Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-08-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-32172-1045/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-12
Bylos Nr.
e2YT-32172-1045/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19464-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Taurienė
Pareiškėjas
E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-32172-1045/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19464-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolio Gintauto Puodžiuko veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolis Gintautas Puodžiukas ir B. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas E. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į antstolį Gintautą Puodžiuką (toliau – antstolis) su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas 2025 m. birželio 12 d. antstolio patvarkymą Nr. S-25-19-10004 panaikinti ir vykdomojoje byloje Nr. 0019/25/00783 suinteresuotam asmeniui B. K. duoti nurodymą suteikti antstoliui ir pareiškėjui informaciją, į kokią ryšio priemonę trečiadieniais ir šeštadieniais nuo 18 val. iki 19 val. turi nukreipti vaizdo skambutį pareiškėjas, kad nuo 18 val. galėtų pabendrauti su E. K., o nuo 18.30 val. – su M. K..

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis 2025 m. birželio 12 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo rašto grąžinimo pareiškėjui, konstatavęs, kad teismo nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos privalo laikytis abu tėvai, o iš vykdomojoje byloje surinktų duomenų nustatyta, jog pareiškėjas nesilaiko teismo priimtos nutarties dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, todėl sprendimo įvykdyti neįmanoma. 2024 m. gruodžio 11 d. nutartyje teismas nustatė pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. K. ir M. K. tvarką, pagal kurią pareiškėjas bendrauja su vaikais nuotoliniu būdu (vaizdo skambučiu) du kartus per savaitę: trečiadieniais ir šeštadieniais nuo 18 val. su E. K. ir nuo 18.30 val. – su M. K.. Vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra su motina suinteresuotu asmeniu B. K., kuri turi pareigą techninių priemonių pagalba sudaryti galimybę pareiškėjui teismo nustatytu laiku bendrauti su mažamečiais vaikais. Pareiškėjo teigimu, jis nurodė antstoliui, kad negali susisiekti su suinteresuotu asmeniu B. K. elektroninėmis ryšio priemonėmis, nes suinteresuotas asmuo B. K. jį yra užblokavusi, o suinteresuotas asmuo B. K. antstoliui nurodė, kad ji netrukdo pareiškėjui bendrauti su vaikais, tačiau patys vaikai nenori bendrauti su tėvu. Pareiškėjo paaiškinimą, pareiškėjo vertinimu, antstolis klaidingai įvertino kaip pareiškėjo nebendravimą su vaikais. Pareiškėjo vertinimu, antstolis privalėjo patikrinti suinteresuoto asmens B. K. teiginių teisingumą ir įpareigoti ją suteikti antstoliui ir pareiškėjui informaciją, į kokią ryšio priemonę trečiadieniais ir šeštadieniais nuo 18 val. iki 19 val. turi nukreipti vaizdo skambutį pareiškėjas, kad nuo 18 val. galėtų pabendrauti su E. K., o nuo 18.30 val. – su M. K.. Tik nuo suinteresuoto asmens B. K. valios priklauso, ar bus sudarytos sąlygos vaikams bendrauti su pareiškėju. Vaikai yra mažamečiai ir negali savarankiškai išreikšti nuomonės dėl nenoro bendrauti su tėvu. Tiek antstolis, tiek vaiko teisių apsaugos specialistai į šią svarbią aplinkybę neatkreipė dėmesio. Pareiškėjo teigimu, suinteresuotas asmuo B. K. turi pareigą veikti taip, kad mažamečių vaikų ryšys su tėvu nenutrūktų, todėl jos paaiškinimas, kad mažamečiai vaikai patys nenori bendrauti su tėvu, turi būti laikomas įrodymu, jog ji daro įtaką vaikams, kad šie nebendrautų su tėvu.

3. Antstolis 2025 m. liepos 11 d. patvarkymu Nr. S-25-19-11658 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį kartu su vykdomąja byla teismui.

4. Antstolis 2025 m. liepos 11 d. patvarkyme nurodo, kad antstolių kontoroje nuo 2025 m. balandžio 29 d. yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0019/25/00783 pagal 2024 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-37316-566/2024 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo nustatyta vaikų tėvo pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. K. ir M. K. tvarka, pagal kurią tėvas bendrauja su vaikais nuotoliniu būdu (vaizdo skambučiu) du kartus per savaitę: trečiadieniais ir šeštadieniais nuo 18 val. su E. K. ir nuo 18.30 val. su M. K.. Pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti pareiškėjo atstovas advokatas J. B. informavo, kad pareiškėjui vaikų motina suinteresuotas asmuo B. K. nesudaro galimybes elektroninio ryšio priemonėmis bendrauti su vaikais kaip numatyta teismo nutartyje. Antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė suinteresuotam asmeniui B. K. patvarkymą Nr. S-25-19-7621 vykdyti teismo nutartį, kuria ji įpareigota vykdyti teismo nutartį ir netrukdyti vaikų tėvui bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Atsakydama į patvarkymą, B. K. informavo, kad netrukdo tėvui bendrauti su vaikais, vaikai patys nenori su juo bendrauti.

5. Antstolis taip pat nurodo, kad, vykdydamas vykdomąją bylą, kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) su prašymu pateikti rekomendacijas dėl teismo nutarties vykdymo. Tarnyba pateikė atsakymą, jog Tarnybai šeima yra žinoma nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. dėl vaikų teisių pažeidimų. Tėvai nesugeba savarankiškai išspręsti tarpusavio nesutarimų, todėl vaikams nesudaromos sąlygos augti palankioje jų fiziniam, emociniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi aplinkoje. Tarnyba pateikė rekomendaciją, kad teismo nutarties turėtų laikytis abu tėvai, tačiau svarbu užtikrinti nepilnamečių geriausius interesus, atsižvelgti į jų poreikius ir lūkesčius, nes, vykdant tokio pobūdžio teismo sprendimą, prievarta prieš vaiką negali būti taikoma, abu tėvai turi ieškoti tarpusavio kompromiso. Vykdomosios bylos vykdymo metu tiek telefonu, tiek 2025 m. birželio 3 d. elektroniniu paštu antstolis kreipėsi į pareiškėją su prašymais pateikti informaciją, ar jis, vykdydamas teismo nutartį, kuria nustatyta jo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, nuo 2025 m. balandžio 29 d. mėgino elektroninėmis priemonėmis susisiekti ir pabendrauti su vaikais. Pareiškėjas tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu nurodė, kad suinteresuotas asmuo B. K. yra jį užblokavusi ir jis negali pateikti įrodymų, jog jam nepavyksta susiekti su vaikais. Antstolio vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog teismo nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos privalo laikytis abu tėvai, o iš vykdomojoje byloje surinktų duomenų, nustatyta, jog pats pareiškėjas nesilaiko teismo priimtos nutarties dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl sprendimo įvykdyti neįmanoma. Dėl šios priežasties 2025 m. birželio 12 d. patvarkymu vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui be tolesnio vykdymo.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo B. K. atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų prašo jį atmesti. Suinteresuoto asmens teigimu, vaikai aiškiai išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, apie tai informuotas antstolis ir Tarnyba. Pareiškėjas nevykdo savo įsipareigojimų vaikams. Pareiškėjas nebuvo užblokuotas, galėjo skambinti. Pareiškėjui niekada nebuvo trukdoma bendrauti su vaikais, tačiau jis pats to nedarė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

7. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Vykdydamas vykdomąjį raštą (CPK 587 straipsnio 1 punktas), antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

8. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2789-566/2025 pagal suinteresuoto asmens B. K. ieškinį pareiškėjui dėl santuokos nutraukimo dėl pareiškėjo kaltės ir kitų susijusių reikalavimų ir pagal pareiškėjo priešieškinį suinteresuotam asmeniui B. K. dėl santuokos nutraukimo dėl suinteresuoto asmens kaltės ir kitų susijusių reikalavimų. Nurodytoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi (buvęs bylos Nr. e2-37316-566/2024) tenkino suinteresuoto asmens B. K. prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečių vaikų E. K. ir M. K. gyvenamąją vietą su suinteresuotu asmeniu B. K., priteisė iš pareiškėjo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. K. ir M. K. po 300 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nustatė pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. K. ir M. K. tvarką, pagal kurią tėvas bendrauja su vaikais nuotoliniu būdu (vaizdo skambučiu) du kartus per savaitę: trečiadieniais ir šeštadieniais nuo 18 val. su E. K. ir nuo 18.30 val. su M. K..

9. Remiantis vykdomojoje byloje Nr. 0019/25/00783 esančiais rašytiniais įrodymais, 2025 m. balandžio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolį su prašymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį (buvęs bylos Nr. e2-37316-566/2024) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antstolio pateiktais duomenimis, antstoliui buvo nurodyta, kad pareiškėjui vaikų motina suinteresuotas asmuo B. K. nesudaro galimybės elektroninio ryšio priemonėmis bendrauti su vaikais taip, kaip numatyta teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartyje. Antstolis 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. S-25-19-7615 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patvarkymą išsiuntė suinteresuotam asmeniui B. K.. Antstolis 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. S-25-19-7621 vykdyti teismo nutartį informavo suinteresuotą asmenį apie gautą pareiškėjo prašymą ir kad suinteresuotas asmuo privalo vykdyti teismo nutartį. Atsakydama į patvarkymą, B. K. 2025 m. gegužės 2 d. informavo antstolį, jog ji netrukdo pareiškėjui bendrauti su vaikais, tačiau patys vaikai nenori su juo bendrauti. Vykdomosios bylos duomenimis, 2025 m. birželio 3 d. elektroniniu paštu antstolis kreipėsi į pareiškėją su prašymais pateikti informaciją, ar jis, vykdydamas teismo nutartį, kuria nustatyta jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nuo 2025 m. balandžio 29 d. bandė elektroninėmis priemonėmis susisiekti ir pabendrauti su vaikais. Pareiškėjas 2025 m. birželio 3 d. elektroniniu paštu nurodė antstoliui, kad suinteresuotas asmuo B. K. yra jį užblokavusi ir jis negali pateikti įrodymų, jog jam nepavyksta susiekti su vaikais. Antstolis, konstatavęs, kad pats pareiškėjas nevykdo teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2025 m. birželio 12 d. patvarkymu Nr. S-25-19-10004 nurodė užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0019/25/00783 ir grąžinti vykdomąjį dokumentą pareiškėjui be tolesnio vykdymo.

10. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti 2025 m. birželio 12 d. antstolio patvarkymą Nr. S-25-19-10004 ir vykdomojoje byloje Nr. 0019/25/00783 suinteresuotam asmeniui B. K. duoti nurodymą suteikti antstoliui ir pareiškėjui informaciją, į kokią ryšio priemonę trečiadieniais ir šeštadieniais nuo 18 val. iki 19 val. turi nukreipti vaizdo skambutį pareiškėjas, kad nuo 18 val. galėtų pabendrauti su E. K., o nuo 18.30 val. – su M. K.. Pareiškėjo teigimu, antstolis netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis negali paskambinti suinteresuotam asmeniui, nes yra užblokuotas, todėl nebandė skambinti nuo 2005 m. balandžio 29 d., kaip paties pareiškėjo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą. Pareiškėjas neturi galimybių susisiekti su suinteresuotu asmeniu ir atitinkamai pabendrauti su vaikais. Pareiškėjo vertinimu, vaikų nenorui bendrauti su pareiškėju įtaką daro suinteresuotas asmuo B. K., su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Tik nuo jos valios priklauso, ar vaikams bus sudarytos sąlygos pabendrauti su pareiškėju vaizdo ryšio priemonėmis. Pareiškėjo teigimu, suinteresuotas asmuo B. K. turi pareigą veikti taip, kad mažamečių vaikų ryšys su tėvu nenutrūktų.

11. Pareiškėjas teismui 2025 m. liepos 24 d. pateikė papildomų rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad pareiškėjas neturi galimybės bendrauti su suinteresuotu asmeniu B. K. per „Messenger“ programą (pareiškėjas yra užblokuotas).

Dėl aktualaus ginčo teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).

13. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (aktuali redakcija nuo 2025 m. balandžio 1 d.) (toliau – SVI) 51 nustatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl antstolio veiksmų teisėtumo

15. Vykdomosios bylos Nr. 0019/25/00783 duomenimis, antstolis, priėmęs vykdyti teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. S-25-19-7621 vykdyti teismo nutartį informavo suinteresuotą asmenį apie gautą pareiškėjo prašymą ir kad suinteresuotas asmuo privalo vykdyti teismo nutartį. Atsakydama į patvarkymą, B. K. 2025 m. gegužės 2 d. informavo antstolį, jog ji netrukdo pareiškėjui bendrauti su vaikais, tačiau patys vaikai nenori su juo bendrauti.

16. Antstolis 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. S-25-19-7618 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti informaciją, ar Tarnybai yra žinoma pareiškėjo ir suinteresuoto asmens B. K. šeimos situacija. Tarnyba 2025 m. gegužės 7 d. pateikė Rekomendacijas dėl teismo sprendimo vykdymo, kuriose nurodė, kad teismo nutarties turėtų laikytis abu tėvai, tačiau svarbu užtikrinti nepilnamečių geriausius interesus, atsižvelgti į jų poreikius ir lūkesčius, nes, vykdant tokio pobūdžio teismo sprendimą, prievarta prieš vaiką negali būti taikoma, abu tėvai turi ieškoti tarpusavio kompromiso.

17. Remiantis pirmiau aptartu teisiniu SVI 51 punkto reglamentavimu, antstolis, gavęs Tarnybos rekomendacijas, turėjo pareigą, išnagrinėjęs turimą medžiagą, ir, prireikus, – aptaręs su Tarnybos atstovais teismo sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką, priimti patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos ir šis sprendimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną turėjo būti siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

18. Vykdomosios bylos Nr. 0019/25/00783 duomenimis, antstolis nėra priėmęs patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pagal SVI 51 punktą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis aktualiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos antstolis gali nepriimti (o iš karto spręsti dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų įpareigojimų taikymo), tik tuo atveju, jeigu turi pakankamai duomenų pagrįstai spręsti, kad teismo sprendimu nustatyta atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka yra nevykdoma ir nėra duomenų, kad tėvas (motina) ar vaikas negalėtų bendrauti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ligos, išvykimo ar saugaus gyvenimo priemonių karantino metu taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Kitaip tariant, antstolis turi teisę nepriimti SVI 51 punkte nurodyto patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos tik tuo atveju, kai jis yra įsitikinęs, kad bendravimo tvarka yra nevykdoma (nors ji yra aiški ir konkreti) ir kad yra pagrindas surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, priešingai, antstolis, gavęs informacijos, kad pareiškėjas negali bendrauti su vaikais vaizdo ryšio priemonėmis, nes yra užblokuotas, o suinteresuotam asmeniui B. K. šią aplinkybę neigiant ir nurodant, kad patys vaikai nenori su pareiškėju bendrauti, t. y. vykdymo procese iškilus klausimui dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos ir (ar) jos nesilaikančio asmens, antstolis nesiėmė priemonių tokiai tvarkai nustatyti, priimdamas patvarkymą dėl sprendimo vykdymo (SVI 51 punktas) ar kreipdamasis į teismą, prašydamas išaiškinti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis).

19. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, antstoliui neįvykdžius Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkte nurodytų veiksmų, buvo pažeisti geriausi vaiko interesai, nes, nenustačius vaikų tėvams aiškios teismo nutarties vykdymo tvarkos (pvz., į kokią suinteresuoto asmens B. K. naudojamą vaizdo ryšio priemonę turi prisijungti teismo nutartyje nustatytu laiku pareiškėjas, kad galėtų pabendrauti su vaikais) ir užbaigus vykdomąją bylą, vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais liko neužtikrinta.

20. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualius teismų praktikos išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad, antstolis, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidė SVI 51 punkto reikalavimus, nepriėmė patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, t. y. neišnaudojo visų įstatyme antstoliui suteiktų priemonių, vykdant teismų procesinius sprendimus dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, todėl buvo neužtikrinti nepilnamečių vaikų interesai bendrauti su abiem tėvais. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas iš dalies – skundžiamas antstolio patvarkymas naikintinas. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti antstolį suinteresuotam asmeniui B. K. duoti nurodymą suteikti antstoliui ir pareiškėjui informaciją dėl vaizdo ryšio priemonės, nebuvo sprendžiama ginčijamame patvarkyme, todėl antstolis įpareigotinas šį klausimą išspręsti per įstatyme nustatytą terminą. Teismo vertinimu, nurodytas prašymas gali būti sprendžiamas kartu su kitais klausimais, antstoliui priimant patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos (SVI 51 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolio Gintauto Puodžiuko veiksmų tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio Gintauto Puodžiuko 2025 m. birželio 12 d. patvarkymą Nr. S-25-19-10004 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

Įpareigoti antstolį per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjo prašymą duoti nurodymą suinteresuotam asmeniui B. K. suteikti antstoliui ir pareiškėjui informaciją, į kokią ryšio priemonę trečiadieniais ir šeštadieniais nuo 18 val. iki 19 val. turi nukreipti vaizdo skambutį pareiškėjas, kad nuo 18 val. galėtų pabendrauti su E. K., o nuo 18.30 val. – su M. K.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Taurienė