Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, išnagrinėjusi atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-15-874/2014, pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje R. B. žemėtvarkos paslaugų įmonei, J. Š., Žagarės regioninio parko direkcijai dėl administracinio akto panaikinimo dalyje, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinys dėl administracinio akto panaikinimo dalyje, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo buvo pareikštas dviem atsakovėm - Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM ir R. M.. Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą, prašė teismo panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 1998-05-26 įsakymo Nr. 514 „Dėl privačių namų valdų žemės sklypo pardavimo“ priedo 75 punktą, kuriuo leista P. M. privatinės nuosavybės teise įsigyti 0,2506 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 1999-03-16 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P 47/99-0125; pripažinti negaliojančiu nuosavybės teisės liudijimą, patvirtintą 2011-03-29 Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. 1-890, dalyje dėl nuosavybės teisės nustatymo R. M. į 1/2 dalį 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, patvirtintą 2011-03-29 Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. 1-892, dalyje dėl R. M. paveldėjimo 1/2 dalies 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją, grąžinti 0,2506 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės dispozicijon; panaikinti 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją (3 t. 49-53 b.l.). Joniškio rajono apylinkės teismas 2014-05-12 sprendimu iš esmės tenkino visus ieškovo reikalavimus (3 t. 49-53, 160-171 b.l.), tik reikalavimą panaikinti 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, teismas sukonkretino nuspręsdamas panaikinti 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją R. M. vardu. Valstybės ir trečiojo asmens R. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstė atsižvelgęs į tai, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM nagrinėjamu atveju nepriteistinos, todėl iš atsakovės R. M. į valstybės pajamas priteisė 128,69 Lt bylinėjimosi išlaidų (1/2 123,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas buvo atleistas, ir 1/2 134,39 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų). Taip pat iš atsakovės R. M. teismas priteisė 2995,00 Lt išlaidų už teisines paslaugas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M. naudai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir LR CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (LR CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų biudžeto lėšų (LR CPK 961 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškinį byloje dėl administracinių aktų atkurti asmenims privačios nuosavybės teises, panaikinimo bei su tuo susijusių teisinių pasekmių taikymo gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakių) bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bylos aplinkybes, kasacinio teismo praktika apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės buvo tenkinti visi ieškovo reikalavimai, todėl konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo vadovautis LR CPK 93 straipsnio 2 dalimi ir bylinėjimosi išlaidas priteisti proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos, konkrečiu atveju žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, valstybei iš jos pačios atstovo nepriteistinos.

Su apeliacinio skundo argumentais, kad trečiojo asmens R. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai priteistos iš apeliantės bei, kad šios išlaidos turi būti priteistos tik iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pozicijas ginčo klausimu, pareikštų reikalavimų ir teismo priimto sprendimo turinį, sprendžia, kad konkrečiu atveju vertinti, jog civilinė byla buvo inicijuota bei tretysis asmuo R. M. bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai tik dėl apeliantės R. M. (jos sutuoktinio P. M.) ar atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM veiksmų, nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešinga išvada prieštarautų šalių procesinio lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo, teisingumo bei objektyvumo principas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad vadovaujantis bendra taisykle bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistinos po lygiai ir konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo nukrypti nuo šio principo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pagrįstai iš apeliantės priteisė tik 1/2 žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (123,00 Lt / 2 ir 134,39 Lt / 2 = 128,69 Lt), tačiau nepagrįstai trečiojo asmens R. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė iš kitos atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje keistinas, nurodant, kad trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, R. M. iš atsakovės R. M. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM lygiomis dalimis (po 1497,50 Lt) priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Trečiojo asmens R. M. prašymas patvirtinti šalių nepasirašytą taikos sutartį netenkintinas, kaip neatitinkantis civilinio proceso įstatymo nuostatų (LR CPK 140 straipsnis).

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Tretysis asmuo R. M. pateikė teismui prašymą priteisti 1210,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t. 168-170 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 ir 8.15 punktus (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA; už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiškinimai – 0,5 MMA), į LR CPK 321 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles, į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, trečiojo asmens poziciją ginčo klausimu, apeliacinio skundo dalyką, daro išvadą, kad išlaidos yra pagrįstos tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, trečiajam asmeniui R. M. iš apeliantės turėtų būti priteistina 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis), tačiau įvertinus tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, trečiajam asmeniui iš apeliantės priteistina 350,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, Šiaulių apygardos teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės R. M. trečiojo asmens R. M. naudai ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, lygiomis dalimis po 1497,50 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt septynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.