- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-977/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01619-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- J. S.
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2712-392/2012 pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo J. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
I. K. S. kreipėsi su ieškiniu prašydamas pripažinti 2003 m. spalio 23 d. sudarytą ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovei L. S. sutartį negaliojančia; taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti ieškovui 2003 m. spalio 23 d. L. S. padovanoto ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) piniginį ekvivalentą 1 400 000 Lt.
Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad 2003 m. spalio 23 d. savo dukrai L. S. dovanojimo sutartimi kartu su sutuoktine J. S. padovanojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise (kiekvienam po ½) priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio 2007 metais nustatyta rinkos vertė siekė apie 1 500 000 Lt. Sutarties sudarymo metu dukrai buvo 16 metų. Ieškovo teigimu, dovanojimo sutartį sudaryti privertė labai nepalankios aplinkybės. Tuo laikotarpiu rajone, kur yra ginčo butas, UAB „Statybų linija“ vykdė projektą – ketino statyti visą gyvenamąjį kompleksą. Name iš gyventojų buvo išpirkti visi butai ir kitas nekilnojamasis turtas, siekiant nugriauti esamus pastatus bei statyti naujus gyvenamuosius namus. Ieškovo taip pat buvo pareikalauta butą perleisti už 25 000 Lt. Taip pat mainais UAB „Statytbų linija“ siūlė perleisti kitą adekvataus dydžio butą. Ieškovui nesutikus statybų bendrovė pradėjo kenkti – prie namo pastatytas atliekų konteineris, kuris skleidė kvapus, trukdė matomumui, buvo imtasi ir kitų bauginančių ir neteisėtų priemonių – nežinomi samdyti asmenys „torpedos“ grasino susidorojimu. Be to, ieškovas dėl ginčo buto priklausinio bylinėjosi su Vilniaus miesto savivaldybe. Todėl manydami, kad jų pozicija sustiprės ir civilinėse bylose, kartu su sutuoktine J. S. perrašė butą atsakovei tikėdamiesi, kad prieš vaiko interesus statybų bendrovė ir savivaldybė nedrįs kovoti ir Vaiko teisių apsaugos skyrius padės gintis taip pat ir nagrinėjant civilines bylas. Tačiau UAB „Statybų linija“ spaudimas nesiliovė. Tuomet UAB „Statybų linija“ buvo iškeltas reikalavimas už butą sumokėti 3 000 000 Lt. Tiek mokėti UAB „Statybų linija“ nesutiko, tačiau ir toliau reiškė savo interesą. Tada į ieškovą dėl šio buto kreipėsi, jo nuomone, UAB „Statybų linija“ atstovas, A. R.. Su jo buvo sutarta buto pardavimo kaina – 2 800 000 Lt ir už tą kainą butas 2007 m. rugpjūčio 13 d. jam buvo parduotas. Po keleto mėnesių A. R. nusipirktą butą pardavė UAB „Statybų linija“. Tuo tarpu ieškovas ir L. S. įsigijo kitą butą – (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovė pervedė ieškovui 250 000 Lt, tačiau šie pinigai buvo pavogti. Nesutiko su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad ji už gautus pinigus nupirko jam butą (duomenys neskelbtini) Vilniuje.
Ieškovo teigimu, ginčijama dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, kadangi tai yra tariamasis sandori, kuris buvo sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Faktiškai ir po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovas su sutuoktine J. S. toliau rūpinosi bitu kaip savu, mokėjo mokesčius. Atsakovė L. S. realiai šio turto neperėmė ir nepradėjo valdyti. Ieškovas turėjo įgaliojimą naudotis, valdyti ir disponuoti padovanotu turtu, taip pat ir turtu (duomenys neskelbtini). Tačiau 2010 m. vasario 26 d. L. S. įgaliojimą anuliavo. Ieškovas nurodė ir kitą sandorio negaliojimo pagrindą, t.y. jog minėtoji dovanojimo sutartis sudaryta ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo įtakoje. Ieškovas buvo nuolat spaudžiamas ir įbaugintas, bijojo dėl savo šeimos ir gerovės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, panaikino Vilnaius apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi, keista Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, areštą, priteisė iš K. S. 3 630 Lt L. S..
Teismas nustatė, kad 2003 m. spalio 23 d. K. S. ir J. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dovanojo savo dukrai atsakovei L. S. (t. 1, b. l. 13-19). Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tai, kad su ieškovu ar jo šeimos nariais siekiant perimti butą buvo grasinama susidoroti, ar taikyti kokias nors kitas įstatymu draudžiamas poveikio priemones. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. birželio 14 d. nutartimi šioje byloje ieškovo prašė nurodyti jam grasinusius asmenis ir įtraukti juos į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, tačiau ieškovas tokių asmenų nenurodė. Be to, pagal bylos medžiagą, 2004 m. lapkričio 10 d. atsakovė su UAB „Statybų linija“ sudarė preliminarią sutartį dėl aptariamo buto pardavimo už 1 500 000 Lt (t. 1, b. l. 168-172). Šią sutartį patvirtino Vilniaus 22-ojo notarų biuro notarė. Šios sutarties 12 ir 13 punktuose nurodyta, kad sutartis sudaryta laisva abiejų šalių valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio būtų priverstos sudaryti šį sandorį. Beje, preliminarioji sutartis pasirašyta ir ieškovo. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, kad ieškinio ir dubliko teiginiai apie UAB „Statybų linija“ grasinimus, siekį vos už 25 000 Lt nusipirkti ginčo butą ir pan. nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais (CPK 178 str.).
Teismas sprendė, kad ieškovo ranka rašyti pareiškimai nesant kompetentingų institucijų išvadų grasinimų faktų nepatvirtina. Todėl ieškovo teiginius, laikė neįrodytais.
Teismas konstatavo, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, nenaudojant jokio spaudimo, dėl kurio šalys buvo priverstos sudaryti sutartį, todėl pripažino, kad naikinti ginčijamos dovanojimo sutarties CK 1.91 straipsnio pagrindu nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismas sprendė, kad ieškovas ginčijamą sandorį taip pat laiko tariamu, tačiau sandoris yra įvykdytas, todėl tokiu būt negali. Atsakovė, jau būdama pilnametė, 2007 m. rugpjūčio 10 d. butą pardavė A. R.. Už gautus pinigus 2007 m. spalio 9 d. atsakovė ieškovo vardu nupirko 46,33 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Tai paneigia ieškovo poziciją, kad jis butą įsigijo pats, už savo tėvo dovanotas lėšas. Be to, atsakovė 2008 m. spalio 15 d. pervedė 250 000 Lt į dvi skirtingas trečiojo asmens J. S. sąskaitas ir analogišką sumą 2008 m. spalio 15 d. atsakovė pervedė į dvi skirtingas trečiojo asmens J. S. sąskaitas (t. 1, b. l. 110-113). Aplinkybes, kad ieškovas, padovanojęs butą nepilnametei dukrai ir po dovanojimo sutarties juo rūpinosi, remontavo, mokėjo mokesčius, vedė civilines bylas, nedaro dovanojimo sandorio negaliojančiu, nes tai parodo tik tėvo (ieškovo) rūpestį savo nepilnamete dukra. Todėl sprendė, kad naikinti ginčijamos dovanojimo sutarties ir CK 1.86 straipsnio pagrindu nėra jokio teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas K. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, išreikalauti iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. PK-535-487/2010 puslapių 83-87 nuorašus, nes šių dokumentų ieškovas gauti negalėjo, o juose išdėstyta L. S. teisėta valia būtų reikšminga teisingam bylos išnagrinėjimui, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas netinkamai nustatė byloje įrodinėjimo aplinkybes. Teismas iš esmės netyrė ir nenustatinėjo aplinkybių, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai, tikslai.Ieškovo vertinimu, sprendime nepagrįstai konstatuota, jog sandoriu atsakovė įgijo realias teises į butą. Ieškovo manymu, atsakovė po dovanojimo sutarties sudarymo niekuomet neįgijo teisių į ginčo butą, todėl sutartis yra laikytina tariama, t.y. nesukeliančia realių teisinių padarinių. 2007 m. rugpjūčio 10 d. buto (duomenys neskelbtini) pardavimo sandoris neįrodo, kad 2003 m. spalio 23 d. dovanojimo sutartis buvo reali. Teismas turėjo išsamiai ištirti 2003 m. spalio 23 d. dovanojimo sandorio pobūdį, t.y. tai tariamas sandoris ar ne, jog po dovanojimo dovanotojai rūpinosi padovanotu butu, jog K. S. visą laiką iki buto pardavimo turėjo atsakovės įgaliojimą, J. S. patvirtino, jog visus su butu susijusius klausimus ji sprendė kartu su vyru. Be to, po 2007 m. rugpjūčio 10 d. ir 2007 m. spalio 12 d. sandorių tėvai ir toliau gyveno kartu su L. S..Teismas ignoravo tai, kad paskutiniame teismo posėdyje L. S. vienareikšmiškai pripažino, kad visus reikalus, susijusius dėl buto (duomenys neskelbtini), tvarkė jos tėvas, o ji tokių reikalų netvarkė.Teismas vadovavosi atsakovės L. S. procesiniuose dokumentuose nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-1153-464/2008. Išanalizavus pastarąją nutartį akivaizdu, kad šių bylų ratio decidendi iš esmės skiriasi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą L. S. teismo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, paskirti ieškovui K. S. 20 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir įpareigoti ieškovą K. S. sumokėti visą žyminį mokestį už byloje pareikštus procesinius dokumentus – ieškinį ir apeliacinį skundą.
Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai nustatė, ar atsakovė sutartimi įgijo atitinkamas teises į padovanotą turtą – butą. Kitų apeliaciniame skunde akcentuojamų aplinkybių, t. y. tikrosios šalių valios, elgesio motyvų bei sandorio sudarymo tikslų, nustatinėti šioje civilinėje byloje nebuvo jokio pagrindo. Įvykdytas sandoris nelaikytinas tariamuoju CK 1.86 straipsnio prasme. Ieškovas savo teiginio, jog atsakovė sutartimi neįgijo jokių teisių į butą, nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.Aplinkybė, kad ieškovas tam tikru laikotarpiu už atsakovę mokėjo su butu susijusius mokesčius, jokiu būdu nereiškia, jog atsakovė nebuvo buto savininkė. Pagrįstai teigti, jog ieškovas rūpinosi atsakove bei jai nuosavybės teise priklausančiu butu ir dėl to, jog sutarties sudarymo metu atsakovė dar nebuvo sulaukusi pilnametystės. Vos sulaukusi pilnametystės atsakovė ėmė aktyviai naudotis jai priklausančiomis nuosavybės teisėmis ir turtą pardavė. Tai, kad tam tikrus su turtu susijusius veiksmus atlieka kitas asmuo, jokiu būdu nereiškia ir negali reikšti, kad šis asmuo tampa turto savininku, kad jam pereina nuosavybės teisės į šį turtą.Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje apskritai nėra minimi jokie kitų teismų sprendimai. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė išimtinai šioje civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.Ieškovo reikalavimas išreikalauti duomenis iš baudžiamosios bylos Nr. PK-535-487/2010 yra nepagrįstas ir akivaizdžiai nesąžiningas. Ieškovas minėtoje baudžiamojoje byloje dalyvauja nuo pat šios bylos iškėlimo, šioje byloje ieškovą atstovauja tas pats advokatas, taigi teigti, kad ieškovas negalėjo šių dokumentų gauti, yra visiškai nepagrįsta. Neabejotina, kad tiek pats ieškovas, tiek ir jo atstovas advokatas turi visas galimybes gauti baudžiamosios bylos dokumentų kopijas. Dar daugiau, ieškovas apskritai nenurodė, kokias konkrečias faktines aplinkybes šioje byloje galėtų patvirtinti prašomi išreikalauti dokumentai.Ieškovas sąmoningai ir tikslingai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, manipuliuoja procesu, tokiu būdu atsakovo ir trečiojo asmens atžvilgiu veikia akivaizdžiai nesąžiningai, siekia nepagrįstai užvilkinti šio ginčo nagrinėjimą teisme, byloje nesąžiningai pareiškė žinomai nepagrįstą apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Kreipdamasis į teismą ieškovas savo reikalavimą, ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu, motyvavo tuo, kad jį sudarant buvo siekiama apsaugoti nuosavybės teisę į butą nuo neteisėtų bendrovės ,,Statybų linija“ veiksmų, kuriais, ieškovo nuomone, buvo siekiama už neįprastai mažą kainą užvaldyti K. ir J. S. butą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas, net pirmosios instancijos teismo paragintas, nenurodė, kas konkrečiai jam grasino bei nepateikė patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovo nurodytos bendrovės neteisėtų veiksmų prieš jį faktą. Tai, kad paminėta bendrovė siekė neteisėtai užvaldyti ginčo sandoriu atsakovei padovanotą butą, nepatvirtino ir dovanotoja J. S., bei paneigia pačios atsakovės su šia bendrove, 2004 m. lapkričio 10 d. sudaryta ginčo sutartimi padovanoto buto, preliminarioji sutartis, kuria šalys sutarė dėl buto pardavimo už 1 500 000 Lt.
Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė, kad ginčo sandoris buvo sudarytas ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo įtakoje. Tuo tarpu apeliaciniame skunde kokie nors argumentai, paneigiantys šios išvados pagrįstumą, apskritai nėra nurodyti. Ieškovas ginčo sandorio sudarymą paaiškino ir siekiu palengvinti sandorio sudarymo metu vykusį bylinėjimąsi su Vilniaus m. savivaldybe. Tačiau vien bylinėjimosi faktas to, kad ginčo sandoris buvo tariamas, neįrodo. Tokio teiginio patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė. Tiesa, apeliantas nurodo, kad baudžiamojoje byloje Nr. PK-535-487/2010 atsakovė paaiškino, kad mano, jog butas buvo padovanotas dėl tėvo bylinėjimosi. Tačiau kartu apeliantas, cituodamas atsakovę, taip pat nurodė, kad ji pasakė nežinanti, dėl ko butas buvo padovanotas. Todėl, kolegijos nuomone, svarbu yra vadovautis ne L. S. parodymais, duotais dėl J. S. sumušimo, iškeltoje privataus kaltinimo byloje, bet jos paaiškinimais, duotais nagrinėjamojoje byloje, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta jai sulaukus 16 metų bei prieš tėvams išsiskiriant. Ginčo sutartį taip pat sudariusi J. S. aplinkybę, kad sandoris buvo sudarytas būtent palengvinti bylinėjimosi eigą su savivaldybe, neigia.
Be to, apeliantas, prašydamas išreikalauti iš baudžiamosios bylos 83-87 puslapių nuorašus nurodo, kad kadangi byla dar neišnagrinėta daryti jos medžiagos kopijas nei jam, nei atstovui nebuvo leista, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikia.
Dėl išdėstytų aplinkybių, kolegijos nuomone, tenkinti apelianto prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo nėra pagrindo.
Kolegijos nuomone, apskritai tokių, kaip nagrinėjamu atveju, kai dovanojama bendra jungtinė nuosavybė, o sandorį (jo dalį) tariamu prašo pripažinti tik vienas iš dovanotojų, kuris savo reikalavimą grindžia bendru dovanotojų susitarimu dėl jo tariamumo, kai kitas dovanotojas tokią aplinkybę neigia, ieškinį pareiškęs asmuo turi pateikti itin patikimus įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimą. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip buvo nustatyta anksčiau, ieškovas net neįrodė priežasčių, dėl kurių turėjo būti sudarytas tariamas sandoris, buvimo.
Atmetęs ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įvykdytas sandoris (kaip nustatyta nagrinėjamu atveju) negali būti pripažintas tariamu. Tiesa, apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka teigdamas, kad iš neteisės teisė negali būti kildinama, tačiau kolegijos nuomonė ginčo sandorio neteisėtumas byloje nėra įrodytas. Tuo tarpu tai, kad dovanojimo sutartimi šalys siekė sukurti atitinkamas, dovanojimui būdingas teisines pasekmes, patvirtina tiek atsakovės 2007 m. rugpjūčio 10 d. sudaryta ginčo sutartimi, jai padovanoto buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios teisėtumo ieškovas neginčija, tiek dar anksčiau – 2004 m. lapkričio 10 d. atsakovės sudaryta preliminarioji sutartis dėl buto pardavimo. Pastebėtina, kad šią sutartį, kurios 12 ir 13 punktuose nurodyta, kad ji sudaryta laisva abiejų šalių valia, nenaudojant spaudimo bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, kaip atsakovės įstatyminis atstovas pasirašė ir pats apeliantas. Šios sutarties ieškovas taip pat neginčija.
Kolegijos nuomone, virš paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ginčo sutartis buvo įvykdyta, o ieškovas savo veiksmais pripažino jos teisėtumą. Tiesa, apeliantas teigia, kad ginčo sutarties tariamumą patvirtina tai, kad ir po jos sudarymo K. ir J. S. liko gyventi ginčo bute, juo rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius. Tačiau vertinant šį argumentą turėtina omenyje, kad ginčo butas atsakovei buvo padovanotas jai vos sulaukus 16 metų, tai yra pastarajai turint apribotą civilinį veiksmą. Todėl tokie atsakovės tėvų, kaip jų įstatyminių atstovų veiksmai atitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijus ir negali liudyti apie sandorio tariamumą. Tuo tarpu sulaukus pilnametystės atsakovė dovanojimo sutartimi įgytas teises realizavo sudarydama buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Tuo tarpu kiti apeliacinio skundo argumentai (juolab, kad skundžiamas sprendimas, priešingai negu teigia apeliantas, nebuvo grindžiamas Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-1153-464/2008), esminės reikšmės nagrinėjant kilusį tarp šalių ginčą, neturi.
Dėl išvardinto, naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (1.86, 1.91 straipsnis).
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė paskirti ieškovui 20 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tačiau nagrinėjamu atveju kolegija apelianto veiksmuose neįžvelgia akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, dėl ko toks atsakovės prašymas netenkintinas (CPK 95 straipsnis). Tuo tarpu klausimai dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį bei apeliacinį skundą buvo įstatymo nustatyta tvarka išspręsti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų priimtomis nutartimis (t. 1 74-77; t. 2, b. l. 120). Todėl kolegija dėl atsakovės prašymo įpareigoti ieškovą sumokėti visą žyminį mokestį už byloje pareikštus ieškinį ir apeliacinį skundą, nepasisako.
Atmetus apeliacinį skundą atsakovei iš ieškovo priteisiamas jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 t. 134 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą.
Priteisti iš K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 936 (vienas tūkstantis devyni šimtai trisdešimt šeši litai 00 ct) L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.