Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei I. K. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas 2015-09-29 nutarties pagrindu įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Pagal CPK 130 str. nuostatas laikoma, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-01-30 ieškovas su atsakove sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 759189001, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 115,85 Eur (400,01 Lt) sumą 30 dienų terminui su 114,37 proc. dydžio metine palūkanų norma (b.l. 6-15). Atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, sulygtu terminu kredito nesumokėjo ir liko skolinga ieškovui 115,85 Eur negrąžinto kredito. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 str., 185 str.).

Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Pagal CK 6.881 str. 1 d. kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistini 115,85 Eur negrąžinto kredito.

Tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei vartojimo kreditą paskolos forma (CK 6.886 str. 1 d.). Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos) bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės (CK 6.73 str. 2 d.) arba neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nagrinėjamos bylos atveju kredito sutarties bendrosios dalies 7.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensavimo funkciją – kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, sutarties bendrosios dalies 4.1 p. nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Pagal sutarties bendrosios dalies 4.1 p. kredito gavėjo privalomos mokėti fiksuotos palūkanos yra išreikštos bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta 198,30 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma. Ieškovas paskaičiavo 118,13 Eur dydžio palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2013-03-02 iki 2013-10-07 (220 dienų), t. y. didesnes nei 0,4 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu – 0,05 proc., į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2014-06-18 nutartis Nr. 2S-1482-577/2014; 2013-11-06 nutartis Nr. 2S-1844-619/2013). Tačiau ieškovo apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis ar netesybomis – ieškovas gali įrodinėti didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą. Šioje byloje nepateikta įrodymų dėl ieškovo patirtų nuostolių ir jų dydžio (CPK 178 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydžio atsižvelgia į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiformavo vartojimo teisiniai santykiai, atsakovė Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 14 d. prasme yra vartotoja ir silpnesnioji vartojimo kredito sutarties šalis, vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovės galimybės derėtis dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų, be kita ko, dėl palūkanų normos ir dydžio, buvo ribotos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti didesnės nei 0,4 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos – tai sudaro 12,74 Eur sumą už 220 pradelstų atsiskaityti dienų, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl atsakovės termino atsiskaityti praleidimo, be kita ko, įvertinus ir pagrindinės skolos sumos dydį.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 128,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-07-30, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Ieškovas sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio (b.l. 24). Ieškinį tenkinus 54,96 proc., bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 8,24 Eur (15 Eur x 54,96 %) bylinėjimosi išlaidų suma.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „4finance“, į. k. 301881644, iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 115,85 Eur (vienas šimtas penkiolika Eur 85 ct) negrąžinto kredito, 12,74 Eur (dvylika Eur 74 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 128,59 Eur (vienas šimtas dvidešimt aštuoni Eur 59 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-30) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 8,24 Eur (aštuoni Eur 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.