaltę dėl gaisro kilimo (atitinkamai ir dėl gaisro padarytos žalos), kaip būtiną civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, turi įrodyti nuomotojas (ieškovas). Ieškovė ieškinyje nepagrįstai teigia, jog neva gaisras kilo dėl atsakovų neatsargaus elgesio bute, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokią gaisro kilimo versiją nepateikia. Byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose – 2020-10-23 akte „Dėl kilusio gaisro“ Nr. 473, 2020-10-28 tarnybiniame pranešime „Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo“ Nr. 43, kuriais remiasi ieškovė, įrodinėdama gaisro priežastį, yra nurodyta tik labiausiai tikėtina priežastis (neatsargus žmogaus elgesys perkaitinus aliejų įtakojant galimam gartraukio gedimui). Minėtais dokumentais buvo iškeltos tik gaisro kilimo versijos.

Tam, kad būtų nustatyta tikroji gaisro kilimo priežastis, t. y. patvirtintos/paneigtos tikėtinos gaisro kilimo priežastys, ieškovė kaip rūpestingas ir atidus asmuo, turėjo teisę iš karto po gaisro kreiptis į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centrą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1-368 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1- 433 redakcija) 10 punkte yra numatyta, jog gaisrinių tyrimų centro kompetencija yra atlikti ekspertizes, ekspertinius tyrimus, medžiagų ir gaminių gaisrinius bandymus ir tyrimus bei atitikties įvertinimą. Nuostatų 38 punkte yra numatyta, jog ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, kitų fizinių ar juridinių asmenų prašymu atliekamos šių nuostatų nustatyta tvarka, jeigu kitko nenustato kiti teisės aktai, reglamentuojantys atskirų rūšių ne teismo ekspertizių atlikimą. Nuostatų 2.1 punkte yra apibrėžta, jog gaisrų ekspertizės – nustato gaisro židinio vietą, techninę gaisro kilimo priežastį, gaisro aplinkybes, techninės priemonės (technologinio proceso) atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju ieškovė į kompetentingą instituciją dėl gaisro kilimo priežasties nustatymo nesikreipė, bet vietoj to, galimai siekdama nuslėpti tikrąją gaisro kilimo priežastį, pradėjo buto tvarkymo darbus. Ieškovei, kaip nuomotojui tenka pareiga įrodyti nuomininkų (atsakovų) kaltę dėl gaisro, o ne atvirkščiai, kaip bandoma įrodinėti ieškinyje. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, jog ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, bei kaltės dėl gaisro kilimo, dėl to nėra atsakingi už nuostolių atlyginimą.

Dėl žalos dydžio. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą nepateikė pakankamai žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Ieškovė į bylą nėra pateikus atliktų darbų aktų, iš kurių būtų galima įvertinti remonto, valymo darbų apimtis, atliktų remonto, valymo darbų būtinybę, remonto, darbų kainų atitiktį rinkos kainoms. Pagal pateiktus duomenis ieškovė už buto ir laiptinės apdegusių šalinimą iš patalpų (tokį darbų apibūdinimą ieškovė pateikia žalos paskaičiavimo lentelėje) sumokėjo 2 538,25 Eur. Ieškovė patirtų išlaidų dydį grindžia tik 2020-11-12 PVM sąskaita faktūra MAR serija Nr. 5494 bei mokėjimo pavedimu, iš kurių nėra galimybės identifikuoti, kokie darbai buvo atlikti. 2020-11-12 PVM sąskaita faktūra yra išrašyta už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. S001-A001, tačiau į bylą toks aktas nėra pateiktas. Pagal ieškovės pareiktus duomenis už laiptinės remontą sumokėjo net 11 805,03 Eur. Patirtą žalos dydį įrodinėja tik 2020-12-31 PVM sąskaita faktūra MAR serija Nr. 5589 bei mokėjimo pavedimu. Į bylą Ieškovė nepateikė atliktų darbų akto ar kito dokumento, iš kurio būtų galima spręsti apie atliktų laiptinės remonto darbų tikslingumą, jų apimtis bei darbų kainos atitikimą rinkos kainoms.

Ieškovė iš atsakovų reikalauja atlyginti 895,87 Eur už apgadintus baldus. Ieškovė į bylą pateikia 2018-10-04 PVM sąskaitą faktūrą serija ARA Nr. 004651. Pažymėtina, jog baldai buvo pirkti daugiau negu prieš du metus, skaičiuojant nuo gaisro kilimo dienos. Tai reiškia, jog baldai gaisro kilimo dieną nebuvo nauji. Tuo tarpu ieškovė iš atsakovų reikalauja priteisti tokią pinigų sumą, kurią ji mokėjo už naujus baldus. Ieškovė iš atsakovų reikalauja priteisti nuostolius ne tik už sugadintus baldus, bet ir buitinę techniką (indaplovę, gartraukį, šaldytuvą, kaitlentę, orkaitę). Ieškovė reikalauja padengti išlaidas, kurias ieškovė patirs už naujos buitinės technikos įsigijimą. Gaisro kilimo dieną buitinė technika nebuvo nauja. Pavyzdžiui, iš ieškovės pateiktų gartraukio įsigijimo dokumentų – PVM sąskaitos-faktūros serija AV-CVD Nr. 074777 matyti, jog gartraukis buvo įgytas 2018-09-13. Tuo tarpu gaisras bute įvyko daugiau negu po dviejų metų nuo gartraukio įsigijimo. Ieškovė, vertindama žalą, kurią patyrė, sudegus buitinei technikai, privalėjo įvertinti buitinės technikos nusidėvėjimą.

Pagal ieškovės pateiktus duomenis ieškovė už buto remontą sumokėjo net 21 361,68 Eur. Ieškovė, grįsdama išlaidų dydį, pateikė lokalinę sąmatą. Kaip matyti lokalinėje sąmatoje nėra įvertintas buto fizinis nusidėvėjimas. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą buto statybos metai yra 2014, fizinis buto nusidėvėjimas kadastro duomenų nustatymo dieną, t. y. 2018-04-09, sudarė 4 proc. Gaisras kilo 2020-10-23. Darytina išvada, jog buto fizinis nusidėvėjimas gaisro kilimo dieną buvo dar didesnis, palyginus su buto nusidėvėjimu kadastro duomenų nustatymo dieną. Ieškovo į bylą pateiktos buto nuotraukos nepaneigia to fakto, jog butas buvo nusidėvėjęs. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti buto remonto išlaidas, neįvertinus buto nusidėvėjimo, iš esmės siekia atstatyti butą ne į buvusią padėtį, bet į tokią padėtį, kai butas buvo naujas. Atsižvelgiant į tai, buto remonto išlaidų dydis, neįvertinus buto nusidėvėjimo, negali būti priteistinas ieškovei. Kitu atveju ieškovė praturtėtų atsakovų sąskaita ir būtų akivaizdžiai pažeistas teisingumo principas.

Ieškovė su dubliku pateikė draudimo bylų dokumentus, kurie yra nepakankami, kad būtų galima spręsti, ar gyventojams buvo išmokėtos pagrįsto dydžio draudimo išmokos. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkei D. A. buvo išmokėta 1 446,13 Eur draudimo išmoka. Išmokos dydis grindžiamas 2020-10-26 PVM sąskaita-faktūra serija MOPA Nr. 449 kurios suma yra 609,84 Eur, 2020-10-27 PVM sąskaita faktūra serija S Nr. 8786, kurios suma yra 39,72 Eur, bei 2020-10-30PVM sąskaita faktūra serija ART Nr. 0000085, kurios suma 295 Eur. Pagal buto savininkės draudimui pateiktus dokumentus buto savininkės patirta žala sudaro 944,66 Eur. Tuo tarpu draudimas buto savininkei išmokėjo 1 446,13 Eur draudimo išmoką. Darytina išvada, jog ieškovė į bylą nepateikė dokumentų, jog buto savininkė būtų patyrusi didesnę negu 944,66 Eur žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti didesnę žalą negu buto savininkė yra faktiškai patyrusi, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal ieškovės pateiktus draudimo bylos dokumentus, matyti, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui D. K. buvo išmokėta 1 276,22 Eur draudimo išmoka. Buto savininkas žalos dydžiui pagrįsti draudimo bendrovei pateikė 2020-10-24 PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. MOPA 4446 805,86 Eur sumai, bei kvitus 270,36 Eur sumai. Pagal buto savininko pateiktus dokumentus buto savininko žala sudarė 1 076,22 Eur. Tuo tarpu draudimas buto savininkui išmokėjo 1 276,22 Eur. Darytina išvada, jog ieškovė į bylą nepateikė dokumentų, jog buto savininkas būtų patyręs didesnę negu 1076,22 Eur žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti didesnę žalą negu buto savininkas yra faktiškai patyręs, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal ieškovės pateiktus draudimo bylos dokumentus, matyti, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo išmokėta 3 765,73 Eur draudimo išmoką. Buto savininkas žalos dydžiui pagrįsti yra pateikęs kilnojamojo turto valymo sąmatą 306,74 Eur sumai, nekilnojamojo turto valymo sąmatą 2 350,64 Eur sumai, minėtų sąmatų pagrindu 2020-11-30 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0001871 2 657,38 Eur sumai, valymo užsakymą 153,60 Eur sumai bei du mokėjimo pavedimus, kurių bendra suma sudaro 600 Eur bei lokalinę sąmatą 303,75 Eur sumai. Iš byloje esančių dokumentų nėra aišku, už ką buto savininkas atliko du bankinius pavedimus UAB „Apuolita“. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė į bylą nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie buto savininko patirtą 600 Eur žalą. Todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog ieškovas į bylą nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko patirtą žalą. Buto savininkui draudimo bendrovė išmokėjo 2 594 Eur draudimo išmoką. Ieškovė į bylą yra pateikusi tik pranešimą dėl išmokos išieškojimo ir ieškovės atlikto pavedimo draudimo bendrovei kopiją. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog ieškovė nepateikė pakankamai žalą pagrindžiančių dokumentų, todėl ieškovės reikalavimas 2 594 Eur sumai atmestinas kaip nepagrįstas.

Vertinant žalos dydį, atsižvelgtina į tą aplinkybę, jog ieškovė atsakovus suklaidino, jog neva butas yra apdraustas. Tuo atveju, jeigu atsakovai būtų žinoję, jog butas nėra draustas būtų nesudarę sutarties ar savo lėšomis apdraudę turtą. Aplinkybę, jog butas nėra draustas atsakovai sužinojo tik po gaisro. Be to, pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga. Ieškovė, kaip nuomos verslu užsiimantis juridinis asmuo turėjo įvertinti visas rizikas ir apdrausti nuomojamą turtą, ko šiuo atveju nepadarė. Atsižvelgiant į ieškovės nerūpestingumą, atsakovų suklaidinimą dėl buto draudimo, ieškovės reikalaujama žala nepriteistina arba mažintina, remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalis.

CK 6.282 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Tuo atveju, jeigu ieškovė įrodytų visas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti, priteistinas žalos dydis mažintinas, atsižvelgiant į atsakovų sunkią turtinę padėtį. Atsakovė I. A. neturi jokio nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, o atsakovui K. D. nuosavybės teise priklauso 2/7 žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sudaro vos 5 329 Eur. Atsakovai neturi daug santaupų, kadangi atsakovo K. D. darbo užmokestis sudaro vos 800 Eur, neskaičius privalomų mokesčių, o atsakovės I. A. darbo užmokestis neviršija minimalaus darbo užmokesčio. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, jog atsakovų turtinė padėtis yra bloga, kas sudaro pagrindą mažinti priteistinos žalos dydį.

Dėl atsakovų ribotos civilinės atsakomybės. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Sutarties 6 skirsnio „Atsakomybė už Sutarties nevykdymą arba netinkamą vykdymą“ 3 punktu ieškovė su atsakovais susitarė, jog jei nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo pablogina suteiktą naudotis turtą, patalpose esančius inžinerinius tinklus, baldus, jis privalo atlyginti tuos padarytus tiesioginius nuostolius. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti ne tik tiesioginius nuostolius, kurie sudaro virš 67 000 Eur sumą, bet taip pat 2 250 Eur negautų nuomos pajamų. Ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas yra nepagrįstas ne tik dėl to, jog neįrodė sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, bet ir dėl to, jog Sutartimi buvo sulygta, jog atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai. Atsižvelgiant į Sutarties sąlygas, ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas yra absoliučiai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl turto nusidėvėjimo. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas arba eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas (sunaikinamas) ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).

Nurodoma, kad ieškovė į bylą pateikė atliktų darbų aktą Nr. SOO2-A001, kuriame yra išvardyti remonto darbai, kurie, pasak ieškovės, buvo atlikti butui, lokalinę sąmatą Nr. S001, atliktų darbų aktą Nr. S001-A001, kuriame išvardyti fasado remonto darbai. Ieškovės pateikti įrodymai yra tik darbų ir medžiagų apimtis bei jų išraiška pinigine išraiška, reikalinga atstatyti sunaikintą butą, tačiau tai nėra tapatu buto atkuriamajai vertei. Atkuriamajai buto vertei nustatyti yra privaloma įvertinti buto fizinio nusidėvėjimo procentą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Ieškovė, siekdama prisiteisti lokalinėje sąmatoje, atliktų darbų aktuose nurodytą remonto darbų kainą, siekia ne prisiteisti jos patirtus nuostolius, tačiau siekia įgyti geresnės būklės, iš esmės naujai atstatytą butą. Dar kartą pažymėtina, jog butas, kuriame kilo gaisras, nebuvo naujas. Buto statybos pabaigos metai yra 2014 m. Taigi priteisus, ieškovei visą jos prašomą žalą, kurią grindžia lokalinėmis sąmatomis, atliktų darbų aktais, kuriais nėra įvertintas buto fizinis nusidėvėjimas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovų sąskaita ir akivaizdžiai būtų pažeistas teisingumo principas.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo, reglamentuojančių nuomininko civilinės teisinės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, už gaisro, kilusio nuomos teise valdomame bute sukeltą žalą, žalos dydžio nustatymo, įrodymų vertinimo.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas nustatė, jog UAB „Kauno spauda“ nuosavybės teise priklauso 53,41 kv. m. ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Butas civilinės teisinės atsakomybės draudimu draustas nebuvo. Ieškovė UAB „Kauno spauda“ ir atsakovai K. D. ir I. A. 2020 m. gegužės 21 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 2020/05 dėl 53,41 kv.m. ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei požeminio parkavimo vietos nuomos (toliau - Nuomos sutartis), kuria ieškovė (toliau - ir Nuomotojas) išnuomojo nuosavybės teise priklausantį butą (toliau - butas) atsakovams (toliau - ir Nuomininkai) gyventi bute laikotarpiui nuo 2020-05-21 iki 2021-05-22. 2020 m. spalio 23 d. nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Gaisras kilo apie 15 val. 21 min. Apie kilusį gaisrą I. A. pranešė telefonu įgaliotai institucijai, kad įvyko gaisras bute (duomenys neskelbtini). I. A. pranešime policijai, prie namo buvusiems liudytojams įvykio metu, taip pat paaiškinime Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau sprendime ir PGV) darbuotojui K. S., tyrusiam įvykį, nurodė, kad nuomojamame bute ant viryklės jai kepant spurgytes, užsidegė puode buvęs aliejus. 2020-10-29 pranešime PGV darbuotojui K. S. (popierinės b. l. 13) ir bylos nagrinėjimo metu I. A. teigė, kad aliejus užsidegė įjungus virš dujinės viryklės buvusį gartraukį. PGV darbuotojas K. S. 2020-10-26 apžiūrėjo gaisravietę ir pradėjo rašyti Aktą Nr. 473 dėl kilusio gaisro (popierinės b. l. 11), kuriame užfiksavo gaisro padarinius, gaisro kilimo priežasties skiltyje nurodė, kad gaisras kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio. 2021 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. S. nurodė, kad Aktą pabaigė rašyti po keleto dienų, kai gavo I. A. ir K. D. paaiškinimus, tada Akte įrašė papildomą įrašą gaisro kilimo priežasties skiltyje papildomai įrašė – „perkaitinus aliejų, įtakojant galimam gartraukio gedimui“.

Nustatyta, kad gaisro metu sudegė bute esantys baldai, buitinė technika, sienos, lubos, grindys, durys, užuolaidos, langai, jų rėmai, aprūko namo fasadas, laiptinės patalpa, kaimyninių butų durys, lifto durys. Atsakovė remontavo butą, laiptinę, sumokėjo draudimo bendrovei reikalaujamas sumas už kitų patalpų savininkams atlygintą žalą, todėl teisme pareiškė reikalavimą atsakovams priteisti 69 602,87 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl gaisro metu sugadinto ir atsakovės suremontuoto turto, nupirktų daiktų ir baldų į butą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (69 602,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigė, kad jų atsakomybę eliminuoja ta aplinkybė, jog I. A. jokių neteisėtų, kaltų veiksmų kepant virtuvėje spurgas neatliko, tai buvo kasdieninė įprasta žmogaus veikla; buto nuomininkas neatsako už nekilnojamojo daikto žuvimą dėl gaisro, jeigu neįrodoma, jog gaisras kilo dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės (CK 6.502 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovams galioja įstatyminė nekaltumo prezumpcija, todėl nuomininko (ar kitų asmenų, už kurių veiksmus jis atsako) kaltę dėl gaisro kilimo (atitinkamai ir dėl gaisro padarytos žalos), kaip būtiną civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, turi įrodyti nuomotojas, ko ieškovė šioje byloje neįvykdė; gaisro tyrimo Akte užfiksuota, kad gaisras kilo dėl galimo gartraukio gedimo, kuris priklausė ieškovei, ši aplinkybė papildomai paneigia atsakovų kaltę dėl kilusio gaisro bute. Atsakovai įrodinėjo, kad jei ir bus nustatyta atsakovų kaltė, priteisiama suma turi būti mažinama, dėl to, kad sugadintas butas ir jame buvęs turtas buvo tam tikru laipsniu nusidėvėjęs, ieškovė suklaidino atsakovus, jog neva butas yra apdraustas, jei būtų žinoję, šią aplinkybę, nebūtų sudarę nuomos Sutarties ar savo lėšomis apdraudę turtą, atsakovų turinė padėtis sunki, todėl priteisus tokią didelę sumą, atsakovams kiltų neigiamos pasekmės, ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti negautas pajamas iš nutrauktos nuomos sutarties.

Dėl civilinės atsakomybės už gaisro, kilusio numos teise valdomame bute, padarytą žalą

Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas. Civilinės teisės, atsiradusios dėl žalos padarymo (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas), gali būti ginamos (apgintos) priteisiant iš pažeidusio teisę asmens turtinę ir (ar) neturtinę žalą (nuostolius) (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taigi ieškovė, manydama, jog dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė žalą, turėjo teisę kreiptis į teismą, kad jos teisė būtų apginta ir jai būtų atlyginta žala, patirta dėl atsakovų kaltų veiksmų, dėl kurių nuomojamose ir jų naudojamose gyvenamosiose patalpose kilo gaisras, sugadinęs jai nuosavybės teisę priklausančią gyvenamąją patalpą – butą, jame esančius baldus, daugiabučio namo laiptinę (CPK 5 straipsnis).

Byloje, remiantis objektyviais įrodymais (Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2020-10-26 d. aktas, PAG Departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gaisro tyrimo medžiaga, ieškovės ir atsakovų pateikti procesiniai į bylą procesiniai dokumentai ir jų priedai, ieškovės bei atsakovų atstovų ir atsakovų paaiškinimai, liudytojo K. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai) nustatyta, kad gaisras kilo atsakovams I. A. ir K. D. išnuomotame UAB „Kauno spauda“ nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kai užsidegė I. A. puode kaitinamas aliejus ant viryklės. Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimui taikytinos bendrosios iš delikto kilusios žalos atlyginimo taisyklės. CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalis įpareigoja dėl žalos atsiradimo atsakingą asmenį visiškai atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės ribų, be kita ko, yra nurodęs, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, atlikus neteisėtus veiksmus, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014, 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019).

Kaip jau minėta šiame teismo sprendime, gaisras bute kilo I. A. kaitinant aliejų puode, virtuvėje ant orkaitės, kai užsidegė kaitinamas aliejus ir liepsna išplito į aplinką. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jų kaltę dėl kilusio gaisro eliminuoja įvykęs gartraukio gedimas, dėl kurio užsidegė kaitinamas aliejus puode. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad PGV darbuotojas K. S., siekdamas nustatyti gaisro kilimo priežastis, butą apžiūrėjo praėjus trims dienoms po gaisro 2020-10-26 (bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad Akte klaidingai nurodyta aktos surašymo diena - 2020-10-23). 2020-10-26 K. S. surašė aktą dalyvaujant ieškovės atstovui E. V., jame nurodė gaisro kilimo priežastį – „gaisras kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio“. Šį aktą pasirašė jis ir buto savininkės atstovas E. V.. Apklaustas 2021-11-16 teismo posėdžio metu liudytoju K. S. paaiškino, kad aktą pildyti baigė po keleto dienų, kai gavo atsakovų paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad „gaisras kilo, kai atsakovė įjungė gartraukį, tada iš kažkur plykstelėjo žiežirba ar ugnis“. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. A. paaiškinimas pateiktas 2020-10-29 (popierinės b. l. 13). Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojų PGV darbuotojas K. S. paaiškino, kad įtraukė į akto 7 punktą papildomą formuluotę – perkaitinus aliejų įtakojant galimam gartraukio gedimui – dėl to, kad šią aplinkybę paaiškinime nurodė atsakovė. Jis pats gartraukio neapžiūrinėjo, jo netyrė, gartraukio gedimo nenustatė.

Teismas sprendžia, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovų nurodomą aplinkybę, kad bute įrengtas gartraukis buvo sugedęs, ir kad gartraukio gedimas sukėlė ar įtakojo gaisro kilimą. Iš komentuoto akto turinio matyti, kad yra daroma tik prielaida, jog gedimas buvo galimas, be to, nustatyta, kad įrašas apie galimą gedimą perrašytas ir I. A. pateikto paaiškinimo PGV darbuotojui po šešių dienų nuo kilusio gaisro ir po trijų dienų nuo akto surašymo dienos. Nustatytą faktinę aplinkybę, kad gaisras kilo išimtinai tik dėl neatsargaus žmogaus (atsakovės) elgesio patvirtina ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK 2020-12-22 raštas „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. 20-S-26258, kuriame nurodyta, kad policijos registruojamų įvykių registre 2020-10-23 15:25 val. registruotas I. A. pranešimas, reg. Nr. 0120000590512, įvykio (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodoma „eina dūmai iš buto namas yra 8a. Praneša savininkė. Pranešėja išėjo lauk iš buto“. << >>. Grafoje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ nurodoma „Atvykus buvo matyti daug dūmų, ugnis iš buto, PGT gaisrą užgesino, nukentėjusių asmenų nėra. Buto savininkė I. A., kuriame kilo gaisras, nurodė, kad jai kepant spurgas sprogo puodas nuo ko ir kilo gaisras”. Į bylą pateikta UAB „Gaisriniai projektai“ gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvada Nr. GP/GT/2021/03-1 paneigia atsakovų nurodytą galimą gartraukio gedimą ir jo įtaką gaisro kilimui, joje teigiama, kad patys perkaitinto aliejaus garai jau yra savaiminio užsiliepsnojimo šaltinis. Pirmiau nurodomų motyvų pagrindu teismas atmeta atsakovų atsikirtimų į ieškinį argumentus, jog gaisro kilimą galimai sąlygojo buto savininkės sugedęs įrenginys, t. y. virtuvėje įrengtas gartraukis ir ta aplinkybė eliminuoja atsakovų kaltę dėl kilusio gaisro.

Atsakovai ieškovės reikalavimą priteisti atsiradusią žalą dėl kilusio gaisro siūlė atmesti ir tuo faktiniu pagrindu, kad ieškovė po nuomos sutarties sudarymo neperdavė atsakovams gartraukio ar kitos buitinės technikos instrukcijų, nors tokia ieškovės pareiga yra įtvirtinta įstatyme (CK 6.483 straipsnio 3 dalis). Bylą nagrinėjant teisme ieškovė paneigė atsakovų teiginius, jog nebuvo perduoti nurodomi dokumentai, teigė, kad jie buvo palikti bute. Teismas atkreipia dėmesį, kad įstatyme yra įtvirtinta numotojo pareiga perduoti paties nuomojamo daikto dokumentus (techninį pasą, kokybės sertifikatus), nuomotojo pareiga perduoti bute esančių buitinės technikos, kitų kilnojamųjų daiktų kokybės sertifikatus, nenumatyta. Patys atsakovai galėjo pareikalauti ieškovės, kad jiems būtų pateikta naudojimosi gartraukiu instrukcija, jei nežinojo, kaip naudotis bute esančiu įrenginiu. Teismas atkreipia dėmesį, kad gartraukio naudojimo instrukcijos buvimas ar nebuvimas bute, faktas, jog atsakovai turėjo ar neturėjo minimą instrukciją, niekaip neįtakojo gaisro kilimo. Nurodomais motyvais atsakovų argumentai šioje ginčo dalyje atmetami.

Atsakovai teigė, kad ieškovė suklaidino atsakovus, jog neva butas yra apdraustas, jei būtų žinoję šią aplinkybę, nebūtų sudarę nuomos sutarties ar savo lėšomis apdraudę turtą. Šiais argumentais vadovaudamiesi, atsakovai teigė, kad reikalaujama žala nepriteistina arba mažintina, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi. Teismas atkreipia dėmesį, jog nei procesiniuose dokumentuose, nei jų prieduose, nei bylą nagrinėjant teisme nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovai būtų klausę ieškovės, teiravęsi ar domėjęsi dėl buto draudimo, o ieškovė būtų nurodžiusi jiems, jog butas yra apdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Todėl atsakovai neturi jokio faktinio pagrindo teigti, kad buvo ieškovės suklaidinti prieš šalims sudarant buto nuomos sutartį. Sprendžiant dėl to, kaip turėtų elgtis duotoje situacijoje pakankamai rūpestingas, atsakingas ir protingas asmuo prieš sudarant nuomos sutartį, tokie reikalavimai turėtų būti keliami ir taikomi būtent atsakovų atžvilgiu, nes jie, išsinuomodami vertingą nekilnojamąjį turtą kasdieniam naudojimui, visiškai atsako už jo išsaugojimą, turi prievolę jį grąžinti tokios būklės, kokios gavo, jiems kyla prievolė atlyginti žalą kaltais ar neatsargiais veiksmais sugadinus nuomojamą turtą (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.499 straipsnio 1, 3 dalys). Prievolę pasidomėti, ar turtas draustas, o reikalui esant, apsidrausti nuomojamą butą turėjo patys atsakovai, todėl šiais motyvais atmetami jų argumentai šioje ginčo dalyje.

Teismas pirmiau nurodomų motyvų pagrindu sprendžia, kad ieškovė nagrinėjamojoje byloje įrodė visas būtinas atsakovų civilinės teisinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, ieškovų kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu atsakovai nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CK 6.248 straipsnis). Todėl ieškovės ieškinys atsakovams reikalaujant atlyginti žalą yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad atsakovai valdė butą, kuriame kilo gaisras, nuomos sutarties pagrindu. Nuomos sutarties turinys apibrėžtas CK 6.483 straipsnio 1 dalyje, kur nuomotojas perduoda nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, o CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo. Pagal sudarytą Nuomos sutartį nuomininkai (atsakovai) įsipareigojo naudoti turtą pagal paskirtį, palaikyti tvarką ir švarą, atsakyti už gerą turto būklės išsaugojimą visą nuomos laikotarpį, laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų priešgaisrinės saugos, higienos, sanitarinių taisyklių, aplinkos apsaugos ir kt. taisyklių reikalavimų (Nuomos sutarties 3 skyrius 1 punktas, 2 punktas). Nuomos sutarties 6 skyriaus 3 punkte numatyta: „jeigu Nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo pablogina suteiktą naudotis turtą, patalpose esančius inžinerinius įrenginius, baldus jis privalo Nuomotojui atlyginti tuos padarytus tiesioginius nuostolius. Byloje nustatyta, kad atsakovai nevykdė ir sutartyje nustatytos pareigos grąžinti ieškovei butą tokio būklės, koks jis buvo iki gaisro, kurį sukėlė atsakovai savo kaltais neteisėtais veiksmais. Šios aplinkybės sudaro papildomą teisinį pagrindą tenkinti ieškovės ieškinį atsakovams (CK 6.499 straipsnio 3 dalis).

Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės

Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Teismas vertina, kad ieškovė ieškinyje pagrįstai ir teisingai nustatė atsakovų civilinės teisinės atsakomybės formą, abu atsakovai buvo buto kuriame kilo gaisras nuomininkai, abu lygiomis teisėmis naudojosi butu, gaisras kilo tuo metu, kai galiojo numos sutartis, todėl dėl gaisro atsiradusi ir ieškovei padaryta žala priteistina iš atsakovų solidariai (LR CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės įrodinėjamos žalos dydžio ir padarytos žalos nustatymo kriterijų

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Įrodinėjimo dalykas nagrinėjamu atveju buvo faktas, kad atsakovė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė žalą, kuri turėjo būti pagrįsta leistinais įrodymais.

Nustatyta, kad ieškinio, patikslinto ieškinio prieduose yra pateiktos rangovų/vykdytojų PVM sąskaitos faktūros už atliktus gaisro padarinių šalinimo ir valymo darbus, draudimo bendrovėms atlyginta žala, gaisro metu sugadinto ir sunaikinto turto vertė, apskaičiuota pagal UAB „Mariusta“ buto remonto darbų lokalinę sąmatą, buitinės technikos pardavėjų pateikti komerciniai pasiūlymai, kurie patvirtina, kad minėtuose dokumentuose nurodyti darbai, reikalingos medžiagos, baldai, buitinė technika yra susiję su žalos šalinimu, ir/ar yra objektyviai būtini kilusiems žalos padariniams pašalinti.

Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kad yra sumokėjusi 21 566,22 Eur plius PVM už rangovų atliktus gaisro padarinių šalinimo ir valymo darbus, laiptinės ir lifto durų remonto darbus, kaimyninių trijų butų durų gamybą bei montavimą, taip pat yra atlyginusi žalą, padarytą tretiesiems asmenims t.y. sumokėjusi 11 234,61 Eur draudimo bendrovėms reikalaujamą žalos atlyginimą už kaimyniniams butams padarytą žalą. Ieškovė yra sumokėjusi 7 000,00 Eur avansą UAB „Mariusta“ už buto remonto darbų atlikimą ir 2 000,00 Eur avansą UAB „Gusto baldai“ už kietųjų baldų gamybą.

Kartu su patikslintiiieškiniu ieškovė pateikė įrodymus, kad po ieškinio pareiškimo teisme dienos, ieškovė patyrė dar 6 189 Eur papildomų išlaidų dėl gaisro metu sugadinto turto atstatymo ir atliktų remonto darbų. Papildomai atliktus remonto darbus ir faktiškai patirtas kilnojamojo turto įsigijimo išlaidas įrodo: 909,93 Eur - papildomai atlikti buto remonto darbai (UAB „Mariusta“ 2021-06-02 atliktų darbų aktas Nr. S001-A001, 2021-04-02 PVM sąskaita faktūra serija MAR Nr. 5615; 2021-04-06 mokėjimo nurodymas); 165,29 Eur - skirtumas už virtuvės įrangą (plautuvė ir maišytuvas), susidaręs tarp ieškinyje nurodytos UAB “Gusto baldai” preliminarios sutarties kainos (4 297,52 Eur) ir faktiškai patirtų 4 462,81 Eur išlaidų (2021-06-23 PVM sąskaita faktūra serija GB Nr. 21065; 2021-06-29 mokėjimo nurodymas); 8,56 Eur - šviestuvas - UAB “Kesko Senukai Digital” (2021-03-31 PVM sąskaita faktūra Nr. KD0001855685; 2021-03-19 mokėjimo nurodymas); 214,04 Eur skirtumas už buitinę techniką (orkaitė, kaitlentė, šaldytuvas, indaplovė), susidaręs tarp ieškinyje nurodytos UAB „Vektrona“ komercinio pasiūlymo kainos (1 028,93 Eur) ir faktiškai patirtų 1 242,97 Eur išlaidų (2021-04-15 PVM sąskaita faktūra Nr. GUT21A596; 2021-04-16 mokėjimo nurodymas); 1 357,02 Eur skirtumas už baldus (virtuvinis stalas, kėdės, staliukas, komoda, vitrina, minštasuolis, lova, čiužinys, naktiniai staliukai, fotelis, sofa), susidaręs tarp ieškinyje nurodytos 2018 metais įsigijimo kainos (895,87 Eur) pagal UAB „Araneta“ sąskaitą faktūrą ir faktiškai patirtų 2 252,89 Eur išlaidų (2021-07-01 PVM sąskaita faktūra ARA Nr. 020278; 2021-07-01 mokėjimo nurodymas; 2021-06-29 PVM sąskaita faktūra ARA Nr. 020212; 2021-06-29 PVM sąskaita faktūra ARA Nr. 020211; 2021-06-29 mokėjimo nurodymas); 94,18 Eur - kilimas, kilimėlis, vonios kilimėlis - UAB “Kesko Senukai Digital” (PVM sąskaita faktūra serija SS Nr. 10366300179; 2021-06-30 mokėjimo nurodymas); 3 293,50 Eur - fasado ir balkono remontas (UAB „Mariusta“ lokalinė sąmata Nr. S001; 2021-06-02 atliktų darbų aktas Nr. S001-A001, 2021-06-22 PVM sąskaita faktūra serija MAR Nr. 5 694; 2021-06-28 mokėjimo nurodymas); 150 Eur - baldų montavimas (T. B. 2021-07-28 sąskaita faktūra serija TBNr. 210728). 3,51 Eur skirtumas už užuolaidų komplektą, susidaręs tarp įsigijimo kainos pagal UAB „Ausfa“ (2021-05-11 PVM sąskaita faktūra serija AUSF0144; 2021-05-10 mokėjimo nurodymas).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus ieškovės įrodymus, sprendžia, kad ieškovė leistinais įrodymais pagrindė, jog turėjo 67 102,87 Eur išlaidų sugadinto turto atstatymui, daiktų, baldų įsigijimui, regreso tvarka sumokėjo draudimo bendrovei jų išmokėtas draudimo sumas tretiesiems asmenims.

Atsakovai bylą nagrinėjant teisme su reikalaujama priteisti žalos atlyginimo suma nesutiko, teigė, kad buto remonto išlaidos yra pernelyg didelės, sąmatoje nurodytus darbus buvo galima atlikti už mažesnę kainą, ieškovė patyrė nepagrįstai dideles išlaidas už patalpų valymo darbus. Nurodė, kad ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovų pinigų sumas už įgytus naujus baldus ir naują buitinę techniką (indaplovę, gartraukį, šaldytuvą, kaitlentę, orkaitę), tačiau neskaičiuoja jų nusidėvėjimo, nes daiktai buvo naudoti daugiau negu du metus, skaičiuojant nuo gaisro kilimo dienos. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovė buto remontui panaudojo pernelyg daug lėšų ir kad nurodomus darbus realiai galėjo atlikti mažesnėmis sąnaudomis. Teismui atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, ar bent jau skaičiavimų, kokia verte, procentine išraiška ieškovės pirkti daiktai buto atstatymui daiktai turėtų būti įkainoti, įvertinant jų galimą nusidėvėjimą. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu pasiūlė atsakovams pateikti savo skaičiavimus, įrodymus, kokia procentine išraiška ar konkrečia suma buvo nusidėvėję baldai ir kita įranga ginčo bute, kad teismas galėtų įvertinti atsakovų argumentų reikšmę ir svarbą ginčui spręsti, tačiau atsakovai įrodinėjimo pareigos nevykdė, jokių skaičiavimų, įrodymų apie kitokią baldų vertę, nei nurodė ieškovė, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas pagal įstatymo leidėjo nustatytą reglamentavimą, turi teisę tik tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, teismui rinkti įrodymų tokio pobūdžio byloje įstatymų leidėjas pareigos nenustatė (CPK 183, 185 straipsniai). Teismas sprendžia, jog ieškovė pateikė įstatymo leistinus įrodymus apie turėtas išlaidas likviduojant gaisro pasekmes, šių įrodymų atsakovai savo įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė. Nurodomų motyvų pagrindu teismas atmeta atsakovų argumentus šioje ginčo dalyje, priteisia ieškovei iš atsakovų solidariai 67 102,87 Eur sumą turtinei žalai atlyginti (CPK 178 straipsnis, CK 6.249 straipsnis).

Ieškovė taip pat reikalauja priteisti 2 250 Eur sumą negautų pajamų iš buto nuomos. Reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad, nutraukus terminuotą nuomos sutartį prieš terminą, ieškovė patyrė 2 250 Eur nuostolių dėl negautų nuomos pajamų, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę nuomininkų neteisėtų veiksmų. Negautas pajamas sudaro nuomos mokestis, apskaičiuotas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021m. gegužės 22 d. ((7 mėn. x 450 Eur) - 900 Eur (2 mėn. nuomos dydžio avansas)), įskaičiuojant laikotarpį nuo 2020-05-21 iki 2020-05-31, kadangi nuomos mokestis nebuvo mokėtas). Nurodomais motyvais teismas priteisia ieškovei iš atsakovų 2 250 Eur sumą turėtiems nuostoliams atlyginti (CPK 178 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai teigia, kad atsakovų sunki materialinė padėtis sudaro pagrindą teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, jeigu ieškovė ir įrodytų visas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Į bylą pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas apie atsakovo K. D. nuosavybes teise valdomą žemės sklypo dalį, atsakovės I. A. į bylą pateikta pažyma apie tai, kad atsakovė I. A. neturi nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, teismo vertinimu nepagrindžia tokio blogos atsakovų turtinės padėties, jog dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovams atsirastų nepriimtinų ir itin sunkių neigiamų pasekmių.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 69 602,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šis reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovų priteisiama 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 69 602,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 1 176 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 139 Eur žyminį mokestį už patikslintą ieškinį, 123,97 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 90 Eur už antstolio teismo šaukimo K. S. įteikimą, 800 Eur už UAB „Gaisriniai tyrimai“ akto surašymą, turėjo 2 568 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, viso turėjo 4 896, 97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos lygiomis dalimis iš atsakovų priteisiamos ieškovei (CPK 93 straipsnis).

Valstybei iš lygiomis dalimis atsakovų priteisiama 6,55 Eur valstybės turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno spauda“, juridinio asmens kodas 135520314, solidariai iš atsakovų K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69 602,87 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 69 602,87 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 896, 97 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. A., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 3,27 Eur valstybės turėtų išlaidų procesiniams dokumentams byloje įteikti (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą pateikiant Kauno apygardos teismui.