Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-04-25 · Civilinė byla Nr. e2A-352-553/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-25
Bylos Nr.
e2A-352-553/2023
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00222-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
Ieškovas
S. P.
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-352-553/2023Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00222-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. įmonės ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. P. įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, prašydama panaikinti pastarosios sprendimus nutraukti supaprastinto viešojo pirkimo „Šiaulių m. gatvių su asfalto danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūros ir remonto darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 634441) (toliau – Pirkimas Nr. 2) procedūras ir paskelbti naują supaprastintą viešąjį pirkimą „Šiaulių m. gatvių su asfalto danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūros ir remonto darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 641255) (toliau – Pirkimas Nr. 3).

2. Nurodė, kad perkančioji organizacija nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti ir aiškiai nurodyti objektyvias priežastis, lėmusias sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Be to, perkančiosios organizacijos sprendimas paskelbti Pirkimą Nr. 3 neteisėtas, nes ginčas dėl Pirkimo Nr. 2 nutraukimo teisėtumo nėra baigtas.

3. Pažymėjo, kad Pirkimo Nr. 3 dokumentuose atlikti patikslinimai nebuvo tokios svarbos, jog sudarytų VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytą pagrindą nutraukti Pirkimo Nr. 2 procedūras. Pirkimų dokumentų lyginamoji analizė rodo, kad, nepaisant techninio pobūdžio korekcijų, Pirkimo Nr. 3 dokumentuose buvo atlikti iš viso trys kokybiniai pakeitimai.

4. Pirma, Pirkimo Nr. 3 sąlygų 3 priedo (sutarties) 1 priedas (Techninė specifikacija) buvo papildytas 4 – 4.7.5 punktais, kuriuose suformuluotas naujas reikalavimas, jog patrulinėms apžiūroms naudojami automobiliai privalo turėti Geografinę Pozicionavimo Sistemą (toliau – GPS). Tačiau, patikslinus Techninę specifikaciją, perkamų paslaugų kokybinė apimtis nesikeitė, nes patrulinės apžiūros paslaugos bei maksimalus šių paslaugų įkainis buvo numatyti ir Pirkimo Nr. 2 dokumentuose. Taigi šis pakeitimas iš esmės tik patikslino būdą, kaip šios paslaugos turėtų būti teikiamos. Tačiau šis patikslinimas – reikalavimas turėti GPS – negali būti laikomas išskirtiniu ar itin svarbiu perkamų darbų kontekste. Tai yra mažareikšmis pakeitimas, neturėsiantis realios įtakos nei perkamų darbų apimčiai, nei kainai, nei kokybei.

5. Antra, Pirkimo Nr. 3 sąlygų 3 priedo (sutarties) 1 priedo (Techninės specifikacijos) 6 punkte buvo įtraukti nauji (lyginant su Pirkimu Nr. 2) darbai, susiję su gatvių, šaligatvių ar takų pagrindų stabilizavimu. Manytina, kad perkančioji organizacija šių darbų poreikį akivaizdžiai galėjo nusimatyti dar prieš paskelbdama Pirkimą Nr. 1 ar tuo labiau Pirkimą Nr. 2. Be to, jei perkančioji organizacija minėtus darbus tiesiog pamiršo įtraukti į Pirkimo Nr. 2 dokumentus, pagrindų stabilizavimo darbus būtų galima įsigyti pasirašant papildomus susitarimus dėl pagrindinės Pirkimo Nr. 2 sutarties pakeitimo. Tokia galimybė yra numatyta tiek Pirkimo Nr. 2 sutarties projekte, tiek VPĮ 89 straipsnyje.

6. Trečia, Pirkimo Nr. 3 sąlygų 27 punkto 3 lentelėje numatytas aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimas buvo papildytas sąlyga, jog pateikiamas sertifikatas turi apimti statinių grupę: Statiniai: Susisiekimo komunikacijos – keliai ir (ar) gatvės. Pažymėtina, kad VPĮ 48 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė, bet ne pareiga viešojo pirkimo dokumentuose kaip kvalifikacijos reikalavimą įtvirtinti aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų taikymą. Todėl perkančiosios organizacijos pageidavimas, atsiradęs viduryje Pirkimo Nr. 2 procedūrų, jog pirkime dalyvaujantys tiekėjai turėtų konkrečios srities sertifikatą, nelaikytinas svarbia priežastimi VPĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme ir nesudarė teisėto pagrindo Pirkimo Nr. 2 nutraukimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras teisėtumo klausimą, pirmiausia atsižvelgtina į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

9. Nurodė, kad į bylą pateiktoje Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) išvadoje pažymėta, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo VPĮ pakeitimai, kuriais inter alia pakeista 29 straipsnio 3 dalis ir 29 straipsnis papildytas 4 dalimi neatitinkantis. Nurodė, kad pagal VPT, pakeistas reglamentavimas suponuoja, jog, suėjus pasiūlymų pateikimo terminui ir pastebėjusi esminių klaidų savo parengtuose pirkimo dokumentuose, dėl kurių ji nepasieks pirkimo tikslo, perkančioji organizacija negali pataisyti pirkimo dokumentų nenutraukdama pirkimo.

10. Teismas sutiko su atsakove, kad Pirkimo Nr. 2 dokumentuose nenurodžius atitinkamos sertifikato taikymo srities, iš tiekėjų nebūtų galima reikalauti turėti sertifikatą atitinkamoje, net ir su Pirkimo Nr. 2 objektu susijusioje, srityje. Tai reiškia, kad tokiu būdu perkančiajai organizacijai būtų apribojama teisė vėliau reikalauti iš tiekėjo tam tikrų specifinių žinių.

11. Nustatė, kad Pirkime Nr. 3 buvo patikslinta sertifikato taikymo sritis (apimtis). Nurodė, kad pagal VPĮ 35 straipsnio 4 dalį, viešojo pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

12. Pažymėjo, kad VPT paskelbtame pranešime „Aplinkos apsaugos vadybos sistemos“ pirkimų vykdytojams rekomendavo pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečią aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikato taikymo sritį, taip užtikrinant, kad tiekėjo pateiktas ISO 14001 atspindės pirkimo vykdytojo perkamas paslaugas ar darbus, o keliamas reikalavimas bus susijęs su pirkimo objektu. Tai ypač aktualu, kai tiekėjo turimas ISO 14001 sertifikatas apima ne visas jo vykdomos veiklos sritis; tokiu atveju pirkimo dokumentuose nenurodžius prašomo sertifikato taikymo srities, kyla rizika, jog tiekėjo pateiktas sertifikatas neatitiks perkamų paslaugų ar darbų.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas VPT rekomendacijas, teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog teisės aktuose nėra nustatytos aiškios pareigos nurodyti sertifikato taikymo sritį, tačiau yra pareiga reikalavimus formuluoti aiškiai, nedviprasmiškai, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija juos įvertinti, be to, nustatyti reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu.

14. Įvertinęs surinktus įrodymus bei išanalizavęs šalių procesinius dokumentus, teismas sprendė, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti Pirkimą Nr. 2.

15. Motyvuodamas tokiu sprendimu, teismas nurodė neturįs pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl Pirkimo Nr. 3 nutraukimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė S. P. įmonė apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Skundžiamas teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas: teismas neaptarė byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nevertino šalių pateiktų argumentų dėl ginčo dalyko, teismo padarytos išvados nepagrįstos byloje surinktais duomenimis, o tarp dėstomų minčių trūksta sąsajumo ir nuoseklumo.

16.2. Vienintelė teismo sprendime nustatyta faktinė aplinkybė yra tai, kad perkančioji organizacija nutraukė Pirkimo Nr. 2 procedūrą, turėdama tikslą pakoreguoti Pirkimo Nr. 2 dokumentus. Po šios aplinkybės konstatavimo toliau sprendime teismas cituoja kasacinio teismo praktiką, kuri, nors ir aktuali šio ginčo nagrinėjimui, tačiau iš esmės nėra susijusi su teismo padarytomis išvadomis.

16.3. Be cituojamos teismų praktikos ir VPT rekomendacijų visame skundžiamame sprendime tėra trys pirmosios instancijos teismo sakiniai, iš kurių vienas – vienintelė teismo nustatyta bylos faktinė aplinkybė, antras – be jokių su šiuo konkrečiu ginču susijusių motyvų padaryta išvada dėl sertifikato taikymo srities, ir trečias – absoliučiai nemotyvuota išvada dėl visos bylos esmės.

16.4. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnyje nustatytos pareigos tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, dėl ko priėmė klaidingą, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

16.5. Skundžiamame sprendime vienintelė bent jau tam tikra apimtimi teismo nagrinėta aplinkybė buvo tai, kad Pirkimo Nr. 3 dokumentuose buvo patikslinta iš tiekėjų reikalaujamo sertifikato taikymo sritis. Iš to galima daryti prielaidą, kad teismas galbūt sprendė, jog priežastis, dėl kurios perkančioji organizacija priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo Nr. 2 procedūras buvo būtent tai, kad pastarojo sąlygose nebuvo detalizuota, kokioje srityje tiekėjai turi taikyti aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus. Tačiau tokia teismo išvada neatitinka faktinių šio ginčo aplinkybių.

16.6. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija sprendime nutraukti Pirkimo Nr. 2 procedūras nedetalizavo tokio sprendimo priežasčių, tik nurodė, kad bus tikslinami Pirkimo Nr. 2 dokumentai. Kokios konkrečios Pirkimo Nr. 2 dokumentų sąlygos bus tikslinamos nebuvo nurodyta. Duomenys byloje apie reikalavimus aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikato taikymo sričiai atsirado tik dėl to, kad ieškovė savarankiškai analizavo Pirkimo Nr. 2 ir Pirkimo Nr. 3 sąlygų skirtumus ir visus juos aptarė ieškinyje, darydama prielaidą, kad visi šie skirtumai buvo ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo priežastimi.

Atsiliepimas

16.7. Atsiliepime į ieškinį perkančioji organizacija aiškiai nurodė, kad ginčijamą sprendimą priėmė dėl vienintelės priežasties – tariamai atsiradusios būtinybės į Pirkimo Nr. 2 sąlygas įtraukti reikalavimą dėl GPS turėjimo. Dar daugiau, perkančioji organizacija nurodė, kad sprendimą Pirkimo Nr. 3 sąlygose nurodyti konkrečią aplinkos apsaugos sertifikato sritį ji priėmė jau po Pirkimo Nr. 2 nutraukimo. Todėl akivaizdu, kad aptariama aplinkybė negalėjo būti Pirkimo Nr. 2 procedūrų nutraukimo priežastimi.

16.8. Dėl pirmiau nurodyto argumento nėra aišku, kodėl vienintelė teismo sprendime analizuota aplinkybė yra susijusi su į ieškinio pagrindą nebeįeinančiu klausimu, ar Pirkimo Nr. 2 dokumentuose būtina detalizuoti aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikato taikymo sritį. Tokiu būdu teismas ne tik išėjo už ieškinio ribų, bet ir visiškai nevertino ir neaptarė ieškovės šioje byloje pateiktų argumentų ir įrodymų, kodėl sertifikato taikymo srities nedetalizavimas šio konkretaus ginčo atveju net ir teoriškai nebūtų pagrįsta ir teisėta priežastis nutraukti Pirkimo Nr. 2 procedūras.

16.9. Teismas taip pat neįvertino ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kad nesant ginčo dėl Pirkimo Nr. 2 sąlygų aiškumo, net ir nepatikslinus sąlygos dėl sertifikato taikymo srities, nebūtų buvę jokių kliūčių tęsti Pirkimo Nr. 2 procedūras.

16.10. Perkančioji organizacija iš esmės tuo pačiu metu, kuomet vyko Pirkimo Nr. 2 procedūros, vykdė kitą viešąjį pirkimą Nr. 635105 „Aukštabalio gatvės, nuo Tilžės g. iki Baltų g., rekonstravimas bei naujos statybos rangos darbų pirkimas“ (toliau – Pirkimas Nr. 635105), kurio sąlygose buvo numatytas analogiškas, kaip ir Pirkimo Nr. 2 sąlygose, aplinkos vadybos sistemos reikalavimas, nenurodant konkrečios sertifikato taikymo srities. Nepaisant to, tiek tiekėjams, tiek perkančiajai organizacijai buvo savaime suprantama, kad pirkime Nr. 635105, taip pat kaip ir Pirkime Nr. 2, reikalautas aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatas turėjo būti susijęs būtent su į pirkimo objektą įeinančia inžinerinių statinių grupe, o ne kokiomis nors kitomis Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ išvadintomis statinių grupėmis. Jokių ginčų dėl paminėto pirkimo sąlygų nebuvo, procedūros nebuvo nutrauktos ir pirkimas sėkmingai pasibaigė sudarius viešojo pirkimo sutartį. Dėl nurodyto nėra jokio pagrindo teigti, kad Pirkimo Nr. 2 sąlygose numatytas analogiškas aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimas buvo neaiškus ar klaidinantis.

16.11. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo praktikos, pagal kurią teismas privalo tirti kiekvieną byloje surinktą įrodymą, o net ir vertindamas įrodymų visetą, sprendime privalo ne tik išvardinti tuos įrodymus, kuriais remiasi priimdamas savo išvadas, bet ir motyvuoti bei pagrįsti, kodėl kitus įrodymus atmeta.

16.12. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioji nauji VPĮ pakeitimai bei pacitavo su šiais pakeitimais susijusią VPT konsultaciją. Tačiau ginčas šioje byloje vyko dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, priimto 2022 m. lapkričio 29 d., t. y. dar iki įsigaliojant naujai VPĮ redakcijai. Remdamasis teisės normomis (taip pat jas aiškinančiomis konsultacijomis), kurios buvo priimtos ir įsigaliojo jau po skundžiamų perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo, teismas šiurkščiai pažeidė lex retro non agit principą.

17. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad įvertino surinktus įrodymus, išanalizavo šalių procesinius dokumentus, dėl ko priėmė sprendimą, jog atsakovė turėjo pagrįstą teisę nutraukti Pirkimą Nr. 2. Vien tai, kad teismo sprendime nebuvo detaliai išvardinti visi apeliantės pateikti įrodymai, argumentai ir atskirai neaptartas kiekvieno iš jų teisinis vertinimas, nereiškia, kad jie apskirtai nebuvo vertinti.

17.2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai nepakankamai išsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Sprendime nebūtina pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, kai jie įvertinti pasisakant dėl jų viseto (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-353-881/2021).

17.3. Teismui pripažinus Pirkimo Nr. 2 nutraukimą teisėtu, atsakovė turi galimybę tęsti Pirkimą Nr. 3 tokiomis sąlygomis, kokios yra svarbios vykdant jai deleguotą funkciją kelių priežiūroje. Tuo tarpu ieškovė siekia, kad perkančioji organizacija, turėdama būtinybę papildyti Pirkimą Nr. 3 dėl GPS bei papildyti techninę specifikaciją esamų pagrindų stabilizavimu cemento ir jonų mainus gerinančiu priedu, nes ši technologija yra inovatyvi ir joje tvariai naudojami gamtiniai ištekliai, užtikrinamas statinių, jų medžiagų ir dalių pakartotinis panaudojimas bei mažinama statybos darbų kaina, bei patikslinti reikalavimą dėl sertifikato, detalizuojant kurią sritį sertifikatas turi apimti, savo tikslų neįgyvendintų. Pažymėtina, kad, pasirašius pirkimo sutartį su nedetalizuotu sertifikatu, perkančioji organizacija gali negauti finansavimo arba gauti finansinę korekciją tuo atveju, jei projektą finansuotų viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA).

17.4. Ieškovė neįrodė, kad pakeitimai techninėje specifikacijoje bei įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas neproporcingi Pirkimo Nr. 3 objektui, kad riboja tiekėjų konkurenciją.

17.5. Perkančioji organizacija, tinkamai neišviešinusi pirkime savo reikalavimų, netenka teisės reikalauti to, kas nebuvo išviešinta pirkime ir nėra nustatyta pirkimo sutartyje.

17.6. Pirkimo Nr. 2 nutraukimas ir Pirkimo Nr. 3 paskelbimas, įtraukiant naujas sutarties sąlygas, naujus darbus bei kvalifikacinį reikalavimą, nelaikytinas konkurenciją ribojančiu. Nagrinėjamu atveju perkamos paslaugos ir darbai yra specifiniai, o jų užtikrinimas yra privalomas, nes susijęs su viešuoju interesu. Pirkimo Nr. 2 sąlygų pakeitimai yra reikšmingi, nes jais užtikrinamas savivaldybės gyventojų teisė į saugią, švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką bei aplinkos apsaugą.

17.7. Teismas skundžiamame sprendime tik pacitavo pasikeitusį VPĮ reglamentavimą, tačiau jo netaikė, vertindamas šio ginčo argumentus ir jų pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

19. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pakartotinai vykdyto viešojo pirkimo (Pirkimas Nr. 2), kuriuo buvo siekiama įsigyti Šiaulių m. gatvių su asfalto danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūros ir remonto darbus, procedūrų nutraukimo ir trečią kartą paskelbto viešojo pirkimo dėl analogiško pirkimo objekto įsigijimo (Pirkimas Nr. 3). Ieškovės teigimu, perkančiosios organizacijos sprendimas dėl Pirkimo Nr. 2 procedūrų nutraukimo neatitinka VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų bei teismų praktikos, nes toks sprendimas nebuvo motyvuotas ir sąlygotas naujų bei netikėtų aplinkybių, paaiškėjusių jau po Pirkimo Nr. 2 paskelbimo.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinio netenkino – sprendė, kad perkančioji organizacija teisėtai nutraukė Pirkimo Nr. 2 procedūras. Tokį savo sprendimą iš esmės pagrindė tuo, kad Pirkimo Nr. 3 sąlygose (lyginant su Pirkimo Nr. 2 sąlygomis) patikslintas reikalavimas dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikato taikymo srities, nustatant, kad tiekėjo pateiktas sertifikatas turi apimti statinių grupę – Statiniai: susisiekimo komunikacijos – keliai ir (ar) gatvės. Pažymėjo, kad VPĮ 35 straipsnio 4 dalis nustato reikalavimą dėl aiškių ir nedviprasmiškų viešojo pirkimo dokumentų, tuo tarpu VPT pirkimų vykdytojams rekomenduoja pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečią aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikato taikymo sritį, užtikrinant, kad tiekėjo pateiktas sertifikatas atspindės pirkimo vykdytojo perkamas paslaugas ar darbus, o keliamas reikalavimas bus susijęs su pirkimo objektu.

21. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu, ieškovė apeliaciniame skunde kelia teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą, lex retro non agit principo pažeidimo, klaidingai nustatytų faktinių aplinkybių ir neatskleistos ginčo esmės klausimus (CPK 320 straipsnis).

Dėl skundo argumentų

22. Skunde, visų pirma, apeliuojama į teismo pareigą motyvuoti priimamą sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Apeliantė nurodo, kad be pacituotos teismų praktikos bei VPT rekomendacijų, skundžiamame sprendime tėra trys paties teismo sakiniai, kurių vienas – vienintelė teismo nustatyta bylos faktinė aplinkybė, antras – be jokių konkrečių su šiuo ginču susijusių motyvų padaryta išvada dėl sertifikato taikymo srities, ir trečias – absoliučiai nemotyvuota išvada dėl bylos esmės. Teismas, nepasisakęs dėl ginčo išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ir nenurodęs savo išvadų pagrindo, priėmė klaidingą, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

23. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui, nuosekliai pažymi, kad teismo sprendimo motyvų nepakankamumas per se negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 4 dalies punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuose ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbus, jos dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014).

24. Įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad teismas nepasisakė dėl visų pastarosios argumentų. Teismas nesprendė dėl apeliantės argumentų, susijusių su Pirkimo Nr. 3 sąlygų pakeitimais – reikalavimu patrulinėms apžiūroms naudojamiems automobiliams turėti GPS sistemą bei techninės specifikacijos reikalavimu atlikti gatvių, šaligatvių ar takų pagrindų stabilizavimo darbus, pagrįstumo. Apeliantė teigė, kad nurodyti Pirkimo Nr. 3 sąlygų pakeitimai, taip pat kaip ir pakeitimas dėl kurio pirmosios instancijos teismas pasisakė – dėl konkrečios aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikato taikymo srities, nėra reikšmingi ir nepateisina Pirkimo Nr. 2 nutraukimo. Nors nurodyti apeliantės argumentai nebuvo įvertinti, pirmiau pacituota kasacinio teismo praktika tvirtina, kad tai savaime neįrodo teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, kad tokiu atveju vertintina, ar teismo netinkamai įvykdyta pareiga motyvuoti priimamą sprendimą galėjo lemti jo neteisingumą. Prieš atsakydama į šį klausimą, kolegija, turėdama teisę nagrinėti teisės ir fakto klausimus (CPK 320 straipsnio 1 dalis), pasisakys dėl nurodytų argumentų, tokiu būdu ištaisydama pirmosios instancijos teismo padarytą proceso teisės normų pažeidimą.

25. Apeliantės ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo metu galiojusios VPĮ redakcijos (nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 3 dalis nustatė, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Šios normos lingvistinis bei loginis aiškinimas suponuoja, kad nepaisant to, ar perkančioji organizacija naudojasi teise nutraukti viešo pirkimo procedūras, ar privalo tai padaryti, jos sprendimas turi būti motyvuotas.

26. Apeliantė nepagrįstai teigė, kad ginčo atveju perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti Pirkimo Nr. 2 procedūras nebuvo motyvuotas. Kaip matyti iš perkančiosios organizacijos 2022 m. lapkričio 29 d. pranešimo dėl procedūrų nutraukimo, pastaroji nurodė, kad Pirkimas Nr. 2 nutraukiamas VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu, kad bus siekiama pakoreguoti Pirkimo Nr. 2 dokumentus ir pradėti kitą pirkimą dėl to paties pirkimo objekto. Tai, kad šiame dokumente nebuvo konkrečiai nurodyta kokios ir kaip bus tikslinamos Pirkimo Nr. 2 sąlygos, nesudaro pagrindo teigti, kad Pirkimo Nr. 2 nutraukimas nebuvo pagrįstas. Nors apeliantė argumentuoja, kad toks perkančiosios organizacijos sprendimo lakoniškumas apsunkino jos teisę inicijuoti ginčijamo sprendimo peržiūros procedūrą, nes ji pati turėjo palyginti Pirkimo Nr. 2 ir Pirkimo Nr. 3 dokumentus ir nustatyti, kokios sąlygos buvo pakeistos (papildytos), kolegija su tokia pozicija nesutinka.

27. Visų pirma, apeliantė turėjo teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją, prašydama tiksliau nurodyti, kaip pastaroji ketina koreguoti Pirkimo Nr. 2 sąlygas (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 21 punktas). Be to, iš perkančiosios organizacijos 2022 m. gruodžio 7 d. atsakymo į apeliantės pretenziją matyti, kad aptariamo sprendimo motyvai buvo paaiškinti plačiau: nurodyta, jog, siekiant racionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas), į perkamus darbus norima įtraukti visus šiuo metu žinomus, naudojamus ir reikalingus įkainius bei pirkimo sąlygomis užtikrinti atliktinų darbų kontrolės mechanizmą, leidžiantį įsitikinti, kad darbai yra atlikti. Perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad papildomi įkainiai ir kontrolės mechanizmai bus pateikti, paskelbus pakoreguotus Pirkimo Nr. 3 dokumentus. Galiausiai, pirmosios instancijos teismas priėmė ir nagrinėjo apeliantės ieškinį, kurio pagrindas, lyginant su pretenzija dėl ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo, buvo platesnis – pateikti ir argumentai, kuriuos teismas nurodė skundžiamos sprendimo aprašomojoje dalyje, dėl konkrečių Pirkimo Nr. 3 sąlygų (reikalavimai dėl GPS sistemos, aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikato taikymo srities bei darbų, susijusius su gatvių, šaligatvių ar takų pagrindų stabilizavimu) (CPK 423³ straipsnio 3 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju Pirkimas Nr. 2 buvo nutrauktas pasinaudojant perkančiosios organizacijos teise tai padaryti, kuomet iki pirkimo sutarties sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar perkančioji organizacija pagrįstai pasinaudojo šia teise iš esmės vertino aplinkybę, kad Pirkimo Nr. 3 sąlygos, lyginant jas su Pirkimo Nr. 2 sąlygomis, buvo papildytos reikalavimu, jog pateikiamas aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatas turi apimti statinių grupę – Statiniai: susisiekimo komunikacijos – keliai ir (ar) gatvės (Pirkimo Nr. (Pirkimo Nr. 3 sąlygų 27 punkto 3 lentelė). Spręsdamas, ar perkančioji organizacija pagrįstai nutraukė Pirkimo Nr. 2 procedūras, kad įtrauktų šį reikalavimą į pirkimo sąlygas, teismas atsižvelgė į VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatytą įpareigojimą perkančiajai organizacijai parengti tikslius, aiškius ir nedviprasmiškus pirkimo dokumentus. Taip pat teismas įvertino VPT rekomendaciją pirkimų vykdytojams pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečią aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikato taikymo sritį, taip užtikrinant, kad tiekėjo pateiktas ISO 14001 atspindės pirkimo vykdytojo perkamas paslaugas ar darbus, o keliamas reikalavimas bus susijęs su pirkimo objektu (VPT pranešimas „Aplinkos apsaugos vadybos sistemos“). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytus reikalavimą bei rekomendaciją, pagrįstai sprendė, kad aptariama Pirkimo Nr. 3 sąlygų nuostata nėra nereikšminga ir nesudaranti Pirkimo Nr. 2 procedūrų nutraukimo pagrindo. Priešingai, ši nuostata užtikrina, kad tiekėjo pateiktas sertifikatas būtų susijęs su perkamais darbais ar paslaugomis, t. y. su Pirkimo objektu, kad tiekėjas laikosi aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų būtent toje srityje, kuri yra aktuali perkančiajai organizacijai.

29. Nors apeliantė teigia, kad ginčo atveju nebuvo nustatyta, jog tiekėjams Pirkimo Nr. 2 vykdymo metu būtų kilę neaiškumų, kokios srities aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartą reikia pateikti, kad reikalavimas pateikti nurodytą dokumentą su Pirkimo objektu susijusioje srityje yra savaime suprantamas, t. y. aiškus ir be papildomos pirkimo sąlygos pateikti aplinkos apsaugos vadybos sertifikatą apimantį konkrečią statinių grupę, kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

30. Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiųjų organizacijų pareigos nustatyti aiškias pirkimo sąlygas, pažymėta, kad aplinkybė, jog didesnioji dalis tiekėjų suprato pirkimo sąlygą kitaip nei mažuma, neleidžia besąlygiškai teigti, kad objektyviai visiems įprastinio rūpestingumo standartus atitinkantiems dalyviams ji buvo vienodai suprantama ir pritaikyta, o perkančioji organizacija turėjo galimybę gauti ir įvertinti tarpusavyje palyginamus pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015). Be to, kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tiekėjų nenaudai negalima taikyti bet kokių iš anksto viešojo pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų, net ir visuotinai ar tam tikram subjektų ratui žinomo (ar turimo žinoti) teisinio reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018 23 punktas).

31. Teismo išvados dėl pagrįstai Pirkimo Nr. 3 sąlygose nustatyto reikalavimo pateikti konkrečią statinių grupę atitinkantį aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatą nepaneigia ir skundo argumentas, kad kito perkančiosios organizacijos vykdyto viešo pirkimo Nr. 635105 sąlygos nenustatė reikalavimo dėl konkrečios sertifikato taikymo srities. Kito viešo pirkimo sąlygos nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku – jos nėra rodiklis, kurio pagrindu būtų galima spręsti dėl Pirkimo Nr. 2 procedūrų nutraukimo teisėtumo, tame tarpe ir aplinkybių, dėl kurių buvo nutrauktas šis pirkimas, pagrįstumo.

32. Kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą dėl Pirkimo Nr. 2 procedūrų nutraukimo siekiant pakoreguoti šio pirkimo sąlygas aptariamu reikalavimu, reikšminga ir aplinkybė, kad 2022 m. gruodžio 5 d. – iki Pirkimo Nr. 3 paskelbimo, perkančioji organizacija kitame jos vykdytame viešajame pirkime gavo CPVA pastabas su paklausimu, kaip pastaroji įsitikino viešo pirkimo laimėtojo atitiktimi pirkimo dokumentų reikalavimui dėl kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto. Ši aplinkybė, kaip nurodo atsakovė, lėmė Pirkimo Nr. 3 sąlygos dėl detalizuoto sertifikato nustatymą.

33. Apeliantė skunde akcentuoja, kad ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti Pirkimo Nr. 2 procedūras buvo priimtas iki nurodyto CPVA rašto gavimo, tuo tarpu aplinkybės, paaiškėjusios tik po Pirkimo Nr. 2 nutraukimo, negalėjo būti jo nutraukimo priežastimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pirkimo Nr. 3 sąlygos buvo papildytos ne tik aptariamu, bet ir kitais reikalavimais dėl GPS sistemos bei pagrindų stabilizavimo darbų atlikimo. Būtinybė nustatyti reikalavimą tiekėjams dėl GPS sistemos turėjimo buvo pagrindė priežastis dėl kurios buvo nutrauktas ginčo pirkimas. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantė. Tai, kad Pirkimo Nr. 3 sąlygos buvo papildytos ne tik nurodyta, bet ir kitomis sąlygomis, tame tarpe ir tokia, apie kurią perkančioji organizacija sužinojo jau nutraukusi Pirkimo Nr. 2 procedūras, nesudaro pagrindo teigti, jog pastaroji negali tokia sąlyga papildomai motyvuoti savo pozicijos, kad Pirkimo Nr. 2 sąlygos turėjo būti atitinkamai pakoreguotos, dėl to egzistavo pagrindas nutraukti Pirkimą Nr. 2.

34. Kolegijos nuomone, nepaisant to, kad apie būtinybę sukonkretinti aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartą perkančioji organizacija sužinojo jau priėmus sprendimą nutraukti ginčo pirkimą, nurodyta Pirkimo Nr. 3 sąlyga yra aktuali šio ginčo išsprendimui ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją vertino. CPVA 2022 m. gruodžio 5 d. raštas, viena vertus, patvirtina, kad apie reikalavimą sukonkretinti aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartą pagal atitinkamą viešo pirkimo objektą perkančiajai organizacijai iki Pirkimo Nr. 2 paskelbimo, tikėtina, nebuvo žinoma, antra vertus, leidžia preziumuoti, kad Pirkimo Nr. 2 procedūros būtų buvusios nutrauktos vėliau, t. y. po 2022 m. gruodžio 5 d. rašto gavimo. Aplinkybė, kad apie būtinybę pakoreguoti viešojo pirkimo sąlygą sužinota po paskelbimo apie pirkimą, nepanaikina perkančiosios organizacijos pareigos atitinkamai pakoreguoti ir pataisyti pirkimo sąlygas, tuo labiau, jei pirkimo procedūrų stadija leidžia tai padaryti (VPĮ, galiojusio nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki 2023 m. sausio 1 d., 29 straipsnio 3 dalis, 35 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad CPVA yra Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsteigta institucija, kurios funkcijos, be kita ko, yra administruoti viešuosius pirkimus, vertinti projektų išlaidų tinkamumą finansuoti, atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti su projektu įgyvendinimu susijusius pažeidimus bei teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytais pažeidimais (CPVA įstatų 10, 11 punktai). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad CPVA pastabos ir atitinkami sprendimai perkančiajai organizacijai yra privalomi. Be to, kaip minėta, sukonkretinti aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikato taikymo sritį pirkimo sąlygose rekomendavo ir VPT savo pranešime pirkimų vykdytojams dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemų reikalavimų.

35. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, turėdamas teisę spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, pasisakys dėl apeliantės procesinių dokumentų argumentų, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino, pagrįstumo.

36. Apeliantė ieškinyje teigė, kad Pirkimo Nr. 3 sąlygų reikalavimas patrulinėms apžiūros mašinoms turėti GPS sistemą, yra mažareikšmis, neturintis įtakos nei perkamų darbų apimčiai, nei kainai, nei kokybei, todėl toks pirkimo sąlygų pakeitimas nesudarė pagrindo nutraukti Pirkimą Nr. 2. Tokį teiginį apeliantė, visų pirma, argumentavo tuo, kad įmonių, atliekančių kelių ir gatvių remontą, praktikoje ir taip įprasta, jog patrulinės apžiūros atlikimui naudojami automobiliai turi įdiegtą GPS. Kolegijos vertinimu, toks apeliantės argumentas yra visiškai deklaratyvus – nepagrįstas jokiais duomenimis, tik apeliantės subjektyvia prielaida, todėl plačiau dėl jo nepasisakytina (CPK 12, 178 straipsniai).

37. Antra, apeliantė nurodė, kad net ir nustačius naują reikalavimą patrulinei apžiūrai, perkančioji organizacija nepakeitė Pirkimo sąlygų 12 punkte nustatytų šiai apžiūrai skirtų maksimalių įkainių, tokiu būdu darytina išvada, jog net ir įtraukus naują reikalavimą, perkančioji organizacija gaus kokybiškai tą pačią paslaugą, kuria būtų gavusi ir nenustačius naujo reikalavimo. Šį argumentą paneigia Pirkimo Nr. 3 priedo Nr. 3 (sutartis) priedo Nr. 1 (techninė specifikacija) 4.75 punktas, kuris nustato, kad GPS užfiksuoti duomenys bus naudojami kontrolei; užsakovas prisijungdamas prie GPS sistemos, turi turėti galimybę matyti ne tik esamą situaciją, bet ir istoriją 6 mėnesių laikotarpiu. Jei paslaugos atlikimas neužfiksuotas GPS, už tokius darbus nebus mokama. Ši Pirkimo Nr. 3 sąlygų nuostata patvirtina, kad apmokėjimas už suteiktas patrulinės apžiūros paslaugas bus sprendžiamas pagal faktinius duomenis, t. y. įsitikinus, kad tokios paslaugos realiai buvo suteiktos. Nors, kaip nurodo apeliantė, įkainiai už patrulinės apžiūros paslaugas Pirkimo Nr. 3 sąlygose nebuvo pakeisti, naujai nustatytas reikalavimas sudarys galimybę perkančiajai organizacijai užtikrinti racionalų ir pagrįstą Pirkimo Nr. 3 sutarties vykdymui skirtų lėšų panaudojimą (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šis siekis neabejotinai yra svarbus, todėl jį padėsianti įgyvendinti priemonė – šiuo atveju aptariama Pirkimo Nr. 3 sąlyga, negali būti vertinama kaip nereikšminga.

38. Galiausiai, apeliantė teigė, kad poreikį patruliniuose automobiliuose turėti GPS perkančioji organizacija galėjo įsivertinti prieš paskeldama Pirkimus Nr. 1 ir Nr. 2, nes tokio pobūdžio darbuose tai yra nusistovėjusi įprasta praktika, o ne inovatyvi naujovė. Kadangi apeliantė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius jos teiginius, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti jų pagrįstumo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

39. Kaip minėta, būtinybė nustatyti reikalavimą patruliniams automobiliams turėti GPS, siekiant užtikrinti atliekamų darbų kontrolę – įsitikinti, jog darbai yra atlikti, be kita ko, ir racionaliai naudoti viešajam pirkimui skirtas lėšas, buvo pagrindė priežastis dėl kurios buvo nutrauktas Pirkimas Nr. 2. Pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė, vertinant ją VPĮ, galiojusio nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki 2023 m. sausio 1 d., 29 straipsnio 3 dalies prasme, patvirtina apeliantės ginčijamo sprendimo nutraukti Pirkimą Nr. 2 pagrįstumą ir teisėtumą. Dėl to tampa teisiškai netikslinga iš esmės vertinti apeliantės argumentus, susijusių su Pirkimo Nr. 3 sąlygų patikslinimu įtraukiant į darbų atlikimą ir gatvių, šaligatvių ar takų grunto stabilizavimo darbus. Apeliantės argumentai, kad nurodytų darbų poreikį perkančioji organizacija galėjo numatyti dar prieš paskelbdama Pirkimus Nr. 1 ir Nr. 2, kad tokius darbus būtų galima įsigyti sudarant papildomus susitarimus dėl Pirkimo Nr. 2 sutarties pakeitimo bei tai, kad šių darbų įsigijimui perkančioji organizacija paprastai vykdo atskirą viešąjį pirkimą, nepaneigia perkančiosios organizacijos, priėmusios sprendimą nutraukti Pirkimą Nr. 2, teisės nustatyti tokias Pirkimo Nr. 3 sąlygas, kokios jai atrodo reikalingos ir būtinos (VPĮ 17 straipsnio 2 dalis).

40. Skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pacitavo su nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais 29 straipsnio pakeitimais dėl viešo pirkimo nutraukimo susijusią VPT konsultaciją, nesuponuoja principo lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja) pažeidimo, tuo labiau, kad lyginant VPĮ 29 straipsnio redakciją su šioje byloje ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo metu galiojusia nurodyto straipsnio redakcija matyti, jog iš esmės viešo pirkimo procedūrų nutraukimo reglamentavimas nepasikeitė – nustatytos papildomos aplinkybės perkančiajai organizacijai pasinaudoti teise nutraukti pirkimo procedūras, kuomet pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė proceso teisės normų, įpareigojančių motyvuoti priimamą sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis), šis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingo jo sprendimo. Sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindo nesudaro ir kiti apeliacinio skundo argumentai, todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Romualda JanovičienėDanguolė MartinavičienėAldona Tilindienė