Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. T. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei J. Ž., Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0161/15/00323, Nr. 0161/14/01595, Nr. 0161/10/00514.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. spalio 3 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Suinteresuoto asmens nuomone iš kitų fizinių asmenų pareiškėjo gaunami pavedimai nėra nei pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 straipsnį, nei darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos pajamos pagal CPK 736 straipsnį ir 737 straipsnį, kurioms turėtų būti taikoma CPK 733 straipsnyje nustatyta išskaitų atlikimo tvarka, taigi tai pajamos, iš kurių išieškojimą įstatymas leidžia. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Šiuo atveju dėl paties skolininko N. T. nesavalaikio prievolių įvykdymo antstolė pradėjo vykdomojo dokumento priverstinį vykdymą (b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei SVI. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Iš pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolė J. Ž. vykdo: Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-2149-70/2010 dėl 86,89 Eur (300,00 Lt) baudos (v. b. Nr. 0161/10/00514, l. 1); Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-3026-660/2014 dėl 86,89 Eur (300,00 Lt) baudos (v. b. 0161/14/01595, l. 1-2); Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-9073-540/2014 dėl 115,00 Eur (400,00 Lt) baudos (v. b. 0161/15/00323, l. 1-2).

Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0161/10/00514 medžiagos, antstolės patvarkymai, susiję su visomis pareiškėjo atžvilgiu antstolės J. Ž. kontoroje vykdomomis vykdomosiomis bylomis, dedami vienoje iš vykdomųjų bylų - Nr. 0161/10/00514.

Pareiškėjas ginčija 2016 m. liepos 21 d. patvarkymus Nr. S16 – 34539, Nr. S16 – 34538, Nr. S16 – 34537, vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. Nr. 0161/10/00514, l. 171-173). Pareiškėjo nuomone, antstolė vykdydama išieškojimą nesilaikė CPK 668 straipsnio nuostatų.

Dėl 2016 m. liepos 21 d. patvarkymų Nr. S16 – 34539, Nr. S16 – 34538, Nr. S16 – 34537 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikinimo

Pareiškėjo nuomone minėti patvarkymai, kuriais areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, turi būti panaikinti.

Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (CPK 688 str. 3 d.).

Antstolė nustačiusi, jog pareiškėjas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, nusiuntė pataisos įstaigai patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias pataisos įstaigos sąskaitoje. SVI 11 priede nurodyta patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, forma. Pažymėtina, jog minėtos rūšies patvarkymu yra areštuojamos skolininkui priklausančios lėšos. Patvarkymo turinyje nurodoma, kokio dydžio įsiskolinimas išieškomas iš skolininko ir kita anketinė bei kontaktinė informacija, susijusi su įsiskolinimu ir jo išieškojimo vykdymu. Minėto pobūdžio patvarkyme nėra nurodoma, kokio dydžio procentinės išskaitos turi būti daromos iš skolininkui priklausančių lėšų. Minėto patvarkymo esmė, suvaržyti (areštuoti) skolininko turtą, tam, kad būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų visą prievolę kreditoriui. Teismas atkreipia dėmesį, kad skolininkui nevykdant sprendimo geruoju yra pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, kuris sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių ar kitokio pobūdžio suvaržymų, t. y. tokių kaip sąskaitos areštas ar apribojimas naudotis jam priklausančiomis lėšomis.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, bei vadovaujantis vykdomosios bylos duomenimis, 2016 m. liepos 21 d. patvarkymai Nr. S16 – 34539, Nr. S16 – 34538, Nr. S16 – 34537 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje atitinka jiems įstatymo keliamus formos reikalavimus bei priimti teisėtai, t. y. siekiant užtikrinti teismo sprendimo (nutarimo) įvykdymą. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti patvarkymus, kaip neatitinkančius įstatymo jiems keliamų reikalavimų ar dėl to, jog jie buvo priimti neturint tam teisėto pagrindo. Pažymėtina, kad tik įvykdžius savo prievoles išieškotojui, skolininko lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, areštas bus panaikinamas. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad savo skolinius įsipareigojimus kreditoriui yra įvykdęs, tokiu atveju nėra pagrindo naikinti 2016 m. liepos 21 d. patvarkymus Nr. S16 – 34539, Nr. S16 – 34538, Nr. S16 – 34537 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Dėl CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos, iš kurios išieškojimas negalimas (1 MMA)

Iš patikslinto skundo turinio spręstina, kad pareiškėjas nesutinka, jog išieškojimas yra vykdomas iš sumos galimai neviršijančios 1 MMA.

Atkreiptinas dėmesys, jog kas mėnesį išskaitomos sumos dydžiai ir išieškojimo tvarka, su kuria, sprendžiant iš patikslinto skundo turinio, nesutinka pareiškėjas, yra nurodyti, patvarkymuose dėl skolos išieškojimo (v. b. Nr. 0161/10/00514, l. 165-170). Minėtų patvarkymų pareiškėjas neginčija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, atkreipė dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

Teismas pažymi, jog vykdomojoje byloje Nr. 0161/10/00514 esantys duomenys patvirtina, kad vadovaudamasi skundžiamais patvarkymais antstolė siekia išieškoti ne tik iš lėšų, buvusių skolininko sąskaitoje išieškojimo pradžioje, bet ir iš gaunamų ateityje.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal SVI 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, tame tarpe, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Antstolė J. Ž. Marijampolės pataisos namams nusiųstuose 2016 m. liepos 21 d. patvarkymuose dėl skolos išieškojimo (v. b. Nr. 0161/10/00514, l. 165-170) vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA taikomas vienkartiniam išieškojimui. Todėl teismas konstatuoja, jog lėšoms, patenkančioms į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, netaikytini į CPK 739 straipsnis ir 668 straipsnio 1 dalis. Be to, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir, kaip jau minėta, įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolės veiksmai yra teisėti (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2258-392/2016).

Pareiškėjas taip pat pateikė nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščius, iš kurių matyti, jog pareiškėjas įkalinimo įstaigos sąskaitoje turimas lėšas gali naudoti savo reikmėms: kopijoms daryti (0,54 Eur), prekėms iš parduotuvės (28,13 Eur, 20,62 Eur) apmokėti (b. l. 50-51). Todėl pareiškėjo teiginiai, jog yra ribojamos jo teisės įsigyti maisto produktų, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad atskaičius pinigų sumą, kuri reikalinga pareiškėjo įsiskolinimui dengti, pareiškėjui yra paliekama atitinkama pinigų sumą, kurią pareiškėjas gali naudoti savo poreikiams (b.. l. 50-51).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat nurodė, kad prašo priteisti pareiškėjo naudai iš antstolės J. Ž. 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė. Nenustačius antstolės veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai priteisti, eliminuojama neturtinės žalos priteisimo galimybė. Kita vertus pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsiradusią žalą bei jos dydį.

Dėl ginčijamų patvarkymų pagrindu nusavintų 200,00 Eur grąžinimo pareiškėjui

Pareiškėjas patikslintu skundu taip pat prašė grąžinti jam visas nurašytas areštuotas lėšas.

Vykdomosios bylos Nr. 0161/10/00514 duomenimis, ginčijamų patvarkymų pagrindu (t. y. po 2016 m. liepos 21 d.) iš pareiškėjui priklausančios sąskaitos nebuvo nurašyta piniginių lėšų. Įrodymų, paneigiančių vykdomosios bylos Nr. 0161/10/00514 duomenis, pareiškėjas nepateikė.

Be kita ko, pažymėtina, kad antstolės veiksmuose nenustačius pažeidimų ar jos veiksmų neatitikties išieškojimą reglamentuojančioms teisės normoms, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl skolininkui grąžintinų išieškotų lėšų, net jei lėšos ir būtų išieškotos iš skolininko. Todėl pareiškėjo reikalavimas grąžinti jam visas nurašytas areštuotas lėšas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo N. T. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0161/15/00323, Nr. 0161/14/01595, Nr. 0161/10/00514, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.