Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui G. M., jo atstovams advokatei Laurai Matjošaitytei, advokatui Mindaugui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams J. Š., E. Š., J. T., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų D. S., dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruotas 14,4800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui G. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 5/181 dalis šio žemės sklypo, kurį įsigijo 2016 m. liepos 20 d., dovanojimo sutarties pagrindu. Kita žemės sklypo dalis - 176/181, iki 2022 m. kovo 17 d. priklausė J. Š. ir jo sutuoktinei E. Š.. Pastarieji 2022 m. kovo 17 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), šį žemės sklypą už 53 000 Eur pardavė atsakovui J. T.. Šį sandorį patvirtino Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S.

Atsakovas J. Š. kreipėsi į Šilalės rajono notarų biuro notarę D. S., kuri persiuntė J. Š. 2021 m. liepos 9 d. pareiškimą G. M., kuriuo jis buvo informuotas, kad J. Š. parduoda už 53 000 Eur bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 176/181 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pranešė, kad G. M. kaip žemės sklypo bendraturtis turi teisę pasinaudoti pirmumo teise pirkti minėtą turtą už nurodytą kainą. Informavo G. M., kad jeigu jis per vieną mėnesį nepraneš J. Š. arba Šilalės rajono notarų biuro notarei D. S., kad nori pasinaudoti pirmumo teise pirkti J. Š. priklausantį turtą, tai jį parduos be atskiro įspėjimo.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovai J. Š. ir E. Š., ketindami parduoti savo 14,4800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, raštu, per notarą apie ketinimą parduoti bei pardavimo sąlygas pranešė bendraturčiui ieškovui G. M.. Pastarasis patvirtino, kad gavo iš notarės D. S. J. Š. 2021 m. liepos 9 d. pareiškimą, kuriuo jam kaip bendraturčiui buvo siūloma pirmumo teise pirkti J. Š. priklausančią 176/181 dalį žemės sklypo už 53 000 Eur. Byloje įrodyta, kad atsakovai J. ir E. Š. laikėsi imperatyvių CK 4.79 straipsnio 2 dalies reikalavimų, jie raštu, per notarą pranešė kitam bendraturčiui, ieškovui G. M., apie ketinimą parduoti savo dalį žemės sklypo, nurodė kainą už kurią ją parduoda.

Tarp šalių kilo ginčas, ar bendraturtis G. M. įgyvendino savo pirmenybės teisę pirkti nekilnojamąjį daiktą.

Ieškovas G. M. ieškinyje nurodė ir duodamas paaiškinimus teisme teigė, kad jis pranešė atsakovui J. Š., jog nori pasinaudoti pirmumo teise įsigyti 176/181 dalį žemės sklypo ir tai padarė per įstatyme nustatytą ir notarės 2021 m. liepos 9 d., pranešime nurodytą terminą. Šias aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais, teigdamas, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. išsiuntė atsakovui J. Š. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) pranešimą, kad nori pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą. Pateikė 2021 m. rugpjūčio 5 d. rašytinį pranešimą adresuotą J. Š., bei Lietuvos pašto kasos kvitą ir raštą (atsakymą į gautą prašymą), kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos pašte išsiuntimui buvo pateikta registruotoji mažoji pirmenybinė korespondencija, kurios gavėjas – (duomenys neskelbtini).

Atsakovai J. Š. ir E. Š. bei trečiasis asmuo D. S. teigė, kad bendraturtis G. M. nepranešė jiems apie ketinimą pirkti parduodamą žemės sklypą nei raštu, nei žodžiu.

CK 4.79 straipsnio 2 dalis nenumato, kokiu būdu bendraturtis turi pranešti apie atsisakymą arba sutikimą pirkti parduodamą turtą. Įstatyme tik reglamentuota, kad tokiu atveju, kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Taigi, šiuo atveju svarbu kokius aktyvius veiksmus atliko bendraturtis, siekdamas įgyvendinti pirmenybės teisę pirkti nekilnojamąjį turtą.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2021 m. rugpjūčio 6 d. per Lietuvos paštą išsiuntė laišką atsakovui J. Š. į jo deklaruotą ir tuo metu gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina kasos kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, bei minėtas AB „Lietuvos paštas“ pateiktas raštas (atsakymas į gautą prašymą), kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos pašte išsiuntimui buvo pateikta registruotoji mažoji pirmenybinė korespondencija, kurios gavėjas – (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad ieškovas išsiuntė atsakovui tokį pranešimą, kokį pateikė teismui, tai yra, kad jis nori pasinaudoti pirmumo teise pirkti J. Š. priklausantį turtą. Nors atsakovo J. T. ir trečiojo asmens atstovai tvirtino, kad ieškovas pateiktą pranešimą galėjo surašyti atgaline data, kad ieškovas galėjo išsiųsti atsakovui ne sutikimą, o atsisakymą pirkti žemės sklypą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.

Visgi, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju neužtenka vien tik įrodyti aplinkybę, kad ieškovas išsiuntė atsakovui J. Š. pranešimą apie sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. G. M. turėjo įrodyti aplinkybę, kad šis pranešimas buvo įteiktas atsakovui J. Š. arba jo sutuoktinei ir jie, o taip pat ir notarė buvo informuoti, jog G. M. nori pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti žemės sklypą. Teismas bylos nagrinėjimo metu išaiškino ieškovui, kad būtent jis turi įrodyti šią aplinkybę, siūlė pateikti teismui šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Ieškovo atstovė 2024 m. sausio 24 d. kreipėsi į Lietuvos paštą dėl informacijos pateikimo apie registruotąją korespondencijos siuntą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš AB „Lietuvos paštas“ pateikto rašto (atsakymo į gautą prašymą) nustatyta, kad bendrovė duomenis, susijusius su pašto paslaugos teikimu, saugo 18 mėnesių nuo paskutinio veiksmo su siunta. Po šio termino pabaigos pašto siuntų įteikimą gavėjams patvirtinantys dokumentai nebėra saugomi, o susirašinėjimo šalių (siuntėjo ir gavėjo) duomenys bendrovės informacinėje sistemoje yra ištrinami automatiniu būdu. Kadangi registruota korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siųsta daugiau nei prieš 18 mėnesių, AB “Lietuvos paštas” negalėjo pateikti informacijos apie jos įteikimą ar neįteikimą.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog 2021 m. rugpjūčio 6 d. per Lietuvos paštą išsiųstas laiškas buvo įteiktas atsakovui J. Š.. Kaip buvo nurodyta anksčiau, J. Š. tvirtino negavęs jokio rašytinio pranešimo iš G. M. apie ketinimą pirkti žemės sklypą. Tai patvirtino ir atsakovė E. Š., nurodydama, kad iš G. M. negavo jokio laiško, pašto dėžutėje nebuvo paliktas joks pranešimas atsiimti laišką pašte. Atsakovai patvirtino, kad 2021 metais gyveno adresu (duomenys neskelbtini) ir siunčiamus laiškus gaudavo. Nors ieškovo atstovas nurodė, kad egzistuoja ir kitos siuntos, kurios nebuvo įteiktos J. Š., pvz., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus 2021 m. biržėlio 25 d. raštas, tačiau atsakovas aiškindamas teismui aplinkybes dėl šio rašto, nurodė, kad tiksliai neprisimena, ar šis raštas jam buvo siunčiamas paštu, ar pasiėmė jį nuvykęs tiesiogiai į Šilalės skyrių. Šiuo atveju, ieškovas nepateikė įrodymų, kad šis raštas iš vis buvo siunčiamas paštu atsakovui V. Š., todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovams J. ir E. Š. nebūdavo įteikiami registruoti laiškai, arba jie jų nepriimdavo. Taip pat, ieškovas teigė, kad jo siųstas registruotas laiškas su pranešimu jam nebuvo grąžintas, todėl turi būti laikoma, kad jis buvo įteiktas J. Š.. Teismas atmeta šią aplinkybę kaip neįrodytą, nes ji grindžiama tik ieškovo paaiškinimais. Kaip buvo nurodyta anksčiau, AB „Lietuvos paštas“ tokios informacijos nepatvirtino.

Nustatyta, kad ieškovas, išsiuntęs laišką atsakovui V. Š. ir negavęs iš jo jokios žinios, nesidomėjo, ar jo pranešimas yra įteiktas, nors tokią galimybę tuo metu turėjo, nes galėjo patikrinti informaciją pagal siuntos registracijos numerį. G. M., kaip ir bet kuris kitas apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje, per protingą terminą negavęs iš J. Š. jokios informacijos apie jam išsiųstą pranešimą, galėjo ir privalėjo imtis aktyvių veiksmų, siekiant pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti žemės sklypą. Jis nesusisiekė su J. Š. telefonu, nenuvyko į jo gyvenamąją vietą, tai yra neinformavo jo žodžiu apie ketinimą pirkti žemės sklypą. Svarbu tai, kad ieškovas ir atsakovas J. Š. yra giminaičiai. Nors ir nedažnai, tačiau bendraudavo telefonu, ieškovas žinojo atsakovų gyvenamąją vietą. Pažymėtina ir tai, kad dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ieškovui padovanojo būtent atsakovas J. Š.. Be to, ieškovas žinojo, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris bus sudaromas pas Šilalės rajono notarų biuro notarę D. S., nes ji atsiuntė J. Š. pareiškimą, todėl galėjo tiek žodžiu ar raštu kreiptis į notarę ir ją informuoti apie ketinimą pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą, tačiau to nepadarė. Kad G. M. nustatytu laiku nepateikė sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą notarei D. S. patvirtina jos 2021 m. rugpjūčio 20 d. liudijimas, taip pat jos paaiškinimai teisme. Be to, šias aplinkybes pripažino ir ieškovas, teigdamas, kad į notarų biurą nesikreipė ir notarės apie sutikimą pirkti žemės sklypą, neinformavo.

Liudytojai E. M. ir S. Ž. apklausti teisme, tvirtino, kad G. M. norėjo pirkti J. Š. parduodamą žemės sklypo dalį, teigė, kad jis jiems apie tai pranešė, jie šia tema kalbėjosi. S. Ž. nurodė, kad ieškovas kreipėsi į jį, kad IĮ „F“ grąžintų jam paskolintus 20 000 Eur, kad galėtų įsigyti parduodamą žemę. Liudytoja E. M. parodė, kad norėdama padėti sūnui įsigyti pusbrolio J. Š. parduodamą žemę, nutarė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl to, 2021 m. rugpjūčio 19 d. su A. K. sudarė preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį. Liudytoja A. K. patvirtino, kad tokią sutartį buvo sudariusi, nurodė, kad buto nenusipirko, nes G. M. nebuvo parduotas žemės sklypas, o E. M. tik tokiu atveju būtų jį pardavusi. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra svarbi ir reikšminga aplinkybė, kad ieškovas apie ketinimą pasinaudoti pirmenybės teise informavo savo mamą, kaimyną, kitus artimus asmenis ir jie žinojo apie jo siekį įsigyti parduodamą žemės sklypą. Šioje byloje svarbu, kad apie sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis būtų informavęs žemės sklypo pardavėją ir (ar) notarą. Tačiau anksčiau aptarti įrodymai duoda pagrindo teigti, kad žemės sklypo pardavėjai J. ir E. Š. bei pirkimo - pardavimo sandorį tvirtinusi notarė D. S. apie ieškovo sutikimą pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą, tinkamai nebuvo informuoti ir jie apie šį ieškovo ketinimą nežinojo nei 2021 m. rugpjūčio mėnesį, nei vėliau, 2022 m. kovo 17 d., kai buvo tvirtinamas sandoris.

Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovai J. ir E. Š. nenorėjo ar neketino parduoti žemės sklypą bendraturčiui. Priešingai, pateikti įrodymai patvirtina, kad prieš kreipiantis į notarą, atsakovas J. Š. parašė ieškovui sms žinutę, kviesdamas jį susitikti Deblių kaime, ketindamas išsiaiškinti, ar ieškovas norėtų pirkti jo žemės sklypą. Nors ieškovas teigė, kad šios žinutės negavo, tačiau duodamas paaiškinimus patvirtino, kad tuo metu naudojosi būtent tuo telefono numeriu, kuriuo ir buvo išsiųsta sms žinutė. Vėliau, atsakovas per notarą pranešė ieškovui apie parduodamą turtą ir jo kainą. Nustatyta, kad siūlydami ieškovui įsigyti žemės sklypą, atsakovai J. ir E. Š. neturėjo kito pirkėjo. Iš atsakovo J. Š. paaiškinimo nustatyta, kad ieškovui nepranešus apie ketinimą pirkti 14,0800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) jis jį pardavinėjo teikdamas skelbimus laikraštyje „Šilalės artojas“. Tai patvirtina atsakovo pateikti laikraščiai ir jų kopijos. Nustatyta, kad šiame laikraštyje, 2021 m. gruodžio 3, 10, 17, 31 d., sausio 7 d. numeriuose, skiltyje – „Parduoda”, buvo išspausdinti tokio turinio skelbimai “8 ha žemės (ariama), 5 ha miško (duomenys neskelbtini).“ ir pateikti du telefono numeriai susisiekti. Atsakovas J. T. atsiliepime nurodė ir jo atstovas teisme patvirtino, kad apie parduodamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sužinojo būtent iš skelbimo Šilalės rajono laikraštyje. Atsakovai J. Š. ir E. Š. žemės sklypą atsakovui J. T. pardavė tik 2022 m. kovo 17 d., tai yra praėjus aštuoniems mėnesiams nuo notarės pranešimo ieškovui išsiuntimo. Žemės sklypas buvo parduotas už tą pačią kainą, kokią J. Š. buvo nurodęs 2021 m. liepos 9 d., pareiškime, tai yra už 53 000 Eur. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teismui tikėti, kad atsakovai J. Š. ir E. Š. nebuvo informuoti, jog ieškovas ketina įsigyti jiems priklausančią žemės sklypo dalį, nes priešingu atveju, būtų jį pardavę ieškovui kur kas anksčiau nei jį pardavė atsakovui J. T..

Tai, kad atsakovas verčiasi individualia veikla ir gauna pajamas, ar turi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, yra paskolinęs kitiems asmenims lėšų, dar nereiškia, kad jis 2021 m. rugpjūčio mėnesį turėjo galimybę sumokėti J. Š. 53 000 Eur. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį, jis ar jo sutuoktinė banko sąskaitose turėjo 53 000 Eur. Ieškovo pateiktas J. P. ir K. P. 2024 m. balandžio 26 d. rašytinis paaiškinimas, dėl pinigų paskolinimo, nelaikytinas tinkamu įrodymu byloje. Ieškovas neprašė apklausti šių asmenų liudytojais, todėl teismas negalėjo patikrinti, ar šie asmenys patys rašė paaiškinimą, ar jį surašė kitas asmuo, o jie tik pasirašė ir pan.

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyko konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Šiuo atveju, teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad ieškovas nepasinaudojo pirmenybės teise pirkti atsakovų J. ir E. Š. parduodamą žėmės ūkio paskirties žemės sklypą už nurodytą kainą. 176/181 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). buvo parduotas nepažeidžiant pirmumo teisės jį pirkti, todėl nėra pagrindo ieškovui perkelti ginčo žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą, (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teismas vertina, kad kiti ieškinio, atsiliepimų, šalių ir jų atstovų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos sprendimo priėmimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovas J. T. prašo teismo taikyti ieškinio senatį, tai yra ieškovo ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, kad praleido įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą. Ieškovas G. M. ieškinyje nurodė, kad įstatyme numatyto ieškinio senaties termino nepraleido, nes apie turto pardavimo sandorį sužinojo iš žemės sklypo nuomininko tik 2023 m. rugpjūčio 2 d.

Pažymėtina, kad subjektinė asmens teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti ir yra ribojama terminu, per kurį gali būti apginama teismine tvarka. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis).

Kaip buvo nurodyta anksčiau, CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tokiu atveju jeigu dalis nekilnojamojo turto parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Taigi, šiuo atveju įstatymai numato sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Ginčo sandoris buvo sudarytas 2022 m. kovo 17 d. Ieškovas ieškinį teismui dėl pirkėjo teisių perkėlimo pateikė 2023 m. spalio 25 d. Ieškovas ieškinyje nurodė, bei teisme tvirtino, kad apie J. ir E. Š. parduotą žemės sklypą sužinojo 2023 m. rugpjūčio 2 d., kai žemės sklypo nuomotojas pasakė, kad žemę nuomojasi iš naujo savininko J. T.. Tačiau byloje apklaustas liudytoju K. B., kuriam J. T. leido naudotis žemės sklypu pagal panaudos sutartį, parodė, kad su ieškovu kalbėjosi ne 2023 m. rugpjūčio, o birželio mėnesį. Teigė, kad laiką gerai įsidėmėjo, nes buvo atvykęs sėti grikius, o jie sėjami nuo birželio pradžios iki vidurio.Tvirtino, kad rugpjūčio mėnuo negalėjo būti, nes tai yra kūlimo, o ne sėjos laikas. Taigi, byloje yra įrodyta, kad G. M. apie žemės sklypo pardavimą J. T. sužinojo ne vėliau kaip 2023 m. birželio 15 d. Liudytojui K. B. pasakius, kad jam leidimą naudotis žemės sklypu davė naujasis žemės sklypo savininkas J. T., G. M. turėjo faktiškai suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas gali būti pažeisti. Tačiau jis tik rugpjūčio mėnesį per socialinius tinklus susisiekė su žemės sklypo pirkėju ir tarėsi su juo dėl susitikimo, vėliau kreipėsi į advokatę, kuri tikrino duomenis apie žemę VĮ Registrų centre. Ieškinys teismui dėl pirkėjo teisių perkėlimo buvo pateiktas 2023 m. spalio 25 d., tai yra praleidus ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2023 m. rugsėjo 15 d.

Ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnis, 1.131 straipsnis). Šiuo atveju atsakovo J. T. atstovas prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovas neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų ir teismas nenustatė, kad ieškovas senaties terminą būtų praleidęs dėl svarbių priežasčių. Kadangi iki ieškinio pareiškimo, buvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas, ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas G. M., atsakovas J. T. ir trečiasis asmuo D. S. prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai J. Š. ir E. Š. nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prašymo jas priteisti.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CK 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, taip pat turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Šioje byloje trečiasis asmuo veikė atsakovų pusėje, palaikė jų poziciją, prašė ieškinį atmesti.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 1965,00 Eur patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovo ieškinį atmeta, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas J. T. patyrė 1300 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Atsakovą byloje atstovavo advokato padėjėjas D. D.. Atsakovas pagal pateiktą sąskaitą sumokėjo D. Domikui: 2023 m. lapkričio 17 d. – 600 Eur, 2023 m. lapkričio 20 d. – 700 Eur. Atsakovo atstovas parengė ir pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, surašė kitus procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo D. S. turėjo 1597,20 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Trečiąjį asmenį byloje atstovavo advokatas Edgaras Dereškevičius. Trečiasis asmuo už teisinę pagalbą (susipažinimą su civilinės bylos medžiaga, teisines konsultacijas, atsiliepimo ir kitų procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme) 2024 m. vasario 6 d. sumokėjo Advokatų profesinei bendrijai „Constat“ viso 1597,20 Eur (su PVM).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teismas, atsižvelgdamas į civilinės bylos trukmę, teismo posėdžių skaičių, atsakovo J. T. ir trečiojo asmens atstovų parengtus procesinius dokumentus, daro išvadą, kad atsakovo J. T. prašomos priteisti 1300 Eur bylinėjimosi išlaidos bei trečiojo asmens D. S. prašomos priteisti 1597,20 Eur išlaidos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, jos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovo.

Iš ieškovo valstybei priteistinos 126,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – pašto išlaidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti ieškovo ieškinį.

Priteisti iš ieškovo G. M., gimusio (duomenys neskelbtini) atsakovui J. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) 1300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo G. M., gimusio (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) 1597,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo G. M. valstybei 126,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į vieną pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją viešojo registro tvrakytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.