Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-17 · Civilinė byla Nr. e2S-963-640/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
e2S-963-640/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25725-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas
V. M.
Ieškovas
M. M.
Trečiasis asmuo
M. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-963-640/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25725-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.3.;3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų išieškojimo, trečiasis asmuo M. L..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimu už akių priteisė ieškovės M. M. naudai iš atsakovės V. M. 7240,50 Eur skolos, 1476,86 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 8717,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybės naudai 3,45 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame atsakovė prašė teismo atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pareiškimą priimti nagrinėjimui bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės V. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir grąžino jį atsakovei.

4. Nustatė, kad sprendimas už akių šioje civilinėje byloje buvo priimtas 2018 m. lapkričio 2 d., o atsakovė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūros ir praleisto termino atnaujinimo pateikė tik 2019 m. balandžio 5 d., t. y. praėjus net penkiems mėnesiams po sprendimo už akių šioje civilinėje byloje priėmimo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei ieškinys ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimą buvo asmeniškai įteiktas 2018 m. rugpjūčio 26 d. ir atsakovė savo parašu patvirtino šių procesinių dokumentų įteikimą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. rugsėjo 7 d. pati atsakovė pateikė prašymą pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pati atsakovė buvo faktiškai (realiai) informuota apie jos atžvilgiu iškeltą civilinę bylą ir nuo informavimo momento atsakovei kilo pareiga domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.). Pati atsakovė patvirtino, kad jai buvo žinoma apie jos atžvilgiu iškeltą civilinę bylą ir ieškovė turėjo pareigą domėtis šia byla. Taigi, ši pareiga negali būti paneigiama aiškinant šią nuostatą kitų LR CPK nuostatų kontekste.

5. Teismui patikrinus Lietuvos elektroninės teismų sistemos LITEKO turinį nustatyta, jog atsakovė turi prieigą prie šios civilinės bylos elektroninės paskyros elektroninių paslaugų portale EPP ir šioje civilinėje byloje atsakovei nėra jokių apribojimų bei kliūčių pačiai susipažinti su elektronine civilinės bylos medžiaga, įskaitant ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą už akių.

6. Atsakovė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teikė praėjus penkiems mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo, nė karto nepasidomėjusi šios civilinės bylos eiga, todėl pirmosios teismas darė išvadą, kad atsakovė paduodama prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tik siekia jau prasidėjusio jos atžvilgiu vykdymo proceso užvilkinimo ir tokiais savo veiksmais pažeidžia operatyvaus išieškojimo proceso principą.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, atsisakė atnaujinti terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pareiškimą atsisakė priimti, nes atsakovė praleido naikinamąjį 3 mėnesių terminą dėl savo kaltės bei aplaidumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Apeliantė V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą pareikimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

9. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

9.1. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo analizuoti ieškinio įteikimo atsakovei faktinių aplinkybių ir turinio, nes šios aplinkybės taptų reikšmingomis tik iš esmės išnagrinėjus pareikimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

9.2. Apie tai, kad šioje byloje yra priimtas sprendimas už akių atsakovė sužinojo tiktai 2019 m. kovo 18 d., kai antstolis pradėjo išieškojimą jos atžvilgiu. Atsakovė apie civilinės bylos iškėlimą ir ginčo nagrinėjimą žinojo dėl to kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jai buvo paskirta advokatė J. U.. Pirmos instancijos teismas žinojo, kad sprendžiant šią civilinę bylą, atsakovę atstovauja advokatė J. U., tačiau atsakovė teismui nepateikė informacijos, kad nori visą informaciją susijusią su bylą gauti per atstovą, todėl pirmos instancijos teismas privalėjo sprendimą už akių išsiųsti ne tik atsakovės advokatei J. U., o pačiai atsakovei kas šiuo atveju nebuvo padaryta, todėl laikytina, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą. Atsakovė šioje byloje nebuvo nurodžiusi kito procesinių dokumentų įteikimo adreso ar asmens, kuriam galima juos būtų įteikti, todėl konstatuotina, kad teismas netinkamai informavo atsakovę apie teismo procesą, t. y. nepaisė procesinės dokumentų įteikimo (išsiuntimo) tvarkos. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad advokatė J. U. nepateikė atsiliepimo iš ko buvo galima spręsti, kad ji netinkamai atliko savo darbą, todėl procesinius dokumentus jai išsiųsti buvo netikslinga.

9.3. Atsakovė turi prieigą prie EPP, tačiau apie tokią prieigą sužinojo ir ja pradėjo naudotis tik po to, kai iš antstolio sužinojo apie priimtą sprendimą už akių. Atsakovė neturi teisinio išsilavinimo ir prieš tai nežinojo apie galimą prieigą prie EPP, dabar kai atsakovė susiduria su teisminiais procesais jau jai žinoma apie galimybę naudotis EPP paslaugomis.

Šalies argumentai

9.4. Atsakovė šiuo atveju tikrai nesiekia vilkinti prasidėjusio išieškojimo proceso, nes pateikdama prašymą ji neteikė prašymo sustabdyti vykdymo procesą, todėl nesuprantama kodėl teismas priėmė tokią klaidingą išvadą. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimas pats savaime nestabdo vykdymo proceso, kad vykdymo procesas būtų sustabdytas reikalingas atskiras atsakovės prašymas, kuris šiuo atveju nebuvo teikiamas. Atsakovė netgi tokio prašymo neplanavo pateikti. Šie teismo argumentai atmestini ir iš esmės nėra svarbūs nagrinėjant klausimą dėl termino atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje buvo numatyta, kad atsakovė per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienas gali kreiptis į teismą prašydama peržiūrėti sprendimą už akių. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. balandžio 5 d. buvo gautas atsakovės prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, sprendimą už akių panaikinti ir atnaujini bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 19 d. atsisakė priimti atsakovės V. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei grąžino jį atsakovei, nes atsakovė praleido naikinamąjį trijų mėnesių terminą šiam pareiškimui pateikti.

13. Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta ši galutinė riba, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas.

14. CPK 287 straipsnio 1 dalis nustato, jog šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

15. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1dalis). Aptartas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog pareiškėjui, siekiančiam atnaujinti praleistą terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, keliami du pagrindiniai reikalavimai: 1) terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir 2) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos nėra praėję trys mėnesiai. Įtvirtintas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra procesinė teisė ar procesinė pareiga, šis terminas negali būti atnaujinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-56-330/2016, 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1284/2012).

16. Apeliantė teigia, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą už akių, todėl neturėjo galimybės laiku pateikti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikimai tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau (CPK 118 str.). Konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama valstybės garantuojamos advokatės J. U., todėl procesiniai dokumentai, šiuo atveju sprendimas už akių, atsakovei buvo tinkamai įteiktas, siunčiant dokumentą tik atstovei. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų išreiškusi reikalavimą jai procesinius dokumentus įteikti asmeniškai (ne per atstovę). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pati atsakovė turėjo prieigą prie elektroninės bylos kortelės, todėl žinodama apie jai iškeltą bylą turėjo pareigą domėtis jos eiga (CPK 7 straipsnis). Nustačius, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimas už akių 2018 m. lapkričio 2 d. buvo paštu išsiųstas atstovės advokatei ir jai įteiktas, darytina išvada, kad priešingai nei teigia atsakovė procesinis sprendimas jai buvo įteiktas tinkamai. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovė 2018 m. balandžio 5 d. teikdama teismui prašymą dėl termino atnaujinimo jau buvo praleidusi trijų mėnesių naikinamąjį terminą prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, todėl buvo pagrindas tokį prašymą atsisakyti priimti.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

18. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir skundžiamos teismo nutarties motyvus, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias termino pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimą, todėl pagrįstai atsisakė priimti prašymą praleidus naikinamąjį terminą tokiam prašymui pateikti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė