Kauno apylinkės teismo papildomas sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir R. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimu priimtas ieškovo V. M., atsisakymas nuo ieškinio atsakovei R. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir civilinė byla Nr. 2-342-214/2017 šioje dalyje nutraukta, be to, pareiškėjų V. M. ir R. M. pareiškimas patenkintas, jų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2017 m. kovo 22 d. teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir priimti papildomą sprendimą bei pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. M., valstybė patyrė 153,44 Eur išlaidų. Prašymą motyvuoja tuo, kad atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Tarnyba 2016 m. lapkričio 22 elektroniniu paštu teismui pateikė pažymą dėl patirtų 153,44 Eur išlaidų dėl R. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos, tačiau šių bylinėjimosi išlaidų klausimas, priimant teismo sprendimą, nebuvo išspręstas. Taip pat prašo atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik 2017 m. kovo 2 d., advokatui pateikus prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Todėl objektyviai anksčiau negalėjo kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas ir priimtinas papildomas sprendimas

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Teismo sprendimas šioje byloje yra priimtas 2017 m. sausio 20 d., tad terminas dėl papildomo sprendimo priėmimo baigėsi prieš pateikiant šį prašymą. Tačiau šis terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimu priimtas ieškovo V. M., atsisakymas nuo ieškinio atsakovei R. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta bei patenkintas pareiškėjų V. M. ir R. M. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie byloje priimtą sprendimą sužinojo tik 2017 m. kovo 2 d., gavusi advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbą, prašymą, išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatytais teisingumo bei protingumo kriterijais, bei atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atnaujintinas terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti (CPK 78 straipsnis).

CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Papildomas sprendimas yra procesinė priemonė, skirta pašalinti sprendimo, kuriuo baigtas bylos nagrinėjimas, trūkumus ir netikslumus.

Teismas nustatė, kad ieškovas V. M. 2016 m. birželio 10 d. pareiškė ieškinį atsakovei R. M. dėl vaikų gyvenamos vietos nustatymo. 2016 m. rugsėjo 14 d. atsakovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 2016 m. rugsėjo 21 d. buvo priimtas sprendimas suteikti R. M. 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. 2016 m. spalio 13 d. teisme gautas atsakovės R. M. priešieškinis dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų.

2017 m. sausio 20 d. ieškovas V. M. atsisakė nuo ieškinio atsakovei R. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, 2017 m. sausio 20 d. sprendimu ieškovo atsisakymas priimtas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta. Be to, teismo sprendimu patenkintas pareiškėjų V. M. ir R. M. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Teismo sprendimu išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas dėl žyminio mokesčio ieškovui grąžinimo bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu iš pareiškėjų priteisimo. Kitų bylinėjimosi išlaidų - už advokato teisines paslaugas atlyginimo klausimas sprendimo priėmimo metu nebuvo išspręstas.

Iš byloje pateiktos 206 m. lapkričio 22 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-12603 matyti, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. M., valstybė patyrė 153,44 Eur išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 93 straipsnyje įtvirtintas principas, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai šaliai atlygina visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė buvo atleista, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju materialiuoju teisiniu atžvilgiu iš esmės bylą laimėjo atsakovė, nes ieškovas ieškinio atsisakė ir sutiko su atsakovės reikalavimais pateikiant pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo vertinimu laikytina, kad atsakovės reikalavimai patenkinti 100 procentų, todėl priimtinas papildomas sprendimas dėl valstybės patirtų išlaidų – 153,44 Eur už pareiškėjai (atsakovei) R. M. suteiktas advokato teisines paslaugas - priteisimo iš pareiškėjo (ieškovo) V. M. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 93 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktu, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priimti.

Priteisti iš pareiškėjo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei – 153,44 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, Europos pr. 105, Kaunas, į. k. 188659752, pervedant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Papildomas sprendimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.