Klaipėdos apygardos teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, ir

Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini),

kaltinami nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IX-1925 redakcija), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupe, ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės vardu ir interesais veikiant jos vadovui A. U., turinčiam teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, siekdami įmonės naudai išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, sumokėjimo įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:

A. U. nuo 2000 m. balandžio 14 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) valdybos narys ir šios įmonės direktorius, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą ir 2010 m. sausio 10 d. direktoriaus pareiginę instrukciją būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, įpareigotas atstovauti UAB (duomenys neskelbtini), kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, kad įmonėje būtų atliekamos tik teisėtos finansinės buhalterinės operacijos, turėdamas teisę priimti sprendimus šios įmonės vardu, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, būdamas atsakingas už jam patikėtą valdomos įmonės turtą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės finansinės apskaitos tvarkymo organizavimą, už deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų ir juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, pagal savo paties nustatytą tvarką 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ pagrindu būdamas atsakingas už bendrovės kasą ir kasos operacijų atlikimą, ir A. Š. nuo 2000 m. gegužės 4 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorius, atsakingas už įmonės finansinių lėšų judėjimo ataskaitų tvarkymą, ataskaitų apie finansinės veiklos rezultatų pagal finansinės apskaitos standartus sudarymą, už įmonės finansinės informacijos tikrumą, įmonės gaunamų pajamų, finansinių bei atsiskaitymų ir bankų operacijų įforminimo savalaikiškumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, ir finansų direktoriaus 2010 m. sausio 4 d. pareiginės instrukcijos pagrindu būdamas atsakingas už įmonės buhalterinių įrašų teisingumą ir įmonės finansinės apskaitos tvarkymą, veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos padalinio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Vilniaus padalinio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Kauno padalinio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, siekdami išvengti UAB (duomenys neskelbtini) privalomų sumokėti įmokų ir mokesčių: 185 558,11 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 157 691,24 Eur socialinio draudimo įmokų, 15 208,02 Eur darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų, ir iškreipti išorės vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdami 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, įpareigojančias kiekvieną mokesčių mokėtoją mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikantis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 16 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad „finansinės ataskaitos parengiamos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas <…> iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai <…>“, 28 straipsnio nuostatas, įpareigojančias įmonės vadovą „užtikrinti teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkines operacijas ir kitos informacijos, reikalingos finansinėms ataskaitoms parengti, teikimą laiku finansines ataskaitas rengiančiam asmeniui“, įrašė finansinėse ataskaitose (balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, mėnesinėse gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose, pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį) neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) nedeklaravo visų su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ ir išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos, ir šias deklaracijas ir ataskaitas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai:

1) 2019 metų finansinėse ataskaitose (balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje), 2019 m. sausio–spalio, gruodžio mėn. pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), 2019 metų mėnesinėse gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centrui pateiktame 2019 metų balanse įrašė neteisingus duomenis apie nuosavą kapitalą (balanso 15 eilutė) ir nepaskirstytąjį pelną (nuostolius) (balanso 20 eilutė), t. y. įrašė 132 391,92 Eur daugiau nepaskirstytojo pelno, pateiktoje 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašė neteisingus duomenis apie pardavimo pajamas, veiklos sąnaudas, pelną ir pelno mokestį, t. y. įrašė 252 000 Eur mažiau pardavimo pajamų (ataskaitos 1 eilutė), 415 374,38 Eur mažiau bendrųjų ir administracinių sąnaudų (ataskaitos 6 eilutė), 163 374,38 Eur daugiau pelno prieš apmokestinimą (ataskaitos 13 eilutė), 30 982,46 Eur daugiau pelno mokesčio (ataskaitos 14 eilutė) ir 132 391,92 Eur (163 374,38-30 982,46) daugiau grynojo pelno (ataskaitos 15 eilutė), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktuose 2019 m. sausio–spalio, gruodžio mėn. pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) surašė neteisingus duomenis, t. y. neįrašė iš viso 374 137,61 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamas socialinio draudimo įmokos (A11 eilutė), ir 69 774,97 Eur socialinio draudimo įmokų (A12 eilutė), Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2019 metų mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) surašė neteisingus duomenis, t. y. neįrašė ir nedeklaravo iš viso 408 150,12 Eur su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ (5 eilutė), ir 87 256,22 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos (6 ir (ar) 7 eilutės);

2) 2020 metų finansinėse ataskaitose (balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje), VĮ Registrų centrui pateiktame 2020 metų balanse įrašė neteisingus duomenis apie nuosavą kapitalą (balanso 15 eilutė) ir nepaskirstytąjį pelną (nuostolius) (balanso 20 eilutė), t. y. įrašė 145 832,49 Eur daugiau nepaskirstytojo pelno, pateiktoje 2020 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašė neteisingus duomenis apie pardavimo pajamas, veiklos sąnaudas, pelną ir pelno mokestį, t. y. įrašė 252 000,00 Eur mažiau pardavimo pajamų (ataskaitos 1 eilutė), 423 594,11 Eur mažiau bendrųjų ir administracinių sąnaudų (ataskaitos 6 eilutė), 171 594,11 Eur (423 594,11 – 252 000) daugiau pelno prieš apmokestinimą (ataskaitos 13 eilutė), 25 761,62 Eur daugiau pelno mokesčio (ataskaitos 14 eilutė) ir 145 832,49 Eur (171 594,11 – 25 761,62) daugiau grynojo pelno (ataskaitos 15 eilutė);

3) 2021 metų finansinėse ataskaitose (balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje), VĮ Registrų centrui pateiktame 2021 metų balanse įrašė neteisingus duomenis apie nuosavą kapitalą (balanso 15 eilutė) ir nepaskirstytąjį pelną (nuostolius) (balanso 20 eilutė), t. y. įrašė 149 921,11 Eur daugiau nepaskirstytojo pelno, pateiktoje 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašė neteisingus duomenis apie pardavimo pajamas, veiklos sąnaudas, pelną ir pelno mokestį, t. y. įrašė 207 214,00 Eur mažiau pardavimo pajamų (ataskaitos 1 eilutė), 35 449,46 Eur mažiau bendrųjų ir administracinių sąnaudų (ataskaitos 6 eilutė), 171 764,54 (207 214 – 35 449,46) daugiau pelno prieš apmokestinimą (ataskaitos 13 eilutė), 21 843,43 Eur mažiau pelno mokesčio (ataskaitos 14 eilutė) ir 149 921,11 Eur (171 764,54 – 21 843,43) daugiau grynojo pelno (ataskaitos 15 eilutė).

Taigi A. U. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupe UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. siekdami išvengti Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėtino 185 558,11 Eur gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo fondui mokėtinų 157 691,24 Eur socialinio draudimo įmokų, darbdavio mokamų 15 208,02 Eur socialinio draudimo įmokų, tyčia į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams priskaičiuoto 859 209,93 Eur ir grynaisiais pinigais išmokėto, bet apskaitoje neatvaizduoto 525 000 Eur darbo užmokesčio, apskaitoje neužregistravo gautų iš klientų / pacientų už suteiktas paslaugas pajamų, ne mažiau kaip 711 214 Eur, ir įrašė į 2019, 2020, 2021 metų deklaracijas ir kitas nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms.

Be to, A. U. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupe, ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės vardu ir interesais veikiant jos vadovui A. U., turinčiam teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, organizavo ir apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės finansinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

A. U. nuo 2000 m. balandžio 14 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) valdybos narys ir šios įmonės direktorius, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą ir 2010 m. sausio 10 d. direktoriaus pareiginę instrukciją būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, įpareigotas atstovauti UAB (duomenys neskelbtini), kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, kad įmonėje būtų atliekamos tik teisėtos finansinės buhalterinės operacijos, turėdamas teisę priimti sprendimus šios įmonės vardu, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, būdamas atsakingas už jam patikėtą valdomos įmonės turtą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės finansinės apskaitos tvarkymo organizavimą, už deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų ir juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, pagal savo paties nustatytą tvarką 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ pagrindu būdamas atsakingas už bendrovės kasą ir kasos operacijų atlikimą, ir A. Š. nuo 2000 m. gegužės 4 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorius, atsakingas už įmonės finansinių lėšų judėjimo ataskaitų tvarkymą, ataskaitų apie finansinės veiklos rezultatų pagal finansinės apskaitos standartus sudarymą, už įmonės finansinės informacijos tikrumą, įmonės gaunamų pajamų, finansinių bei atsiskaitymų ir bankų operacijų įforminimo savalaikiškumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, ir finansų direktoriaus 2010 m. sausio 4 d. pareiginės instrukcijos pagrindu būdamas atsakingas už įmonės buhalterinių įrašų teisingumą ir įmonės finansinės apskaitos tvarkymą, veikdami bendrininkų grupe, tyčia pažeisdami 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 16 straipsnio 7 dalį, kuri nustato, kad „iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai <…>“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, kuriame nurodyta, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punktą, kuriame nurodyta kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, <...> sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, 10 punktą, kuriame nurodyta, kad „atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše“ nurodytą apskaitos dokumentą. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“, 16 punktą, kuriame nurodyta, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos padalinio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Vilniaus padalinio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini),Vilniuje, Kauno padalinio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, padedant įmonės darbuotojoms E. S., V. P., E. B., S. M., T. G., V. J., G. S., R. P. ir L. C., atlikusioms kasininkių funkcijas, į apskaitą neįtraukė dalies gautų pajamų, išmokėjo darbuotojams darbo užmokestį, kurio išmokėjimo neatvaizdavo bendrovės apskaitoje.

Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. nurodė bendrovės darbuotojoms E. B., E. S., V. P., G. S., S. M., T. G., V. J., R. P. ir L. C. į kasos aparato apskaitą netraukti ir nefiksuoti kasos apskaitos dokumentais dalies UAB (duomenys neskelbtini) iš klientų / pacientų gautų grynųjų pinigų, o gautus grynuosius pinigus perduoti direktoriui A. U. arba įmonės finansų direktoriui A. Š. Šios (duomenys neskelbtini) darbuotojos, vykdydamos A. U. ir A. Š. nurodymus, padėjo jiems apgaulingai tvarkyti įmonės apskaitą:

1) E. S. ir V. P. dalies gautų iš įmonės Klaipėdos padalinio klientų / pacientų grynųjų pinigų, sumokėtų už suteiktas paslaugas, neužfiksavo įmonės kasoje (elektroniniu kasos aparatu) ir neišdavė paslaugų apmokėjimą patvirtinančio dokumento (kasos kvito), apskaitoje neatvaizduotus grynuosius pinigus ne rečiau kaip kartą per mėnesį perduodavo E. B. arba tiesiogiai A. U.;

2) E. B. iš E. S. ir V. P. gautas apskaitoje neatvaizduotas lėšas už klientams suteiktas paslaugas ne rečiau kaip kartą per mėnesį perduodavo į įmonės Klaipėdos padalinį atvykusiam A. U.;

3) G. S., V. J., R. P., L. C. dalies iš įmonės Kauno padalinio klientų / pacientų gautų grynųjų pinigų, sumokėtų už suteiktas paslaugas, neužfiksavo įmonės kasoje (elektroniniu kasos aparatu) ir neišdavė paslaugų apmokėjimą patvirtinančio dokumento (kasos kvito), tokius apskaitoje neatvaizduotus pinigus ne rečiau kaip kartą per mėnesį perduodavo A. Š.;

4) S. M. ir T. G. dalies iš įmonės Vilniaus padalinio klientų / pacientų gautų grynųjų pinigų, sumokėtų už suteiktas paslaugas, neužfiksavo įmonės kasoje (elektroniniu kasos aparatu) ir neišdavė paslaugų apmokėjimą patvirtinančio dokumento (kasos kvito), tokius apskaitoje neatvaizduotus pinigus ne rečiau kaip kartą per mėnesį perduodavo A. U..

Taigi A. U. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupe, padedant anksčiau nurodytoms darbuotojoms, iš UAB (duomenys neskelbtini) klientų / pacientų už suteiktas / atliktas paslaugas gavo ne mažiau kaip 711 214, 00 Eur pajamų, jų neužfiksavo elektroniniais kasos aparatais, neišdavė kasos kvitų ir nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais), neįnešė į bendrovės kasą, banką, neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. tiksliai nenustatytomis dienomis dalį į apskaitą neįtrauktų pinigų, ne mažiau kaip 525 000 Eur, kaip darbo užmokestį A. U. išmokėjo Klaipėdos ir Vilniaus padaliniuose ((duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir (duomenys neskelbtini), Vilnius) dirbusiems darbuotojams, o A. Š. išmokėjo įmonės Kauno padalinyje ((duomenys neskelbtini), Kaunas) dirbusiems darbuotojams. Kita dalis į apskaitą neįtrauktų pinigų – 186 214 Eur buvo rasti ir paimti kratos metu.

A. Š., įgyvendindamas susitarimą su A. U., laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021m. sausio 31 d. tyčia į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais UAB (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip 711 214 Eur pajamų, gautų už UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų pardavimą, apskaitoje neužregistravo įmonės darbuotojams grynaisiais pinigais išmokėto 525 000 Eur darbo užmokesčio, nuo priskaičiuoto 859 209,93 Eur darbo užmokesčio neužregistravo darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų – 15 208,02 Eur, gyventojų pajamų mokesčio – 185 558,11 Eur, darbdavio ir darbuotojų mokėtinų socialinio draudimo įmokų – 157 691,24 Eur.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto balansinės vertės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

I. Baudžiamosios bylos įrodymai

Kaltinamasis A. U. kaltu prisipažino ir nurodė, kad jis buvo Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonė vykdo vaisingumo ištyrimo ir nevaisingumo gydymo veiklą ir turi tris padalinius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. A. Š. yra įmonės finansų direktorius, atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir duomenų įrašymą į deklaracijas. 2018 m. pabaigoje įmonės veiklos rezultatai pablogėjo, todėl A. U. ir A. Š. kartu nusprendė darbo užmokestį mokėti neįtraukiant jo į apskaitą. A. U. nurodė Vilniaus padalinio darbuotojoms T. G. ir S. M. už įmonės suteiktas paslaugas gautų grynųjų pinigų neregistruoti kasos aparatu, o sudėti į dokumentų įmautę ir darbo pabaigoje atiduoti atvykusiam A. U.. Taip jis per mėnesį gaudavo apie 5 000 Eur kasoje neužfiksuotų pinigų. Kartu su pinigais darbuotojos palikdavo raštelį, kuriame buvo nurodyta data, suteikta paslauga ir gauta pinigų suma. Apie 20–35 procentus šios sumos jis skirdavo gydytojų darbo užmokesčiui sumokėti. Kitiems įmonės darbuotojams neatvaizduojant apskaitoje jis mokėdavo apie 100 Eur per mėnesį. A. U. neatvaizduojant apskaitoje mokėjo darbo užmokestį Vilniaus padalinio darbuotojams, o A. Š. – Kauno padalinio darbuotojams. Klaipėdos padalinyje kasoje neužfiksuotus pinigus A. U. kartą per mėnesį perduodavo administratorės E. B. ir E. S.. Klaipėdos padalinyje jis per mėnesį gaudavo nuo 6 000 iki 13 000 Eur į apskaitą neįtrauktų pinigų. Kartu su pinigais darbuotojos perduodavo atliktų darbų ir gautų pinigų sąrašą. Klaipėdos padalinyje dirbusiems gydytojams ir darbuotojams į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį kaltinamasis apskaičiuodavo ir išmokėdavo tokiu pat principu kaip ir Vilniaus padalinyje. Kauno padalinyje į apskaitą neįtrauktas pajamas paimdavo ir į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį mokėdavo finansų direktorius A. Š., Kauno padalinyje jis per mėnesį gaudavo nuo 10 000 iki 14 000 Eur į apskaitą neįtrauktų pinigų. Klaipėdos padalinio darbuotojams neoficialiems atlyginimams išmokėti skirdavo ne mažiau kaip 6 000 Eur per mėnesį, Vilniaus darbuotojams – ne mažiau kaip 10 000 Eur, o Kauno darbuotojams – ne mažiau kaip 5 000 Eur per mėnesį. A. Š. žinojo, kad į apskaitą neįtraukti pinigai gaunami ne tik Kauno, bet ir Klaipėdos ir Vilniaus padaliniuose. A. Š. buvo finansų direktorius ir Kauno padalinio vadovas, atsakingas už visą įmonės buhalteriją. Specialisto išvadoje nurodyta laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. gauta į apskaitą neįtrauktų pajamų suma – 525 000 Eur, tačiau, kaltinamojo manymu, šiuo laikotarpiu įmonė gavo, tačiau buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo apie 400 000 Eur pajamų. Į apskaitą neįtrauktų piniginių lėšų apskaita nebuvo tvarkoma, iš jų buvo mokamas ne tik į apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis, bet ir perkamos prekės įmonės veiklai, darbuotojų apsaugai. Siekdamas atlyginti žalą valstybei ir taip sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes, 2021 m. gegužės mėn. A. U. priėmė įsakymus, kuriais oficialiai įformino 2019–2020 m. darbuotojams išmokėtas pinigų sumas ir pavedė bendrovės finansų direktoriui nuo šių sumų apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą sumokėti visus privalomus mokesčius. Dėl šios priežasties buvo patikslintos UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. ir 2020 m. mėnesines pajamų mokesčio deklaracijos ir papildomai sumokėta iš viso 88 263,53 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat buvo pateikti prašymai „Sodrai“ dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo ir pagal juos papildomai sumokėta iš viso 101 465,16 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Iš viso į valstybės biudžetą papildomai buvo sumokėta 189 728,69 Eur. Dėl padarytų nusikaltimų A. U. nuoširdžiai gailisi (48 t., b. l. 31–33, 37–39, 119–123, 134–135, 136, 144–146).

Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad nuo 2000 m. jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktoriumi ir buvo atsakingas už apskaitos tvarkymą, atlyginimų apskaičiavimą visų įmonės filialų darbuotojams ir deklaracijų teikimą valstybinėms institucijoms. Įmonė turi tris filialus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Įmonės kasininkais buvo darbuotojai, kurių darbo sutartyse pareigybė buvo nurodyta kartu su kasininko pareigybe. Įmonės kasa buvo A. Š. kabinete. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma bendrai visų padalinių programa „Res Vera“. Darbuotojams darbo užmokestį skaičiuodavo A. Š. Kauno filialo darbuotojams už darbo valandas, viršijančias darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodytą valandų skaičių, buvo mokamas į apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis vokeliuose. Valandos įkainis priklausė nuo darbuotojo patirties: R. P., L. C. ir G. S. mokėjo 6 Eur už valandą, V. J. – 5 Eur už valandą. Taip darbuotojoms per mėnesį išmokėdavo nuo 10 iki 200 Eur, išimtinais atvejais 300 Eur į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio. A. Š. surašydavo darbuotojų vardus ir pinigų sumas, kurias išmokėti vokeliuose, ir tokius lapelius perduodavo direktoriui A. U.. Dažniausiai su A. U. susitikdavo priešais degalinę „Jozita“ Jonavos g., Kaune, rečiau – A. Š. darbo kabinete. Susitikimų metu A. Š. paduodavo A. U. Kauno padalinyje gautus ir apskaitoje neatvaizduotus pinigus ir popieriaus lapą su nurodytais darbuotojų duomenimis ir sumomis, kurias reikėdavo sumokėti vokeliuose. A. U. jam perduodavo Klaipėdos ir Vilniaus filialų buhalterinės apskaitos dokumentus ir šiuose filialuose inkasuotus pinigus. Kauno filiale iš klientų gautų ir į apskaitą neįtrauktų pinigų sumą, nuo 3 000 Eur iki 7 000 Eur, perduodavo du kartus per mėnesį. Kauno filialo gydytojų darbo grafiką sudarydavo L. C. Gydytojų darbo užmokestis priklausydavo nuo pacientų skaičiaus ir apyvartos. Dirbanti medicinos slaugytoja ant popieriaus lapo užrašydavo gydytojo vardą, darbo dienas ir atliktas procedūras. Šiuos lapus slaugytojos perduodavo A. Š., o jis – A. U. Kaltinamasis buhalterinėje apskaitoje apskaičiuodavo gydytojų ir kitų klinikos darbuotojų darbo sutartyse nurodytą darbo užmokestį. Darbo užmokestį už viršvalandžius ir įvairius priedus prie darbo užmokesčio apskaičiuodavo direktorius A. U. Susitikimų metu A. U. perduodavo A. Š. vokelius su grynaisiais pinigais, kuriuos šis išdalindavo darbuotojams, dirbantiems Kauno filiale. Vokeliuose mokamų pinigų buhalterinėje apskaitoje neatvaizduodavo. Paslaugų kainos buvo nustatytos direktoriaus įsakymu. A. Š. nebuvo niekam iš darbuotojų nurodęs, kiek pajamų atvaizduoti apskaitoje ir kiek neužfiksuoti kasos aparatu. Pagal įmonėje nusistovėjusią tvarką darbuotojos L. C., R. P., V. J. ir G. S., gavusios iš paciento mokėjimą grynaisiais pinigais, dalies jų neužfiksuodavo kasos aparatu. Tai darbuotojos darydavo savo nuožiūra. Į apskaitą neįtrauktus pinigus registratūros darbuotojos sudėdavo kartu su tą dieną apsilankiusių pacientų lapeliais ir padėdavo į spintą. A. Š. tuos pinigus pasiimdavo atvykęs į darbą. Tais atvejais, kai pacientų už suteiktas paslaugas visa sumokėta pinigų suma būdavo užfiksuojama kasos aparatu ir išduodamas kasos pajamų kvitas, darbuotoja ties paciento pavarde pažymėdavo „varnelę“. Per dieną kasos aparatu galėjo neužfiksuoti nuo 40 iki 400 Eur, retai ir didesnę pinigų sumą. Paėmęs pinigus, lapelius su anksčiau nurodytais užrašais kaltinamasis sunaikindavo. Kokios buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotos pinigų sumos buvo išmokamos vokeliuose, kaltinamasis nežino, nes A. U. perduotus vokelius jis atiduodavo darbuotojams, jų neatplėšęs. Ant vokelių būdavo užrašyti darbuotojų inicialai. 2020 m. Kauno filiale dirbo viena gydytoja, tad į apskaitą neįtrauktų pinigų buvo nuo 1 000 iki 2 000 Eur per mėnesį karantino metu ir nuo 1 000 iki 12 000 Eur per mėnesį ne karantino metu. Slaugytojos gaudavo nuo 20 iki 300 Eur apskaitoje neatvaizduotą atlyginimą ir priedus prie darbo užmokesčio. A. Š. Klaipėdos filiale paėmė pinigus 2 ar 3 kartus 2020 m. ir 2021 m. vasario 24 d. paėmė 9 000 Eur kasos aparatu neužfiksuotų pinigų. Visos įmonės buhalterinę apskaitą kaltinamasis tvarkė vienas, deklaracijas teikė elektroniniu būdu. Kasos aparatu užfiksuotų pinigų suma per mėnesį Kauno filiale sudarė apie 14 000–15 000 Eur, Klaipėdos filiale – apie 18 000 Eur, Vilniaus filiale mažiau. 2019–2020 m. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje galėjo neatvaizduoti apie 259 424 Eur gautų pajamų. Visa ši suma buvo panaudota jos neįtraukiant į apskaitą mokant darbo užmokestį ir premijas darbuotojams, įsigyjant prekes. Ikiteisminio tyrimo metu buvo patikslintos 2019 metų gruodžio mėn. ir 2020 metų gruodžio mėn. deklaracijos ir papildomai sumokėta 88 263,53 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 101 465,16 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Iš viso į valstybės biudžetą papildomai buvo sumokėta 189 728,69 Eur. A. Š. nuoširdžiai gailisi dalyvavęs nusikalstamoje veikoje. Kratos, atliktos 2021 vasario 24 d. jo darbo vietoje, metu rasti pinigai – 101 500 Eur ir 5 295 Eur – yra jo asmeninės santaupos (49 t., b. l. 21–24, 30–32, 88–95, 98–100, 101–102, 103–110, 111–112, 113, 123–125).

Trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovas A. N. pareiškė, kad dėl atstovaujamo juridinio asmens padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažįsta, ir parodė, kad 2024 m. sausio 1 d. jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, 2023 m. sausio 23 d. 100 proc. bendrovės akcijų įsigijo UAB (duomenys neskelbtini). A. N. nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, todėl kaltinime nurodytų aplinkybių negali nei patvirtinti, nei paneigti. Ateityje jo vadovaujama įmonė komercinę veiklą vykdys nepažeisdama įstatymų. Šiuo metu įmonėje yra įsteigta vyr. kasininko pareigybė. Visuose įmonės padaliniuose pastatyti seifai, į kuriuos pinigus gali įdėti kasininkai, o išimti – tik vyr. kasininkas. Pacientų registracija pradėta vykdyti tik elektroninėje sistemoje. Kaltinamieji A. Š. ir A. U. įmonėje nebedirba ir nėra naudos gavėjai. UAB (duomenys neskelbtini) dalį padarytos žalos valstybei atlygino 2021 metais ir ketina atlyginti likusią neatlygintą žalą. Įmonės vadovas A. N. apgailestauja dėl neatsakingų ankstesnių vadovų ir įmonės darbuotojų veiksmų (49 t., b. l. 156–15 8).

E. B., apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad nuo 2001 m. dirbo Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos padalinyje. E. B. nedirbo su kasos aparatu, grynuosius pinigus iš pacientų priimdavo tik išimtinais atvejais, kartą ar du per mėnesį, kai registratorių-administratorių E. S. ir V. P., kurioms suteikta teisė dirbti su kasos aparatu, nebūdavo darbo vietoje. 2001 m. ar 2002 m. įmonės vadovai A. U. ir A. Š. nurodė padalinio darbuotojams kuo mažiau gautų grynųjų pinigų užfiksuoti kasos aparatu. A. U. arba A. Š. jai pavedė paimti iš registratorių į apskaitą neįtrauktus pinigus, juos suskaičiuoti ir užpildyti lenteles, jose nurodyti šiuos duomenis: veiklos periodą (mėnesį), gydytojų inicialus ir kiekvieno gydytojo kiekvieną dieną uždirbtą pinigų sumą. E. S. ir V. P. kartu su pinigais jai perduodavo popieriaus lapelius, viename iš jų būdavo nurodyta bendra kiekvienos dienos iš pacientų gauta ir kasoje neužfiksuota pinigų suma, antrajame – tą dieną dirbusio gydytojo inicialai ir jo uždirbta pinigų suma. E. B. gautus pinigus ir savo sudarytas lenteles perduodavo A. U.. A. U. apskaičiuodavo grynaisiais pinigais mokėtinus atlyginimus ir kiekvieną mėnesį perduodavo E. B. vokelius su pinigais ir užrašytais inicialais: vokas su pinigais ir raide M buvo skirtas A. B., su raidėmis NS – O. M., su raide C – E. S., su raide D – A. P.. E. B. vokelius su pinigais perduodavo Klaipėdos padalinio darbuotojams. Ji taip pat gaudavo į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį grynaisiais pinigais už dirbtus viršvalandžius, kurių viena valanda kainuoja 5,5 Eur. Ant jai skirto voko būdavo užrašyta raidė Š. E. B. gaudavo nedideles sumas – 50 arba 100 Eur. Ji nežino, kokias pinigų sumas vokeliuose gaudavo klinikos gydytojai. Paskutinį kartą 2021 m. vasario 24 d. E. S. jai perdavė paketėlius su 10 339 Eur, kuriuos E. B. turėjo suskaičiuoti ir perduoti A. U. Paskutinius dvejus metus E. B. kas mėnesį A. U. perduodavo apie 8 000–10 000 Eur grynųjų pinigų. Į apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis buvo išmokamas kas mėnesį visiems Klaipėdos padalinio darbuotojams. Kratos metu jos namuose rasti pinigai – daugiau nei 10 000 Eur, susegtų į atskirus paketėlius, yra klinikos pinigai, kuriuos jai atidavė E. S.. Šiuos pinigus E. B. turėjo perduoti A. U.. Iš šių pinigų A. U. mokėdavo į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį grynaisiais pinigais klinikos darbuotojams (11 t., b. l. 15–16, 25–28, 61–64).

Kratos, atliktos 2021 m. vasario 24 d. E. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, metu rasti rankraštiniai užrašai, atsiskaitymo lapeliai su susegtais pinigais, iš viso 10 284 Eur (t. 25, b. l. 76–84, t. 26, b. l. 47–50, 51–153).

Klaipėdos apygardos prokuroro 2024 m. vasario 19 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi, E. B., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jai nutraukta (t. 11, b. l. 83–88, 89–98, 101–135, 136–171).

E. S., apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad nuo 2001 m. dirbo Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB (duomenys neskelbtini) administratore-registratore. Pagrindinės jos darbo funkcijos yra pacientų registracija, klientų atsiskaitymų už paslaugas priėmimas kasos aparatu. E. S. yra susipažinusi su kasos aparato naudojimo taisyklėmis, pildo darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, sudaro darbo grafikus visiems klinikoje dirbantiems darbuotojams. Darbo užmokestis – 614 Eur jai išmokamas vieną kartą per mėnesį pervedant į banko sąskaitą. Be to, už papildomas funkcijas, susijusias su gautų grynųjų pinigų apskaita, ji kas mėnesį gaudavo nuo 230 Eur iki 350 Eur grynaisiais pinigais. Iš pacientų gautų grynųjų pinigų nefiksuoti kasos aparatu jai 2001 m. nurodė UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorius A. Š., dalyvaujant ir girdint klinikos direktoriui A. U.. Nuo to laiko E. S. dalies iš įmonės klientų už suteiktas paslaugas gautų grynųjų pinigų neužfiksuodavo kasos aparatu. Tai priklausė nuo įvairių aplinkybių: kliento elgesio, atsiskaitymo metu registratūroje buvusių pašalinių asmenų. Operacijas kasos aparatu atlieka ir registratorė V. P., o esant būtinybei, ir E. B.. V. P. taip pat buvo nurodyta dalies gautų grynųjų pinigų nefiksuoti kasos aparatu. Baigusi darbą, E. S. į apskaitą neįtrauktus grynuosius pinigus parsinešdavo į namus ir juos saugodavo iki savaitės pabaigos, kol perduodavo E. B.. Kartu su pinigais ji perduodavo klientų atsiskaitymo lapelius. Per mėnesį ji E. B. perduodavo nuo 12 000 Eur iki 14 000 Eur į apskaitą neįtrauktų grynųjų pinigų. Perduodama grynuosius pinigus E. B., E. S. nepasirašydavo jokio dokumento. E. B. gautus grynuosius pinigus taip pat saugodavo savo namuose ir perduodavo atvykusiam direktoriui A. U. arba finansų direktoriui A. Š. Kiekvieno mėnesio pabaigoje E. B. sudarydavo lentelę, kurioje pagal kiekvieną mėnesį gydytojų dirbtą dieną užfiksuodavo kiekvieno gydytojo suteiktų paslaugų bendrą sumą (tiek atvaizduotų, tiek neatvaizduotų apskaitoje pinigų). E. S. žino, kad visiems klinikoje dirbantiems gydytojams buvo išmokamas papildomas į apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis grynaisiais pinigais. Išmokamos grynųjų pinigų sumos buvo skirtingos ir priklausydavo nuo suteiktų paslaugų kainos ir bendros pacientų sumokėtos sumos. Į apskaitą neįtraukti grynieji pinigai buvo išmokami ir slaugytojoms už viršvalandžius bei darbą poilsio dienomis. Į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį grynaisiais pinigais gaudavo visi Klaipėdos padalinio darbuotojai. 2021 m. vasario 24 d. asmens kratos metu jos darbo drabužių kišenėje rasti grynieji pinigai, apie 400 Eur, ir kratos metu jos gyvenamojoje vietoje rasti grynieji pinigai, 720 Eur, su atsiskaitymo lapeliu yra įmonės į apskaitą neįtraukti pinigai (t. 12, b. l. 24–28, 91–94, 108–111).

Kratos, atliktos 2021 m. vasario 24 d. E. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, metu rasti užrašai, atsiskaitymo lapeliai ir pinigai – 720 Eur. Asmens kratos metu E. S. chalato kišenėje rasti 385 Eur ir atsiskaitymo lapeliai. Dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad atsiskaitymo lapuose užrašytos valandos, pavardės: V. D., J. B., R. G., J. J., O. D., M. D., A. B., A. P., V. M., asmenų vardai ir pavardės, telefonų numeriai, prie kai kurių pavardžių uždėtas pliuso ženklas, užrašytos sumos nuo 30 Eur iki 90 Eur (t. 25, b. l. 9–14, 15–18).

Klaipėdos apygardos prokuroro 2024 m. vasario 19 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi, E. S., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jai nutraukta (t. 12, b. l. 138–143, 144–155, 158–192, t. 13, b. l. 1–36).

V. P., apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos padalinyje dirba nuo 2009 m. dirba kasininke-registratore. E. S. taip pat yra kasininkė-registratorė. Jos yra atsakingos už grynųjų pinigų priėmimą ir įregistravimą kasos aparatu. E. B. yra administratorė. A. U. yra įmonės vadovas, o A. Š. – finansų direktorius. Darbo užmokestis V. P. išmokamas kas mėnesį, pinigus pervedant į banko sąskaitą. 2010 m. E. S. pasakė, kad dalies už suteiktas paslaugas sumokėtų pinigų „nemuštų į įmonės kasą“. Nuo to laiko V. P. dalies grynųjų pinigų neregistravo kasos aparatu. Iš klientų gautus ir į apskaitą neįtrauktus pinigus ji palikdavo sutartoje vietoje – spintelėje. Kartu su pinigais padėdavo paciento atsiskaitymo lapelį su nurodyta paslaugos kaina, o savaitgaliais – ir popieriaus lapą, kuriame užrašydavo gydytojo duomenis, paciento duomenis ir jo sumokėtą pinigų sumą. V. P. mano, kad per savaitę ji galėjo kasoje neužfiksuoti iki 400 Eur gautų pinigų, darbo užmokesčio vokelyje ji niekada negaudavo, tačiau yra gavusi „Akropolio“ dovanų čekių ir kalėdinių premijų grynaisiais pinigais. Grynuosius pinigus jai perduodavo E. S. arba E. B. (t. 10 b. l. 17–19, 37–39, 53–55).

Kratos, atliktos 2021 m. vasario 24 d. V. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini, Klaipėdos r., metu buvo rasti du sąsiuviniai. Šių daiktų apžiūros metu nustatyta, kad žydros spalvos sąsiuvinyje užrašyti asmenų vardai ir pavardės, telefonų numeriai ir žodžių sutrumpinimai: „1 k., 2 k., biopsijos ats., dėl ap., vaikšto dėl neš., po oper., sesuo neįgali, skubiai, prof., pienligė“. Oranžinės spalvos sąsiuvinyje surašyti darbuotojai: „J. B., A. B., R. G., V. D., V. B., O. D., V. M., V. R., J. J.“, ir nurodytas jų darbo laikas, taip pat yra įrašai, nurodantys, kaip naudotis kasos aparatu (t. 27, b. l. 9–13).

Klaipėdos apygardos prokuroro 2024 m. vasario 19 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi, V. P., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jai nutraukta (t. 10, b. l. 77–83, 84–94, 97–131, 132–167).

T. G., apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus padalinyje dirba nuo 2007 m. kovo 20 d. vadybininke. Įmonės direktorius yra A. U., finansų direktorius A. Š. T. G. yra atsakinga už didmeninę prekybą vaistais. Ji taip pat atliko registratorės funkcijas ir iš klientų priėmė grynuosius pinigus už suteiktas paslaugas, pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, sudarė Vilniaus filialo darbuotojų darbo grafikus. Darbo užmokestį gavo pavedimu į banko sąskaitą. Kiekvieną mėnesį A. U. papildomai išmokėdavo 100 Eur grynaisiais pinigais. Klientas už klinikos paslaugas galėdavo atsiskaityti banko kortele, grynaisiais pinigais arba banko pavedimu, pagal išrašytą sąskaitą faktūrą. Direktoriaus A. U. nurodymu T. G. dalies klinikos pajamų nefiksavo kasos aparatu. Per dieną kasos aparatu neužregistruodavo nuo 60 Eur iki 2 000 Eur klientų sumokėtų pinigų. Kasos aparatu neužregistruotus pinigus ji nunešdavo į personalo kambarį, esantį šalia registratūros, ir įdėdavo į spintą. Apie tai, kad spintoje buvo laikomi ir į apskaitą neįtraukti grynieji pinigai, žinojo S. M.. Šiuos pinigus T. G. arba S. M. perduodavo direktoriui A. U. (t. 15, b. l. 26–29, 54–56, 70–72).

Klaipėdos apygardos prokuroro 2024 m. vasario 20 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi, T. G., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jai nutraukta (t. 15, b. l. 95–100, 101–110, 113–136, 137–161).

S. M., apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad nuo 2008 m. dirba UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus padalinyje vadybininke. Klinikos vadovas yra A. U., finansininkas A. Š.. Darbo užmokestį gauna pavedimu į banko sąskaitą ir gauna priedą prie užmokesčio grynaisiais pinigais už gerą darbą. S. M. vadovavosi žodiniu A. U. nurodymu dalies pajamų neregistruoti kasos aparatu. Pinigus, kurie nebuvo užfiksuoti kasos aparatu, ji įdėdavo į voką ir kartu su atsiskaitymo lapeliais nunešdavo į poilsio kambarį ir įdėdavo į stalo stalčių. Šiuos pinigus paimdavo A. U.. Paskutinį kartą į apskaitą neįtrauktus pinigus S. M. įdėjo į poilsio kambario stalo stalčių 2021 metų vasario mėn. Per mėnesį kasos aparatu neužfiksuotų pinigų suma galėjo būti nuo 50 Eur iki 1 000 Eur (t. 16, b. l. 28–30, 41–43, 62–64, 78–80).

Klaipėdos apygardos prokuroro 2024 m. vasario 20 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi, S. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jai nutraukta (t. 16, b. l. 98–103, 104–110, 113–136, 137–161).

L. C., apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad nuo 2006 m. dirba UAB (duomenys neskelbtini) Kauno padalinyje bendrosios praktikos slaugytoja-registratore, taip pat atlieka kasininkės funkcijas – registruoja klientų sumokėtus grynuosius pinigus kasos aparatu. Darbo užmokestis jai išmokamas kas mėnesį į banko sąskaitą. L. C. niekada nėra gavusi darbo užmokesčio grynaisiais pinigais. Klientai už klinikos gydytojų suteiktas paslaugas moka grynaisiais pinigais. A. Š. nurodymu L. C. ne visus klientų sumokėtus pinigus registruodavo kasos aparatu. Į apskaitą neįtrauktus pinigus ji padėdavo A. Š. nurodytoje vietoje – spintoje, esančioje virtuvėlėje už registratūros (t. 13, b. l. 59–62, 80–82, 96–98).

Klaipėdos apygardos prokuroro 2024 m. vasario 22 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi, L. C., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jai nutraukta (t. 13, b. l. 118–123, 124–130, 133–164, 165–196).

V. J., apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad nuo 2019 m. birželio mėn. dirba UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale akušere-registratore. Skaitmeninėje sistemoje FOXUS suvedami duomenys apie pacientus. Klinikoje atsiskaitymas banko kortele negalimas. Pacientai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, kuriuos registratorės užfiksuodavo kasos aparatu. Darbo pradžioje V. J. visus gautus pinigus registruodavo kasos aparatu, tačiau netrukus finansų direktoriaus nurodymu dalies gautų pinigų neberegistravo. Nuo to laiko V. J. tais atvejais, kai pacientai apsilankydavo klinikoje ne pirmą kartą ir nereikalaudavo kasos kvito, sumokėtų grynųjų pinigų neužfiksuodavo kasos aparatu. Į apskaitą neįtrauktas pinigus V. J. padėdavo kasos aparate į stalčių, o darbo pabaigoje nunešdavo į 8 kabinetą ir padėdavo į spintą. Kartu su pinigais ji padėdavo gydytojo konsultacijos lapelius, kuriuose „varnele“ pažymėdavo sumas, neužfiksuotas kasos aparatu, tam, kad finansų direktorius galėtų tvarkyti neužfiksuotų pinigų apskaitą. Taip pat elgėsi ir jos kolegės. V. J. už pusę etato gaudavo per mėnesį 310 Eur, jie buvo pervedami į banko sąskaitą. A. Š. papildomai išmokėdavo vokelyje nuo 100 Eur iki 300 Eur. Gavusi pinigus vokelyje, ji nepasirašydavo jokio dokumento. UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filialo registratūroje paimto kompiuterio dokumentų apžiūros metu V. J. paaiškino, kad į programos FOXUS laukelį „Pacientų registracija“ nebuvo suvedami duomenys apie klientus, kurių sumokėti pinigai nebuvo užfiksuoti kasos aparatu (17 t., b. l. 32–35, 48–50, 53–55, 69–71, 85–87).

Klaipėdos apygardos prokuroro 2024 m. vasario 22 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. vasario 23 d. nutartimi, V. J., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jai nutraukta (t. 17, b. l. 102–107, 108–114, 117–146, 147–177).

R. P., apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad nuo 2013 m. dirba UAB (duomenys neskelbtini) Kauno padalinyje bendrosios praktikos slaugytoja. Įmonės generalinis direktorius yra A. U., o finansų direktorius ir Kauno padalinio vadovas – A. Š. 2019 m. sausio 1 d. R. P. darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, buvo 1 100 Eur. Nuo 2020 m. sausio 1 d. – 1 200 Eur. Darbo užmokestis – 830 Eur jai buvo pervedamas į banko sąskaitą. Dalį algos, apie 250 Eur, ji gaudavo vokelyje grynaisiais pinigais. Algą grynaisiais pinigais perduodavo A. Š. arba A. U. Kartais jie registratūroje palikdavo vokelius su darbo užmokesčiu, skirtu gydytojams. Kaune už suteiktas paslaugas klientai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. R. P. ne visus klientų sumokėtus pinigus užregistruodavo kasos aparatu. Į apskaitą neįtrauktas pinigus ji palikdavo sutartoje vietoje – registratūros stalčiuje. Kartu su pinigais padėdavo ir pacientų mokėjimo lapelius, kuriuose varnele pažymėdavo sumas, užregistruotas kasos aparatu. Pinigus paimdavo A. Š.. Klinikos kompiuteryje yra pacientų registravimo sistema, kurioje įvedami pacientų mokėjimai. Kompiuteryje registruojama informacija sutapdavo su kasos aparatu užregistruotomis operacijomis (t. 14, b. l. 31–34, 36–38, 62–64, 78–80).

Klaipėdos apygardos prokuroro 2024 m. vasario 22 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi, R. P., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jai nutraukta (t. 14, b. l. 109–113, 114–121, 124–154, 155–186).

G. S., apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad nuo 2017 m. dirba UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale bendrosios praktikos slaugytoja-registratore ir atlieka kasininkės funkcijas, t. y. iš pacientų gautus grynuosius pinigus užregistruoja kasos aparatu. Darbo užmokestis jai pervedamas į banko sąskaitą, tačiau už papildomai dirbtas valandas išmokamas „vokeliuose“ grynaisiais pinigais. G. S. savo darbo laiką fiksavo klinikos kompiuterio „Excel“ programa lentelėje, pavadintoje „Slaugytojų valandos“. Darbo užmokestį, nuo 50 Eur iki 200 Eur, „vokelyje“ gavo ne kiekvieną mėnesį. Algą vokelyje išmokėdavo A. Š. G. S. matė, kad A. Š. vokelius perduodavo ir kitoms klinikos darbuotojoms. Ant jos vokelio visada būdavo užrašyta raidė „Z“. Nurodymą nefiksuoti dalies gautų pinigų davė A. Š.. Jis nurodė, kad dalis gautų grynųjų pinigų per kasą turi „nepraeiti“, t. y. dalis turi būti užfiksuota kasos aparatu, kita dalis ne. A. Š. kiekvieną dieną tikrindavo kasos aparato žurnalo dienos ataskaitą ir kartais būdavo nepatenkintas tuo, kad per daug pinigų užregistruota kasos aparatu. Jis teiraudavosi, kas tą dieną dirbo ir vykdė grynųjų pinigų operacijas kasos aparatu. Visi į apskaitą neįtraukti pinigai darbo dienos pabaigoje būdavo sudedami į voką ir padedami į spintą poilsio kambaryje. Šią vietą jai nurodė pats A. Š.. Atsiskaitymų lapeliuose, kuriuose gydytojai įrašydavo pacientų mokėtinas sumas, G. S. pažymėdavo taškelį, kad atskirtų į apskaitą neįtrauktų pinigų sumas. Per dieną tokių pinigų suma sudarė nuo 200 Eur iki 1 000 Eur. G. S. į programą „Foxus“ įvesdavo paciento asmens kodą ir programa „Sveidra“ pati sugeneruodavo duomenis. Gydytojas šioje programoje surašydavo informaciją apie paciento apsilankymą. Po konsultacijos pacientas registratūroje pateikdavo gydytojo išrašytą mokėjimo lapelį, kuriame būdavo nurodyta, kokios paslaugos jam suteiktos. G. S. programoje „Foxus“ pažymėdavo, kokia paslauga buvo suteikta ir kokia jos kaina. Kitoje programoje „Pacientų registracija“ ji surašydavo paciento duomenis ir jiems suteiktas paslaugas. Jei paciento sumokėti pinigai nebūdavo registruojami kasos aparatu, tai informacija apie suteiktas paslaugas nebūdavo įrašoma ir į minėtą programą (18 t., b. l. 23–26, 43–45, 47–49, 63–65, 79–81).

Klaipėdos apygardos prokuroro 2024 m. vasario 21 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi, G. S., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jai nutraukta (t. 18, b. l. 116–120, 121–126, 129–159, 160–190).

Liudytoja O. M. parodė, kad nuo 2012 m. sausio mėn. dirba UAB (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytoja. O. M. pacientus palydi iki gydytojo kabineto, asistuoja gydytojui, paima gydytojų paskirtų tyrimų ėminius, pildo pacientų medicinines korteles. O. M. dirbo su gydytojais I. B., R. G., A. B., A. P., O. D. ir V. D.. Klinikos vadovas yra A. U.. Nuo 2018 m. oficialiai ji gauna nuo 380 Eur iki 450 Eur darbo užmokestį, kuris kartą per mėnesį yra pervedamas į banko sąskaitą. Už viršvalandžius O. M. gauna nuo 27,50 Eur iki 110 Eur grynaisiais pinigais. Kiekvieno mėnesio pabaigoje ji suskaičiuoja ir ant lapo surašo visą tą mėnesį dirbtų valandų skaičių ir lapą perduoda klinikos darbuotojai E. S., o ši informaciją perduoda finansininkui A. Š. Atlygį grynaisiais pinigais perduoda E. B., vieną kartą perdavė ir E. S.. 2021 m. sausio mėn. liudytoja gavo vokelį su 200 Eur, o vasario mėn. negavo. Liudytoja neatlieka grynųjų pinigų operacijų kasos aparatu. Su kasos aparatu grynųjų pinigų operacijas vykdo tik E. S. ir V. P. (t. 5 t., b. l. 185–189, t. 6, b. l. 1–2).

Liudytoja I. B. parodė, kad nuo 2001 m. dirba UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale gydytoja akušere-ginekologe. Darbo užmokestį – 700 Eur, neatskaičius mokesčių, liudytoja gauna pavedimu į banko sąskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas yra A. U., finansininkas – A. Š.. 2018 m. pabaigoje susitarė su direktoriumi A. U., kad jai bus mokamas priedas prie atlyginimo – paskatinimas grynaisiais pinigais. Liudytoja neprisimena, kiek mėnesių 2019 m gavo darbo užmokestį grynaisiais pinigais. 2020 m. tokio priedo negavo nuo kovo mėn. iki gegužės mėn., nes tuo metu atostogavo. Nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. spalio 30 d. turėjo nedarbingumą dėl ligos. Kitais mėnesiais gavo nuo 120 Eur iki 400 Eur užklijuotame vokelyje. Vokelį jai perduodavo E. B. arba rasdavo padėtą darbo kabinete ant stalo. 2021 m. sausio mėn. liudytoja gavo vokelį su 350 Eur. Gavusi priedą prie atlyginimo grynaisiais pinigais, liudytoja jokio dokumento nepasirašydavo. Konsultacijos metu dalyvaudavo akušerė, ji atsiskaitymo lapelyje įrašydavo paslaugų kodus ir jų kainas. I. B. nematė, kaip pacientas atsiskaitydavo registratūroje, todėl nežino, ar visos piniginės lėšos buvo užfiksuojamos kasos aparatu (t. 5, b. l. 172–174).

Liudytoja O. D. parodė, kad nuo 2000 m. dirba UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale gydytoja ginekologe. Klinikos vadovas yra A. U., buhalteris – A. Š. Nuo 2019 lapkričio mėn. liudytoja pagal darbo sutartį pavedimu į banko sąskaitą gauna 1 300 Eur darbo užmokestį. 2019 m. pradžioje žodžiu susitarė su A. U., kad O. D. bus mokamas paskatinimas – priedas prie atlyginimo grynaisiais pinigais. Nuo to laiko E. B. kartą per mėnesį jai perduodavo vokelį su pinigais, nuo 100 Eur iki 300 Eur. Pinigų suma būdavo nevienoda, nuo ko ji priklausė, liudytoja nežino. Priedą prie atlyginimo vokelyje gaudavo ne kiekvieną mėnesį, kiek pajamų gavo tokiu būdu, neprisimena. 2021 m. sausio pabaigoje ar vasario pradžioje gavo 300 Eur priedą grynaisiais pinigais. Pacientai už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo registratūroje, todėl O. D. nežino, ar visos iš pacientų gautos lėšos buvo užfiksuojamos kasos aparatu (t. 5, b. l. 138–140).

Liudytoja V. M. parodė, kad nuo 2001 m. dirba UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale gydytoja akušere-ginekologe. Klinikos vadovas yra A. U., finansininkas – A. Š. Nuo 2018 m. darbo sutartyje numatytas atlyginimas – 550 Eur neatskaičius mokesčių. V. M. darbo užmokestį – 430 Eur gauna kartą per mėnesį pavedimu į banko sąskaitą. 2019 m. liudytoja susitarė su A. U. dėl paskatinimo, priedo prie atlyginimo mokėjimo grynaisiais pinigais. V. M. mano, kad priedo dydis priklausė nuo apsilankiusių pacientų skaičiaus ir suteiktų paslaugų kainos. Kiek kartų ir kokio dydžio priedus prie atlyginimo gavo 2019–2021 m., liudytoja neprisimena. Mažiausiais priedas prie atlyginimo grynaisiais pinigais buvo apie 50 Eur, o didžiausias – apie 280 Eur. Pinigus užklijuotame voke perduodavo E. B. arba kažkas padėdavo kabinete ant darbo stalo. Paskutinį kartą tokį priedą prie atlyginimo – 220 Eur gavo 2021 m. sausio pabaigoje. Jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų gavimą, ji nepasirašydavo. Pacientai už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo registratūroje, todėl V. M. nežino, ar visos iš pacientų gautos lėšos buvo užfiksuojamos kasos aparatu (t. 5, b. l. 144–146).

Liudytoja F. D. parodė, kad nuo 2018 m. spalio 9 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) medicinos biologe. Darbo sutartyje numatyta, kad jos užmokestis priklauso nuo atliktų tyrimų kiekio. F. D. per mėnesį gauna nuo 200 Eur iki 300 Eur darbo užmokestį pavedimu į banko sąskaitą. 2019 m. pradžioje liudytoja paprašė A. Š. ir A. U. padidinti darbo užmokestį ir nuo to laiko gaudavo priedą prie atlyginimo grynaisiais pinigais – nuo 80 Eur iki 160 Eur. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. jai buvo padidintas oficialus darbo užmokestis iki 500 Eur. Nuo to laiko priedą vokelyje grynaisiais pinigais gavo tik kelis kartus, tačiau datų ir gautų sumų neprisimena (t. 5, b. l. 93–95).

Liudytoja E. J. parodė, kad nuo 2012 m. pradžios dirba UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale gydytoja akušere-ginekologe. Dėl darbo sąlygų ir užmokesčio liudytoja tarėsi su E. D. ir finansų direktoriumi A. Š.. Darbo sutartį pasirašė klinikos direktorius A. U.. Kauno filiale, be jos, dirbo gydytojai R. V., D. V., H. S., M. M. ir E. M. ir slaugytojos R. P., G. S., V. J. ir L. C.. Slaugytojos registruodavo pacientus pas gydytojus, užvesdavo pacientų asmens sveikatos istorijas, pagal klinikoje esamą kainoraštį suskaičiuodavo ir pasakydavo pacientams atliktų procedūrų kainą, priimdavo pinigus iš pacientų, dirbdavo su kasos aparatu. E. J. į paciento sveikatos istoriją įrašydavo informaciją apie atliktas medicinines procedūras, surašydavo anamnezę, tyrimo rezultatus. Ligos istorija buvo pildoma ir kompiuterinėje programoje „Foxus“. Ši programa apsaugota prisijungimo kodais, kuriuos žino klinikos gydytojai ir slaugytojos. Klinikoje teikiamų paslaugų kainos buvo surašytos kainoraštyje. Apie suteiktas medicinines paslaugas pacientams E. J. pažymėdavo mokėjimo lape. Lapą su pažymėtomis atliktomis paslaugomis pateikdavo pacientui, o jis perduodavo registratorei. Nuo 2019 m. sausio 1 d. liudytoja gauna apie 800 Eur darbo užmokestį, kuris kartą per mėnesį yra pervedamas į jos banko sąskaitą. Be oficialaus darbo užmokesčio, ji gauna priemoką grynaisiais pinigais. 2019 m. ir 2020 m. E. J. grynaisiais pinigais gavo ne mažiau kaip 2 000 Eur. Neoficialų darbo užmokestį mokėjo A. Š. kartą per ketvirtį, nuo 300 Eur iki 400 Eur. A. Š. neoficialiai išmokėtas sumas vadino premijomis. A. Š. įspėjo liudytoją, kad ji gaunamo darbo užmokesčio ir premijų dydžio su kitais darbuotojais neaptarinėtų (t. 5, b. l. 99–103).

Liudytoja E. M. parodė, kad nuo 2017 m. ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale gydytoja akušere-ginekologe. Paciento kortelę į kabinetą atnešdavo slaugytoja. Kortelėje būdavo įdėtas paciento atsiskaitymo lapas. Po konsultacijos E. M. apibraukdavo paciento atsiskaitymo lape suteiktos paslaugos kodą. Pacientas atsiskaitydavo registratūroje grynaisiais pinigais, banko mokėjimo kortele arba pavedimu. Liudytoja kelis kartus gavo priedą prie atlyginimo grynaisiais pinigais, 2019 m. toks priedas sudarė nuo 3 000 Eur iki 5 000 Eur, 2020 m. – nuo 7 000 Eur iki 10 000 Eur. Vokelį su pinigais dažniausiai rasdavo padėtą persirengimo kambaryje (t. 5, b. l. 125–127).

Liudytoja G. S. parodė, kad nuo 2015 m. dirba UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale akušere. Nuo 2019 m. birželio mėn. ji yra vaiko auginimo atostogose. Darbo sutartį pasirašė su klinikos vadovu A. U. Darbo užmokestį gaudavo pavedimu į banko sąskaitą. Su A. Š. žodžiu susitarė, kad bus mokamas papildomas priedas prie atlyginimo grynaisiais pinigais. Vokelį su grynaisiais pinigais, nuo 20 Eur iki 100 Eur, perduodavo A. Š. (t. 6, b. l. 113–115).

Liudytoja A. A. parodė, kad nuo 2015 m. lapkričio mėn. dirba UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale gydytoja akušere-ginekologe. Darbo sutartį pasirašė su klinikos vadovu A. U. Darbo užmokestį gaudavo pavedimu į banko sąskaitą. Su vadovu A. U. žodžiu aptarė, kad prie atlyginimo jai bus mokamas priedas, kuris priklausys nuo suteiktų paslaugų skaičiaus ir vertės. Per 2019 m. grynaisiais pinigais liudytoja gavo ne mažiau kaip 1 000 Eur ir ne daugiau kaip 1 100 Eur. Per 2020 m. grynaisiais pinigais gavo ne mažiau kaip 3 000 Eur ir ne daugiau kaip 3 500 Eur. Ar gavo priedą prie atlyginimo 2021 m., liudytoja neprisimena. Vokelį su grynaisiais pinigais kas mėnesį rasdavo padėtą klinikos poilsio kambaryje. Ant vokelio būdavo užrašyta jos pavardės pirma raidė arba visa pavardė (t. 6, b. l. 64–66).

Liudytoja I. V. 2022-09-06 apklausos metu parodė, kad nuo 2017 m. spalio mėn. dirba UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale bendrosios praktikos slaugytoja. Paskutiniu metu gavo 500 Eur darbo užmokestį į banko kortelę. Prie atlyginimo gaudavo grynaisiais pinigais priedą, tačiau suma būdavo skirtinga ir ne kiekvieną mėnesį. Dėl atlyginimo priedo, gaunamo grynaisiais pinigais, buvo žodžiu susitarta su vadovu A. U., kad bus mokamas grynaisiais pinigais kas mėnesį priklausomai nuo kiek gaus papildomo darbo. Papildomas darbas buvo pavadavimas kitų darbuotojų atostogų metu, ligos metu. Per mėnesį grynaisiais pinigais gaudavo ne mažiau kaip 100 Eur ir ne daugiau kaip 250 Eur. Per vienus metus negaudavo grynaisiais pinigais atsiskaitymo priedo tik du mėnesius, o kitus mėnesius gaudavo priedą prie atlyginimo grynaisiais pinigais. Vokelį su pinigais, t. y. grynaisiais pinigais, kur buvo priedas prie atlyginimo, rasdavo padėtą personalo kambaryje, ant jo būdavo užrašytas jos vardas (6 t., b. l. 75–77).

Liudytoja J. R. parodė, kad nuo 2015 m. lapkričio 2 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale biologe. Darbo sutartyje yra numatytas darbo užmokestis 1 500 Eur atskaičius mokesčius. Direktorius A. U. pasakė, kad atsižvelgiant į darbo rezultatus bus mokamos premijos. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. liudytoja kas mėnesį gavo 1 500 Eur pavedimu į banko sąskaitą ir ne mažiau kaip 200 Eur, bet ne daugiau kaip 500 Eur grynaisiais pinigais. Grynuosius pinigus išmokėdavo direktorius A. U. Jis poilsio kambaryje palikdavo vokelius su pinigais. Už šiuos pinigus niekur pasirašyti nereikėjo (t. 6, b. l. 92–94).

Liudytoja J. Š. parodė, kad nuo 2004 m. liepos 15 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale akušere. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. liudytoja kas mėnesį gavo darbo užmokestį pavedimu į banko sąskaitą ir ne mažiau kaip 150 Eur, bet ne daugiau kaip 300 Eur grynaisiais pinigais. Šiuos pinigus išmokėdavo direktorius A. U.. Jis vokelį su pinigais padėdavo šaldytuve arba spintelėje. A. U. atveždavo pinigus kiekvieną mėnesį nuo 5 iki 9 d. Už šiuos pinigus pasirašyti nereikėjo (t. 6, b. l. 87–89).

Liudytoja R. B. parodė, kad 2019 m. nuo vasario mėn. iki lapkričio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale pas gydytoją R. G. lankėsi 11 kartų. Kiekvieno apsilankymo metu už suteiktas paslaugas mokėjo ne mažiau kaip 80 Eur ir ne daugiau kaip 100 Eur, 2 kartus mokėjo ne mažiau kaip 100 Eur ir ne daugiau kaip 110 Eur. 2020 m. nuo sausio mėn. iki lapkričio mėn. šioje klinikoje lankėsi 10 kartų. Kiekvieno apsilankymo metu mokėjo ne mažiau kaip 80 Eur ir ne daugiau kaip 100 Eur. Už konsultacijas visada mokėdavo registratūros kasoje grynaisiais pinigais. Paprastai ji gaudavo kasos aparato kvitą, bet keletą kartų kvito negavo. 2020 m. lapkričio mėn. 2 kartus vyko į UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus filialą, už atliktas procedūras liudytoja mokėjo grynaisiais pinigais ir mokėjimo kortele. Už šiuos apsilankymus sumokėjo ne mažiau kaip 500 Eur ir ne daugiau kaip 1 000 Eur. 2020 m. po atliktų procedūrų Vilniuje vieną kartą buvo klinikos filiale Klaipėdoje. Už šį apsilankymą mokėjo ne mažiau kaip 80 Eur ir ne daugiau kaip 100 Eur. 2021 m. sausio ir vasario mėn. 2 kartus lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale, mokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 80 Eur ir ne daugiau kaip 100 Eur. Neprisimena, ar gavo mokėjimą patvirtinantį kasos kvitą (t. 4, b. l. 101–103).

Liudytoja I. G. parodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. vasario 1 d. ir 2020 m. vasario 6 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale, už kiekvieną apsilankymą mokėjo mažiausiai 60 Eur ir daugiausiai 300–400 Eur. 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. vasario 7 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale, už abu apsilankymus sumokėjo ne mažiau kaip 2 000 Eur ir ne daugiau kaip 3 000 Eur. Mokėjimą patvirtinančius kasos aparato kvitus gaudavo ne visada, tačiau kiek kartų jų negavo, negali pasakyti. Klinikoje visų apsilankymų metu sumokėjo ne mažiau kaip 5 000 Eur ir ne daugiau kaip 6 000 Eur. Pinigus mokėdavo klinikos kasoje (t. 4, b. l. 70–72).

Liudytoja L. J. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale lankėsi 2019 m. sausio 26 d., administratorei sumokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 100 Eur ir ne daugiau kaip 200 Eur, 2019 m. kovo 9 d. ir 2019 m. kovo 23 d. už atliktas procedūras administratorei sumokėjo grynaisiais pinigais po 60 Eur, 2019 m. rugpjūčio 14 d. už atliktas procedūras administratorei sumokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 60 Eur ir ne daugiau kaip 90 Eur, 2019 m. gruodžio 7 d. už atliktas procedūras administratorei sumokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 60 Eur ir ne daugiau kaip 100 Eur, 2020 m. sausio 29 d. už procedūras administratorei sumokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 50 Eur ir ne daugiau kaip 60 Eur, 2020 m. spalio 24 d. už procedūras administratorei sumokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 100 Eur ir ne daugiau kaip 130 Eur. Liudytoja neprisimena, ar visada gaudavo mokėjimą patvirtinantį kasos aparato kvitą. L. J. vieno iš apsilankymo metu sumokėjo 30 Eur, tačiau neprisimena, kada ir už kokią procedūrą (t. 4, b. l. 84–86).

Liudytoja R. G. parodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. spalio 31 d. 9 kartus lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale, 3 kartus sumokėjo po 60 Eur, o 6 kartus – ne mažiau kaip 90 Eur ir ne daugiau kaip 120 Eur. Mokėjimą patvirtinančius kasos aparato kvitus gavo ne visada. Mokėdavo registratūros kasoje (t. 4, b. l. 77–79).

Liudytoja A. B. parodė, kad nuo 2018 m. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale. Po kiekvieno apsilankymo sumokėjo pinigus, mokėjimo kvitus gavo. 2020 m. vasario 8 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale, už suteiktas paslaugas sumokėjo 500 Eur grynaisiais pinigais, mokėjimo kvito negavo. 2020 m. vasario 11 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale, registratūroje sumokėjo 1 200 Eur grynaisiais pinigais, mokėjimo kvito negavo (t. 4, b. l. 3–5).

Liudytoja K. B. parodė, kad 2021 m. sausio 18 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale, už konsultaciją sumokėjo 145 Eur grynaisiais pinigais, mokėjimo kvito negavo (t. 3 b. l. 192–195).

Liudytoja A. V. parodė, kad 2020 m. UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale pas gydytoją V. D. lankėsi 2 kartus. Už kiekvieną apsilankymą registratūroje sumokėjo po 110 Eur grynaisiais pinigais, kasos aparato kvito negavo (t. 3, b. l. 170–172).

Liudytoja E. S. parodė, kad 2019 m. vieną kartą lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale. Už konsultaciją sumokėjo ne mažiau kaip 50 Eur ir ne daugiau kaip 70 Eur grynaisiais pinigais registratūroje. Neprisimena, ar gavo kasos aparato kvitą (t. 3, b. l. 180–182).

Liudytoja R. G. parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale pas gydytoją R. G. Už tyrimus ir konsultaciją sumokėjo ne mažiau kaip 70 Eur ir ne daugiau kaip 120 Eur. Registratūroje atsiskaitė grynaisiais pinigais, kvito negavo. 2019 m. birželio 12 d. atvyko apžiūros, atsiskaitė grynaisiais pinigais sumokėdama ne mažiau kaip 70 Eur ir ne daugiau kaip 100 Eur, mokėjimą patvirtinančio kvito negavo. 2020 m. spalio 21 d. apsilankė dėl konsultacijos, registratūroje grynaisiais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 70 Eur ir ne daugiau kaip 120 Eur, mokėjimą patvirtinančio kvito negavo. 2021 m. sausio 16 d. po apsilankymo registratūroje sumokėjo 70 Eur grynaisiais pinigais, kvito negavo (t. 3, b. l. 154–157).

Liudytoja R. S. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale lankėsi: 2019 m. sausio 4 d., registratūroje sumokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 80 Eur ir ne daugiau kaip 90 Eur, 2019 m. vasario 20 d. už suteiktas paslaugas registratūroje sumokėjo grynaisiais pinigais 60 Eur, 2019 m. gegužės 15 d. sumokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 80 Eur ir ne daugiau kaip 90 Eur, 2019 m. lapkričio 6 d. sumokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 80 Eur ir ne daugiau kaip 90 Eur. 2019 m. lapkričio 14 d. vyko į Jūrininkų ligoninę konsultacijos pas gydytoją M. D., o už konsultaciją susimokėjo UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale 60 Eur. 2021 m. vasario 1 d. ir 2021 m. vasario 22 d. konsultavosi klinikoje, už kiekvieną konsultaciją sumokėjo ne mažiau kaip 90 Eur ir ne daugiau kaip 100 Eur. Liudytoja neprisimena, ar gavo mokėjimus patvirtinančius kvitus (t. 4, b. l. 114–116).

Liudytoja O. L. parodė, kad 2019–2020 m. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale pas gydytoją V. D.. Už suteiktas paslaugas mokėjo registratūroje, visada tik grynaisiais pinigais. Kiekvieną kartą po apsilankymo pas gydytoją slaugytoja ant lapelio parašydavo paslaugos kainą, šį lapelį liudytoja pateikdavo registratūroje dirbančiai administratorei. Administratorė paimdavo lapelį ir grynuosius pinigus, pinigus įdėdavo į kasos aparato stalčių, tačiau kasos kvito neišmušdavo. 2019 m. balandžio 17 d. už klinikos paslaugas sumokėjo 120 Eur, kvito negavo. 2019 m. liepos 3 d. sumokėjo 120 Eur, kvito negavo. 2019 m. rugsėjo 9 d. sumokėjo 120 Eur, kvito negavo. 2019 m. gruodžio 4 d. sumokėjo 120 Eur, kvito negavo. 2020 m. sausio 8 d. sumokėjo 120 Eur, kvito negavo. 2020 m. rugpjūčio 6 d. sumokėjo 120 Eur, kvito negavo. 2020 m. spalio 1 d. sumokėjo 120 Eur, kvito negavo. UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale O. L. lankėsi du kartus, už visas procedūras mokėjo banko kortele. UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale apie 12 kartų liudytoja pirko vaistus. Vaistus jai paduodavo administratorė iš seifo. Administratorei mokėjo grynaisiais pinigais nuo 40 Eur iki 45 Eur, tačiau mokėjimus patvirtinančių kvitų negavo (t. 4, b. l. 128–131).

Liudytoja L. S. parodė, kad 2021 m. vasario 4 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale pas gydytoją E. D. Už konsultaciją registratūroje sumokėjo 90 Eur grynaisiais pinigais. Kvito negavo (t. 3, b. l. 106–108).

Liudytoja V. K. parodė, kad 2019–2020 m. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale, už kiekvieną apsilankymą mokėjo tik grynaisiais pinigais nuo 60 Eur iki 90 Eur. Klinikoje liudytoja 3–4 kartus pirko vaistus, mokėjo administratorėms grynaisiais pinigais iki 100 Eur, mokėjimus patvirtinančių kvitų negavo. V. K. 2020 m. spalio 6 d. už atliktą procedūrą sumokėjo 90 Eur ir gavo kasos aparato kvitą. Tai buvo vienintelis kartas, kai liudytoja Klaipėdos filiale gavo mokėjimą patvirtinantį dokumentą. 2020 m. spalio 16 d. už paslaugą sumokėjo 60 Eur, kvito negavo. 2020 m. lapkričio 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale už tyrimą sumokėjo 60–90 Eur, kvito negavo. 2020 m. gruodžio 11 d. už tyrimą sumokėjo 90 Eur, kvito negavo. UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale buvo du kartus 2020 m. spalio 23 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d., pirmą kartą sumokėjo 500 Eur, o kiek sumokėjo antrą kartą, neprisimena. Abu kartus gavo mokėjimus patvirtinančius kvitus (t. 4, b. l. 150–153).

Liudytoja J. Č. parodė, kad 2019 m. vasario 4 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale, sumokėjo nuo 60 Eur iki 80 Eur, tikslios sumos neprisimena. Šioje klinikoje Klaipėdos filiale už vizitus mokėjo tik grynaisiais pinigais. Klinikos Klaipėdos filiale lankėsi 2019 m. vasario 20 d., 2019 m. kovo 27 d., 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. gegužės 20 d., 2019 m. gegužės 22 d., 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. liepos 10 d., 2019 m. liepos 29 d., 2019 m. rugpjūčio 9 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. spalio 2 d., 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. spalio 16 d., 2019m. gruodžio 5 d., 2019 m. gruodžio 16 d., 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. balandžio 27 d., per kiekvieną apsilankymą už suteiktas paslaugas mokėjo grynaisiais pinigais mažiausiai 80 Eur, daugiausiai – apie 150 Eur, neprisimena, ar gavo kasos aparato kvitus. Šioje klinikoje pirko vaistus, kurie kainavo apie 30 Eur, atsiskaitė grynaisiais pinigais. 2020 m. kovo mėn. du kartus lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale, sumokėjo apie 1 200 Eur. Mokėjo banko kortele ir grynaisiais pinigais, mokėjimo kvitus gavo (t. 4, b. l. 161–164).

Liudytoja R. S. parodė, kad 2021 m. vasario 3 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale pas gydytoją R. G.. Šioje klinikoje lankėsi du kartus ir abu kartus už paslaugas registratūroje sumokėjo ne mažiau kaip 115 Eur ir ne daugiau kaip 130 Eur grynaisiais pinigais. Kvitų negavo (t. 4, b. l. 142–145).

Liudytoja E. S. parodė, kad 2020 m. kovo 9 d. ir 2020 m. liepos 29 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale pas gydytoją V. D.. Pirmo apsilankymo metu sumokėjo ne mažiau kaip 80 Eur ir ne daugiau kaip 100 Eur. Antro apsilankymo metu sumokėjo ne mažiau kaip 100 Eur ir ne daugiau kaip 120 Eur. Liudytoja neprisimena, ar gavo mokėjimus patvirtinančius kvitus (t. 3, b. l. 97–100).

Liudytoja R. K. parodė, kad 2020 m. spalio ir gruodžio mėn. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale. Už vieną konsultaciją mokėjo ne mažiau kaip 90 Eur ir ne daugiau kaip 100 Eur. Registratūroje atsiskaitė grynaisiais pinigais, mokėjimo kvitų negavo (t. 3, b. l. 88–90).

Liudytoja M. Š.-J. parodė, kad nuo 2020 m. lankosi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale. Už apsilankymus reikėjo mokėti tik grynaisiais pinigais. Apie tai, kiek kainuos vizitas, sužinodavo tik po apsilankymo pas gydytoją. Slaugytoja ant lapelio su užrašu „Atsiskaitymo lapelis“ parašydavo mokėtiną sumą ir lapelį pateikdavo registratūroje dirbančiai registratorei. Minėtoje klinikoje 2020 m. sausio 20 d. liudytoja sumokėjo ne mažiau kaip 60 Eur ir ne daugiau kaip 90 Eur, kvito negavo. 2020 m. gegužės 11 d. sumokėjo ne mažiau kaip 60 Eur ir ne daugiau kaip 90 Eur, kvito negavo. 2020 m. rugsėjo 15 d. sumokėjo ne mažiau kaip 60 Eur ir ne daugiau kaip 90 Eur. Kvitą gavo, bet tik todėl, kad jo pareikalavo. 2022 m. sausio 28 d. sumokėjo 60 Eur, kvito negavo (t. 4, b. l. 26–29).

Liudytoja V. Š. parodė, kad nuo 2019 m. UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale lankėsi pas gydytoją V. D.. Lankėsi daugiau nei 20 kartų, už kiekvieną konsultaciją mokėjo nuo 90 Eur iki 100 Eur. Maždaug pusės šiuos mokėjimus patvirtinančių kasos aparato kvitų liudytoja negavo (t. 3, b. l. 187–189).

Liudytoja L. P.-K. parodė, kad nuo 2020 m. lankosi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale. Kiekvieno apsilankymo metu už suteiktas paslaugas mokėdavo registratūroje grynaisiais pinigais nuo 90 Eur iki 140 Eur. 2020 m. vasario 17 d., 2020 m. vasario 21 d. ir 2020 m. vasario 26 d. lankėsi pas gydytoją I. B.. Už kiekvieną apsilankymą sumokėjo ne mažiau kaip 90 Eur ir ne daugiau kaip 120 Eur. 2020 m. balandžio 27 d., 2020 m. gegužės 13 d., 2020 m. birželio 3 d., 2020 m. liepos 1 d., 2020 m. lapkričio 6 d., 2020 m. gruodžio 6 d., 2020 m. gruodžio 28 d., 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. vasario 22 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale, už kiekvieną apsilankymą mokėjo 90–140 Eur, kvitų niekada negaudavo (t. 4, b. l. 20–23).

Liudytoja I. K. parodė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale lankėsi ne mažiau kaip 5 kartus. Kiekvieną kartą už konsultaciją administratorei sumokėdavo ne mažiau kaip 80 Eur ir ne daugiau kaip 150 Eur. Niekada negavo kasos aparato čekio. Prisimena, kad vieną kartą sumokėjo ne mažiau kaip 80 Eur ir ne daugiau kaip 90 Eur. Paskutinį kartą šioje klinikoje buvo 2021 m. sausio 9 d., sumokėjo ne mažiau kaip 100 Eur ir ne daugiau kaip 150 Eur (t. 5, b. l. 57–59).

Liudytoja D. K. parodė, kad 2019 m. spalio 5 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale pas gydytoją R. G.. Už konsultaciją administratorei sumokėjo 120 Eur ir gavo kasos kvitą. Po to šioje klinikoje lankėsi 2019 m. spalio 26 d., 2019 m. lapkričio 23 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. Kiekvieno apsilankymo metu liudytoja administratorei sumokėjo ne mažiau kaip 80 Eur ir ne daugiau kaip 130 Eur. Mokėjimo kvitų negavo (t. 5, b. l. 43–46).

Liudytoja J. K. (buvusi pavardė K.) parodė, kad 2019 m. vasario 4 d. arba 5 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale pas gydytoją V. D. Po to šioje klinikoje lankėsi 2019 m. kovo 18 d. Klinikoje lankėsi ir daugiau kartų, tačiau apie kitus apsilankymus įrašų nėra. Už pirmus apsilankymus pinigų nemokėjo. Po to kiekvieno apsilankymo metu registratūroje administratorei grynaisiais pinigais mokėdavo ne mažiau kaip 60 Eur ir ne daugiau kaip 80 Eur. Kasos aparato kvito niekada negavo. 2019 m. gegužės mėn. 2 kartus lankėsi klinikos filiale Vilniuje. Liudytoja neprisimena, kokią pinigų sumą sumokėjo pirmą kartą, antrą kartą grynaisiais pinigais administratorei sumokėjo ne mažiau kaip 800 Eur ir ne daugiau kaip 1 800 Eur. Kvito negavo (t. 5, b. l. 66–69).

Liudytoja I. M. parodė, kad 2020 m. gruodžio 2 d., 2020 m. gruodžio 16 d. ir 2021 m. sausio 20 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale pas gydytoją V. D.. Už kiekvieną apsilankymą sumokėjo po 110 Eur, mokėjimo kvitų negavo. Klaipėdoje už vizitus mokėti reikėjo tik grynaisiais pinigais (t. 4, b. l. 61–64).

Liudytoja G. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale pas gydytoją V. D.. Už apsilankymą registratūroje administratorei sumokėjo 100 Eur, kasos čekio negavo. Šioje klinikoje lankėsi ir 2020 m. rugsėjo 9 d., už suteiktas paslaugas registratūroje administratorei sumokėjo ne mažiau kaip 100 Eur ir ne daugiau kaip 120 Eur, tačiau kasos čekio negavo (t. 5, b. l. 57–59).

Liudytoja L. K. parodė, kad 2021 m. sausio 6 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale pas gydytoją V. D.. Už apsilankymą registratūroje administratorei sumokėjo 70 Eur, kasos aparato čekio negavo (t. 5, b. l. 27–29).

Liudytoja I. K. parodė, kad 2019 m. liepos 24 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale pas gydytoją V. D.. Po vizito pas gydytoją registratūroje administratorei sumokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 80 Eur ir ne daugiau kaip 100 Eur. Kasos aparato čekio negavo (t. 5, b. l. 35–37).

Liudytoja I. D. parodė, kad lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale 2020 m. birželio 23 d., už konsultaciją sumokėjo grynaisiais pinigais 90 Eur, mokėjimo kvito negavo. 2020 m. liepos 16 d. už konsultaciją sumokėjo grynaisiais pinigais 110 Eur, mokėjimo kvito negavo. 2020 m. rugpjūčio 13 d. už konsultaciją sumokėjo grynaisiais pinigais 110 Eur, mokėjimo kvito negavo. 2020 m. rugsėjo 10 d. už konsultaciją sumokėjo grynaisiais pinigais 130 Eur, mokėjimo kvito negavo. 2020 m. lapkričio 3 d. už konsultaciją sumokėjo grynaisiais pinigais 110 Eur, mokėjimo kvito negavo. 2021 m. sausio 7 d. už konsultaciją sumokėjo grynaisiais pinigais 110 Eur, mokėjimo kvito negavo (t. 4, b. l. 9–11).

Liudytoja S. O. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale lankėsi 2019 m. liepos 10 d., 2019 m. liepos 17 d., 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. lapkričio 6 d. ir 2019 m. gruodžio 2 d. Kiekvieno apsilankymo metu sumokėjo mažiausiai 100 Eur, daugiausiai 130 Eur, mokėjimo kvitų negavo. Šioje klinikoje liudytoja lankėsi ir 2019 m. lapkričio 4 d., už konsultaciją sumokėjo mažiausiai 80 Eur, daugiausiai 100 Eur, mokėjimo kvito negavo. Klaipėdoje už vizitus mokėti reikėjo tik grynaisiais pinigais (t. 4, b. l. 47–50).

Liudytoja A. K. parodė, kad 2021 m. sausio 11 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale pas gydytoją V. D.. Už konsultaciją sumokėjo ne mažiau kaip 90 Eur ir ne daugiau kaip 110 Eur. Registratūroje atsiskaitė grynaisiais pinigais, mokėjimo kvito negavo (t. 4, b. l. 15–16).

Liudytoja J. N. parodė, kad 2020 m. spalio 31 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale. Už konsultaciją sumokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 90 Eur ir ne daugiau kaip 100 Eur. Mokėjimo kvito negavo. Klaipėdoje už vizitus mokėti reikėjo tik grynaisiais pinigais, apie tai iš anksto pranešdavo telefonu registracijos metu. Apie tai, kiek galutinai kainuos vizitas, sužinodavo tik po apsilankymo gydytojo kabinete, kai slaugytoja ant atsiskaitymo lapelio parašydavo paslaugų kainą. Slaugytoja atsiskaitymo lapelį pateikdavo registratūroje dirbančiai registratorei (t. 4, b. l. 38–41).

Liudytojas M. M. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale lankėsi du kartus. 2019 m. spalio 21 d. už suteiktas medicinines paslaugas sumokėjo mažiausiai 90 Eur, daugiausiai 100 Eur, kvito negavo. Tais pačiais metais dar kartą lankėsi klinikoje, už paslaugą sumokėjo 60 Eur, kvito negavo. Mokėti reikėjo tik grynaisiais pinigais. Sumokėjęs už paslaugą paprašė kvito, tačiau administratorė, dirbanti prie kasos aparato, kvito nedavė (t. 3, b. l. 114–117).

Liudytoja S. U. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale. Už atliktas procedūras jos vyras banko kortele sumokėjo ne mažiau kaip 1 400 Eur ir ne daugiau kaip 1 800 Eur. 2019 m. birželio 29 d., tais pačiais metais liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale. Už apsilankymus mokėdavo tik grynaisiais pinigais, kadangi atsiskaitymas banko kortele buvo negalimas. Grynuosius pinigus mokėdavo administratorei. Administratorė kartais duodavo mokėjimą patvirtinantį dokumentą, o kartais ir neduodavo. UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale lankėsi ir 2020 m. liepos mėn., sumokėjo 80 Eur, rugsėjo mėn. lankėsi du kartus, sumokėjo ne mažiau kaip 80 Eur ir ne daugiau kaip 120 Eur. Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. lankėsi kiekvieną mėnesį po vieną kartą, kiekvieno apsilankymo metu mokėjo ne mažiau kaip 50 Eur ir ne daugiau kaip 90 Eur. Vieno apsilankymo metu sumokėjo ne mažiau kaip 100 Eur ir ne daugiau kaip 130 Eur. Mokėjo grynaisiais pinigais. Ar gavo mokėjimą patvirtinančius dokumentus, neprisimena (t. 4., b. l. 107–110).

Liudytoja R. S. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) lankėsi pas gydytoją I. V.. 2020 m. birželio 20 d., 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. lapkričio 6 d. už atliktas procedūras sumokėjo grynaisiais pinigais, už kiekvieną po 190 Eur, kasos aparato kvitų negavo. Klinikoje lankėsi ir 2020 m. liepos 4 d., 2020 m. spalio 26 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. lapkričio 20 d., už suteiktas paslaugas sumokėjo grynaisiais pinigais, kiekvieną kartą ne mažiau kaip 50 Eur ir ne daugiau kaip 150 Eur, kasos aparato kvitų negavo. 2020 m. gruodžio 5 d., 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. vasario 15 d. ir 2021 m. vasario 17 d. apsilankymus klinikoje ir gydymą kompensavo ligonių kasos. Liudytojai ne mažiau kaip 5 kartus ir ne daugiau kaip 10 kartų buvo atlikti kraujo tyrimai, už juos taip pat mokėjo grynaisiais pinigais (t. 4, b. l. 94–96).

Liudytoja E. G. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini), esančioje Kauno mieste, lankėsi tris kartus. Liudytoja neprisimena, ar 2019 m. sausio 26 d. apsilankymo metu reikėjo mokėti pinigus. 2019 m. kovo 23 d. apsilankymo metu už atliktą procedūrą sumokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 160 Eur ir ne daugiau kaip 180 Eur, tokią kainą, kuri buvo nurodyta kainyne. 2019-07-26 apsilankymo metu už atliktą procedūrą sumokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 120 Eur ir ne daugiau kaip 130 Eur. Už 2019-03-23 ir 2019-07-26 atliktas procedūras sumokėjo administracijoje, pinigus padavė administratorei. Ar gavo mokėjimą patvirtinančius kvitus, neprisimena, jos manymu, jeigu būtų gavusi minėtus kvitus, tuomet turėtų (4 t., b. l. 122–125).

Liudytoja N. J.-Ramoškienė parodė, kad nuo 2019 m. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale pas gydytoją E. J.. Liudytoja prisimena, kad už pirmą konsultaciją sumokėjo grynaisiais pinigais 60 Eur. Ar gavo mokėjimą patvirtinantį kasos kvitą, neprisimena. Už vėlesnius apsilankymus mokėti nereikėjo, nes gydymą kompensavo ligonių kasos. Liudytoja 4 kartus lankėsi klinikos Vilniaus filiale. Iš savo banko sąskaitos išrašo mato, kad vieną kartą klinikai sumokėjo 875 Eur. 2020 m. už vieną procedūrą sumokėjo banko kortele 1 765 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) Kauno padalinyje lankėsi 2020 m. birželio 17 d., 2020 m. liepos 1 d., 2020 m. liepos 8 d., 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir 2020 m. rugsėjo 7 d. Už šiuos apsilankymus mokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 60 Eur ir ne daugiau kaip 100 Eur. Neprisimena, ar gaudavo mokėjimą patvirtinančius kvitus. 2020 m. liepos 15 d. lankėsi klinikos filiale Vilniaus m., už procedūras sumokėjo banko kortele 539 Eur. 2020 m. rugsėjo 11 d. taip pat lankėsi Vilniaus filiale, už paslaugas banko kortele sumokėjo 55 Eur ir 509 Eur. Už klinikoje atliktus kraujo tyrimus sumokėdavo ne mažiau kaip 11 Eur ir ne daugiau kaip 25 Eur. Tokių kartų galėjo būti ne mažiau kaip 6 ir ne daugiau kaip 14 (t. 4, b. l. 140–143).

Liudytoja L. G. parodė, kad nuo 2020 m. liepos 2 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale. Lankėsi 5–6 kartus. Už vieną apsilankymą mokėdavo ne mažiau kaip 50 Eur ir ne daugiau kaip 100 Eur. Atsiskaitymas buvo galimas tik grynaisiais pinigais, pinigus visada paduodavo klinikos administratorei. Neprisimena, ar jos perduoti pinigai buvo registruojami kasos aparatu ir ar gaudavo kasos aparato kvitą (t. 3, b. l. 148–151).

Liudytoja G. G. parodė, kad nuo 2020 m. liepos mėn. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale. 2020 m. rugsėjo 22 d. ir 2020 m. rugsėjo 24 d. lankėsi Vilniaus filiale. Vilniaus filiale liudytoja grynaisiais pinigais sumokėjo 1 250 Eur, mokėjimo kvitą gavo, buvo jį išsaugojusi, tačiau dabar nebeturi. Kauno filiale ji lankėsi apie 10 kartų, už 4 apsilankymus mokėti nereikėjo. Už kitus apsilankymus G. G. mokėjo: vieną kartą sumokėjo 60 Eur banko pavedimu, kitais kartais sumokėjo grynaisiais pinigais 280 Eur ir po 90 Eur. Pirmą kartą kasos aparato kvito negavo, o kitais kartais neprisimena, ar gavo (t. 3, b. l. 128–131).

Liudytoja D. J. parodė, kad nuo 2019 m. vasario mėn. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale. Dalį procedūrų ir apsilankymų kompensavo valstybė, už kitą dalį sumokėjo pati. 2019 m. lankėsi klinikos filiale Vilniuje, už atliktas procedūras sumokėjo ne mažiau kaip 400 Eur ir ne daugiau kaip 500 Eur. Taip pat pirko vaistus, už kuriuos sumokėjo ne mažiau kaip 900 Eur ir ne daugiau kaip 1 000 Eur. Klinikos Kauno filiale per visą gydymosi laikotarpį nuo 2019 m. sumokėjo ne mažiau kaip 1 080 Eur ir ne daugiau kaip 1 180 Eur. Už suteiktas paslaugas tiek Kaune, tiek Vilniuje mokėjo tik grynaisiais pinigais, atsiskaitydavo klinikos administracijoje, pinigus perduodavo administratorei, niekada negavo kasos kvito (t. 3, b. l. 134–137).

Liudytoja G. A. parodė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale, registratūroje sumokėjo grynaisiais pinigais 60 Eur, kvito negavo. 2019 m. lapkričio 19 d. ir 2019 m. lapkričio 16 d. mokėjo grynaisiais pinigais 60 Eur ir 90 Eur, kvitų negavo. 2019 m. gruodžio 13 d. sumokėjo 60 Eur, o už procedūrą – 190 Eur. Mokėjo grynaisiais pinigais, kvito negavo. 2019 m. gruodžio 20 d. grynaisiais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 60 Eur ir ne daugiau kaip 90 Eur, kvito negavo. Paskutinį kartą šioje klinikoje lankėsi 2019 m. gruodžio 23 d., sumokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 280 Eur ir ne daugiau kaip 300 Eur, kvito negavo. Pinigus sumokėjo registratūroje. Iš viso šioje klinikoje sumokėjo ne mažiau kaip 850 Eur ir ne daugiau kaip 900 Eur, tačiau negavo jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų (t. 5, b. l. 9–11).

Liudytoja R. M. parodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale. 2020 m. rugpjūčio mėn. už pirminę konsultaciją registratūroje grynaisiais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 90 Eur ir ne daugiau kaip 100 Eur, mokėjimo kvito negavo. 2020 m. spalio 30 d. už pakartotinę konsultaciją grynaisiais pinigais sumokėjo 40 Eur, kvito negavo. 2020 m. lapkričio 9 d. už pakartotinę konsultaciją sumokėjo 40 Eur ir už vaistus sumokėjo ne mažiau kaip 20 Eur ir ne daugiau kaip 30 Eur. Sumokėjo registratūroje grynaisiais pinigais, kvito negavo. 2020 m. lapkričio 13 d. už atliktą procedūrą sumokėjo ne mažiau kaip 350 Eur ir ne daugiau kaip 400 Eur, už vaistus sumokėjo apie 10 Eur. Mokėjo registratūroje, kvito negavo. 2020 m. gruodžio 9 d. už konsultaciją sumokėjo 40 Eur, o už vaistus – ne mažiau kaip 20 Eur ir ne daugiau kaip 30 Eur, kvito negavo. 2020 m. gruodžio 11 d. už pakartotinę procedūrą sumokėjo 350 Eur ir už vaistus sumokėjo apie 10 Eur. Mokėjo grynaisiais pinigais, kvito negavo. 2020 m. gruodžio 30 d. ir 2021 m. sausio 8 d. už kiekvieną apsilankymą grynaisiais pinigais sumokėjo po 40 Eur, kvito negavo. 2021 m. sausio 13 d. už pakartotinę procedūrą grynaisiais pinigais sumokėjo 350 Eur, kvito negavo. 2021 m. sausio 29 d. ir 2021 m. vasario 8 d. apsilankymų metu sumokėjo grynaisiais pinigais po 40 Eur, kvitų negavo. 2021 m. vasario 8 d. pirko vaistus, už kuriuos grynaisiais pinigais sumokėjo 20 Eur, kvito negavo. 2021 m. vasario 13 d. už procedūrą grynaisiais pinigais sumokėjo 350 Eur, kvito negavo. Liudytoja visada atsiskaitydavo tik registratūroje, mokėdavo tik grynaisiais pinigais (t. 5, b. l. 15–17).

Liudytoja Š. B. parodė, kad 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. vasario 29 ir 2019 m. birželio 12 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale pas gydytoją R. V. Kiekvieno apsilankymo metu mokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 40 Eur ir ne daugiau kaip 60 Eur. Paskutinį kartą lankėsi 2019 m. liepos 26 d., sumokėjo apie 150 Eur. Liudytoja visada mokėdavo tik grynaisiais pinigais, mokėjimą patvirtinančių kvitų negaudavo (t. 4, b. l. 194–196).

Liudytoja V. B. parodė, kad lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale. 2020 m. gegužės 20 d. apsilankymo metu sumokėjo ne mažiau kaip 100 Eur ir ne daugiau kaip 150 Eur. Atsiskaitė grynaisiais pinigais registratūroje, kvito negavo. 2020 m. birželio 10 d. apsilankymo metu sumokėjo ne mažiau kaip 160 Eur ir ne daugiau kaip 180 Eur, pirko vaistus, už juos sumokėjo 20 Eur. Liudytoja atsiskaitė registratūroje grynaisiais pinigais, kvito negavo. 2020 m. birželio 26 d. apsilankymo metu sumokėjo 60 Eur, kvito negavo. 2020 m. liepos 11 d. apsilankymo metu registratūroje grynaisiais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 160 Eur ir ne daugiau kaip 180 Eur, kvito negavo. Paskutinį kartą šioje klinikoje lankėsi 2021 m. vasario 3 d., sumokėjo ne mažiau kaip 50 Eur ir ne daugiau kaip 60 Eur, ar gavo kasos aparato kvitą, neprisimena (t. 5, b. l. 3–5).

Liudytoja D. B. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale lankėsi 2020 m. spalio 7 d., 2020 m. spalio 26 d., 2020 m. spalio 28 d., 2020 m. gruodžio 2 d., 2020 m. gruodžio 28 d., 2021 m. sausio 6 d., 2021 m. sausio 27 d. ir 2021 m. vasario 3 d., kiekvieno apsilankymo metu mokėjo po 60 Eur. Kartais klinikoje įsigydavo vaistų, už juos mokėdavo po 30 Eur. Mokėjo ir grynaisiais pinigais, ir banko pavedimais. 2021 m. sausio 8 d. ir 2021 m. vasario 5 d. liudytojai buvo atliekamos procedūras, už kurias ji sumokėjo ne mažiau kaip 250 Eur ir ne daugiau kaip 300 Eur. Mokėjo registratūroje grynaisiais pinigais ir kvito negavo (t. 4, b. l. 188–190).

Liudytoja A. D. parodė, kad nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2021 m. sausio 28 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale. Apsilankymų metu iš gydytojo gaudavo lapą, kuriame būdavo pažymėtos jai atliktos procedūros ir jų kainos. Atsiskaitydavo tik grynaisiais pinigais klinikos administratorės darbo vietoje. Apie tai, kad atsiskaityti reikės grynaisiais pinigais, administratorė informuodavo telefonu prieš numatytą apsilankymo datą. 2019 m. vasario 21 d. liudytoja už konsultaciją ir kitas paslaugas grynaisiais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 50 Eur ir ne daugiau kaip 100 Eur. Pinigus mokėjo administratorei. Dokumento, patvirtinančio grynųjų pinigų sumokėjimą, negavo. Šioje klinikoje lankėsi 2019 m. vasario 22 d. ir 2019 m. vasario 23 d., sumokėjo 1 000 Eur. Lankėsi 2020 m. spalio 13 d., 2020 m. lapkričio 27 d. ir 2021 m. sausio 28 d., už kiekvieną apsilankymą sumokėjo po 110 Eur, iš viso 330 Eur. Per visą lankymosi laikotarpį sumokėjo ne mažiau kaip 1 330 Eur ir ne daugiau kaip 1 400 Eur. Atsiskaitymo dokumentų, kasos kvitų liudytoja niekada negavo. A. D. matė, kad jos sumokėjus pinigus administratorė įdėdavo į dėžutę darbo stalo stalčiuje (t. 5, b. l. 21–23).

Liudytojai G. M., I. B., J. T., K. Ž., J. G., J. L., J. K., M. K., Ž. A., G. T., R. P., V. L., I. K., L. L., V. S., A. S., S. P., L. T., R. K., L. B., I. L., A. S., L. S., I. S., M. B., K. A., S. I., G. K., K. D., L. P., D. S., D. B., S. S., R. P., O. R., I. C., R. B., D. K., D. K., L. J., A. G., T. S., M. S., A. G., M. K., M. K., L. S., R. B., E. B.-D., J. J., J. B., D. D., S. B., E. P., K. A., V. Č., I. B., A. Č., K. V., E. P., V. U., R. R., A. K., R. B., G. S., K. S., I. K., R. N., R. B., Ž. Ž., R. B., I. J., J. B., G. G., I. G., I. J., V. G. parodė, kad lankėsi UAB (duomenys neskelbtini), mokėjo už suteiktas medicinines paslaugas ir gavo mokėjimą patvirtinančius dokumentus arba neprisimena tokius dokumentus gavę (t. 7, b. l. 1–173, t. 8, b. l. 1–151, t. 9, b. l. 1–59).

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2020 m. balandžio 6 d., 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. spalio 30 d. nutartimis leista atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus: slapta patekti į UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos, Kauno, Vilniaus padalinių patalpas, siekiant atlikti jų apžiūrą, paimti apskaitos dokumentus ir kitus tyrimui reikšmingus daiktus. 2022 m. sausio 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad E. B. ir E. S. perduoda direktoriui A. U. pinigus, gautus iš klientų už jiems suteiktas paslaugas. 2022 m. sausio 14 d., 2021 m. lapkričio 16 d., 2022 m. sausio 10 d. ir 2020 m. gruodžio 8 d. protokoluose užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos padalinyje registratūroje darbuotojos V. P., E. S. ir E. B. iš pacientų gautus pinigus ne visada užfiksavo kasos aparatu. Pareigūnai, išanalizavę vaizdo įrašus, nustatė, kad įmonės Klaipėdos filialo darbuotojai 2020 m. gruodžio mėn. į apskaitą įtraukė paslaugų už 4 276 Eur sumą, o neįtraukė už 4 342 Eur sumą, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. į apskaitą įtraukė paslaugų už 12 781 Eur sumą, o neįtraukė už 14 068 Eur sumą, laikotarpiu nuo 2020 m .lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 31 d. į apskaitą įtraukė paslaugų už 11 958 Eur sumą, o neįtraukė už 14 628 Eur sumą, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. į apskaitą įtraukė paslaugų už 16 378 Eur sumą, o neįtraukė už 30 630 Eur sumą (t. 37, b. l. 38–39, 40–41, 42–43, 83–123, 124–193, t. 38, b. l. 1–35, 36–140, 141–196).

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi leista atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus: slapta patekti į UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos padalinio patalpas, slapta apžiūrėti užsakymus, apskaitos dokumentus, atsiskaitymo lapelius, kitus tyrimui reikšmingus dokumentus. 2020 m. liepos 7 d. 10 val. 20 min. UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale buvo atliktas slaptas paslaugų pirkimas: registratūroje kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusį asmenį pasitiko registratorė E. S., už suteiktas paslaugas paėmė 100 Eur nominalios vertės kupiūrą, rakteliu atrakino ir atidarė kasos aparato stalčių, įdėjo pinigus, atidavė 10 Eur grąžą, tačiau sumokėtų pinigų neužfiksavo kasos aparatu ir slaptam pirkėjui nedavė kasos aparato kvito (t. 37, b. l. 40–41, 59–64, 68).

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi leista UAB (duomenys neskelbtini) Kauno padalinyje atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK)158 straipsnyje. 2023 m. vasario 25 d., 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. liepos 18 d. šių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) Kauno padalinyje registratūroje dirbusios darbuotojos iš pacientų gautus pinigus ne visada registravo kasos aparatu. Pareigūnai, išanalizavę vaizdo įrašus, konstatavo, kad Kauno filialo įmonės darbuotojai laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. įmonėje į apskaitą neįtraukė paslaugų už 10 583 Eur sumą, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. sausio 29 d. į apskaitą neįtraukė paslaugų už 18 396 Eur sumą, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 2 d. iki 2021 m. vasario 20 d. į apskaitą neįtraukė paslaugų už 5 170 Eur sumą (t. 39, b. l. 45–47, t. 40, b. l. 62–104, 105–195, t. 41, b. l. 1–13).

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi leista UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos padalinyje atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, numatytus BPK 158 straipsnyje. 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. gegužės 27 d. ir 2022 m. gegužės 31 d. šių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos padalinyje registratūroje dirbusios V. P., E. S., E. B. ir kitos darbuotojos iš pacientų gautus pinigus ne visada užfiksavo kasos aparatu. Pareigūnai, išanalizavę vaizdo įrašus, konstatavo, kad įmonės Klaipėdos filialo darbuotojai laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kasos aparatu užfiksavo paslaugų už 8 316 Eur sumą, o neužfiksavo paslaugų už 7 056 Eur sumą, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 30 d. užfiksavo paslaugų už 12 925 Eur sumą ir neužfiksavo – už 11 817 Eur sumą, laikotarpiu nuo 2021 m .vasario 2 d. iki 2021 m. vasario 20 d. užfiksavo paslaugų už 9 161 Eur sumą ir neužfiksavo už 7 947 Eur sumą (t. 39, b. l. 45–47, 48–101, 102–179, 180–196).

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi leista UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos padalinyje atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, numatytus BPK 158 straipsnyje, V. P., E. S. ir E. B. atžvilgiu. 2021 m. vasario 2 d. šių veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad V. P. iš pacientų gautus pinigus ne visada užfiksavo kasos aparatu (t. 41, b. l. 84–86, 87–88).

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi leista UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, numatytus BPK 158 straipsnyje: slaptą medicininių paslaugų pirkimą, jo metu naudoti garsą ir vaizdą įrašančias priemones. Šių veiksmų atlikimo metu užfiksuota, kad 2021 m. vasario 2 d. 10 val. 58 min. į įmonės Klaipėdos filialo patalpas atėjo pacientė J. P., ją pasitiko administratorė V. P., užpildė asmens sveikatos istoriją. Kita darbuotoja O. M. palydėjo pacientę į gydytojo kabinetą. 11 val. 33 min. O. M. perdavė V. P. atsiskaitymo lapelį. V. P. pasakė klientei J. P., kad reikia sumokėti 90 Eur. Gavusi iš klientės pinigus (100 Eur), V. P. rakteliu atrakino ir atidarė kasos aparato stalčių, iš šalia registratūroje esančios spintelės išėmė perlenktą lapelį su grynaisiais pinigais, ištraukė 20 Eur kupiūrą, įdėjo į atidarytą kasos aparato stalčių, o 100 Eur kupiūrą įdėjo į sulenktą lapelį. Taigi, V. P. iš klientės J. P. paimtus grynuosius su atsiskaitymo lapeliu įdėjo į registratūroje esančią spintelę (t. 41, b. l. 84–86, 87–88).

Kratos, atliktos 2021 m. vasario 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filialo registratūroje, metu paimtas kompiuteris. Kriminalinių tyrimų tarnybos informacinių technologijų specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-427875-21 užfiksuota, kad tyrimui reikšmingi kompiuterio duomenys įrašyti į skaitmenines laikmenas. Kitų objektų – specialisto išvados priede – skaitmeninėje laikmenoje įrašytų duomenų – apžiūros protokole užfiksuota, kad elektroniniame dokumente V-427875-21 rastas failas „Reikšminga files“, kuriame yra 2019 m. spalio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filialo kainoraštis. Elektroniniame dokumente V-427875-21 rastas failas „Išdirbtos valandos“, kuriame yra darbuotojų darbo laiko suvestiniai duomenys. Elektroniniame dokumente V-427875-21 rasti šie failai:

1) Faile „Gydytojo atlikti darbai“, „Exell“ formatas, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. suvesti duomenys apie kiekvienos dienos pacientų apsilankymą. Grafoje „Gydytojas“ prie kiekvienos paciento apsilankymo dienos įvesti gydytojo, pas kurį lankėsi pacientas, vardas ir pavardė. Grafoje „Pacientas“ įvesti paciento duomenys. Grafoje „Kaina“ įvesta pacientui suteiktos paslaugos kaina. Per tiriamąjį laikotarpį į kliniką atvyko 5 018 pacientų, jiems suteikta paslaugų už 451 491,51 Eur. Palyginus šiuos duomenis su atrinktomis sveikatos istorijomis, pagal kurias apklaustas pacientas tvirtino, kad negavo mokėjimo kvitų, nustatyta, kad kai kurių pacientų duomenys į lentelę nėra suvesti, nors sveikatos istorijoje yra įrašai apie paciento apsilankymą klinikoje konkrečią dieną.

2) Faile „Buvusios registracijos“, „Exell“ formatas, grafoje „Atvyko“ įvesti duomenys, kiek pacientų apsilankė klinikoje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. Pacientų (ne)atvykimas buvo žymimas skaičiais 1 arba 0. Grafoje „Gydytojas“ prie kiekvienos paciento apsilankymo dienos yra įvesti gydytojo duomenys. Grafoje „Pacientas“ įvesti paciento duomenys. Pagal lentelės duomenis nustatyta, kad per visą tiriamąjį laikotarpį į kliniką atvyko 4 964 pacientai.

3) Failuose „Paskutinės pacientų registracijos“ ir „Visi pacientai“, „Exell“ formatas, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. grafose „Data“ suvestos datos, kada klinikoje lankėsi pacientas, grafose „Vardas“, „Pavardė“ suvesti pacientų vardai ir pavardės.

4) Faile „Operacijos (Klaipėda)“, „Exell“ formatas, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. grafoje „Pacientas“ įvesti paciento duomenys, grafoje „Gydytojas“ įvesti gydytojo duomenys, grafoje „Paslaugos pavadinimas“ detalizuota, kokia paslauga tą dieną buvo suteikta pacientui, grafose „Suma“ ir „Kaina“ nurodyta paslaugos kaina. Iš faile nurodytų duomenų nustatyta, kad bendra per tiriamąjį laikotarpį sutektų paslaugų kaina 451 491,51 Eur. Grafoje „Rūšis“ įrašytas suteiktos medicininės paslaugos pavadinimas. Palyginus šiuos duomenis su atrinktomis sveikatos istorijomis, pagal kurias apklaustas pacientas tvirtino, kad negavo mokėjimo kvitų, nustatyta, kad kai kurių pacientų duomenys nėra įvesti į lentelę, nors įrašai apie apsilankymą tą dieną sveikatos istorijoje yra.

5) Faile „Asistentų atliktų darbų (Klaipėda)“, „Exell“ formatas, grafoje „Asistentas“ įvesti vaisingumo klinikos darbuotojų (gydytojų asistenčių – slaugytojų) duomenys: O. M., E. B., Ž.-U. Grafoje „Kaina“ šalia kiekvieno paciento pavardės nurodytos suteiktų paslaugų kainos, grafoje „Pacientas“ nurodyti pacientų duomenys (t. 21, b. l. 153–157).

Kitų objektų – specialisto išvados priede – skaitmeninėje laikmenoje įrašytų duomenų – 2021 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad laikmenoje rastas katalogas „Pacientų registracija ataskaitos“, kuriame yra failas pavadinimu „Operacijos(Klaipeda).xls“ („Lialiukas“). Šiame faile yra lentelė su tyrimui reikšmingais duomenimis: suteiktų paslaugų pavadinimais, paslaugų kiekiu, sumokėta suma (Eur), registracijos datomis, gydytojų duomenimis, pacientų duomenimis. Duomenys išsaugoti atskiruose PDF formato dokumentuose 2019.pdf, 2020.pdf, 2021.pdf (t. 20, b. l. 118–119).

2021 m. balandžio 22 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnas apžiūrėjo kratos, atliktos E. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus paketus Nr. 51385, 238769. Apžiūros protokole užfiksuota, kad pakete Nr. 513855 rasti rankraštiniai įrašai ant A4 formato lapo: stulpeliuose įrašyti inicialai: „I. B“, „A.B.“, „V. D“, „R. G.“, „G. R.“, „M. D.“, kitoje lapo pusėje „O. D.“, „J. J.“, „V. H.“, „A. P.“, „Urologė“, „(duomenys neskelbtini)“. E. B. parodė, kad ji šiame lape žymėjosi gydytojų faktiškai uždirbtus pinigus klinikai, kurių dalies neužfiksuodavo kasos aparatu. Palyginus šiuos duomenis su kasos operacijų žurnalo 2020 m. sausio, vasario, kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesių įrašais nustatyta, kad inkasuota piniginių lėšų 168 693 Eur, o pagal E. B. užrašus (lentelę) turėjo būti užfiksuota 269 744 Eur suma. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale į apskaitą neįtrauktų pinigų suma yra 101 051 Eur. Pagal 2019 m. kovo–gruodžio mėn. laikotarpio kasos operacijų žurnalo įrašus, inkasuota piniginių lėšų 197 937 Eur. Pagal E. B. užrašus (lentelę), turėjo būti 307 317 Eur suma. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filiale į apskaitą neįtrauktų pinigų suma yra 109 380 Eur (t. 25, b. l. 111–177, t. 26, b. l. 1–46, 47–49).

Kratos, atliktos 2021 m. vasario 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filialo registratūroje, metu paimtas kompiuteris. Kriminalinių tyrimų tarnybos informacinių technologijų specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-431446-21 užfiksuota, kad tyrimui reikšmingi kompiuterio duomenys įrašyti į skaitmenines laikmenas. Kitų objektų – specialisto išvados priede – skaitmeninėje laikmenoje įrašytų duomenų – apžiūros protokole užfiksuota, kad rasti elektroniniai dokumentai: „Pacientų registracijos ataskaitos“, „Mokėjimai (Kaunas)“, „Visi pacientai (Kaunas)“. Elektroniniame dokumente „Mokėjimai (Kaunas)“ grafoje „MData“ suvesti pacientų apsilankymo UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2021 m. vasario 24 d. duomenys: grafoje „Pacientas“ suvesti apsilankiusių klinikoje pacientų duomenys, grafoje „MSuma“ suvesti duomenys apie pacientams suteiktas paslaugas ir jų kainos. Apžiūros metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale apsilankė 3 217 pacientų, kuriems suteikta paslaugų už 300 529 Eur. Elektroniniame dokumente „Visi pacientai (Kaunas)“ suvesti pacientų apsilankymo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2021 m. vasario 24 d duomenys. Nustatyta, kad klinikos Kauno filiale pacientai apsilankė 10 043 kartus, laukelyje „RData“ nurodyta apsilankymo arba registracijos data, suteiktų paslaugų kaina nenurodyta. Aplanke „Reikšminga files“ rasti elektroniniai dokumentai „Foxus kainynas pilnas“ ir „Foxus kainynas“. 2021 m. gegužės 6 d. palyginti pacientų registravimo programos „Leliukas“ duomenys su pacientų sveikatos istorijose užfiksuotais duomenimis (t. 20, b. l. 1–9, 10–14).

UAB (duomenys neskelbtini) interneto puslapio (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 4–15 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad panaudojant programinę įrangą „OBS-Studio“ užfiksuota interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) esanti tyrimui reikšminga informacija, įrašytas (filmuojant) kompiuterio ekrano vaizdas, išsaugota interneto puslapio (duomenys neskelbtini) kopija *.html formatu, puslapio kopija pateikiama kataloge „2021-03-04 puslapio apžiūra (duomenys neskelbtini), kopijos peržiūra aktyvuojama failu (duomenys neskelbtini) (t. 22, b. l. 156–158).

Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. rugsėjo 10 d. pateikė sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis ir Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ 2021 m. rugsėjo 6 d. duomenų išrašą apie asmenis, kuriems laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias sumokėta PSDF biudžeto lėšomis (t. 31, b. l. 85–90).

Kratos, atliktos 2021 m. vasario 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) Kauno padalinio veiklos vykdymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), finansų direktoriaus A. Š. darbo kabinete, metu rasti ir paimti pinigai – 101 500 Eur, jo asmens kratos metu rasti ir paimti 5 296 Eur. Kratos, atliktos 2021 m. vasario 24 d. A. U. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti pinigai – 60 600 Eur. Kratos, atliktos 2021 m. vasario 24 d. E. B. gyvenamojoje vietoje, metu rasti ir paimti 10 284 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale atliktos kratos metu V. J. darbo vietoje (registratūroje) rasti ir paimti 126 Eur ir 143 Eur. Tą pačią dieną UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale atliktos kratos metu darbuotojų persirengimo kabinete rasti pinigai: 51,57 Eur, 2 565 Eur, 230 Eur, 425 Eur. Kratos E. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu rasti 720 Eur ir jos asmens kratos metu rasti 385 Eur. Bendra kratų metu rasta ir paimta UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje neužregistruota pinigų suma yra 182 325,57 Eur. Gavus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. N. prašymą, 2024 m. vasario 7 d. pinigai grąžinti UAB (duomenys neskelbtini), pervedant juos į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 49, b. l. 168–170, 171–174).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2322328-23, 2024 m. sausio 4 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-38227-24 ir specialisčių M. K. ir D. R. paaiškinimo protokoluose konstatuota, kad:

1) Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas buvo sumokėta 3 172 820,27 Eur. Atsižvelgiant į E. B., E. S., A. Š. duotus parodymus, kad iš į apskaitą neįtrauktų lėšų buvo mokamai atlyginimai darbuotojams, į tai, kad kratų metu rastos grynųjų pinigų sumos (iš viso 186 214,00 Eur) yra UAB (duomenys neskelbtini) į apskaitą neįtrauktos pajamos, į A. U. parodymus: „Klaipėdos padalinio darbuotojams neoficialiems atlyginimams išmokėti skirdavau ne mažiau, kaip 6 000 Eur per mėnesį, Vilniaus darbuotojams – ne mažiau, kaip 10 000 Eur, o Kauno darbuotojams – ne mažiau kaip 5 000 Eur per mėnesį“, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams iš viso išmokėjo 525 000 Eur neoficialaus, apskaitoje neužregistruoto darbo užmokesčio, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo suteikta paslaugų už 3 884 034,27 Eur (3 172 820,27 + 525 000,00 + 186 214,00). Palyginus suteiktų paslaugų sumą – 3 884 034,27 Eur su gautų mokėjimų už suteiktas paslaugas 3 172 820,27 Eur suma (EKA operacijų žurnalų ir UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke finansinių operacijų išrašų duomenimis), nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje neužregistravo 711 214 Eur pajamų (3 884 034,27 – 3 172 820,27).

2) UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. apskaitoje neužregistravo 711 214 Eur pardavimo pajamų, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. apskaitoje neužregistravo 31 859 209,93 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir 15 208,02 Eur papildomai apskaičiuotų darbdavio socialinio draudimo įmokų, atsižvelgiant į A. U. parodymus, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis (išmokėta 525 000 Eur). Nuostolis valstybės biudžetui 2019–2021 m. dėl mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sudaro 185 558,11 Eur, nuostolis Valstybinio socialinio draudimo fondui 2019–2021 m. dėl mokėtinų socialinio draudimo įmokų sudaro 157 691,24 Eur. 2019–2021 m. nuostolis valstybės biudžetui dėl mokėtino pelno mokesčio padarytas nebuvo, nes 2019 m. UAB (duomenys neskelbtini) perskaičiuotas mokėtinas pelno mokestis sudarė 3 129,54 Eur arba buvo 30 982,46 Eur mažesnis, negu nurodytas pelno (nuostolių) ataskaitoje, 2020 m. UAB (duomenys neskelbtini) perskaičiuotas mokėtinas pelno mokestis sudarė 21 929,38 Eur arba buvo 25 761,62 Eur mažesnis, negu nurodytas pelno (nuostolių) ataskaitoje, 2021 m. UAB (duomenys neskelbtini) perskaičiuotas mokėtinas pelno mokestis sudarė 61 141,43 Eur arba buvo 21 843,43 Eur didesnis, negu nurodytas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

3) UAB (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centrui pateiktame 2019 metų balanse nurodė neteisingus duomenis apie nuosavą kapitalą (balanso 15 eilutė) ir nepaskirstytąjį pelną (nuostolius) (balanso 20 eilutė), t. y. įrašė 132 391,92 Eur daugiau nepaskirstytojo pelno, pateiktoje 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodė neteisingus duomenis apie pardavimo pajamas, veiklos sąnaudas, pelną ir pelno mokestį, t. y. įrašė 252 000 Eur mažiau pardavimo pajamų (ataskaitos 1 eilutė), 415 374,38 Eur mažiau bendrųjų ir administracinių sąnaudų (ataskaitos 6 eilutė), 163 374,38 Eur (415 374,38 – 252 000,00) daugiau pelno prieš apmokestinimą (ataskaitos 13 eilutė), 30 982,46 Eur daugiau pelno mokesčio (ataskaitos 14 eilutė) ir 132 391,92 Eur (163 374,38 – 30 982,46) daugiau grynojo pelno (ataskaitos 15 eilutė). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktuose 2019 m. sausio–spalio, gruodžio mėn. pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) įrašė neteisingus duomenis, t. y. neįrašė iš viso 374 137,61 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamas socialinio draudimo įmokos (A11 eilutė), ir 69 774,97 Eur socialinio draudimo įmokų (A12 eilutė). Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2019 metų mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) įrašė neteisingus duomenis, t. y. nedeklaravo iš viso 408 150,12 Eur su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ (5 eilutė), ir 87 256,22 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos (6 ir (ar) 7 eilutės).

4) UAB (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centrui pateiktame 2020 metų balanse įrašė neteisingus duomenis apie nuosavą kapitalą (balanso 15 eilutė) ir nepaskirstytąjį pelną (nuostolius) (balanso 20 eilutė), t. y. įrašė 145 832,49 Eur daugiau nepaskirstytojo pelno, o pateiktoje 2020 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašė neteisingus duomenis apie pardavimo pajamas, veiklos sąnaudas, pelną ir pelno mokestį, t. y. įrašė 252 000 Eur mažiau pardavimo pajamų (ataskaitos 1 eilutė), 423 594,11 Eur mažiau bendrųjų ir administracinių sąnaudų (ataskaitos 6 eilutė), 171 594,11 Eur (423 594,11 – 252 000) daugiau pelno prieš apmokestinimą (ataskaitos 13 eilutė), 25 761,62 Eur daugiau pelno mokesčio (ataskaitos 14 eilutė) ir 145 832,49 Eur (171 594,11 – 25 761,62) daugiau grynojo pelno (ataskaitos 15 eilutė).

5) UAB (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centrui pateiktame 2021 metų balanse įrašė neteisingus duomenis apie nuosavą kapitalą (balanso 15 eilutė) ir nepaskirstytąjį pelną (nuostolius) (balanso 20 eilutė), t. y. įrašė 149 921,11 Eur mažiau nepaskirstytojo pelno, pateiktoje 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikė neteisingus duomenis apie pardavimo pajamas, veiklos sąnaudas, pelną ir pelno mokestį, t. y. įrašė 207 214,00 Eur mažiau pardavimo pajamų (ataskaitos 1 eilutė), 35 449,46 Eur mažiau bendrųjų ir administracinių sąnaudų (ataskaitos 6 eilutė), 171 764,54 Eur (207 214,00 – 35 449,46) mažiau pelno prieš apmokestinimą (ataskaitos 13 eilutė), 21 843,43 Eur mažiau pelno mokesčio (ataskaitos 14 eilutė) ir 149 921,11 Eur (171 764,54 – 21 843,43) mažiau grynojo pelno (ataskaitos 15 eilutė).

6) UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. neužregistravo 711 214 Eur pajamų, gautų už pacientams suteiktas paslaugas, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 30 d. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos filialų darbuotojams neatvaizduodama apskaitoje išmokėjo 525 000 Eur darbo užmokesčio, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 dalies reikalavimus, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2019–2021 m.

7) Palyginus suteiktų paslaugų už 3 884 034,27 Eur sumą su 3 172 820,27 Eur gautų mokėjimų už suteiktas paslaugas suma (EKA operacijų žurnalų ir UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke finansinių operacijų išrašų duomenimis), nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. tvarkomoje apskaitoje neužregistravo 711 214,00 Eur pajamų (3 884 034,27 – 3 172 820,27). A. U. parodė, kad iš į apskaitą neįtrauktų lėšų buvo mokami atlyginimai darbuotojams ir perkamos įmonei smulkmenos. Taigi, į apskaitą neįtrauktų 711 214 Eur pajamų dalis – 525 000 Eur buvo panaudota neoficialiam darbo užmokesčiui UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos filialų darbuotojams mokėti. 186 214 Eur į apskaitą neįtrauktų pajamų dalį sudarė kratų metu rastų ir paimtų grynųjų pinigų suma (t. 36, b. l. 141–183, 185–189).

Juridinių asmenų registro išraše užfiksuota, kad Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktorius nuo 2000 m. balandžio 14 d. yra A. U.

II. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis A. U., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, ir kaltinamasis A. Š., būdamas įmonės finansų direktorius, veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d., siekdami išvengti mokesčių, apgaulingai organizavo ir tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Jie, pažeisdami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 dalies reikalavimus: 1) apskaitos dokumentais nepagrindė ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ne mažiau kaip 711 214 Eur gautų pajamų ir 2) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose ne mažiau kaip 525 000 Eur išmokėto darbo užmokesčio. Dėl šių apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2019– 2021 m. laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į apskaitą privalu įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Be to, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o 16 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visi ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruoti apskaitos registruose. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą už buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų tvarkoma buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys.

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi bylai aktualiu laikotarpiu buvo paskirtas kaltinamasis A. U., todėl jis buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Buhalterinei apskaitai bendrovėje tvarkyti buvo pasamdytas finansų direktorius A. Š. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir tokį buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo kaltinamasis A. U., o apgaulingai ją tvarkė kaltinamasis A. Š.. Tai buvo daroma tyčia, siekiant iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją apie įmonės veiklos rezultatus ir išvengti mokesčių. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistų išvadose, konstatuojant, kad dėl tam tikrų įvykusių ūkinių operacijų neįforminimo dokumentais ir neįrašymo į apskaitą, darbo užmokesčio neįtraukiant jo į apskaitą mokėjimo tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. Pažymėtina, kad šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-942/2015 ir kt.).

A. U. ir A. Š. šią nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. ir po šios nusikalstamos veikos padarymo pasikeitė BK 222 straipsnio teisinis reguliavimas. Palyginus naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) su nusikaltimo padarymo metu galiojusia BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir tarpine šio straipsnio redakcija (Lietuvos Respublikos 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija), matyti, kad naujoje nurodyto straipsnio redakcijoje įstatymų leidėjo įtvirtinti pakeitimai numato daugiau alternatyvių, švelnesnių už laisvės atėmimą, bausmių, todėl palengvina kaltinamųjų teisinę padėtį. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. U. ir A. Š. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu galiojančią BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartis kasacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-495/2023). Nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, A. U. ir A. Š. padarė tiesiogine tyčia: jie suprato, kad A. U. organizuodamas, o A. Š. tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, neatitinkančią teisės aktų reikalavimų, sąmoningai trukdo valstybės institucijoms įvertinti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, ir to siekė.

Teismas pripažįsta, kad įrodyta ir tai, kad A. U., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, ir kaltinamasis A. Š., būdamas įmonės finansų direktorius, veikdami bendrininkų grupe, siekdami išvengti 185 558,11 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 157 691,24 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondui mokėtinų socialinio draudimo įmokų ir 15 208,02 Eur darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų, kurių suma – 358 457,37 Eur – viršija 900 MGL, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. įrašė neteisingus duomenis į įmonės 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas, mėnesines gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas ir pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį ir šias deklaracijas ir ataskaitas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms: VĮ Registrų centrui, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

A. U. ir A. Š. nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 2020 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pateikė neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną ir turtą, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 220 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė, todėl pagal BK 11 straipsnio 5 dalį šis nusikaltimas buvo laikomas sunkiu. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė minėtos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas. Naujos redakcijos BK 220 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas išvengė mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį (Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur), A. U. ir A. Š. juridinio asmens naudai išvengtų mokesčių suma (185 558,11 Eur) daugiau nei 4 kartus viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą, todėl veika pagal šį požymį atitinka naujos redakcijos BK 220 straipsnio 2 dalį. Baudžiamojo įsakymo priėmimo metu galiojančios BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų, ir šis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 5 dalį taip pat laikomas sunkiu. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. U. ir A. Š. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal baudžiamojo įsakymo priėmimo metu galiojančią BK 220 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kadangi ši nauja įstatymo redakcija, atsižvelgiant alternatyvios laisvės atėmimui bausmės buvimą, kaip jau minėta, yra švelnesnė negu BK 220 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu. Nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje, A. U. ir A. Š. padarė tiesiogine tyčia: jie suprato, kad, teikdami neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, turtą ir jų panaudojimą (nedeklaruodami dalies gautų pajamų ir išmokėto darbo užmokesčio), išvengs gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo, ir to siekė.

Nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymu kaltinamas ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini). Pagal BK 20 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o 2 dalyje reglamentuoti subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką, baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniai požymiai – tai fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-304-976/2016).

Už A. U. ir A. Š. inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 220 straipsnio 2 dalyje 222 straipsnio 1 dalyje, atsako ir juridinis asmuo (naujos redakcijos BK 220 straipsnio 3 dalis ir 222 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojoje byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad bylai aktualiu laikotarpiu (laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d.) A. U. buvo UAB (duomenys neskelbtini) valdybos narys ir ėjo direktoriaus pareigas, tad būtent jis atstovavo juridiniam asmeniui, veikė jo vardu ir priimdavo sprendimus juridinio asmens vardu dėl įmonės veiklos, finansinių išteklių ir turto. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė A. Š., žinojęs apie tai, kad informacija ir dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita, yra apgaulingi.

Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK 20 straipsnio nuostatas yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Ši sąlyga reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesais. Byloje nustatyta, kad direktorius A. U. organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, veikdamas bendrininkų grupe su įmonės finansų direktoriumi A. Š., apgaulingai tvarkiusiu šią apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais ir įmonės darbuotojams neįtraukiant į apskaitą išmokėjo ne mažiau kaip 525 000 Eur darbo užmokesčio. Apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą A. U. organizavo siekdamas iškreipti informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimais, ir neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, turtą ir jų panaudojimą teikė siekdamas išvengti įmonės mokėtino 185 558,11 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 157 691,24 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondui mokėtinų socialinio draudimo įmokų ir 15 208,02 Eur darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų, t. y. padarė nusikaltimus finansų sistemai, ir ši veika pripažintina padaryta įmonės interesais. Šis požymis kartu su kitomis BK 20 straipsnyje nurodytomis sąlygomis sudaro teisines prielaidas baudžiamajai atsakomybei juridiniam asmeniui kilti. Juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) kaltė įrodyta, jo veika kvalifikuojama pagal teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu galiojančią BK 20 straipsnio 2 dalį ir 2020 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

II. Bausmių skyrimas

Pagal BK 41 straipsnio 1 dalį bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra to paties BK straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti tikslai, tarp kurių yra ne tik tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Teismų praktikoje nurodyta, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga, ji turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

Kaltinamasis A. U. padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Jis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą (t. 48, b. l. 7–8). Aktualu ir tai, kad kaltinamasis A. U. praeityje yra baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už tai, kad oficialiąją statistiką tvarkančioms įstaigoms laiku nepateikė darbo apmokėjimo statistinių ataskaitų, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 221 straipsnio 1 dalį (t. 48, b. l. 10–16). Kaltinamasis turi šeimą, tačiau nepilnamečių vaikų ar kitų materialiai išlaikomų asmenų neturi. Jis nusikaltimų padarymo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie asmens darbovietę, gautame iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nurodyta, kad A. U. nuo 2023 m. gruodžio 27 d. nedirba. Šiuo metu jis yra pensininkas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs abu nusikaltimus, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), UAB (duomenys neskelbtini) savanoriškai atlygino visą nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondui (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (t. 46, b. l. 95–98, 138–144). Jo atsakomybę už abu nusikaltimus sunkina tai, kad nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1, 2 dalimis, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam A. U. skiriama BK 220 straipsnio 2 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijose numatyta bausmė – bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad juridinis asmuo pašalino visą nusikaltimais padarytą turtinę žalą, nustatomas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti šios bausmės vidurkiai (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte už apysunkį nusikaltimą numatyta bauda nuo 100 MGL iki 4 000 MGL, tad bausmės vidurkis yra 2 050 MGL, to paties straipsnio 3 dalies 4 punkte už sunkų nusikaltimą numatyta bauda nuo 150 MGL iki 6 000 MGL, tad vidurkis yra 3 075 MGL). Tokios rūšies bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais.

Nusikaltimai, numatyti BK 220 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties ir labai nesiskiria pagal pobūdį (abu priklauso nusikaltimams finansų sistemai) ar pavojingumą (apysunkis ir sunkus nusikaltimas, skiriasi tik per vieną kategoriją). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės, numatytos už sunkų nusikaltimą (BK 220 straipsnio 2 dalis), pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos už apysunkį nusikaltimą (BK 222 straipsnio 1 dalis). Nustatoma pridedamos bausmės dalis, artima BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytam už apysunkį nusikaltimą skirtinos baudos minimaliam dydžiui.

Kaltinamasis A. U. prisipažino padaręs nusikaltimą ir procesas buvo užbaigtas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama 1/3.

Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo A. U. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. vasario 24 d. 21 val. 17 min. iki 2021 m. vasario 26 d. 12 val. 06 min. (2 dienos) vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2) (t. 48, b. l. 20–21, 40).

2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. kovo 2 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais kaltinamajam A. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (t. 48, b. l. 41–45, 51).

Kaltinamasis A. Š. padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Jis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą (t. 48, b. l. 158–160). A. Š. praeityje yra baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus kelių eismo srityje (t. 48, b. l. 162–170). Kaltinamasis turi šeimą, augina ir išlaiko nepilnametę dukterį, gimusią 2016 m. (t. 48, b. l. 157). Jis nusikaltimų padarymo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktoriumi. Teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie asmens darbovietę, gautame iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nurodyta, kad A. U. nuo 2021 m. liepos 31 d. nedirba.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs abu nusikaltimus, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), UAB (duomenys neskelbtini) savanoriškai atlygino visą nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondui (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (t. 46, b. l. 95–98, 138–144). Jo atsakomybę už abu nusikaltimus sunkina tai, kad nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1, 2 dalimis, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam A. Š. skiriama BK 220 straipsnio 2 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijose numatyta bausmė – bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad juridinis asmuo pašalino visą nusikaltimais padarytą turtinę žalą, nustatomas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti šios bausmės vidurkiai (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte už apysunkį nusikaltimą numatyta bauda nuo 100 MGL iki 4 000 MGL, tad bausmės vidurkis yra 2 050 MGL, to paties straipsnio 3 dalies 4 punkte už sunkų nusikaltimą numatyta bauda nuo 150 MGL iki 6 000 MGL, tad vidurkis yra 3 075 MGL). Tokios rūšies bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais.

Nusikaltimai, numatyti BK 220 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties ir labai nesiskiria pagal pobūdį (abu priklauso nusikaltimams finansų sistemai) ar pavojingumą (apysunkis ir sunkus nusikaltimas, skiriasi tik per vieną kategoriją). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės, numatytos už sunkų nusikaltimą (BK 220 straipsnio 2 dalis), pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos už apysunkį nusikaltimą (BK 222 straipsnio 1 dalis). Nustatoma pridedamos bausmės dalis, artima BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytam už apysunkį nusikaltimą skirtinos baudos minimaliam dydžiui.

Kaltinamasis A. Š. prisipažino padaręs nusikaltimą ir procesas buvo užbaigtas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama 1/3.

Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo A. Š. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. vasario 24 d. 22 val. 50 min. iki 2021 m. kovo 3 d. 13 val. 30 min. (7 dienos), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2) (t. 48, b. l. 180–181, 14–18, 33–37).

2021 m. kovo 3 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (t. 49, b. l. 33–36, 40–44).

Juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) anksčiau nebuvo teistas, jo atstovas pripažino įmonės kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimais sukeltų padarinių, atlygino visą nusikaltimais padarytą turtinę žalą. Šios aplinkybės lengvina UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), juridinio asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įmonei už vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 220 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir vieno apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą skiriamos BK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos bausmės – baudos, jų dydžiai parenkami mažesni nei BK 47 straipsnio 4 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis (juridiniam asmeniui nustatyta nuo 200 MGL iki 100 000 MGL dydžio bauda, tad vidurkis yra 100 200 MGL).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojon atsakomybėn trauktinam juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) ir kaltinamiesiems A. U. ir A. Š. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama subsidiariai atlyginti dėl nesumokėtų mokesčių patirtą 97 294,58 Eur turtinę žalą (t. 46, b. l. 138–144). Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2024 m. vasario 15 d. nutarimu Valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (t. 46, b. l. 147–148). UAB (duomenys neskelbtini) savanoriškai atlygino visą – 97 294,58 Eur civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos reikalaujamą turtinę žalą, civilinė ieškovė atsisakė ieškinio (t. 46, b. l. 159–160), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojon atsakomybėn trauktinam juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) ir kaltinamiesiems A. U. ir A. Š. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas subsidiariai atlyginti dėl nesumokėtų įmokų patirtą 56 450,64 Eur turtinę žalą (t. 46, b. l. 116–122). Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2024 m. vasario 29 d. nutarimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (t. 46, b. l. 123–124). UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 4 d. savanoriškai atlygino visą – 56 450,64 Eur civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus reikalaujamą turtinę žalą (t. 46, b. l. 128–130), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

V. Tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai

Tyrimui reikšmingi daiktai, nusikalstamos veikos priemonės ir objektai, ant kurių išlikę šios nusikalstamos veikos pėdsakų:

1) Skaitmeninės laikmenos (22 CD ir DVD-R) su informacija, gauta atliekant BPK numatytus veiksmus, saugotinos kartu su baudžiamąja byla.

2) Vokas su rankraštiniais užrašais (22 lapai) ir geltonos spalvos lipnūs lapeliai, paimti kratos metu E. B. gyvenamojoje vietoje, saugotini kartu su baudžiamąja byla.

3) Skaitmeninės laikmenos (3CD) su liudytojų K. V., R. R. ir E. P. asmens duomenimis, saugotini kartu su baudžiamąja byla.

4) UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini UAB (duomenys neskelbtini).

5) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, kietajame išoriniame diske „Maxtor“ saugomi duomenys (programų „Lialiukas“ ir „Foxus“ kopijos, vaizdo ir garso įrašai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirti 900 MGL (45 000 Eur) dydžio baudą;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirti 500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 050 MGL (52 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 700 MGL (35 000 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo A. U. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 24 d. 21 val. 17 min. iki 2021 m. vasario 26 d. 12 val. 06 min. (2 dienas) vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2) ir nustatyti, kad mokėtinos baudos dydis yra 696 MGL (34 800 Eur).

Kaltinamajam A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirti 900 MGL (45 000 Eur) dydžio baudą;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirti 500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 050 MGL (52 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 700 MGL (35 000 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo A. Š. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. vasario 24 d. 22 val. 50 min. iki 2021 m. kovo 3 d. 13 val. 30 min. (7 dienas) vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2) ir nustatyti, kad mokėtinos baudos dydis yra 686 MGL (34 300 Eur).

Kaltinamajam A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Juridinį asmenį Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti bausmę – 2 400 MGL (120 000 Eur) dydžio baudą;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti bausmę – 1 500 MGL (75 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti subendrintą bausmę – 2 700 MGL (135 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 800 MGL (90 000 Eur) dydžio baudą.

Procesą dėl civilinių ieškovių Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto 97 294,58 Eur civilinio ieškinio ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareikšto 56 450,64 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Skaitmenines laikmenas (22 CD ir DVD-R) su informacija, gauta atliekant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus, saugoti kartu su baudžiamąja byla.

2) Voką su rankraštiniais užrašais (22 lapai) ir geltonos spalvos lipniais lapeliais, kratos metu paimtais E. B. gyvenamojoje vietoje, saugoti kartu su baudžiamąja byla.

3) Skaitmenines laikmenas (3CD) su liudytojų K. V., R. R. ir E. P. asmens duomenimis saugoti kartu su baudžiamąja byla.

4) UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti UAB (duomenys neskelbtini).

5) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, kietajame išorininiame diske „Maxtor“ saugomus tyrimo duomenis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamiesiems A. U., A. Š. ir juridinio asmens Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB (duomenys neskelbtini) atstovui, kad jie, nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento nuorašo įteikimo dienos paduoti prašymą Klaipėdos apygardos teismui, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius ir trauktiną baudžiamojon atsakomybėn juridinį asmenį kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ir laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamiesiems A. U., A. Š. ir juridinio asmens Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB (duomenys neskelbtini) atstovui šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir pradedamas vykdyti. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudų į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą savanoriškai ir nepateikus Klaipėdos apygardos teismo raštinei dokumento apie baudos sumokėjimą, bauda bus išieškota priverstinai.