Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai G. S., jos atstovui Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareigūnai privalėjo žinoti ir matyti, kad A. K. vairavo neblaivus, o tai įrodo tiek K. S. parodymai, jog kavinėje vartojo alkoholį, tiek vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas A. K. einantis šlitinėja į šalis, rankomis prisilaikydamas automobilio kėbulo, negebėjo eiti tiesiai, jo judesiai buvo akivaizdžiai nekoordinuoti, vėlesnė įvykių eiga, kuomet 2024-10-02 0.40 val. A. K. Neblaivumo nustatymo akte fiksuoti neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, jo negalėjimas eiti tiesia linija, negalėjimas pataikyti pirštu į nosies galą stovint) ir dėl jo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Toks minėtų pareigūnų elgesys tik parodo visiškai aplaidų jų požiūrį į tarnybą policijoje, nes dėl jų neveikimo, t. y. toleruojant eilę administracinių nusižengimų, kilo akivaizdžiai neigiamos pasekmės – buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 281¹ str. 1 d., o A. K. pripažintas pažeminęs pareigūno vardą, t. y. minėti pareigūnai elgėsi kardinaliai priešingai Statuto 3 str. 8 d. ir Policijos įstatymo 25 str. 2 d. numatytoms pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2025-01-02 įsakymo Nr.10-TE-2 „Dėl G. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja kelia išvestinius reikalavimus – grąžinti ją į tarnybą bei priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.

Iki Įsakymo priėmimo pareiškėja ėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-jo poskyrio vyriausiosios patrulės pareigas.

2024-12-31 surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr.5-IS-176 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-423-1201/2025 nuspręsta A. (A.) K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Nuosprendyje konstatuota, kad A. K. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent: jis 2024-10-01, apie 23.38 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2024-10-01, apie 23.58 val., pareigūnams atvykus prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, kai pareigūnai nustatė neblaivumo požymius, t. y. iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus veiksmus, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinti Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarko aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei kiti teisės aktai.

Pareiškėjos veiksmai, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, pasireiškė neveikimu, t. y. savo pareigų neatlikimu, neužkertant kelio, toleruojant kolegų padarytus pažeidimus, o ne pačios pareiškėjos padarytais Kelių eismo taisyklių ar viešosios tvarkos pažeidimais.

Pažymėtina, kad pareiškėja byloje neginčija Išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau akcentuoja, jog nebuvo jos kaltė įvertinta individualiai, kadangi ji buvo vertinta bendrai su kitais kolegomis. Pareiškėja iš esmės neginčija reikšmingų faktinių aplinkybių, kad jos kolegos padarė Išvadoje aptariamus kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimus: keleivių vežimo taisyklių pažeidimą; kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą; vairavimą esant neblaiviam; pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; šlapinimąsi viešoje vietoje.

Vaizdo įraše (failas - VLVK-03-2024-10-01 22-59-57-796.mp4) 23:39:24 val. matyti, kad įvažiavimą į aikštelę draudžia kelio ženklas Nr. 303 (Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas), o priešingoje gatvės pusėje esantis kelio ženklas, kurį kliudė išvažiuodamas A. K., yra nulenktas, šalia jo matyti juodos spalvos nuolaužos. Nors šiame vaizdo įraše nematyti paties eismo įvykio, tačiau 23:38:36 val. matyti kaip po išvažiavimo iš aikštelės automobilis sustojo prie šviesoforo, vairuotojas išlipo ir apžiūrėjo priekinį kairį automobilio kampą, grįžęs į savo vietą nuvažiavo į J. gatvę. Atitinkamai kito vaizdo įrašo, padaryto iš kitos kameros (failas LVK-17-2024-10-01 22-59-57-797.mp4), vaizdas patvirtina, kad 23:37:58 val. A. K. vairuojamas automobilis, išsukdamas iš aikštelės į gatvę, priekine kaire puse atsitrenkė į kelio ženklo stulpą, jį nulenkė ir nesustojęs nuvažiavo. Trečiame vaizdo įraše (failas export-0bpa1.mp4) 00:10:26 val. matyti, kad to paties automobilio priekio kairės pusės detalės yra apgadintos, sulaužytos.

Taigi, faktas, kad į aikštelę įvažiuoti buvo draudžiama ir pats eismo įvykis, kurio metu A. K., veždamas pareiškėją ir kitus pareigūnus, atsitrenkė į kelio ženklą, jį nulenkė ir nesustojęs nuvažiavo, o šiek tiek toliau apžiūrėjęs savo automobilį galutinai pasišalino iš įvykio vietos, yra neginčytinai užfiksuotas vaizdo įrašais ir jokių abejonių nekelia. Juo labiau, kad jį patvirtino matęs ir pranešėjas, kuris paskambino į BPC, nes jis per vaizdo kameras šį įvykį taip pat matė.

Pažymėtina, kad A. K. pripažino padaręs šį eismo įvykį, tai užfiksuota ir nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-423-1201/2025, kuriame nurodoma, kad teisme jis patvirtino, jog buvo pavartojęs alkoholio iki atsitrenkimo į kelio ženklą, suvokė, kad yra išgėręs.

Išvadoje taip pat nustatyta, kad pagal VĮ ,,Regitra” duomenis, A. K. automobilyje ,,BMW X6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra keturios sėdimos vietos, tuo tarpu vien tik galinėje sėdynėje pažeidimo padarymo metu sėdėjo keturi žmonės. Todėl (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyti kelių eismo taisyklių pažeidimai dėl to, kad A. K. pažeidė kelio ženklo Nr. 303 (Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) reikalavimus bei vežė keleivių daugiau, nei yra numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje, taip pat jokių abejonių nekelia. A. K. šiuos pažeidimus taip pat pripažino ir 2025-04-29 administracinio nusižengimo protokolu ROIK 25270571554 duotą administracinį nurodymą dėl šių pažeidimų įvykdė, baudą sumokėjo 2025-05-08.

Išvadoje taip pat nustatyta, kad A. K. ir E. U. šlapinosi viešoje vietoje. Tai matosi ir vaizdo įraše (failas - VLVK-03 - 2024-10-01 22-59-57-796.mp4) 23:14 - 23:15 val., tą patvirtino ir patys pareigūnai A. K. ir E. U. savo paaiškinimuose.

Teismas pažymi, kad Išvadoje pagrįstai ir teisingai buvo konstatuota, kad nurodomi kelių eismo taisyklių pažeidimai ir viešosios tvarkos pažeidimai buvo padaryti, jie buvo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kamerų ir juos matė bei apie juo pranešė pašalinis asmuo – apsaugos darbuotojas. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovas turėjo tiek pagrindą, tiek pareigą įvertinti pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimą, kadangi pareiškėja yra policijos pareigūnė, turinti pareigą užkardyti, užfiksuoti, atskleisti ir išaiškinti pažeidimus, o šiuo atveju visi pažeidimai buvo padaryti pareiškėjos akivaizdoje, nors ji, teismo vertinimu, siekdama išvengti atsakomybės, akcentuoja, kad didžiąją laiko dalį ji praleido automobilyje arba buvo nusisukusi, todėl negalėjo matyti kolegos daromų pažeidimų, nematė, kad A. K. vartoja alkoholį, nesuprato, kad jis išgėręs, o juo pasitikėjo, kaip sąžiningu pareigūnu. Tačiau teismo vertinimu vaizdo įrašų visuma paneigia šiuos pareiškėjos argumentus.

Nors pareiškėja teigė, kad ji nematė, jog A. K. vartoja alkoholį bei negalėjo matyti jo nekordinuotai vaikštančio, nes ilgą laiką sėdėjo automobilyje, todėl nesuprato, kad jis yra išgėręs, tačiau tokie pareiškėjos argumentai nepaneigia jos kaltės. Pažymėtina, kad pareiškėja su A. K. dalyvavo kavinėje, sėdėjo prie vieno stalo, vakarėlio metu buvo vartojamas alkoholis ir ji, kaip policijos pareigūnė, neįsitikinusi, kad A. K. yra blaivus, sėdo į jo vairuojamą automobilį bei važiavo automobiliu, kai keleivių skaičius ženkliai viršijo leistinų vietų skaičių. Vaizdo įrašas patvirtina, kad A. K. vaikščiodamas prie automobilio šlitinėjo į šalis, eidamas klupo, rankomis prisilaikė į automobilį, nesugebėjo eiti tiesiai, t. y. jo judesiai akivaizdžiai buvo nekoordinuoti ir būdingi neblaivaus asmens elgsenai ir nepaisant to, kad pareiškėjos skunde nurodytais laiko tarpais ji sėdėjo automobilyje, buvo momentų, kada ji akivaizdžiai turėjo būti įsitikinusi A. K. neblaivumu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėja A. K. išsitempė iš automobilio ir bandė su juo šokti ir vaizdo įrašas patvirtina, kad buvo labai artimas kontaktas, todėl nesuprasti, kad A. K. yra neblaivus, teismo vertinimu yra neįmanoma. Argumentas, kad ji nejautė pastarojo alkoholio kvapo, nes buvo pati išgėrusi, neįtikino teismo. Tuo labiau, kad ji teismo posėdžio metu aiškino, jog buvo saikingai išgėrusi. Be to, iš įrašo 30.25 min. matyti, kad A. K. svirduliuodamas ėjo pro pareiškėją ir ji į tai žiūrėjo ir tik vėliau nusisuko. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad pareiškėja visus vaizdo įrašo aprašymus dėsto šališkai, siekdama išvengti atsakomybės. Pareiškėja vertina tik tas įrašo dalis, kurios yra akivaizdžiai jai naudingos, tačiau nevertina įrašų visumos, kuri ir pagrindžia atsakomybės pagrindą. Pareiškėja, būdama kelių policijos pareigūne apie 7 metus dirbdama kelių patrule ir tarnyboje susidurdama su neblaiviais vairuotojais iš tokio kolegos elgesio ir tokios būsenos turėjo suvokti ir aiškiai suvokė, kad pastarasis gali būti apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuoti negali. Be to, faktą, kad visi policijos pareigūnai tą dieną kavinėje „Būga“ gėrė alkoholį patvirtino tiek kavinės darbuotoja, tiek kartu šiuose įvykiuose dalyvavusi J. A., tiek pats A. K. minėtoje baudžiamojoje byloje pripažinęs, kad jis vairavo išgėręs alkoholio. Net ir pranešėjas, kuris tik per vaizdo kamerą matė pareiškėjos ir jos kolegų elgesį prie automobilio, paskambinęs į BPC pranešė, kad vairuoti automobilio sėdo galimai apsvaigęs vairuotojas.

Taigi, pareiškėja, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš asmeninės profesinės patirties, iš tą dieną vykusios profesinės šventės, iš bendravimo su A. K., turėjo suvokti ir suvokė, kad jos kolega sėdo vairuoti automobilį neblaivus, net jeigu asmeniškai ir nematė, kaip teigia pareiškėja, kada ir kiek alkoholio A. K. išgėrė.

Nors pareiškėja nurodo, kad nematė jog A. K. pažeidė kelio ženklą Nr. 303 ,,Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas”, nes važiuodama automobilyje tuo metu buvo pasilenkusi, nes ieškojo iškritusio telefono, toje vietoje buvo pirmą kartą, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja yra kelių policijos pareigūnė ir net ne tarnybos metu, privalo būti budri ir veikti kaip pareigūnas nuolatinio vykdymo principe (Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl jos paaiškinimas, kad ji nematė kelio ženklo, draudžiančio įvažiuoti į aikštelę, nepaneigia šių aplinkybių ir vertinamas tik kaip bandymas išvengti atsakomybės.

Teismas taip pat atmeta kaip visiškai neįtikinančius ir su elementaria logika nesuderinamus pareiškėjos paaiškinimus neva automobilis buvo gana didelis ir erdvus ir atsisėdusi į automobilį ji neužfiksavo, kiek jame yra keleiviams skirtų vietų, todėl nesuprato, kad juo važiuoja daugiau nei leistina žmonių. Išvadoje nustatyta, kad pagal valstybės įmonės ,,Regitra” duomenis, A. K. automobilyje ,,BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra keturios sėdimos vietos. Akivaizdu, kad pareiškėjai, kaip kelių policijos pareigūnei tarnybos metu tenka stebėti KET pažeidimus ir jiems užkirsti kelią, t. y. stebėti ar važiuojančiuose automobiliuose neviršijamas leistinų keleivių skaičius, todėl neabejotinai jai buvo žinoma, kad pagal specifikaciją šio modelio automobiliuose daugiau kaip keturių vietų neskaitant vairuotojo ir nebūna. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja negalėjo nesuprasti, kad vairuotojas A. K. pažeidžia KET reikalavimus, veždamas keturis keleivius ant dviejų galinių automobilio sėdynių.

Teismas taip pat kaip gynybinę poziciją vertina pareiškėjos paaiškinimus, kad savo kolegų šlapinimosi viešoje vietoje ji nematė dėl tamsos ir dėl to, kad stovėjo į juos nugara. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. K. ir E. U. šlapinosi vos keletos metrų atstumu nuo automobilio, prie kurio stovėjo pareiškėja. Nors pačioje aikštelėje nėra tiesioginio apšvietimo, tačiau gatvė, iš kurios yra įvažiavimas į aikštelę, yra gerai apšvieta. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilio žibintai beveik visą laiką buvo įjungti ir pareigūnų šlapinimosi metu nuo galinių žibintų sklido raudona šviesa į tą pusę kur buvo A. K. ir E. U..

Teismas kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, kad ji nesuprato ir nepajautė, jog A. K. padarė eismo įvykį. Iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad eismo įvykio metu A. K. automobilis buvo gerokai apgadintas, tas sudaro pagrindą sutikti su atsakovo argumentais, kad smūgis į kelio ženklą buvo toks stiprus ir sukeliantis tokį garsą, kad automobilyje sėdėjusi pareiškėja galėjo jo nepajausti ir nesuprasti, kad įvyko eismo įvykis. Tuo labiau, kad po eismo įvykio A. K. sustojo prie šviesoforo ir išlipęs apžiūrėjo automobilį. Šie A. K. veiksmai pareiškėjai, kaip policijos pareigūnei, kurios funkcijos tiesiogiai susiję su eismo įvykių tyrimu, turėjo neabejotinai patvirtinti, kad buvo įvykęs eismo įvykis, A. K., įvertino eismo įvykio pasekmes, tačiau ir toliau tęsė kelionę, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.

Tai, kad Išvadoje kiekvieno pareigūno veiksmai nebuvo atskirai aprašomi ir vertinami, o pateiktas apibendrinto pobūdžio visų pareigūnų veiksmų vertinimas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos atsakomybė nebuvo įvertinta individualiai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad visiems pareigūnams buvo įteikti analogiško turinio pranešimai dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir jų veiksmai buvo vienodi, todėl vienodai juos įvertinus nėra jokios būtinybės kiekvieno pareigūno veiksmus aprašinėti ir vertinti atskirai, kelis kartus kartojant tą patį tekstą. Šiuo atveju iš Išvados matyti, kad pateiktas visų pareigūnų vienodų veiksmų vertinimas taikomas visiems pareigūnams vienodai, todėl pareiškėjos teisė gintis nebuvo nei suvaržyta, nei tokia Išvada sutrukdė jai suprasti kuo ji asmeniškai yra kaltinama.

Pareiškėja su Vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymu yra pasirašytinai supažindinta 2023-03-15.

Nurodytos Statuto, Vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo, Policijos įstatymo normos įpareigoja pareiškėją, kaip policijos pareigūnę, savo pareigas atlikti ir ne tarnybos metu, todėl jos neveikimas, neužkertant kelio ir toleruojant matomus savo kolegų daromus teisės pažeidimus, yra nurodytų teisės normų pažeidimas, nevykdant savo pareigos, yra neteisėtas ir užtraukia tarnybinę atsakomybę, priklausomai nuo jos elgesio pasekmių.

Kaip nurodyta aukščiau, statutinės tarnybos pareigūnams keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Prisiekdamas vidaus tarnybos pareigūnas, be kita ko, prisiekia visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Pareiškėja prisiekė sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus, šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad atsakovas pareiškėjos neveikimą pagrįstai vertino kaip policijos pareigūno vardo pažeminimą bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymą, nes pareiškėjos elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš policijos pareigūnų. Pareiškėjos neveikimas toleruojant jos akivaizdoje daromus teisės pažeidimus akivaizdžiai nesuderinamas su jos užimamomis pareigomis, policijos pareigūno statusu bei duota priesaika.

Būdama statutine valstybės pareigūne ir žinodama teisės aktų reikalavimus bei savo pareigas, pareiškėja privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės pareigūno elgesį, kurio visuomenė tikisi, bei elgtis taip, kad elgesys ne tik užtikrintų įstatymų gerbimą ir laikymąsi, bet ir pasitikėjimą statutiniais valstybės pareigūnais, nekompromituotų policijos autoriteto visuomenės akyse, tačiau ji to nepadarė ir savo kolegų pažeidimus toleravo, neužkirto jiems kelio ir neketino apie juos pranešti.

Pažymėtina, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (LVAT 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008), tačiau šiuo atveju informacija apie netinkamus policijos pareigūno veiksmus, kuriuos toleravo pareiškėjas, 2024-10-07 paskelbta internetinėse žiniasklaidos priemonėse ir tapo žinoma visuomenei (www.delfi.lt straipsnis „Kelių policijos dieną pareigūnas atšventė kaip reikiant: girtas sukėlė avariją ir spruko iš įvykio vietos“); www.lnk.lt straipsnis „Kelių policijos dieną pareigūnas atšventė kaip reikiant: girtas sukėlė avariją“). Be to, visus pareigūnų neteisėtus veiksmus matė ir pranešėjas, kuris ir informavo apie juos BPC. Tokiu būdu, šis atvejis, kuris turėjo atgarsį visuomenėje, neabejotinai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie visą policiją, todėl pareiškėjos neveikimo pasekmės neabejotinai menkina policijos autoritetą ne mažiau, nei paties pažeidimus padariusio pareigūno neteisėtas elgesys.

Teismas pripažįsta, kad pareiškėjos elgesys, toleruojant savo kolegų daromus teisės pažeidimus, akivaizdžiai negali būti suderinamas su tarnyba policijoje ir su statutinio pareigūno priesaika. Pareiškėja neabejotinai pažeidė priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, nes nepateisino visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų kaip asmenų, turinčių užtikrinti, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi. Toks pareiškėjos elgesys didina visuomenės nepasitikėjimą visa policija, todėl ją kompromituoja.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog ne tarnybos metu pareiškėja savo neveikimu pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pritaikytai pareigūno atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėja pagrįstai ir teisėtai buvo atleista iš vidaus tarnybos ir naikinti Įsakymą nėra teisinio pagrindo.

Nenustačius, kad atsakovo Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas nėra pagrindo jį panaikinti ir grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas bei priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2025-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo, todėl skundas atmestinas kaip negrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.