- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-06
- Bylos Nr.
- 2S-217-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02060-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- viešajai įstaigai Šiaulių
- Kategorijos
- 26.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-2189-856/2014, iškeltoje pagal pareiškėjo E. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, akcinei bendrovei SEB bankas, akcinei bendrovei LESTO, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas E. S. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu skirti V. Š.. Nurodė, kad pareiškėjo darbdavio Lietuvoje apgaulės būdu Norvegijos karalystei nemokėti mokesčiai - kuriuos pareiškėjas privalėjo grąžinti,- sunki motinos liga bei sudėtingas ir brangus, visas lėšas pareiškėjui kainavęs gydymas, finansinė krizė, bei šiuo metu negalimos ir nenumatomos didesnės pajamos yra priežastys, dėl kurių pareiškėjas tapo nemokus, ir dėl ko jam keltina fizinio asmens bankroto byla. Pažymėjo, kad pasikeitusi šeimyninė padėtis – pareiškėjas išsiskyrė su tuometine žmona, sukūrė naują šeimą Norvegijoje, jam gimė antras sūnus, taip pat įtakojo finansinių sunkumų susidarymą. Papildomai pažymėjo, kad jo alga Norvegijos karalystėje yra minimali, pragyvenimas itin brangus, taip pat pareiškėjas moka alimentus, į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui pareiškėjui buvo suteiktas 319202,95 Lt kreditas, buvo investuota daug lėšų, atliktas remontas. Pareiškėjas bandė inicijuoti derybas su banku, tačiau bankas į kompromisus nesileido, derybos netgi nebuvo užvestos, kadangi bankas adekvačiai į pareiškėjo prašymus nereagavo, todėl pareiškėjas, nebeturėdamas jokios galimybės mokėti įmokas, mokėjimus buvo priverstas nutraukti. Taip pat nurodė, kad Lietuvoje pajamų negauna jau ilgą laiką, šiuo metu gyvena Norvegijoje, dirba valandiniu tarifu gamybos darbininku, todėl jo darbo užmokestis priklauso nuo to, kiek valandų jis išdirba, tuo tarpu ir darbo krūvis nėra visuomet toks pats. Mėnesinis darbo užmokestis vidutiniškai sudaro apie 19000,00 NOK, t. y. 7764,92 Lt. Viso kreditorių reikalavimai sudaro 310300,18 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – LR FABĮ) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjas prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą (1-8 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarė nepriimti E. S. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Teismas nurodė, kad pareiškimas neatitinka LR FABĮ 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų, numatančių, jog fizinis asmuo pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikia vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 2.12 straipsnio 1 dalies nuostatas, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatas, fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Be to, fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. Pagal LR CK 2.16 straipsnio 1, 2 dalis, fizinio asmens gyvenamąją vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, ir jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai yra vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), ir ši vieta laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs bylos duomenis, sprendė, jog pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra N. K., kur jis kuria buitį, dirba. Taip pat teismas padarė išvadą, kad minėta valstybė yra pareiškėjo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, taigi, ir jo gyvenamoji vieta, todėl tuo pagrindu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjas E. S. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priimti nagrinėjimui pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad N. K. yra pareiškėjo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, taigi, ir jo gyvenamoji vieta, kadangi tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos neabejotinai egzistuoja teisinis santykis. Visų pirma, pareiškėjas pats laiko Lietuvą savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Lietuvos Respublikoje jis turi sūnų A. S., kurio išlaikymui kas mėnesį moka 400,00 Lt dydžio alimentus (t. y. siunčia Norvegijoje uždirbtus pinigus). Lietuvoje taip pat gyvena pareiškėjo brolis - O. S., su kuriuo pareiškėjas palaiko glaudžius ryšius ir kurį pagal finansines galimybes lanko, kadangi tai yra vienintelis likęs jo artimas giminaitis - šeimos narys. Taip pat, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą su statiniais (namą), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė, remiantis registrų centro išrašu, (nurodančiu pačią minimaliausią kainą, kuri neabejotinai yra didesnė, kadangi atliktas remontas ir pan.), sudaro 88561,00 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas Lietuvoje yra įkūręs ir pagal finansines galimybes puoselėjęs gyvenamąją vietą bei, kad pareiškėjo interesų centras yra Lietuva.
2. Pareiškėjas dirba N. K., dėl to, jog minėta darbo vieta jau yra ilgalaikė, Pareiškėjas ten yra vertinamas ir turi patirties, tuo tarpu išeiti iš esamos darbo vietos ir ieškoti naujo darbo pareiškėjui būtų sunku o finansine prasme - ir nuostolinga. Darbo paieškos, neretai užtrunkančios ilgai, tuo metu negaunamos pajamos, o gavus darbą- menkas pradinis atlyginimas pareiškėjo finansinę padėtį tik dar labiau smukdytų. Be to, pareiškėjas gali pretenduoti tik į nekvalifikuotą darbo vietą, kas lemia, jog ir į atitinkamai mažą darbo užmokestį. Remiantis tuo, jog pareiškėjas siekia bankroto bylos proceso - t. y. tenkinti kreditorių interesus - menkai apmokamo darbo paieškos Lietuvoje netgi prieštarautų kreditorių interesams, o kartu ir LR FABĮ, kadangi pareiškėjas blogintų savo finansinę būklę. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, jog pareiškėjas „nusprendė likti gyventi Norvegijoje“, tai neatspindi pareiškimo aplinkybių visumos, o tik detalizuoja iš konteksto „ištrauktą“ elementą - pareiškime pareiškėjas nurodė, jog tuo metu, kai pareiškėjo šeimyninė padėtis pasikeitė, jo poreikiai smarkiai išaugo - pareiškėjas tuo metu, atsižvelgdamas į savo padėtį, nusprendė nesiblaškyti ir likti Norvegijos karalystėje, kur jau turėjo darbą bei kūrė buitį, kadangi tuometinis išvykimas būtų buvęs žalingas jo finansinei padėčiai bei šeimos stabilumui. Tačiau šiuo pareiškėjas neleido suprasti, jog svečioje šalyje jis liko visam laikui - priešingai, pareiškėjas planuoja ir ketina grįžti į Lietuvą ir ten pasilikti visam laikui. Pareiškėjas ketina grįžti į Lietuvą, tačiau esama susiklosčiusi padėtis nesuteikia galimybės to padaryti. Tai, jog pareiškėjas N. K. kuria buitį, yra neišvengiamas procesas, kuri vyksta bet kurioje valstybėje, bet kurioje šeimoje. Buities gerovė savaime yra kiekvieno asmens tikslas, todėl nederėtų buities kūrimo sutapatinti su asmens interesų perkėlimu, kadangi buitis seka paskui asmenį ir yra neišvengiama. Remiantis tuo, kad pareiškėjas yra lietuvis, jo šeima yra lietuviai, visas jo turtas (nekilnojamasis) yra Lietuvoje, jo kreditoriai yra Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, bei pareiškėjas savanoriškai pasirengęs dalį savo finansų srautų nukreipti į Lietuvą (skolų dengimui), todėl darytina išvada, jog faktiniais ryšiais pareiškėjas labiausiai susijęs su šia valstybe, todėl ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta turėtų būti pripažinta esanti Lietuvos Respublikoje, bei pripažinta teisė kreiptis į teismą. Tokia pati išvada apie pareiškėjo gyvenamąją vietą darytina ir remiantis LR CK 2.12 straipsniu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog LR FABĮ nėra draudimo asmeniui, dirbančiam kitoje šalyje, kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (LR CPK 329 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
LR FABĮ įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (LR FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios (LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas).Vadovaujantis LR FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas - tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.
Nagrinėjamos bylos duomenimis, Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjo E. S. pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą Radviliškio rajono apylinkės teismui. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra N. K., kadangi pareiškėjas minėtoje valstybėje dirba, kuria buitį, yra nusprendęs likti gyventi, todėl ši valstybė yra pareiškėjo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Apeliantas su teismo priimta nutartimi nesutinka, teigia priešingai ir nurodo, kad jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta yra Lietuvos Respublika, kadangi pareiškėjas ir jo šeima yra lietuviai, visas jo nekilnojamas turtas yra Lietuvoje, kreditoriai yra Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys. Apeliantas taip pat teigia, kad planuoja ir ketina grįžti į Lietuvą bei, kad Norvegijoje dirba tik dėl finansinių sumetimų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų taikymą, ir dėl to nepagrįstai atsisakė jį priimti.
LR FABĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikia vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui LR CPK nustatyta tvarka.
LR CK 2.12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą; šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (LR CK 2.12 straipsnio 2 dalis). LR CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena; asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose ir tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta; tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (LR CK 2.16 straipsnio 2 dalis). LR CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje pažymėta, kad fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (LR CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą, t. y. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2014).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjas savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta nurodo Lietuvos Respublikos valstybę, nuolatinę savo gyvenamąją vietą nurodydamas (duomenys neskelbtini) (1, 89,16-21 b.l.). Iš 2009 m. sausio 26 d. darbo sutarties su N. K. įmone Martin E. Birknes Eftf. AS., kurioje pareiškėjas iki šiol dirba, matyti, kad savo gyvenamąją vietą pareiškėjas nurodė Lietuvos valstybę (23 b.l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjui nuosavybes teise priklauso nekilnojamasis turtas – 0,0621 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (28-32 b.l.). Iš 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutarties su AB SEB banku specialiosios dalies matyti, kad apeliantas savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini) (45 b.l.). Iš byloje pateiktų gimimo liudijimų matyti, kad pareiškėjas turi du sūnus – A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. S., gim. (duomenys neskelbtini) (59-60 b.l.). Iš 2008 m. kovo 31 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-767-08 matyti, kad minėtu sprendimu teismas nutraukė I. S. ir pareiškėjo santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad sūnaus A. S. gyvenamoji vieta nustatoma su mama I. S., sūnaus išlaikymui pareiškėjas įsipareigoja mokėti po 400,00 kas mėnesį (81-82 b.l.). Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas šiuo metu kartu su jaunesniuoju sūnumi O. S. ir drauge A. D. gyvena ir dirba Norvegijos Karalystėje. (70-80 b.l). Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas Norvegijos Karalystėje planuoja gyventi ir dirbti laikinai, pagerėjus finansinei situacijai ketina grįžti į Lietuvą (91-92 b.l.). Remiantis Gyventojų registro pateikta informacija, pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš teismų informacinės sistemos LITREKO duomenų matyti, kad 2013 m. sausio 9 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-78-632/2013 patvirtinti ieškovo E. S., gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. J., gyv. (duomenys neskelbtini), pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys, be kita ko, susitarė pakeisti 2008 m. kovo 31 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-767-08 patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį dalyje dėl išlaikymo dydžio, t.y. susitarė, kad ieškovas E. S. teiks išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. S. po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat šalys susitarė, kad ieškovas E. S. laisvu laiku darbo dienomis bendrauja su sūnumi A. S. (duomenys neskelbtini) daugiafunkcinio centro patalpose esančiame darželyje ir jo teritorijoje pagal ieškovo galimybes nuo 10.00 val. iki 12.00 val. arba nuo 16.00 val. iki 18.00 val.; (duomenys neskelbtini) daugiafunkciniame centre esančiam darželiui nedirbant, ieškovas su sūnumi bendrauja darbo dienomis, suderinant iš anksto bendravimo laiką su Radviliškio rajono savivaldybės Vaiko teisių skyriumi, Skyriaus patalpose. Iš administracinės teisės pažeidimų byloje Nr. A2.11.-3518-771/2014 2014 m. rugpjūčio 25 d. priimtos nutartis turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad visi pareiškėjo kreditoriai yra Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys (4-5 b.l.).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nors šiuo metu pareiškėjas gyvena ir dirba Norvegijos Karalystėje, tačiau iki tol pareiškėjas gyveno Lietuvos Respublikoje, čia iki šiol yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, Lietuvos Respublikoje gyvena jo sūnus, Lietuvos Respublikoje pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pats pareiškėjas viešai deklaruodamas savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta laiko Lietuvos Respubliką. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus bei į tai, kad asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (asmens turto, darbo vieta, šeimos gyvenamoji vieta ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens ketinimas tam tikrą valstybę pripažinti savo interesų vieta) kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju pareiškėjo nuolatine gyvenamąja vieta laikytina Lietuvos Respublika, o pirmosios instancijos teismas, išsamiai neišsiaiškinęs pareiškėjo nuolatinės gyvenamosios vietos klausimo, galimai nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę pasinaudoti LR FABĮ nuostatomis kreipiantis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Vadovaujantis nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo E. S. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui E. S. priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui.