- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-777-440/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00500-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- Šiaulių apygardos vyriausiojo
- Kategorijos
- 20.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, išnagrinėjusi atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-15-874/2014, pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje R. B. žemėtvarkos paslaugų įmonei, J. Š., Žagarės regioninio parko direkcijai dėl administracinio akto panaikinimo dalyje, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 1998-05-26 įsakymo Nr. 514 „Dėl privačių namų valdų žemės sklypo pardavimo“ priedo 75 punktą, kuriuo leista P. M. privatinės nuosavybės teise įsigyti 0,2506 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 1999-03-16 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P 47/99-0125; pripažinti negaliojančiu nuosavybės teisės liudijimą, patvirtintą 2011-03-29 Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. 1-890, dalyje dėl nuosavybės teisės nustatymo R. M. į 1/2 dalį 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, patvirtintą 2011-03-29 Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. 1-892, dalyje dėl R. M. paveldėjimo 1/2 dalies 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją, grąžinti 0,2506 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės dispozicijon; panaikinti 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko 1998-05-26 įsakymo Nr. 514 „Dėl privačių namų valdų žemės sklypo pardavimo“ priedo 75 punktu buvo leista P. M. privatinės nuosavybės teise įsigyti 0,2506 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo pagrindu 1999-03-16 tarp Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir P. M. buvo pasirašyta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P47/99-0125 dėl 0,2506 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Šios sutarties pagrindu P. M. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,2506 ha žemės sklypas. Ieškovas teigė, kad priimti įsakymas ir sutartis yra neteisėti, nes sutarties objektu buvo žemės sklypas, nuosavybės teise priklausęs Lietuvos Respublikai, t. y. viešosios nuosavybės teisės objektas, kuris turėjo būti parduodama laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos (1997-07-02 įstatymo redakcija) 9 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos reikalavimų, tačiau 1998 m. R. B. žemėtvarkos paslaugų įmonė, formuodama P. M. namų valdos žemės sklypą, nukrypo nuo techninėje byloje buvusio plano, pakeitė vienos iš žemės sklypo ribų išsidėstymą (riba plane pažymėta 7-1), t. y. ją atitraukė nuo ūkinių pastatų, priklausančių R. M., link M. naudojamo žemės sklypo. Be to, ieškovas pabrėžė, kad žemės sklypo ribų pakeitimai nebuvo suderinti su gretimo žemės sklypo, esančio Beržų g. 3, naudotoju (1 t. 1-5 b.l.; 3 t. 4-53 b.l.).
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM) nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į nustatytus teisės aktų pažeidimus, yra pagrindo manyti, jog galimai neteisėtai prie R. M. faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypo buvo prijungta ir perduota apie 0,0057 ha valstybinės žemės, kuri pagal techninės inventorizacijos bylos duomenis nebuvo priskiriama R. M. namų valdos teritorijai (3 t. 75-79 b.l.).
Šalies argumentai
Atsakovė R. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad valstybinis 0,2506 ha namų valdos ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas P. M. atsižvelgiant į buvusį faktinį žemės sklypų naudojimą – kaip visą laiką iki tol šį žemės sklypą naudojo Pranas ir R. M. su gretimo sklypo savininko J. Š. sutikimu. Atsakovė teigė, kad faktas, jog 0,2506 ha namų valdos žemės sklypo ribų neatitikimas inventorizacijos byloje nustatytoms riboms, nėra esminis pažeidimas dėl kurio kiltų būtinybė keisti žemės sklypo ribas. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos asmenų teisės, teisėti interesai, todėl byloje nėra kriterijų, kurie leistų ginti viešąjį interesą (3 t. 83-90 b.l.).
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, R. M. nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka (3 t. 80-81 b.l.). Pažymėjo, kad patenkinus ieškovo reikalavimus galės realiai naudotis tuo žemės sklypu, kuris jam priklauso bei jame esančiu įvažiavimu į žemės sklypą.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, R. B. žemėtvarkos paslaugų įmonė nurodė, kad atliko ginčo žemės sklypo matavimus. Pažymėjo, kad inventorizacijos bylos planai neatitiko faktinės situacijos, atliekant matavimus o kaimynų sutikimai dėl ribų suderinimo nebuvo pateikti.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje J. Š. nurodė, kad su juo nebuvo derinamas sklypo ribų perkėlimo klausimas.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, Žagarės regiono parko direkcija nurodė, kad patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės nėra susijusios su trečiojo asmens kompetencija ir bylos išsprendimas neturės jokios įtakos Žagarės regiono parko direkcijos teisėms ir pareigoms (3 t. 71-72 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas 2014-05-12 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies - panaikino Šiaulių apskrities viršininko 1998-05-26 įsakymo Nr. 514 „Dėl privačių namų valdų žemės sklypo pardavimo“ priedo 75 punktą, kuriuo leista P. M. privatinės nuosavybės teise įsigyti 0,2506 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)); pripažino negaliojančia 1999-03-16 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P 47/99-0125 dėl 0,2506 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo P. M.; pripažino negaliojančiu nuosavybės teisės liudijimą, patvirtintą 2011-03-29 Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. 1-890, dalyje dėl nuosavybės teisės nustatymo R. M. į 1/2 dalį 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, patvirtintą 2011-03-29 Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. 1-892, dalyje dėl R. M. paveldėjimo 1/2 dalies 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); taikė restituciją - grąžino 0,2506 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybės dispozicijon; panaikino 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją R. M. vardu; priteisė iš atsakovės R. M. 128,69 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas; priteisė iš atsakovės R. M. 2995,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, R. M.. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių ir liudytojų paaiškinimus, teismas nustatė, kad P. M. namų valdos 0,2506 ha žemės sklypo planą privatizavimui parengė ir kadastrinius matavimus atliko R. B. žemėtvarkos paslaugų įmonė 1998-02-10. Šiame kadastrinių matavimų plane 0,2506 žemės sklypo riba 7-1 neatitiko faktinės ribos, nurodytos P. M. namų valdos techninės inventorizacijos byloje esančiame pastatų išdėstymo ir faktinio žemės naudojimo ribų plane, t. y. kadastrinių matavimų plane riba nustatyta viduriu tarp dviejų gretimų ūkinių pastatų, o P. M. namų valdos techninės inventorizacijos byloje, sudarytoje 1991-11-13, ši riba nustatyta prie P. M. ūkinio pastato. Iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje J. Š. parodymų bei 1998-02-10 parengto žemės sklypo plano, teismas nustatė, kad šis žemės sklypo planas riboje 7-1 nebuvo suderintas su gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju kadastrinių matavimų metu, todėl buvo pažeistas Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98, 5.2 p. nuostatos, numatančios, kad žemės sklypo ribos vietovėje nustatomos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – teisėtiems gretimų žemės sklypų savininkams ir naudotojams, turintiems juridinius žemės nuosavybės ar naudojimo teisę įrodančius dokumentus. Atsižvelgiant į faktines byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Šiaulių apskrities viršininko 1998-05-26 įsakymo Nr. 514 „Dėl privačių namų valdų žemės sklypo pardavimo“ priedo 75 punktas ir šio įsakymo pagrindu sudaryta 1999-03-16 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P 47/99-0125 priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straispnio 2 dalį (1997-07-02 įstatymo Nr. VI1I-370 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4 punktą, Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministerijos 1996-03-11 įsakymu Nr. 98, 5.2, 5.3 punktus, todėl juos pripažino neteisėtais ir negaliojančiais nuo pat jų priėmimo momento bei panaikino kaip neatitinkančius įstatymo reikalavimų. Pripažinęs negaliojančia ginčo žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P 47/99-0125 dėl 0,2506 ha žemės sklypo, esančio J(duomenys neskelbtini), pardavimo P. M., teismas negaliojančiais pripažino ir vėliau dėl šio turto sudarytus sandorius. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinyje nurodyti administracinis aktas ir sandoriai dėl žemės sklypo pripažinti negaliojančiais ab initio, tai yra nuo administracinio akto priėmimo ir sandorių sudarymo momento, teismas sprendė, kad atsakovė R. M. (kaip P. M. teisių perėmėja) privalo grąžinti valstybei neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, įgytą 0,2506 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ieškovo reikalavimą panaikinti 0,2506 ha žemės sklypo teisinę registraciją teismas tenkino iš dalies, nurodydamas, kad teisinę registraciją galima panaikinti kieno nors vardu, o ne iš vis, todėl panaikino 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją R. M. vardu. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) nuostatomis, prokuroras, pareiškęs ieškinį viešajam interesui apginti, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimo išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, dydis sudarė 123,00 Lt, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 134,39 Lt, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M. patyrė 2995,00 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Teismas sprendė, kad įvertinus tai, jog šioje byloje yra du atsakovai – R. M. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos, tik iš atsakovės R. M. į valstybės pajamas priteisė 128,69 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 2995,00 Lt išlaidų už teisines paslaugas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M. naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. prašo pakeisti 2014-05-12 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės R. M. ir priteisti trečiojo asmens ieškovo pusėje R. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų daliai, priteisti iš ieškovo ir trečiojo asmens ieškovo pusėje R. M. atsakovei R. M. dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų - proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 93 straipsnio 1 dalyje, kuri pažymi, jog „šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą“. Taigi bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“. Laimėjusiai šaliai turi būti atlyginamos jos turėtos išlaidos, susijusios su bylinėjimusi teisme, kurias jis patyrė siekdamas apginti pažeistą teisę. Apeliantės vertinimu bylą laimėjus ar pralaimėjus keliems proceso dalyviams, bylinėjimosi išlaidos jiems turi būti paskirstomos remiantis dalinės atsakomybės principu, t.y. patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos po lygiai visiems atsakovams. Tam tikrais atvejais, paaiškėjus, kad už veiksmus, lėmusius ieškovo teisių pažeidimus, atsakingas tik vienas iš atsakovų, bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai gali būti priteisiamos tik iš to atsakovo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį iš dalies, o tai reiškia, kad iš atsakovų (apeliantės) negalėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos . Šios išlaidos turėjo būti paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Taip pat iš ieškovo ir trečiojo asmens, kuris veikė ieškovo pusėje, turėjo būti priteista atsakovės R. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis - proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Priešingai imperatyviems teisės aktų reikalavimams, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės R. M. yra priteistos ne tik valstybei, bet ir trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje R. M., todėl toks Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimas neatitinka teisingumo bei protingumo principų.
2. Visos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos ne iš atsakovės R. M., bet iš Nacionalinės žemės tarnybos, nes ginčas kilo ir bylinėjimosi išlaidos atitinkamai atsirado tik dėl šios valstybinės institucijos kaltės. Nei atsakovė R. M., nei pradinis atsakovas jos sutuoktinis P. M. neturėjo jokių galimybių įtakoti atsakovę - valstybės instituciją,
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, papildomai priteisti iš atsakovės R. M. 134,39 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką minėtu klausimu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas prokuroro, o atsakovu byloje traukiama Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai iš atsakovės R. M. priteista 128, 69 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. žyminio mokesčio, į valstybės pajamas. Ieškovo vertinimu, tuo pačiu iš apeliantės į valstybės pajamas turėtų būti priteistos ir kitos bylinėjimosi išlaidos - 134,39 Lt, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių pirmosios instancijos teismas nepriteisė. Be to nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir tenkino ieškovo ieškinį iš dalies, tačiau neatmetė nei vieno ieškinio reikalavimo, o tik vieną jų sukonkretino, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti atsakovei R. M. bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nesutinka su atsakovės R. M. išdėstyta pozicija, kad nei ji, nei pradinis atsakovas P. M., neturėjo jokių galimybių įtakoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM dėl neteisėto administracinio akto priėmimo, nes būtent pradinio atsakovo P. M. veiksmai, pasireiškę neteisingu namų valdos žemės sklypo ribų parodymu, t.y. žemės sklypo riba 7-1 kadastrinių (geodezinių) matavimų plane buvo perkelta neatsižvelgiant į faktinį žemės naudojimo ribų planą, sąlygojo administracinio akto, kuriuo buvo patvirtinti neteisingi geodeziniai matavimai, priėmimą ir vėliau sekusių sandorių neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės R. M., atsakovo P. M. teisių perėmėjos, 2995,00 Lt išlaidų už teisines paslaugas trečiojo asmens, nepareiškiančios savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M. naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakomybės, kaltės nustatymo klausimai nebuvo šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau atsakovės nuomone, būtent atsakovas P. M. (jo teisių perėmėja R. M.) laikytinas atsakingu dėl neteisingai nustatytos tuo metu dar tik naudojamos namų valdos 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribos. Dėl šių veiksmų trečiajam asmeniui ieškovo pusėje R. M. teko samdyti jo interesus teisme ginsiantį advokatą. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes apeliantė (atsakovė) neturėtų būti laikoma neprisidėjusia dėl trečiojo asmens ieškovo pusėje R. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų, o jos prašymas priteisti visas šias išlaidas iš Nacionalinės žemės tarnybos kaip šių išlaidų atsiradimo kaltininkės prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Pabrėžė, kad Nacionalinės žemės tarnybos procesinis elgesys buvo tinkamas viso proceso metu, t.y. ieškiniui neprieštarauta, stengtasi kuo greičiau atkurti socialinę taiką tarp bylos dalyvių, siūlant sudaryti taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl žyminio mokesčio paskirstymo, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, R. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje. Kartu su atsiliepimu tretysis asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį dėl ginčo sklypo koordinačių pakeitimo ir civilinę bylą nutraukti bei prašymą priteisti 1210,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinys dėl administracinio akto panaikinimo dalyje, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo buvo pareikštas dviem atsakovėm - Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM ir R. M.. Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą, prašė teismo panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 1998-05-26 įsakymo Nr. 514 „Dėl privačių namų valdų žemės sklypo pardavimo“ priedo 75 punktą, kuriuo leista P. M. privatinės nuosavybės teise įsigyti 0,2506 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 1999-03-16 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P 47/99-0125; pripažinti negaliojančiu nuosavybės teisės liudijimą, patvirtintą 2011-03-29 Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. 1-890, dalyje dėl nuosavybės teisės nustatymo R. M. į 1/2 dalį 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, patvirtintą 2011-03-29 Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. 1-892, dalyje dėl R. M. paveldėjimo 1/2 dalies 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją, grąžinti 0,2506 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės dispozicijon; panaikinti 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją (3 t. 49-53 b.l.). Joniškio rajono apylinkės teismas 2014-05-12 sprendimu iš esmės tenkino visus ieškovo reikalavimus (3 t. 49-53, 160-171 b.l.), tik reikalavimą panaikinti 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, teismas sukonkretino nuspręsdamas panaikinti 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją R. M. vardu. Valstybės ir trečiojo asmens R. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstė atsižvelgęs į tai, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM nagrinėjamu atveju nepriteistinos, todėl iš atsakovės R. M. į valstybės pajamas priteisė 128,69 Lt bylinėjimosi išlaidų (1/2 123,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas buvo atleistas, ir 1/2 134,39 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų). Taip pat iš atsakovės R. M. teismas priteisė 2995,00 Lt išlaidų už teisines paslaugas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M. naudai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir LR CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (LR CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų biudžeto lėšų (LR CPK 961 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškinį byloje dėl administracinių aktų atkurti asmenims privačios nuosavybės teises, panaikinimo bei su tuo susijusių teisinių pasekmių taikymo gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakių) bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bylos aplinkybes, kasacinio teismo praktika apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės buvo tenkinti visi ieškovo reikalavimai, todėl konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo vadovautis LR CPK 93 straipsnio 2 dalimi ir bylinėjimosi išlaidas priteisti proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos, konkrečiu atveju žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, valstybei iš jos pačios atstovo nepriteistinos.
Su apeliacinio skundo argumentais, kad trečiojo asmens R. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai priteistos iš apeliantės bei, kad šios išlaidos turi būti priteistos tik iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pozicijas ginčo klausimu, pareikštų reikalavimų ir teismo priimto sprendimo turinį, sprendžia, kad konkrečiu atveju vertinti, jog civilinė byla buvo inicijuota bei tretysis asmuo R. M. bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai tik dėl apeliantės R. M. (jos sutuoktinio P. M.) ar atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM veiksmų, nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešinga išvada prieštarautų šalių procesinio lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo, teisingumo bei objektyvumo principas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad vadovaujantis bendra taisykle bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistinos po lygiai ir konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo nukrypti nuo šio principo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pagrįstai iš apeliantės priteisė tik 1/2 žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (123,00 Lt / 2 ir 134,39 Lt / 2 = 128,69 Lt), tačiau nepagrįstai trečiojo asmens R. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė iš kitos atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje keistinas, nurodant, kad trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, R. M. iš atsakovės R. M. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM lygiomis dalimis (po 1497,50 Lt) priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Trečiojo asmens R. M. prašymas patvirtinti šalių nepasirašytą taikos sutartį netenkintinas, kaip neatitinkantis civilinio proceso įstatymo nuostatų (LR CPK 140 straipsnis).
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Tretysis asmuo R. M. pateikė teismui prašymą priteisti 1210,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t. 168-170 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 ir 8.15 punktus (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA; už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiškinimai – 0,5 MMA), į LR CPK 321 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles, į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, trečiojo asmens poziciją ginčo klausimu, apeliacinio skundo dalyką, daro išvadą, kad išlaidos yra pagrįstos tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, trečiajam asmeniui R. M. iš apeliantės turėtų būti priteistina 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis), tačiau įvertinus tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, trečiajam asmeniui iš apeliantės priteistina 350,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, Šiaulių apygardos teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės R. M. trečiojo asmens R. M. naudai ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, lygiomis dalimis po 1497,50 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt septynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.