Alytaus apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei „L. d.“ atstovui G. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M. t.“ ieškinį atsakovams G. K., N. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei „L. d.“, viešajai įstaigai „M.“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose civilinė byla buvo išnagrinėta įvertinus visas nurodytas aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei dalinės nuosavybės teise priklauso 13/100 dalys 6934,92 kv.m. bendro ploto pastato (patalpos pastato trečiajame aukšte), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovams iki 2020-09-14 dalinės nuosavybės teise priklausė 152/1000 dalys 6934,92 kv. m. bendro ploto pastato (patalpos pastato ketvirtame aukšte), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2020-06-30 apgadintos ieškovei priklausančios patalpos, paskaičiuota žala – 4000,31 Eur, kurios atlyginimo kreipėsi į atsakovus, kaip viršutinio aukšto patalpų savininkus, CK 6.266 straipsnio pagrindu.

Dėl patalpų užliejimo židinio

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas grindžiamas asmeninės atsakomybės principu, reiškiančiu, kad žalą privalo atlyginti tas asmuo, kuris ją savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovų valdomų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovams priklausančių patalpų, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad patalpų užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovams priklausančios patalpos, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3109/2017).

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

Bylos duomenys patvirtina, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos trečiajame aukšte ieškovei nuosavybės teise priklauso nuo 2003-01-24, patalpos ketvirtame aukšte - atsakovams nuo 2011-10-07 iki 2020-09-14 nuosavybės teise priklausė 152/1000 dalys 6934,92 kv. m. bendro ploto pastato (2020-10-30 Nr. CBP-6061 priedas prie ieškinio VĮ „Registrų centro išrašas“, 2020-04-14 pirkimo pardavimo sutartis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020-06-30, dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovams priklausančių patalpų buvo aplietos ieškovei priklausančios patalpos. Iš pateiktos į bylą pažymos turinio apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad 2020 m. birželio 29-30 d. per 9 valandas iškrito 17,5 mm kritulių ir buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklis smarkus lietus (2021-07-26, DOK-25474). Nors atsakovai neigia, kad ieškovės patalpų užliejimo židinys yra viršuje esančios jų patalpos, teigia, kad jų langai buvo sutvarkyti iki ginčo įvykio ir pro juos negalėjo prasiskverbti vanduo į atsakovų patalpas, o iš jų pratekėti į apačioje esančias ieškovei priklausančias patalpas, tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovei priklausančių patalpų, užliejimo iš viršuje esančių atsakovams įvykio metu priklausiusių patalpų faktą. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad vanduo pratekėjo į ieškovės patalpas per lubas, besiribojančias su viršuje esančiomis atsakovams patalpomis, ir sienas, užliejimo židinys yra vandens pratekėjimas per nesutvarkytus (išdaužtus, nesandarius) atsakovų langus, iškritus dideliam kritulių kiekiui.

Kad atsakovų patalpos buvo neprižiūrimos, o langai buvo išdaužti ir kiauri patvirtina į bylą ieškovės pateiktos pastato fasado pusės trečio ir ketvirto aukšto fiksuotos nuotraukos (20200630_162251.jpg, 20200701_110357.jpg) (Priedai prie ieškinio 2020-10-30 Nr. CBP-6061), iš kurių matyti, kad ties stikliniu išsikišimu į lauko pusę ketvirto aukšto langai (priklausantys atsakovams) iš vidaus dengti geometriniais ornamentais, vieno lango dužusi (įskilusi) stiklo dalis bei atvira ertmė, ties kuria vizualiai matomi nutekėjimai žemyn. Pagal vidinius failų (jpg) metaduomenis nuotrauka 20200630_162251.jpg fiksuota 2020 m. birželio 30 d., 16.22 val., nuotrauka 20200701_110357.jpg fiksuota 2020 m. liepos 1 d., 11.03 val.

Nuotraukoje (foto.jpg) (Priedas prie dubliko 2021-02-12 Nr. DOK-5418) – pastato fasado šoninė dalis, ketvirto aukšto patalpų lango stiklo dužusi (nuskilusi) dalis ir atvira ertmė. Pagal vidinius failų (jpg) metaduomenis nuotrauka fiksuota 2020 m. spalio 17 d., 15.13 val.

Ieškovė žalos atsiradimą grindžia vidaus patalpų (lubų ir sienų) nuotraukomis (Nr. 20200630_133241.jpg, 20200630_133301.jpg, 20200630_162730jpg, 20200630_162742.jpg) ir fasado (Nr. foto.jpg, 20200630_161915.jpg, 20200630_162251.jpg, 20200630_110233.jpg, 20200701_110357.jpg) (Priedai prie ieškinio 2020-10-30 Nr. CBP-6061). Vidaus patalpų nuotraukose fiksuoti akivaizdūs paviršiaus pakitimai (tamsesnės dėmės, atšokę dažai, nubėgimai). Pagal vidinius failų (jpg) metaduomenis sukurti (nuotraukos fiksuotos) 2020 m. birželio 30 d. (13.30 -13.33 val., 16.20-16.27 val.) - liepos 1 d. (11.02-11.03 val.), t. y. visos nuotraukos, tiek fasado, išskyrus vieną fasado nuotrauką, kuri daryta 2020-10-17, tiek vidaus darytos tą pačią įvykio dieną (2020-06-30) bei sekančią (2020-07-01) dieną, kas paneigia atsakovų atstovės abejones, kad nuotraukos darytos ne tą dieną ir jos gali būti koreguotos nuotraukų datos sukūrimo aspektu bei galėjo būti užfiksuotos pasekmės ir kito draudiminio įvykio, (2020-10-14), kurį nurodė AB „L. d.“ savo atsiliepime, nes ieškinys teisme pateiktas 2020-10-30, o vidaus patalpų nuotraukos, kaip nurodyta aukščiau, darytos 2020-06-30 – 2020-07-01. Taigi, baigiamųjų kalbų metu minimas atsakovų atstovės draudiminis įvykis, kuris įvyko 2020-10-14, yra visiškai nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, nes, kaip nurodyta aukščiau, vidaus patalpų fotonuotraukos buvo darytos 2020-06-30 – 2020-07-01, t. y. gerokai anksčiau iki minimo įvykio, o fasado nuotrauka daryta 2020-10-17, tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovų langai ir ginčo įvykių dieną ir po jos, praėjus beveik 4 mėnesiams, buvo nesutvarkyti, o ši fasado nuotrauka niekaip nėra susijusi su vidaus patalpų darytomis nuotraukomis. Teismo vertinimu, nėra jokių abejonių dėl užfiksuotų ieškovės patalpų apgadinimo fakto ir laiko. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. K., sudaręs remonto darbų lokalinę sąmatą, iš esmės patvirtino nuotraukose fiksuotus vaizdus, kad vizualiai patalpų būklės pakitimai buvo matyti labiausiai prie langų, sijos ir sienų, ties tomis vietomis kur yra stiklinis išsikišimas į lauko pusę. Apžiūra vyko ir sąmata sudaryta 2020 m. liepos mėn. 10 - 11 d. Jis jokių kitų veiksnių, dėl kurių galėjo būti apgadintos patalpos, išskyrus apliejimą iš aukščiau esančių patalpų, nenustatė.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2020 m. gegužės mėn. dėl pastato patalpų ketvirtame aukšte nepriežiūros kreipėsi į kompetentingą instituciją – A. miesto savivaldybės administracijos Ūkio skyrių. Iš pateikto į bylą A. miesto savivaldybės administracijos 2020-07-20 rašto turinio matyti, kad 2020-06-02 patalpos apžiūrėtos, nustatyta, kad neprižiūrimos, netvarkingos, langai išdaužyti, savininkas žodžiu įspėtas ir informuotas kuo skubiau užkalti, 2020-06-26 raštu Nr. SD-4249 (56.2) pakartotinai įpareigotas iki 2020-07-20 sutvarkyti langus, kad pastatas būtų apsaugotas nuo lietaus ir vėjo poveikio, nebūtų daroma žala kitų šio pastato savininkų turtui (2020-10-30, CBP-6061). Atsakovų atstovė, 2021-07-20 vykusio teismo posėdžio metu negalėjo konkrečiai įvardyti kada buvo langai sutvarkyti, akcentavo, kad iki 2020-06-26 patalpų langai buvo uždengti plėvele ir užkalti USB plokšte, sutvarkymai fiksuoti pateiktose vidaus patalpų nuotraukose (2021-01-04 Nr. (duomenys neskelbtini) priedai prie atsiliepimo į ieškinį 317288806173101.jpeg, 388580572434763.jpeg, 3482560008636460.jpeg,427822131744233.jpeg,762714190993136.jpeg, 023321454859549.jpeg). Pažymėtina, kad nuotraukose nėra fiksuotas padarymo laikas (failo metaduomenyse fiksuota sukūrimo data – 2021-01-04 (atsiliepimo pateikimo per EPP data).

Įvertinus visas šias aukščiau nurodytas aplinkybes, pateiktas į bylą ieškovės fotonuotraukas, kurios darytos iš karto po įvykio ir vėliau (fasado 2020-10-17) bei teismo posėdyje apklausto liudytojo – A. miesto savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto A. K., atsakingo už A. mieste esančių statinių naudojimo priežiūrą, parodymus, yra pagrindas padaryti išvadą, kad 2020-06-30 atsakovams priklausiusių patalpų langai nebuvo taip sutvarkyti, kad nepatektų lietaus vanduo į vidaus patalpas. Priešingu atveju, nebūtų poreikio kompetentingos institucijos atstovui pakartotinai 2020-06-26 raštu Nr. SD-4249(56.2) įpareigoti savininkus iki 2020-07-20 pasirūpinti tinkama nuosavybės teise priklausančio turto priežiūra.

Atsakovų teiginys, kad lietaus vanduo į patalpas galėjo patekti ir per sienoje esančius plyšimus nutekėti į žemiau esančias ieškovei priklausančias patalpas dėl netvarkingos lietaus nutekėjimo sistemos (lapais ir nešvarumais užsikimšusio lietvamzdžio), nepagrįstas rašytiniais įrodymais, akivaizdžiai yra subjektyvus vertinimas. Pažymėtina, kad iš pateiktų nuotraukų pastato fasado dalyje ties skiltiniu išsikišimu į lauko pusę ketvirtame aukšte nėra sumontuotų lietvamzdžių (Nr. foto.jpg, 20200630_161915.jpg, 20200630_162251.jpg, 20200630_110233.jpg, 20200701_110357.jpg), lietvamzdis yra pastato fasado šoninėje dalyje, besijungiančioje su kita pastato dalimi ( foto.jpg). Baigiamųjų kalbų metu atsakovų atstovė kėlė versiją, kad lietaus vanduo galėjo patekti ir per pačios ieškovės langus, tačiau darant tokią prielaidą, patekęs vanduo per ieškovės langus niekaip negalėtų aplieti 30 proc. pačios ieškovės patalpų lubų, o lubų apliejimo šaltinis yra būtent aukščiau esančios patalpos, todėl šie argumentai yra atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

Aplinkybė, kad ieškovė telefonu informavo atsakovą G. K. dėl 2020-06-30 užlietų patalpų, o šiam kategoriškai neigiant ir nesant kitų įrodymų, teismas vertina, kaip neįrodyta, tačiau teisingam ir visapusiškam ginčo išsprendimui ši aplinkybė esminės reikšmės nesudaro.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Sprendžiant klausimą dėl padarytos žalos nustatymo svarbu paminėti, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), t. y. nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija yra nuginčijama. Patalpų savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų netekėtų vanduo į aukštu žemiau esančias patalpas.

Priežastinis ryšys tarp atsakovų netinkamos pareigos įgyvendinimo prižiūrint nuosavybės teise priklausantį turtą (savalaikiai tinkamai neuždengus langų ertmių, kad nebūtų daromas poveikis pastatui ir žala kitų patalpų savininkams) ir atsiradusios žalos yra įrodytas (CK 6.247 straipsnis). Priešingai, jeigu atsakovai būtų tinkamai prižiūrėję patalpas (savalaikiai tinkamai sutvarkę patalpų langus, kad pastatas būtų apsaugotas nuo lietaus ir vėjo poveikio, nebūtų daroma žala kitų šio pastato savininkų turtui), 2020 m. birželio 29-30 d. smarkaus lietaus metu vanduo nebūtų patekęs į pastato ketvirto aukšto vidaus patalpas ir pratekėjęs į trečiojo aukšto patalpas. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitą vandens pratekėjimo priežastį bei šaltinį (CPK 178 straipsnis).

Nustatytos bylos duomenimis aplinkybės yra pakankamos pripažinti esant sąlygas taikyti civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, t. y. atsakovų kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.246-6.248 straipsniai). Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė taikoma be kaltės (CK 6.266 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 4 000,31 Eur (įskaitant PVM) žala, kurią ieškovė įrodinėja remonto darbų lokaline sąmata, sudaryta UAB „D. s.“ specialisto pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą programą „Sistela“. Remonto darbų kiekis – 156,88 kv. m., darbai: senų dažų pašalinimas nuo lubų paviršiaus; atskirų vietų remontas; gruntavimas; glaistymas ir šlifavimas; gruntavimas; paruošimas dažymui. Atsakovai, nesutikdami su žalos dydžiu, neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės paskaičiavimus pagal patvirtintą programą „Sistela“, tačiau kėlė abejones dėl nurodytų darbų būtinumo ir mąsto, be to, akcentavo aplinkybę, kad užliejimo atvejų būta ne vieną kartą (2020-02-12, 2020 m. pavasarį bei prieš ieškinio padavimą 2020-10-14), kas yra akivaizdu, kad užliejimai yra seni, ne šio įvykio pasekmė, todėl žalos dydis apskaičiuotas netinkamai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės patalpos buvo apgadintos (aplietos) : 2020-02-12 bei 2020 m. gegužės mėnesį. AB „L. d.“ į bylą pateikė 2020-02-12 draudiminio įvykio ieškovės patalpose žalos administravimo bylą iš kurios matyti, kad iš atsakovams tuo metu priklausančių patalpų, esančių ketvirtame aukšte, per vamzdyną bėgantis vanduo užpylė ieškovei priklausančias patalpas: tualeto ir poilsio kambario lubas (2022-05-31, DOK-20489, priedas sąmata, fotonuotraukos 3_14_202022194017_img). Iš žalos medžiagos pateiktos schemos apie šių patalpų išsidėstymą matyti, kad tualeto patalpa, plane pažymėta Nr. 210 ir poilsio patalpa, pažymėta plane Nr. 209, kuri schemoje įvardinta „virtuvėlė, valgomasis“ (2022-05-31, DOK-20489, Priedas 3_21_202022194021_img) yra viena šalia kitos. Ieškovės atstovas į bylą pateikė ieškovei priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) trečiajame aukšte, planą su pažymėtomis vietomis, kur 2020 m. vasario, gegužės ir birželio mėnesiais buvo aplietos ieškovės patalpos (2023-01-18, DOK-2580). Sugretinus trečiojo asmens žalos byloje pateiktą ieškovės patalpų planą ir ieškovės atstovo pateiktą planą matyti, kad 2020-02-12 draudiminio įvykio metu aplietos patalpos randasi visiškai kitoje vietoje nei ginčo patalpos plane pažymėtos Nr.201, todėl šiuos įvykius sieti nėra jokio pagrindo. 2020-02-12, įvykusio draudiminio įvykio visa nuostolio suma sudarė 520 Eur, iš kurios atėmus išskaitą – 290 Eur, ieškovei buvo išmokėta 230 Eur suma (2022-05-31, DOK-20489, Priedas Pranešimas apie išmoką). Šio įvykio kaltininkas G. K., kaip nurodė trečiojo asmens AB „L. d.“ atstovas, kompensavo 100 Eur nuo padarytos išmokos ir tolimesnis išieškojimas iš atsakovo dėl šio užpylimo buvo nutrauktas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šios patalpos buvo suremontuotos ūkio būdu, jų plotas labai nedidelis, todėl pakako išmokėtos draudimo sumos. Ieškovės atstovo paaiškinimais, duotais 2022-10-27, vykusio teismo posėdžio metu, nustatyta, kad 2020 m. gegužės mėnesį buvo užlietos ieškovės patalpos, kurios pažymėtos plane Nr. 203-2 (2023-01-18, DOK-2580). Minėtų patalpų lubos buvo užlietos labai nedideliu plotu, todėl joms išdžiūvus nubėgimų nesimatė, remontas nebuvo daromas, dėl šio įvykio ieškovė niekur nesikreipė. Iš pateikto patalpų plano matyti, kad šios patalpos išsidėstę priešingoje pusėje, negu ginčo patalpos.

Įvertinus ieškovei priklausančių patalpų planą su pažymėtomis vietomis, kur 2020 metais vasario, gegužės ir birželio mėnesiais buvo užlietos patalpos, akivaizdu, kad visi šie trys įvykiai visiškai nėra susiję tarpusavyje, nes kaip nustatyta, aplietos patalpos randasi skirtingose vietose, viena nuo kitos yra nutolę dideliu atstumu, todėl nagrinėjamu atveju nustatant žalos dydį neturi jokios įtakos nei išmokėta draudiminė suma už apgadintas ieškovei WC bei poilsio patalpas, nei priešingoje pusėje 2020 m. gegužės mėnesį užlietos patalpų lubos. Taip pat nėra susijęs 2020-10-14 įvykis, apie kurį teismas jau pasisakė aukščiau.

Ieškovė žalai pagrįsti pateikė remonto darbų lokalinę sąmatą, sudarytą UAB „D. s.“ specialisto pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą programą „Sistela“, bendra suma 4000,31 Eur (įskaitant PVM). Remonto darbų kiekis – 156,88 kv. m., darbai: senų dažų pašalinimas nuo lubų paviršiaus; atskirų vietų remontas; gruntavimas; glaistymas ir šlifavimas; gruntavimas; paruošimas dažymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo apgadinta 30 proc. lubų, o remonto darbų kiekis nurodytos viso ploto lubos – 156,88 kv. m. Sutiktina, jog pagal technologiją negalima remontuoti (nuvalyti, glaistyti ir dažyti) atskirais plotais, o būtina remontuoti bendrą plotą, todėl teismo vertinimu, teisingai lokalinėje sąmatoje paskaičiuotas bendras plotas, o ne jo dalis. Atsakovai, nesutikdami su žalos dydžiu, neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės paskaičiavimus (CPK 178 straipsnis).

Nepagrįstas atsakovų atsakovės argumentas, kad sąmata nėra pakankamas įrodymas pagrįsti žalos dydžiui. Nurodytoje lokalinėje darbų sąmatoje apskaičiuoti ir nurodyti pagal technologiją būtinų remonto darbų kiekiai, kuriuos paaiškino teismo posėdyje liudytoju apklaustas sąmatą sudaręs asmuo G. K.. Lokalinėje sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis (pobūdis) nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar pagrįstų kitokį žalos dydžio apskaičiavimą, nėra (CPK 178 straipsnis). Teismas neturi pagrindo abejoti tiek liudytojo parodymais, tiek sudarytos lokalinės sąmatos pagrįstumu, todėl sprendžia, kad pateikta lokalinė sąmata yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti (CPK 177 , 185, 197 straipsniai).

Vertinant žalos dydį atstovai į įvykio vietą atvykę nebuvo, žalos dydį nustatė ieškovės prašymu kviestas specialistas. Teismo vertinimu, kilus abejonėms dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, žalos dydis yra mažintinas, tačiau visiškai nepaneigia pačios turto žalos įvertinimo skaičiuotės.

Iš pateiktos žalos įvertinimo skaičiuotės, teismo vertinimu, žala buvo skaičiuojama atkuriamosios vertės nustatymo būdu. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėse bylose Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

Nagrinėjamu atveju iš pateiktos turto žalos įvertinimo skaičiuotės matyti, kad žala buvo paskaičiuota nevertinant sugadinto daikto (lubų) nusidėvėjimo, be to ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių turto būklę prieš apliejimo įvykį (iki 2020-06-30). Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad sudarant lokalinę sąmatą nebuvo įvertintas sugadinto turto nusidėvėjimas pripažintina, kad visiškas prašomos priteisti žalos, atlyginimas iš žalą padariusio asmens būtų nepagrįstas, neatitiktų žalos atlyginimo ir paskirstymo instituto paskirties, pažeistų bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgiant į tai, prašomos priteisti žalos dydis mažintinas trečdaliu, laikant, kad toks dydis atitinka šalių teises bei teisėtus interesus (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnis). Tokiu būdu ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 2/3 dalys žalos dydžio sumos 2 666,87 Eur (4000,31 Eur x 2/3) (CK 3.88, 6.6, 6.266 straipsniai).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020-11-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovų nuomone, kad ieškovė, kaip verslininkė, nesudarydama (netęsdama) Verslo draudimo sutarties (galiojo 2019-02-08 iki 2020-02-28) elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, todėl iš dalies turėtų prisiimti atsakomybė dėl atsiradusių pasekmių (žalos dėl patalpų sugadinimo) (CK 6. 253 straipsnio 5 dalis). Ieškovės atstovas akcentavo, kad Verslo draudimo sutartis nebuvo pratęsta dėl padidėjusios draudimo įmokos ir atitinkamai išskaitos (frančizės) sumos, draudimo bendrovė po 2020-02-12 įvykio perskaičiavo sumas dėl padidėjusios rizikos. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, draudimo sutarties sąlygas nulemia rizika, jos pobūdis. Įvertinti, ar rizika yra draudžiama, bei nustatyti rizikos draudimo sąlygas yra draudiko teisė (Draudimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalis, CK 6.994 straipsnis), todėl nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pripažinti galimą ieškovės kaltę dėl atsiradusios žalos (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikta 2021-07-23 Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus Informacijos skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1930) (2021-07-26 Nr. DOK-25474 priedas), patvirtina, kad 2020 m. birželio 29-30 d. per 9 valandas iškrito 17,5 mm kritulių, t. y. pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklis – smarkus lietus. Teismo vertinimu šios išskirtinės meteorologinės sąlygos, objektyviai nepriklausiusios nei nuo ieškovės, nei nuo atsakovų valios, iš dalies lėmė ir prisidėjo prie žalos atsiradimo. Savaime suprantama, kad tokių išskirtinių meteorologinių sąlygų nebuvo galima protingai numatyti, iš esmės kontroliuoti ir/ar užkirsti kelio jų ar jų pasekmių atsiradimui. Fiksuotas įvykis 2020 m. birželio 29-30 d. smarkus lietus iš esmės kaip nenugalima jėga (force majeure) (CK 6.212 straipsnis) galėtų būti pagrindas spręsti atsakovų atleidimą nuo atsakomybės (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, jog šiame kontekste dėl nenugalimos jėgos egzistavimo ypatingą reikšmę turi ir pastato savininkų elgesys, tai yra ar buvo pasitelktos vidutinio protingai apdairaus ir rūpestingo asmens pastangos žalai išvengti. Atsakovai, būdami atsakingi už jiems tenkančios pastato dalies priežiūrą, vykdydami jo būklės stebėseną, privalėjo užtikrinti, kad jų patalpų nesutvarkyti (nesandarūs, išdaužyti) langai nekeltų grėsmės kitiems asmenims ir jų turtui. Atsakovai, kaip patalpų savininkai, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad iki 2020 m. birželio 29-30 d. ėmėsi pakankamai protingų ir reikalingų priemonių užtikrinti patalpų langų ertmių (angų) sutvarkymą (sandarumą), todėl nėra pagrindo spręsti dėl atleidimo nuo deliktinės atsakomybės esant nenugalimai jėga (force majeure).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti jog ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: teikdama pirminį ieškinį sumokėjo 90 Eur (2020-10-29 mokėjimo nurodymas), 560 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai pirmos instancijos teisme (procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas pirmos instancijos teisme (2021-07-20 DOK-24843, 2020-10-30, 2021-02-12, 2021-07-19 sąskaitos Serija AVK Nr. 067/2020, 007/2021, 034/2021), išlaidos apeliacinės instancijos teisme 250 Eur (už atsiliepimą į apeliacinį skundą) (2022-03-07, DOK -8026, Priedas). Viso ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma sudaro –900 Eur.

Atsakovai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 101,70 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (2022-02-15, DOK-5414, Priedas), 1 500 Eur (2023-01-18, DOK-2660, Priedas 3 bankiniai pavedimai) išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Nors atsakovai nurodė, kad visos išlaidos advokato teisinei pagalbai sudaro 3 000 Eur, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, patvirtinančių duomenų apie likusį apmokėjimą (1 500 Eur) nepateikė, todėl teismo vertinimu, atsakovai patyrė 1 500 Eur advokato išlaidų. Viso atsakovų bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 601,70 Eur suma.

Ieškovės ir atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir proporcingos bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys patenkintas iš dalies – 67% ((2 666,87 Eur x 100% : 4000,31 Eur), atmesta reikalavimų - 33% (100% - 67%).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimų yra patenkinta 67% ieškovei atlygintinų išlaidų suma – 603 Eur (900 Eur x 67%), atitinkamai po 301,50 Eur iš kiekvieno atsakovo. Iš ieškovės atsakovų naudai priteistinos 528,56 Eur (1 601,70 Eur x 33%) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų užskaitą, ieškovei iš atsakovų priteistina 74,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai po 37,22 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje 18,42 Eur. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 6,07 Eur (18,42 Eur x 33%) suma, iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 6,17 Eur ((18,42 Eur x 67%)x1/2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 2, dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „M. T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 666,87 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 87 centus) turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020-11-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB „M. T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,22 Eur (trisdešimt septynių eurų 22 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei UAB „M. T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,22 Eur (trisdešimt septynių eurų 22 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „M. T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,17 Eur (šešių eurų 7 centų) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovų G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 6,17 Eur (šešių eurų 17 centų) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.