- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-1214-436/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03565-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., E. Ž., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-581-399/2016 pagal pareiškėjos antstolės S. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Ž., R. S., R. S. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl šalies vykdymo procese pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja antstolė S. Ž. pateikė teismui pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kuriuo prašė vykdomojoje byloje Nr. 0076/15/01363 skolininku po A. Ž. mirties, pakeisti jos palikimą priėmusiomis E. Ž. ir R. S..Suinteresuoti asmenys R. S., E. Ž., R. S. atsiliepimuose į pareiškimą su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti ir vykdomąją bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies ir skolininkę A. Ž. po jos mirties, pakeitė skolininke R. S. antstolės S. Ž. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0076/15/01363, kurioje vykdomas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-07-14 išduotas vykdomasis raštas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir kt. Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-115-91/2011 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovei A. Ž. ir tretiesiems asmenims Marijampolės savivaldybės administracijai, R. S., R. S., V. S. ir A. S., nusprendė: 1) įpareigoti atsakovę A. Ž. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti gyvenamojo namo ir ūkio pastato žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos darbų padarinius, tai yra per devynis mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; 2) per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti inspekciją nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Šis terminas ne kartą buvo pratęstas.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-07-14 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-115-91/2011. Vykdomasis dokumentas antstolei pateiktas 2015-07-28 ir priimtas vykdyti 2015-07-28 patvarkymu Nr. S-262568. Antstolė nustatė, kad A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), o jos palikimą priėmė asmenys yra E. Ž. ir R. S..Teismas suinteresuotų asmenų R. S., E. Ž. ir R. S. argumentą, kad įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius teismo sprendimu yra asmeninis neturtinio pobūdžio įpareigojimas, neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu, kuris vadovaujantis CK 5.1 str. 3 d., nepaveldimas, laikė nepagrįstu. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, savavališkos statybos aktas surašomas, reikalaujama stabdyti savavališką statybą ir likviduoti savavališkos statybos padarinius tik statytojo atžvilgiu, šioje nagrinėjamoje byloje mirusios A. Ž. atžvilgiu, o jam mirus, jo statytojo teises ir pareigas perima asmenys, kurie kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Statytojo teisių įgyvendinimas yra susijęs su turtinėmis teisėmis, būtent su daiktinėmis teisėmis į žemę, statiniu, todėl yra galimas teisių perėmimas. Statytojų teisių įgyvendinimas nėra neatsiejamai susijęs su asmeniu (CK 5.1 str. 3 d.).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad materialinių subjektinių skolininkės A. Ž. teisių ir pareigų perėmimas materialinėje teisėje jau realiai įvyko – jos turtą įstatymų nustatyta tvarka paveldėjo R. S.. Teismas nustatė, kad priimdama palikimą R. S. žinojo, jog priima žemės sklypą su savavališkai pastatytais statiniais, nes pati dalyvavo trečiuoju asmeniu civilinės bylos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir kt. reikalavimų nagrinėjime. Tai patvirtina ir teismui pateiktas R. S. prašymas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl taikos sutarties sudarymo.Dėl suinteresuoto asmens R. S. teiginio, kad Inspekcija nepasinaudojo specialia tvarka kreditoriaus reikalavimui įpėdiniams pareikšti, numatyta CK 5.63 str. 1 ir 2 d., kad palikėjo įpareigojimas pereitų įpėdiniams, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011, kurioje taip pat buvo sprendžiamas analogiškas ginčas. LAT išaiškino, kad kai skola priteista (materialinis klausimas išspręstas), prasideda jos priverstinis vykdymas ir kreditoriaus reikalavimas įgyja procesinio įgyvendinimo formą, neracionalu ir neoperatyvu iš proceso stadijos grįžti į materialiąsias paveldėjimo procedūras (kreditoriui vėl reikšti savo pretenzijas įpėdiniui CK 5.63 str. tvarka) tam, kad vėliau vėl sugrįžti į vykdymo procesą, nes tai sukuria papildomą procedūrinę naštą ir nepadeda užtikrinti kreditorių teisių bei prievolių privalomumo (pacta sunt servanda), taip pat nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo reikalavimais.Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į skolininko prievolės, kurią norima perkelti, pobūdį – ji nesusijusi su turto ar lėšų perdavimu, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-29 sprendimu konstatuoti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai neišnyks ir statyba netaps teisėta vien todėl, kad kreditorius įpėdinei nepareiškė pretenzijų CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, savininkai negalės statybos įteisinti.Teismas sprendė, kad nors R. S. paveldėtą žemės sklypą padovanojo R. S., tačiau tai neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, esančių tame žemės sklype, nes statytojos A. Ž. prievoles dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo perėmė jos teisių perėmėja R. S., o ne naujasis žemės sklypo savininkas R. S., juolab, kad vadovaujantis CK 4.103 str. 1 d., jeigu statinys yra pastatytas savavališkai, tai tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. S. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininkės antstolės S. Ž. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti ir vykdomąją bylą Nr. 0076/15/01363 nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:Teismas netinkamai aiškino bei taikė proceso ir materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos, teisėja buvo šališka, pažeidė rungimosi principą, todėl priėmė teisiškai nepagrįstą ir teisingą nutartį. Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant veldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors toje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Dėl to kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas tinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.A. Ž. mirė 2014-04-10. Pagal įstatymą kreditoriai (šiuo atveju Statybų inspekcija) turėjo per tris mėnesius, t. y. iki 2014-07-10 pareikšti reikalavimus dėl paveldimo turto. To ji nepadarė ir neprašė teismo termino atnaujinti. Kadangi notaras per nustatytą terminą nebuvo gavęs jokių kreditorinių pareiškimų ir nebuvo jokių suvaržymų, paveldėtą žemės sklypą apeliantė padovanojo, t. y. dovanojimo sutartimi įvyko daiktinių teisių perleidimas, o kartu ir su daiktu susijusių neturtinių prievolių perleidimas. Šiuo metu R. S. yra žemės sklypo savininkas, o tuo pačiu ir prievolinių teisių turėtojas (suinteresuotas asmuo savavališkų statybų padarinių šalinimu /statinių įteisinimu).Savavališkos statybos padarinių šalinimas, kai įstatymų nustatyta tvarka ir teismo sprendimu galimas jų įteisinimas, vyksta tokia pačia tvarka, kaip ir statytojo teisių įgyvendinimas. Tik skirtumas yra tas, kad savavališkos statinių statybos atveju visos procedūros atliekamos jau esantiems pastatytiems (rekonstruotiems) statiniams. Kadangi nei statinių, nei žemės sklypo, kuriame yra savavališkai pastatyti ratiniai, apeliantė nevaldo nuosavybės teise, negali įgyvendinti ir teismo įpareigojimo – gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ir tik šio dokumento gavimas teisiškai legalizuoja savavališkas statybas.Kaip statybos proceso dalyvei, A. Ž. teismas buvo skyręs/pratęsęs konkrečius terminus savavališkos statybos padarinių šalinimui. Procesiniai terminai yra individualus dalykas, kurie taip pat negali būti paveldimi. Pažymi, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 201l m. kovo 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-115-91/2011 atsakovė A. Ž., nebuvo įpareigota nugriauti statinius, todėl tokios prievolės apeliantė negalėjo ir paveldėti.Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti antstolės S. Ž. veiksmus. Nagrinėdamas pateiktus atsiliepimus ir vykdydamas CPK 594 straipsnio reikalavimus, teismas turėjo patikrinti antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus. Kadangi A. Ž. mirė dar nesuėjus vykdymo terminui ir jai gyvai esant nebuvo užvesta vykdomoji byla, antstolė S. Ž. pasielgė neteisėtai savo patvarkymu priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti. Miręs asmuo pagal Civilinį kodeksą yra laikomas neteisniu ir jokios naujos bylos tokiam asmeniui neužvedamos, o užvestos yra stabdomos. Todėl antstolės S. Ž. patvarkymas 2015 m. liepos 28 d., Nr. S-26568 yra naikintinas, o vykdomoji byla Nr. 0076/15/01363 nutrauktina.Pasinaudodama CPK 140 straipsnio, 3 dalyje ir 595 straipsnio 1 dalyje įstatymo numatyta galimybe sudaryti taikos sutartį, apeliantė 2016 m. vasario 3 d. kreipėsi raštu su asmeniniu prašymu į Statybos inspekcijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, apsvarstyti tokį pasiūlymą ir pateikti atsakymą. Tuo metu visi suinteresuoti asmenys buvo pateikę savo atsiliepimus į antstolės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomą]ame procese ir teismas perėjęs į bylos nagrinėjimo stadiją. Tačiau kažkokiu būdu šis raštas pateko bylą nagrinėjančiai teisėjai J. Zaržeckienei, kuriuo ji rėmėsi ir teismo nutartyje. Nors apeliantės prašymas Statybų inspekcijai buvo viešas raštas, tačiau tai nebuvo su procesiniais dokumentais teikiamas priedas ir jis civilinėje pyloje Nr. 2-281-399/2016 negalėjo būti apskritai vertinamas. Tai rodo neordinarius teisėjos santykius su Statybų inspekcijos specialistais.Pažymi, kad teisėja nutartyje padarė fakto interpretavimo klaidą citatoje „Be to, statiniai yra teisėtai įgyti dovanojimo būdu ir solidariai priklauso jai ir jos seseriai E. Ž., todėl nukreipdama vykdymą į šiuos statinius, antstolė pažeistų jų kaip savininkių turtines teises.” Iš tiesų teismo vykdomasis raštas yra išduotas būtent statiniams, esantiems Plytinės g. 4, Puskelnių k., Sasnavos ten., Marijampolės sav. Tačiau šiuo adresu esantys statiniai yra teisėti ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro banko išrašo kopija esanti byloje.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Inspekcija) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Po terminų pratęsimo Inspekcijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau - Marijampolės skyrius) 2015 m. gegužės 26 d. patikrinęs, ar įvykdytas teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimas, nustatė, kad atsakovė A. Ž. teismo sprendimo nustatytu terminu neįvykdė, t. y. statybą leidžiančio dokumento negavo. 2015 m. birželio 3 d. Inspekcija kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-115-91/2011. Teismas 2015 m. liepos 14 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriame skolininkas nurodytas A. Ž.. Inspekcijos Marijampolės skyrius 2015 m. liepos 28 d. su prašymu kreipėsi į antstolių Artūro Auglio ir S. Ž. kontorą ir prašė priimti vykdyti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdomuosius veiksmus.Antstolė vykdydama vykdomąjį raštą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nustatė, kad skolininkė A. Ž. mirė 2014 m. balandžio 10 d. Patikrinusi Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenų bazę nustatė, kad palikimą po skolininkės mirties priėmė E. Ž. ir R. S., todėl kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. priėmė nutartį, kuria nutarė pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0076/15/01363 po skolininkės A. Ž. mirties (2014-04-10) skolininkėmis, mirusios palikimą priėmusias E. Ž. ir R. S., tačiau ši nutartis apeliacine tvarka išnagrinėjus atskirąjį skundą buvo panaikinta ir klausimas dėl skolininko pakeitimo perduotas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Pažymi, kad R. S. ir R. S. vykdymo procese elgėsi nesąžiningai. Jie dalyvavo civilinės bylos Nr. 2-115-91/2011 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nagrinėjimo procese, žinojo, kad šie statiniai yra pastatyti savavališkai ir turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai. Taip pat civilinės bylos nagrinėjimo metu jie nurodė, kad kartu su savo šeima gyvena šiame savavališkai pastatytame gyvenamajame name ir nesiėmė jokių priemonių pašalinti savavališkos statybos padarinius, nei iki skolininkės mirties, nei jai mirus. Norėdami suklaidinti teismą ir kitus vykdomajame procese dalyvaujančius asmenis, R. S. žemės sklypą, kuriame stovi neteisėtai pastatyti, savavališki statiniai, dovanojimo sutartimi padovanojo savo vyrui R. S.. 2015-05-18 Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas be statinių, o jau 2016-01-11 tas pats žemės sklypas įregistruotas su statiniais, tik tie statiniai yra savavališkai pastatyti ir pažymėti, kad formuojami. Toks formuojamų, bet savavališkų statinių registravimas žemės sklype yra nesąžiningai atliktas veiksmas ir yra klaidinantis teismą ir kitus vykdymo procese dalyvaujančius asmenis.Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Pabrėžtina, kad tiek R. S., padovanojusi R. S. žemės sklypą, kuriame yra savavališkai pastatyti statiniai, tiek ir R. S., nurodydamas, kad valdo atvirai, viešai ir sąžiningai savavališkus statinius, veikė ir veikia neteisėtai, pažeisdami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.Nors R. S. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padovanojo R. S., tačiau žemės sklypo perleidimas vykdymo procesui ir pareigai pašalinti savavališkos statybos padarinius jokios įtakos neturi. Ta aplinkybė, kad pasikeitė žemės sklypo, kuriame yra savavališki statiniai, savininkas, nereiškia, kad pasikeitė skolininkas vykdymo procese. Pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas Civilinio proceso kodekso 596 straipsnyje, neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios. R. S. neatsiranda pareiga įvykdyti Teismo sprendimą, už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas. Pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius lieka skolininkės palikimą priėmusiai, E. Ž. paveldėjimo teises ir pareigas dovanojimo sutartimi perėmusiai R. S..Civilinės bylos nagrinėjimo procesas yra pasibaigęs ir vyksta vykdymo procesas. Skolininkei mirus sprendimo vykdymo proceso metu taikomos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą ir nenumatančios kreditoriui jokių papildomų įpareigojimų, o ne Civilinio kodekso nuostatos reglamentuojančios kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką. Kliūtimi teismui pakeisti skolininką vykdymo procese yra tik atitinkamų materialinių subjektinių teisių perėmimo negalimumas, o šioje byloje mirusios skolininkės materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų perėmimas jau įvyko, A. Ž. turtą paveldėjo ir priėmė R. S.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skolininko pakeitimui yra įgyvendinta subjektinė teisė, pareiga įeina į palikimą ir reikalavimai yra perėję R. S..Apeliantė R. S., veikdama nesąžiningai, 2016 m. vasario 4 d. Inspekcijos Marijampolės skyriui pateikė 2016 m. vasario 3 d. prašymą dėl taikos sutarties sudarymo, kuriame prašė sudaryti daugiašalę Taikos sutartį tarp Inspekcijos, Marijampolės savivaldybės administracijos, R. S. ir R. S., kadangi nenori mokėti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą. Tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismo apie ketinimą sudaryti Taikos sutartį neinformavo. Todėl Inspekcija 2016 m. vasario 24 d. Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė prašymą Nr. 2D-2568(17.24) civilinėje byloje Nr. 2-281-399/2016 ir informavo apie tokį apeliantės prašymą, nurodydama, kad civilinės bylos išsprendimas taikiai taip kaip prašo apeliantė yra negalimas, kadangi pirmiausiai turi būti pakeistas skolininkas, po jo mirties.Pažymi, kad rašte buvo pateikta informacija, kad R. S. parengė statinių projektinę dokumentaciją savo vardu ir nori statinius įteisinti, vadinasi sutinka, jog tuos statinius paveldėjo, tik nesutinka sumokėti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą. Informuojame, kad savavališkos statybos padariniai yra šalinami pagal savavališkos statybos padarinių šalinimo momentu galiojančius teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, asmenys, turintys teisę įteisinti savavališkas statybas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tik sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir tik įstatyme nustatytais atvejais. Taigi, norint įteisinti savavališkas statybas ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą.Jeigu apeliantė būtų veikusi sąžiningai, tai ji po skolininkės mirties galėjo įteisinti savavališkas statybas ir vykdymo procesas nebūtų pradėtas, bet vietoj to yra teikiami teismams skundai su nepagrįstais reikalavimais ir taip vilkinamas teismo sprendimo įvykdymas. Manytina, kad vienintelė kliūtis įteisinti savavališkas statybas yra nenoras sumokėti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą. Nesant kitų kliūčių gauti statybą leidžiantį dokumentą, apeliantė ir šiuo metu dar gali įteisinti savavališkas statybas, tačiau nesiima jokių veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, mirus skolininkei, kuri buvo įpareigota iki nustatyto termino pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. statinius įteisinti arba juos nugriauti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-115-91/2011 patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį ir įpareigojo atsakovę A. Ž. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti gyvenamojo namo ir ūkio pastato žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos darbų padarinius, tai yra per devynis mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; taip pat nurodė, kad per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo inspekciją nugriauti minėtus savavališkai pastatytus gyvenamą namą, ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 27 įsakymo Nr. 20VĮ-2475 žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pertvarkytas ir suformuoti du skirtingi žemės sklypai – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kuriame stovi savavališkai pastatyti statiniai, savininkė buvo A. Ž..Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1942-91/2012 A. Ž. buvo pratęstas terminas projektinei dokumentacijai parengti ir gauti statybą leidžiantį dokumentą dar 18 mėnesių. Šis terminas baigėsi 2014 m. sausio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu šis terminas pratęstas dar 9 mėnesiams, kuris baigėsi 2015 m. sausio 7 d. Skolininkė A. Ž. mirė 2014 m. balandžio 10 d. Inspekcija nustačiusi, kad skolininkei nebuvo išduotas leidimas įteisinti savavališkas statybas, kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas 2015 m. liepos 14 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-115-91/2011. Vykdomasis dokumentas antstolei S. Ž. patiektas 2015 m. liepos 28 d. ir tos pačios dienos patvarkymu priimtas vykdyti. Antstolė 2015 m. rugpjūčio 5 d. iš Testamentų registro išrašo nustatė, kad A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), todėl kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi vykdomojoje byloje Nr. 0076/15/01363 skolininkę A. Ž. pakeitė mirusiosios palikimą priėmusiomis E. Ž. ir R. S..Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi prieš tai minėta teismo nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad testamentų registro 2015 m. rugpjūčio 5 d. išraše nurodyta, jog A. Ž. palikimą priėmė E. Ž. bei R. S., tačiau taip pat nurodyta, jog E. Ž. 2014 m. gegužės 13 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi (reg. Nr. EJ-1877) perleido paveldėjimo teises R. S.. Šios aplinkybės, priimdamas skundžiamą 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas neįvertino. Taip pat teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi R. S. padovanojo R. S. žemė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės įregistravimo pagrindas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to neatskleista bylos esmė.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi pakartotinai išnagrinėjęs klausimą pareiškimą tenkino iš dalies ir skolininkę A. Ž. po jos mirties pakeitė skolininke R. S. antstolės S. Ž. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0076/15/01363, kurioje vykdomas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. išduotas vykdomasis raštas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir kt.Apeliantė nurodo, kad Statybų inspekcija turėjo per tris mėnesius po skolininkės mirties, t. y. iki 2014 m. liepos 10 d. pareikšti reikalavimus dėl paveldimo turto, tačiau to ji nepadarė ir neprašė teismo termino atnaujinti.Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-91/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136).Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136).Pažymėtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu skolininkei A. Ž. terminas įteisinti savavališkos statybos padarinius dar kartą buvo pratęstas 9 mėnesiams ir baigėsi 2015 m. sausio 7 d. Skolininkė mirė (duomenys neskelbtini), o paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypą, kuriame stovi savavališkai pastatyti statiniai ir kuriuos buvo įpareigota įteisinti mirusioji, R. S. išduotas 2014 m. rugsėjo 3 d. (I t., b. l. 102–105). Netrukus po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo suinteresuotas asmuo R. S. 2014 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi minėtą žemės sklypą, ant kurio stovi savavališkai pastatyti statiniai, perleido savo sutuoktiniui R. S. (I t., b. l. 12–17).Taigi, nustatyta, kad dar nepasibaigus teismo nustatytam terminui įteisinti savavališkos statybos padarinius, skolininkė mirė. Tai reiškia, kad skolininkei buvo nustatytas terminas pačiai įvykdyti teismo sprendimą ir įteisinti savavališkai pastatytus statinius, t. y. pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-115-91/2011 vykdomasis raštas nebuvo išduotas ir priverstinio vykdymo veiksmai nebuvo pradėti. Po skolininkės mirties palikimą priėmė jos dukra R. S., tačiau ji nesiėmė jokių priemonių apie skolininkės mirtį informuoti išieškotoją, nors apie įsiteisėjusį 2011 m. kovo 29 d. teismo sprendimą įpėdinei buvo žinoma, nes R. S., R. S., V. S. ir A. S. civilinėje byloje Nr. 2-115-91/2011 dalyvavo trečiaisiais asmenimis. Taip pat pažymėtina, kad palikimą priėmusi R. S. dar neprasidėjus priverstinio vykdymo veiksmams nesikreipė į pirmosios instancijos teismą dėl mirusiosios A. Ž. pakeitimo jos teisių perėmėja (CPK 48 str.), kaip ir nesiėmė priemonių, kad būtų įteisinti savavališkai pastatyti statiniai. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju įpėdinė nesusidūrė su būsimų skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema, kadangi ji buvo gerai informuota apie kreditoriaus reikalavimą mirusiosios atžvilgiu.Įvertinus tai, kad apeliantė, žinodama apie palikėjos pareigą įteisinti savavališkai pastatytus statinius, palikimą po jos mirties priėmė, patvirtina, jog buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo įsipareigojimus, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas šiuo atveju gali būti įgyvendinamas.Apeliantė nurodo, kad jos teiktas prašymas Statybų inspekcijai buvo viešas raštas, tačiau tai nebuvo su procesiniais dokumentais teikiamas priedas ir jis civilinėje pyloje Nr. 2-281-399/2016 negalėjo būti apskritai vertinamas.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kadangi pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Statybų inspekcija sutiko su antstolės prašymu pakeisti skolininkę vykdymo procese, o apeliantės nesutikimo su antstolės prašymu argumentams paneigti, statybos inspekcija teismui pateikė rašytinius įrodymus – pareiškėjos 2016 m. vasario 3 d. prašymą, adresuotą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl taikos sutarties sudarymo ir inspekcijos atsakymą į šį prašymą. CPK 185 straipsnis nustato teismui pareigą įvertinti visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, todėl inspekcijos pateiktus dokumentus teismas privalėjo įvertinti kartu su visais kitais rašytiniais įrodymais. Be to, ši aplinkybė patvirtina, kad R. S. yra suinteresuota esamus statinius įteisinti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju po skolininkės mirties palikimą priėmus įpėdinei R. S., pasikeitė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų ginčo žemės sklypo, kuriame stovi savavališkai pastatyti statiniai ir kuriuos įpareigota buvo nugriauti mirusioji A. Ž., savininkas, o tai reiškia, kad pasikeitė skolininkas vykdymo procese CPK 596 straipsnio prasme. Tačiau ta aplinkybė, kad dovanojimo sutarties pagrindu pasikeitus žemės sklypo, ant kurio stovi savavališkai pastatyti statiniai, nuosavybės teisės turėtojui R. S., teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas CPK 596 straipsnyje, neįvyko, vykdymo proceso šalys išliko tos pačios, tačiau į jį įtrauktas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo – dabartinis žemės sklypo savininkas R. S.. Jam neatsiranda pareigos įvykdyti teismo sprendimą, už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininko teisių perėmėja. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pakeisdamas mirusią skolininkę jos teisių perėmėja, nepažeidė procesinės ir materialinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.