Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-06-05 · Civilinė byla Nr. e2A-927-340/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2017-06-05Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-11-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2018-11-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-05
Bylos Nr.
e2A-927-340/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04605-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė, Jūratė Varanauskaitė, Andrius Verikas
Ieškovas
VšĮ „Vilniaus dizaino kolegija”
Atsakovas
UAB „Švarus pasaulis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-927-340/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04605-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.9.; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės VšĮ „Vilniaus dizaino kolegija” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ „Vilniaus dizaino kolegija“ ieškinį atsakovei UAB „Švarus pasaulis“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės VšĮ „Švarus pasaulis“ priešieškinį ieškovei VšĮ „Vilniaus dizaino kolegija“ dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė VšĮ „Vilniaus dizaino kolegija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Švarus pasaulis“ 9911,91 Eur skolą. Nurodė, kad skola susidarė ieškovei permokėjus už atsakovės suteiktas ieškovės patalpų valymo paslaugas pagal 2012 m. balandžio 10 d. valymo paslaugų sutartį Nr. 2012/259. Ieškovei nutraukus sutartį, atsakovė liko nesuteikusi generalinio patalpų valymo paslaugų, kaip tai buvo numatyta šalių sudarytos sutarties 2.1.2 punkte. Atsakovei pateikus į bylą generalinio patalpų valymo 2013 m. rugpjūčio 27 d. ir 2014 m. rugsėjo 4 d. darbų perdavimo aktus, ieškovė su jais sutinka ir pripažįsta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu buvo atlikti trys generaliniai valymai. Ieškovės paskaičiavimais, ieškiniu reikalaujama permoka už atsakovės suteiktas paslaugas mažinama nuo 8862,37 Eur iki 5734,48 Eur. Ieškinio sumą sudaro 3714,08 Eur suma, kuri susidarė dėl netinkamai išrašytų atsakovės sąskaitų; 5734,48 EUR už nesuteiktą patalpų generalinio valymo paslaugą. Ieškovė į bendrą reikalaujamą grąžintinos permokos sumą įskaitė atsakovės reikalautą 2664,54 EUR sumą už suteiktas paslaugas. Ieškovė nurodė, kad generalinio valymo paslaugų kaina įtraukta į bendrą sutarties kainą ir sudaro 900,00 Lt per mėnesį, ką grindžia atsakovės darbuotojos A. C. ieškovei elektroniniu paštu pateiktu paaiškinimu. Ieškovė laiko, kad pagal sutartį ieškovei apmokant atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras susidarė 3 714,08 Eur permoka, kadangi sąskaitose buvo du kartus priskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis bei netiksliai paskaičiuoti taikomi patalpų valymo paslaugų įkainiai. Ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį, ji neatsiskaitė su atsakove už paskutinius tris mėnesius suteiktas valymo paslaugas, dėl ko atsakovė reikalavo sumokėti 2 664,54 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, jog pagal Sutartį buvo susidariusi ieškovės permoka, todėl ieškovė vienašališkai įskaitė atsakovės reikalaujamą sumą ir taip sumažino savo reikalavimą atsakovui. Išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodžius paslaugų įkainius su PVM (21%) ir dar kartą paskaičiuojant PVM bei nesilaikant Sutartyje šalių sutartų valymo paslaugų įkainių dydžių susidarė 12823,97 Lt, t.y. 3714,08 Eur permoka. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės patalpų generaliniai valymai buvo atliekami pagal poreikį, jų laiką suderinus su ieškove. Nesant tokio poreikio ir ieškovei nereiškiant pageidavimo dėl generalinio valymo, į generalinio valymo sudėtį įeinantys valymo darbai buvo atliekami kiekvieną dieną kartu su įprastais valymo darbais. Per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė nereiškė atsakovei pretenzijų dėl darbų kokybės ir kiekio, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė sutartį vykdė tinkamai. Dėl permokos pagal ieškovės nurodytas PVM sąskaitas – faktūras atsakovė paaiškino, kad tik vienoje sąskaitoje buvo padaryta klaida, kuri buvo ištaisyta. Pagal šalių sudarytos sutarties 4.4. punktas numato, kad ,,Jei sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia minimalus darbo užmokestis (MMA), paslaugų kaina perskaičiuojama tokia tvarka: Nauja sutarties kaina (Naujas MMA/Senas MMA) x sutarties suma. Paslaugų kainos perskaičiavimas įforminamas abiem šalims pasirašius sutarties pasikeitimą. Ši sąlyga galioja kiekvieno MMA pasikeitimo atveju ". Atsakovė prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovei paskelbus konkursą dėl valymo paslaugų teikiančios įmones, su atsakove kaip pretendente teikti šias paslaugas, ne kartą buvo derinami visi sutarties punktai. Ieškovei buvo žinoma, kad sutarties 4.4. punktas yra labai svarbus, nes kiekvieną kartą padidinus minimalų mėnesinį atlyginimą atsakovei padidėja išlaidos susijusios su darbuotojų atlyginimais. Jeigu šis punktas nebūtų įtrauktas į sutartį ir nebūtų vykdomas, atsakovė vienašališkai nutrauktų sutartį su ieškove, nes toks bendradarbiavimas atsakovei būtų nuostolingas. Kad sutarties 4.4. punktas buvo tinkamas abejoms šalims įrodo tai, kad konkursą dėl valymo paslaugų laimėjo būtent atsakovė. Sutarties pasirašymo dieną minimalus mėnesinis atlyginimas buvo 800 Lt, o nuo 2012 metų rugpjūčio 1 d. 2007 m. gruodžio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1368, MMA buvo padidintas iki 850 Lt. Dėl šios priežasties buvo perskaičiuota atsakovės teikiamų paslaugų kaina ir pritaikius sutarties 4.4 numatytas sąlygas, permokos pagal ieškovo nurodytas sąskaitas nėra. Atsakovė nurodė, kad ieškovo nurodytų sąskaitų suma buvo didesnė ne keliais litais, o keliais šimtais litų, todėl ieškovė negalėjo nepastebėti jo nurodytų neatitikimų iš karto. Kadangi pastabų dėl sąskaitų atsakovei nebuvo pareikšta, atsakovės nuomone, tai įrodo, jog ieškovė sutiko su sutarties 4.4 punkte numatytų sąlygų taikymu. Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašė 2664,54 Eur skolos už atsakovės ieškovei suteiktas valymo paslaugas per tris paskutinius mėnesius iki sutarties nutraukimo, 959,40 Eur delspinigių, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nutraukus paslaugų teikimo sutartį ieškovė neapmokėjo 2015-05-29 PVM sąskaitų faktūrų svp 16197, 2015-06-30 PVM sąskaitą faktūrą svp 16618, 2015-07-31 PVM sąskaitą faktūrą svp 1670. Atsakovė 2015-07-28 raštu Nr. SV1/l1-01 ragino ieškovę padengti įsiskolinimą, nes nesumokėjus sutartis būtų vienašališkai nutraukta. 2015-08-l0 ieškovei taip pat buvo siunčiamas įspėjimas apie pradelstą mokėjimo terminą, bet įsiskolinimas nebuvo padengtas. 2015 m. rugpjūčio 13 d. ieškovei nutraukus sutartį, įsiskolinimas sudarė 2 664,54 Eur sumą ir priešieškinio pareiškimo dienai nėra sumokėtas. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad užsakovas sumoka vykdytojo pateiktą sąskaitą faktūrą kiekvieną mėnesi pavedimu per banko įstaigą už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas iki einamojo mėnesio 30 d. Šiuo atveju, ieškovė yra laikoma pažeidusia prievolę ir tokiu būdu privalo atsakovei grąžinti įsiskolinimą ir atlyginti visus susidariusius nuostolius. Remiantis 2012 m. balandžio 10 d. pasirašytos sutarties 3.3. punktu užsakovas pavėlavęs sumokėti vykdytojui už suteiktas paslaugas privalo pastarojo naudai ir reikalavimu sumokėti 0,2 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo visos 3. 1. punkte nurodytos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. nurodomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, atsakovė delspinigius skaičiuoja nuo prašomos priteisti sumos 2 664,54 Eur už 180 dienų (6 mėnesius).Ieškovė pateiktu atsiliepimu su atsakovės priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad esant ieškovės permokai už atsakovės pagal sutartį atliktus darbus, ieškovė 2015 m. lapkričio 26 d. pranešimu dėl įskaitymo atlikimo įskaitė atsakovei ieškovo mokėtiną sumą į atsakovės ieškovei dėl susidariusios permokos mokėtiną sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino visiškai - priteisė iš ieškovės VšĮ „Vilniaus dizaino kolegija“ atsakovės UAB „Švarus pasaulis“ naudai 2 664,54 Eur skolos ir 959,40 Eur delspinigių, viso 3623,94 Eur, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 3623,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 007,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais: Nagrinėjamu atveju atsakovė 2015 m. lapkričio 26 d. pranešimu Nr. S7500 pareiškė pretenziją ieškovei dėl 12510,80 EUR permokos grąžinimo, taip pat išreiškė valią dėl ieškovės prievolės sumokėti užmokestį už atsakovės suteiktas patalpų valymo paslaugas pabaigos užmokesčio sumos įskaitymu į ieškovės pretenzijos sumą. Toks ieškovės pareiškimas dėl įskaitymo atsakovei pateiktas iki bylos iškėlimo teisme, įskaitoma prievolė yra aiškiai apibrėžta konkrečia pinigine suma. Taigi ieškovė pareiškimą apie įskaitymą pareiškė laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos, tačiau ieškovė neįrodė, jog ji turėjo atsakovės atžvilgiu priešpriešinį vienarūšį reikalavimą įskaitymo sumai;Nors byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovės teikiamų paslaugų įkainių pakeitimo, pasikeitus MMA, įforminimą sutartyje nustatyta tvarka, t. y. abiejų šalių rašytiniu sutarties pakeitimu, tačiau per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė nereiškė atsakovėi pretenzijų dėl neteisingai nurodytų paslaugų įkainių atsakovės išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose, o atsakovės pateiktas sąskaitas apmokėdavo. Toks ieškovės elgesys liudija, jog jis sutiko su paslaugų įkainių pakeitimu, taikant sutarties 4.4 punktą;Nagrinėjamu atveju permoka ir jos suma grindžiamos ieškovės reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu esančios faktinės aplinkybės, todėl įrodinėjimo našta dėl konkrečių sumokėtų sumų ir jų detalizavimo pagal kiekvieną ieškinyje nurodytą PVM sąskaitą – faktūrą tenka ieškovei. Ieškovės veiksmai, nereiškiant pretenzijų dėl atsakovės pateiktose sąskaitose nurodytų paslaugų įkainių, kiekio ir sumų apskaičiavimo teisingumo bei apmokant atsakovės apskaičiuotas sumas liudija, jog ieškovė atsakovės skaičiavimus pripažino teisingais, o paslaugas tinkamai ir sutartyje numatyta apimtimi suteiktomis;Teismas taip pat kritiškai vertino ieškovės argumentą dėl sutartyje numatytų generalinio valymo paslaugų nesuteikimo. Aplinkybė, jog ieškovas ieškinyje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atsakovės suteiktų generalinio valymo paslaugų kiekį, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė neišsaugojo visų šios paslaugos suteikimą įforminančių dokumentų, todėl vien tik dokumentų, įforminančių minėtos paslaugos suteikimą nebuvimas, nėra pakankamas įrodymas, jog tokios paslaugos nebuvo suteiktos. Tuo tarpu ieškovės elgesys sutarties galiojimo laikotarpiu, taip pat atsakovės teikiamų paslaugų pobūdis ir periodiškumas patvirtina, jog atsakovė su ieškove sudarytą sutartį vykdė tinkamai, joje numatytas valymo paslaugas teikė sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi. Pažymėtina, jog ieškovė apskritai nepateikė įrodymų apie pagal sutartį atsakovės suteiktų paslaugų kiekį, kokybę, taip pat įrodymų apie sumą, kuri sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovės buvo sumokėta už atsakovės suteiktas paslaugas. Vien tik ieškovės pateikti deklaratyvūs teiginiai apie atsakovės išrašytų sąskaitų netikslumus nepatvirtina, jog ieškovė yra permokėjusi už atsakovės suteiktas paslaugas ieškinyje nurodytą sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė VšĮ „Vilniaus dizaino kolegija“ prašė paskirti šią bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodiniame teismo posėdyje, panaikinti 2016-06-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės VšĮ „Vilniaus dizaino kolegija“ ieškinį patenkinti pilnai, o atsakovės UAB „Švarus pasaulis“ priešieškinį atmesti, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad vis tik ieškinys yra atmestinas, o priešieškinys – tenkintinas, mažinti atsakovės UAB „Švarus pasaulis“ prašytus priteisti delspinigius nuo 0,2 iki 0,02 proc.; priteisti iš atsakovės UAB „Švarus pasaulis“ ieškovės VšĮ „Vilniaus dizaino kolegija“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindė šiais argumentais:Teismas neįsigilino į ginčo esmę, neištyrė ir nepasisakė dėl reikšmingų ginčo aplinkybių, įrodymų, padarė neteisingas išvadas, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto Sprendimo priėmimą;Šalys sutarties 4.3, 4.4 punktais sutarė, kad sutartis gali būti keičiama tik rašytiniu šalių susitarimu, todėl teismo teiginys, kad sąskaitas išrašant kitokiais įkainiais nei numatyta Sutartyje (nepriklausomai nuo to, ar jos buvo apmokėtos), toks sutarties pakeitimas laikytinas teisėtu, yra nepagrįsta. Nesant raštu užfiksuotų pretenzijų, paklausimų, visiškai nereiškia, kad ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl sąskaitų ir/ar paslaugų kokybės. Teigti, kad per klaidą apmokėjus neteisingas sąskaitas buvo teisėtai pakeista sutartis, nėra jokio teisinio pagrindo. Juo labiau, kad ir teismas, darydamas tokias išvadas, nesiremia jokiomis teisės normomis ir/ar teismų praktika;Teismas, darydamas išvadas, kad atsakovė pagrįstai raštu nesusitarusi su ieškovu perskaičiavo sutarties kainas, visiškai nepasisakė ir neįvertino, kad sutartis buvo sudaryta viešojo konkurso būdu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą savo praktikoje pasisakęs, kad viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis); konkliudentiniais veiksmais negali būti pakeista sutartis, kurios pakeitimo sąlygos ir pagrindai imperatyviai reglamentuoti įstatymo, tačiau pirmosios instancijos teismas kasacinio teismo praktika nesivadovavo;Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamos sutarčių aiškinimo praktikos – iš sprendimo darytina išvada, kad teismas nesigilino ir neatsižvelgė į tikruosius sutarties šalių ketinimus, kad būtų aiški, saugi sutarties keitimo tvarka. Taip pat teismas nevertino ir neatsižvelgė, kad byloje ne tik nebuvo neva Sutarties 4.4 punktą įgyvendinančių rašytinių susitarimų, tačiau taip pat nebuvo ir nėra jokių atsakovės prašymų, pranešimų dėl Sutarties keitimo pagal 4.4 punktą;Visiškai nepagrįstas teismo teiginys, kad nėra aišku, ar ginčijamos sąskaitos buvo apmokėtos. Dėl kitų sąskaitų apmokėjimo ginčo nėra, todėl ieškovė neprivalo teikti į bylą perteklinius įrodymus, apkrauti bylą dokumentais, kurie nėra reikalingi, dėl kurių egzistavimo tarp šalių nėra ginčo. Be to, teismas sprendime pats sau prieštarauja, vienur teigdamas, kad ieškovė ginčijamas sąskaitas apmokėjo, pretenzijų nereiškia, dėl to laikytina, kad sąskaitos išrašytos, paslaugos suteiktos tinkamai, tuo tarpu kitur pasisako, jog nėra byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamos sąskaitos buvo tinkamai apmokėtos;Ieškiniu ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė nesuteikė visų generalinio valymo paslaugų, už kurias jam buvo mokama, todėl ieškovė prašė priteisti sumas, sumokėtas už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos. Tuo tarpu teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovės argumentų šiuo klausimu, rėmėsi išimtinai tik atsakovės atstovo niekuo neįrodymais argumentais;Teismas visiškai nepagrįstai daro išvadą, kad visos generalinio valymo paslaugos buvo suteiktos dėl to, kad byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo atlikti generalinio valymo darbai. Tačiau Teismas nesigilino į datas, neanalizavo, kad atsakovės pateikti susirašinėjimai patvirtina derinimą tų generalinio valymo drabų, kurie iš tiesų buvo atlikti ir dėl kurių nėra ginčo tarp šalių. Ieškovė laikosi pozicijos, kad inicijuoti ir derinti generalinio valymo darbus, jų atlikimą privalo būtent atsakovė; Bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovė prašė mažinti nepagrįstai didelius delspinigius, kurie prilygsta 73 proc. metinių palūkanų ir yra nepagrįstai dideli, mažinti. Akivaizdu, jog netesybos yra akivaizdžiai per didelės ir teismas privalėjo jas mažinti. Net jei teismas būtų nusprendęs netenkinti ieškovės prašymo dėl netesybų mažinimo, dėl to motyvuotai turėjo būti pasisakyta sprendime;Teismas nepagrįstai neišsprendė ieškovės prašymo dėl baudos skyrimo, visiškai dėl jo nepasisakė;

6.10.Ieškovės manymu, dalis šiai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių buvo neištirtos arba netinkamai ištirtos ir tai lėmė nepagrįsto, neteisingo sprendimo priėmimą. Ieškovo įsitikinimu, paskyrus žodinį nagrinėjimą, byloje dalyvaujantys asmenys galėtų betarpiškai atskleisti savo poziciją šioje byloje, pateikti byloje esančių įrodymų bei argumentų vertinimą, teismas atitinkamai galėtų išsiaiškinti ir ištirti reikšmingas faktines aplinkybes, teisės klausimus.

Atsiliepimas

7. Atsakovė UAB „Švarus pasaulis“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, o 2016 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; skirti ieškovei VšĮ „Vilniaus dizaino kolegijai“ 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu; priteisti iš ieškovės VšĮ “Vilniaus dizaino kolegijos” atsakovės UAB „Švarus pasaulis” patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė šiuos atsikirtimus:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad atsakovė nepermokėjo ieškovei už suteiktas valymo paslaugas. Taip pat, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovė atsakovei yra pareiškusi pretenziją tik dėl vienos atsakovės išrašytos sąskaitos už 2014 m. birželio mėnesį suteiktas valymo paslaugas;

Šalies argumentai

7.2. Ieškovė apeliaciniame skunde pati sau prieštarauja, vienur teigdama, kad neturėjo pagrindo kiekvieną mėnesį tikrinti kiekvieną sąskaitą, o kitur teigdamas, kad ieškovės pajamas sudaro studentų mokamos įmokos už mokslą bei švietimui skirti asignavimai iš valstybės, todėl ypatingai svarbu užtikrinti, kad ieškovės, kaip pelno nesiekiančio subjekto, pajamos būtų tinkamai ir efektyviai panaudotos, nebūtų piktnaudžiaujama švietimui skirtomis lėšomis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad VšĮ „Vilniaus dizaino kolegijos“ dalininkai yra privatūs asmenys, todėl ieškovės deklaruojamas viešumas yra abejotinas;

7.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad atsakovė vykdė Sutarties sąlygas dėl generalinio valymo. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė vykdydama sutartį, siūlė ieškovei atlikti generalinio valymo paslaugas ir kreipėsi į ieškovę dėl paslaugų suteikimo laiko suderinimo. Tuo tarpu ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad generalinio valymo paslaugos nebuvo suteiktos arba suteiktos netinkamai;

7.4. Ieškovės prašymas mažinti priskaičiuotus delspinigius yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė, pasirašiusi 2012 m. balandžio 10 d. Valymo paslaugų sutartį Nr. 2012/259, patvirtino, jog visos sutarties sąlygos su ja buvo aptartos prieš pasirašant sutartį, bei taip sutikdama su sutarties 3.3. punkte įtvirtinta 0,2 % delspinigių norma;

7.5. Bauda už piktybišką dokumentų nepateikimą ir teismo klaidinimą turi būti skiriama ieškovei, nes pastaroji su ieškiniu teismui pateikė tik vieną generalinio valymo atlikimo aktą, ir melagingai teigė, kad atsakovė patalpas valė tik vieną kartą, nors vėliau, atsakoveii pateikus generalinio valymo atlikimo aktus, netgi patikslino ieškinį. Taigi ieškinys buvo pateikštas nesąžiningai ir piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, dėl to, vadovaujantis CPK 95 str., bauda turi būti skirta ieškovei.

7.6. Atsakovės manymu, nėra būtinas šios bylos žodinis nagrinėjimas apeliacine tvarka, nes visi įmanomi įrodymai yra pateikti pirmos instancijos teismui, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to nagrinėjant bylą buvo daromi garso įrašai, todėl nėra jokio poreikio papildomai išklausyti šalių paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, teismas be pagrindo nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų dėl viešojo pirkimo sutarties šalių teisės pakeisti esmines sutarties sąlygas, dėl netinkamo PVM mokesčio taikymo ieškovės pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose, kurių pagrindu ieškovė siekė prisiteisti permoką, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad ginčo esmė sprendimo dalyje pagal ieškovės ieškinį dėl permokos priteisimo liko neatskleista; teisėjų kolegijos vertinimu, teismas taip pat turėjo ex officio apsvarstyti Sutarties priedų – šalių susitarimų dėl Sutarties sąlygų pakeitimo galiojimo problemą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti dalį teismo sprendimo ir grąžinti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Apeliantė prašė nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka motyvuodama, kad dalis šiai bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių liko neištirtos arba netinkami ištirtos ir tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Paskyrus žodinį nagrinėjimą, byloje dalyvaujantys asmenys galės betarpiškai atskleisti savo pozicijas nagrinėjamoje byloje. Prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių pozicijos yra pilnai atskleistos jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose, būtinumo suteikti šalims galimybę atskleisti savo pozicijas betarpiškai, prašymų dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos ir jų tyrimo nėra, todėl nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 314 straipsnis).

Dėl permokos pagal Sutartį dėl padidėjusių paslaugų įkainių.

Be kitų šalių ginčo aspektų byloje kilo šalių ginčas dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytos paslaugų sutarties sąlygos, nustatančios paslaugų kainodarą, aiškinimo ir taikymo. Pagal bylos medžiagą šalys sudarė viešojo pirkimo sutartį – valymo paslaugų sutartį Nr. 2012/529 2012 m. balandžio 10 d.; Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad bendra patalpų valymo paslaugų kaina bus 3303,30 Lt (su PVM) (lentelės 1 punktas). Sutarties priedu Nr. 2 šalys susitarė papildyti susitarimą 3.1.1.5 punktu, kuriuo susitarė, kad patalpų valymo paslaugų 186,11 kv. m. kaina bus 367,26 Lt (su PVM); Sutarties priedu Nr. 3 šalys susitarė nuo 2014 m. gegužės 2 d. taikyti patalpų valymo paslaugų kaina – 4694,26 Lt (su PVM ).

Apeliantė nesutiko su teismo išvadomis kad atsakovė PVM sąskaitose-faktūrose tinkamai nurodė atsakovų suteiktų paslaugų apimtį bei jų įkainius (atsakovė taikė ne fiksuotą mėnesio kainą, nurodytą Sutartyje, o skaičiavo didesniais tarifais kainą už dienas, kada faktiškai buvo teiktos paslaugos). Apeliantė nurodo, kad šalių sutarties 4.3, 4.4 punktais šalys susitarė, kad Sutartis gali būti keičiama tik rašytiniu šalių susitarimu atsižvelgiant į MMM pokyčius, tačiau tokio rašytinio Sutarties pakeitimo šalys nebuvo pasirašiusios. Dėl to atsakovė, sąskaitose nurodžiusi didesnius kainos tarifus už dienas, kada faktiškai buvo teiktos paslaugos, vienašališkai pakeitė Sutarties sąlygas. Šalių Sutartis buvo sudaryta viešojo konkurso būdu ir galėjo būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų; viešojo pirkimo sandoris turi atitikti ne tik materialiosios teisės reikalavimus, tačiau taip pat nepažeisti viešųjų pirkimų principų, kurie konkretizuoti sutarties nuostatose dėl jos sąlygų keitimo.Sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas. t.y. apeliantė byloje kelia VPĮ 18 straipsnio 8 dalies taikymo pažeidimą, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai pripažinus teisėtu viešųjų pirkimų sutarties sąlygų pakeitimą. VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas; viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Viešojo pirkimo - pardavimo sutarčių sąlygų keitimo rekomendacijose, patvirtintose Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. IS-43. Sudarius viešojo pirkimo sutartį, šalys ją turi vykdyti pagal sutartas sąlygas (toliau-Rekomendacijos). Viešųjų pirkimų sutarčių keitimas yra labai apribotas, ypatingai ribojamas esminių sutarties sąlygų keitimas. Tačiau viešąjį prikimo sutartį pasirašiusios šalys gali susitarti, kad neesminės sutarties sąlygos gali būti keičiamos. Rekomendacijų 6 punktas numato, kad perkančioji organizacija privalo iki pirkimo pradžios išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su pirkimo objektu ir, esant poreikiui, pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje numatyti galimybę sutarties vykdymo metu koreguoti tam tikras pirkimo pradžioje nustatytas sąlygas, bei nurodyti pagrindus, kuriomis remiantis turi būti vykdomos atitinkamos korekcijos. Rekomendacijų 6 punkto nuostatos taikomos ir atvejams, kai perkančioji organizacija ketina suteikti galimybę vykdant pirkimo sutartį perskaičiuoti tiekėjo pasiūlytą kainą pagal pirkimo dokumentuose ir prikimo sutartyje nustatytas kainodaros taisykles. Nagrinėjamu atveju šalių Sutartyje įtvirtina galimybę keisti kainodarą - Sutarties 4.4. punktas numato, kad ,,Jei sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia minimalus darbo užmokestis (MMA), paslaugų kaina perskaičiuojama tokia tvarka: Nauja sutarties kaina (Naujas MMA/Senas MMA) x sutarties suma. Paslaugų kainos perskaičiavimas įforminamas abiem šalims pasirašius sutarties pasikeitimą. Ši sąlyga galioja kiekvieno MMA pasikeitimo atveju“. Toks atskirų vykdymo sąlygų keitimas numatytomis aplinkybėmis nelaikytinas pirkimo sutarties sąlygų keitimu, t.y. ši Sutarties sąlyga VPĮ 18 straipsnio nuostatoms neprieštarauja ir nepažeidžia imperatyvių viešųjų pirkimų principų.Sutartis buvo vykdoma nuo 2012 m. balandžio 10 d., kai MMA buvo 800 Lt; nuo 2012 metų rugpjūčio 1 d. MMA buvo padidintas iki 850 Lt Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 MMA nuo 2013-01-01 buvo padidinta iki 1000 Lt; kiekvieną kartą pagal šalių Sutarties 4.4 punktą atsirado prielaidos taikyti naujas kainodaros taisykles ir atitinkamai keisti Sutarties nuostatas dėl paslaugų kainos pakeitimo. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad šalių Sutarties sąlygų pakeitimas galėjo vykti atsakovui pateikus PVM sąskaitas - faktūras, kuriuose paslaugų kaina buvo perskaičiuota pagal Sutarties 4.4 punktą, ieškovui – juos priėmus ir apmokėtus (akceptavus). Šalių Sutarties 4.4 punktas numatė, kad paslaugų kaina perkaičiojama, pasikeitus MMA, t.y. viešojo pirkimo sutartyje įtvirtina abiejų sutarties šalių prievolę perskaičiuoti paslaugų tiekimo kaina pasikeitus MMA, kainodaros pakeitimas siejamas su nuo šalių valios nepriklausančiu įvykiu – MMA pakeitimu. Esant tokioms sutarties sąlygoms, ieškovė negalėjo tikėtis, jog sutarties kaina bus galutinė iki atskiro šalių susitarimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sutarties sąlygų pakeitimas įvyko šalims apsikeitus dokumentais (CK 6.181 straipsnis); papildomo rašytinio susitarimo dėl kainodaros pakeitimo nebuvimas nepadaro šalių Sutarties pakeitimo negaliojančiu. Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantui buvo ypatingai svarbu fiksuoti Sutarties kainą, kad jis tikėjosi, jog sutarties kaina yra galutinė ir gali būti keičiama tik rašytiniu šalių susitarimu, atmetamas, nes sutartyje buvo aiškiai įtvirtinta šalių pareigą perskaičiuoti paslaugų kainą, pasikeitus MMA, kas neprieštarauja viešojo pirkimo sutarties nuostatoms.Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose galėjo keisti paslaugų įkainius sutinkamai su šalių Sutarties 4.4 punkto nuostatomis, pasikeitus MMA.Bylos duomenimis, šalys buvo susitarusios dėl paslaugų įkainių pakeitimo: Sutarties priedu Nr. 2 šalys susitarė papildyti susitarimą 3.1.1.5 punktu, kuriuo susitarė, kad patalpų valymo paslaugų 186,11 kv. m. kaina bus 367,26 Lt( su PVM); Sutarties priedu Nr. 3 šalys susitarė nuo 2014 m. gegužės 2 d. taikyti patalpų valymo paslaugų kaina – 4694,26 Lt (su PVM ). Nagrinėjamoje byloje liko neatskleista, ar susitarimai dėl kainos pakeitimo atitinka šalių Sutarties 4.4 punkto nuostatą. Viešojo pirkimo sutarties šalys negali laisvai keisti esminių sutarties sąlygų; jeigu šalių susitarimai dėl paslaugų kainos pakeitimo prieštarauja Sutarties 4.4 punkto nuostatoms, teismas turėjo ex officio pasisakyti dėl šių susitarimų galiojimo (CK 1.80 straipsnis).Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog buvo suteikta mažiau paslaugų, nei buvo nurodyta PVM sąskaitose faktūrose. Nagrinėjamoje byloje pagal bendros įrodinėjimo pareigos paskirstymą ieškovei priklausė pareiga įrodyti, kad atsakovė suteikė ieškovei mažiau patalpų valymo paslaugų, nei nurodyta PVM sąskaitose – faktūrose, ir tuo pagrindu atsakovei buvo permokėta už paslaugas. Ieškovė nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki paslaugų sutarties nutraukimo priimdavo ir, kaip pati nurodo, apmokėdavo sąskaitas; dėl paslaugų apimties , generalinio valymo paslaugų nesuteikimo pretenzijų nereiškė; įrodinėjimo našta pagal bendrą įrodinėjimo pareigą priklauso tam, kas teigia, reiškia būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad paslaugų buvo suteikta mažiau, nei ieškovė priėmė ir apmokėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokių įrodymų ieškovė nebuvo pateikusi.Kita vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl galimai netinkamai pritaikyto PVM mokesčio. Ieškinyje nurodyta, kad apmokant atsakovo pateiktas PVM sąskaitas – faktūras sudarė 3714,08 PVM Eur permoka ne tik dėl netinkamai pritaikyti patalpų valymo įkainių, bet ir dėl to, kad sąskaitose buvo du kartus priskaičiuotas PMV mokestis. Šalių sutartyje buvo susitarta dėl patalpų valymo kainos su PVM; išrašytuose ir ieškovei pateiktuose PVM sąskaitose – faktūrose atsakovė apskaičiavo patalpų valymo kainą pagal su PVM nurodytus įkainius, po to kiekvienoje PVM sąskaitoje –faktūroje nurodė paslaugų ir ieškovei pateiktų pagal sutartį higienos prekių bendrą kainą ir priteikė 21 proc. PVM, tokiu būdu paslaugų kainai buvo du kartus pritaikytas PVM mokestis. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ieškovė tik vieną kartą pareiškė atsakovui pretenziją dėl netinkamai išrašytos PVM sąskaitos faktūros už 2014 m. birželio mėn., o tai reiškia, kad ieškovė buvo sutikusi su PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta paslaugų apimtimi ir įkainiais. Kaip jau buvo paminėta, viešojo pirkimo sutarties šalys neturi absoliučios diskrecijos susitarti dėl šalių sąlygų pakeitimo; Sutartyje įtvirtinta galimybė keisti paslaugų kainodarą dėl MMA pakeitimų, tačiau šalių susitarimas, kaip bus skaičiuojamas PVM atsižvelgiant į tai, kad šalių sutartyje patalpų valymo paslaugų kaina buvo nurodyta su PVM, byloje liko neatskleistas, ir dėl ieškinio argumentų, susijusių su PVM, teismas nepasisakė.Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti, tačiau skunde nėra argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas priešieškinys nepagrįstumo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo fakto, kad nebuvo sumokėjusi atsakovės reikalaujamą 2664,54 Eur sumą už suteiktas už tris paskutinius mėnesius paslaugas; prašė atmesti priešieškinį, motyvuodama, kad atliko permokos už anksčiau suteiktas paslaugas ir skolos įskaitymą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė, kaip paslaugų tiekėja, neturėjo ieškovės atžvilgiu prievolės grąžinti ieškovei dalį jos sumokėtų už suteiktas paslaugas pinigų po to, kai ieškovė vienašališkai perskaičiavo jau sumokėtą sumą nustatė, kad už suteiktas paslaugas buvo permokėta; bylos nagrinėjimo metu permokos suma buvo ieškovės tikslinama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kad pagrindo atlikti įskaitymą nebuvo. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų dėl teismo sprendimo motyvų dėl įskaitymo negalimumo.Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino didžiosios dalies teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su pareikštu ieškiniu, dėl ko byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi nauju aspektu – dėl PVM taikymo; tokios nustatytos bylos aplinkybes sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimo dalį dėl ieškinio išsprendimo ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui šioje dalyje (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalis).Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Dėl delspinigių.

Apeliantė pareiškė alternatyvų reikalavimą – apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškinys yra atmestinas o priešieškinys tenkintinas, mažinti atsakovo prašytus delspinigius nuo 0,2 iki 0,02 proc. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas gali (turi teisę) mažinti delspinigių, apskaičiuotų pagal viešojo pirkimo sutarties sąlygas, sumą sprendžiant dėl netesybų dydžio, atsižvelgtina į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, vertinant tiekėjo veiksmus pirkimo procedūrose, netesybų dydžio išviešinimo aplinkybę iki sutarties sudarymo (ar iš sutarties projekto ar pirkimo sąlygų buvo aiškus jų dydis) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013 , 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Nagrinėjamu atveju sumažinti delspinigius prašė ieškovė, kuri, kaip perkančioji organizacija, pati ir nustatė delspinigių normą, formuluojama viešojo pirkimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, kad viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintas 0,2 proc. delspinigių dydis per se akivaizdžiai per didelis ir teismas privalėjo jį mažinti. Apeliacinio skundo argumentas dėl delspinigių mažinimo atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl baudos atsakovo atstovui skyrimo.

Apeliantė nurodė, kad 2016 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje buvo pateikęs teismui prašymą atsakovo atstovui advokatui J. V. skirti CPK 95 straipsnyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesu, tačiau teismas savo sprendime dėl šio prašymo nepasisakė. Apeliantės vertinimu, piktnaudžiavimas procesu pasireiškė tuo, kad atsakovės atstovas 2016-05-04 prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl įrodymų pateikimo, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, tačiau 2016-05-16 teismo posėdyje įrodymai pateikti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad netinkamas procesinių teisių įgyvendinimas per se nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, prašymas dėl baudos skyrimo atsakovo atstovui netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės VšĮ „Vilniaus dizaino kolegija“ ieškinys ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jūratė VaranauskaitėAndrius VerikasTatjana Žukauskienė